- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-28
- Bylos Nr.
- 2A-2007-392/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-11676-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Jadvyga Mardosevič, Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- G. V.
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- UAB „Palangos komunalinis ūkis“
- Kategorijos
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. V. ir atsakovo Palangos miesto savivaldybės apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-15060-779/2011 pagal ieškovo G. V. ieškinį atsakovui Palangos miesto savivaldybei dėl neturtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Palangos komunalinis ūkis“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas G. V. pareikštu ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo Palangos miesto savivaldybės 50.000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovas nurodė, kad 2011-06-27 Palangos miesto paplūdimio ruože užlipo ant smėliu užpustytos lentos su vinimi ir susižalojo kairės kojos pėdą. Tokiu būdu dėl atsakovo neteisėto neveikimo (paplūdimo nepriežiūros) buvo tiesioginė intervencija į ieškovo organizmą. Kadangi ieškovas atvyko į Palangos kurortą ilsėtis su šeima, tai po kojos sužalojimo ieškovo ir jo šeimos poilsis buvo sugadintas. Ieškovas negalėjo būti paplūdimyje, nors buvo saulėti orai, kairės kojos padą pastoviai skaudėjo, jam pakilo temperatūra. Be to, ieškovas patyrė ir dvasinius išgyvenimus, nes kentėdamas skausmą, turėjo raminti ir savo šeimą. Po patirtų sukrėtimų ieškovas įgijo baimės jausmą ir bijo vaikščioti basas.
Atsakovas Palangos miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ji nėra tinkamas atsakovas šioje byloje, kadangi 2008-01-16 paslaugų sutarties pagrindu Palangos miesto tvarkymo paslaugą perdavė UAB „Palangos komunalinis ūkis“, kuri ir turėjo prižiūrėti paplūdimį. Atsakovo kaltės, kad ieškovas persidūrė koją, nėra, o ieškovo prašomos priteisti neturtinės žalos dydis yra neprotingai didelis.
Trečiasis asmuo UAB „Palangos komunalinis ūkis“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, byla išnagrinėta trečiajam asmeniui nedalyvaujant.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui G. V. iš atsakovo Palangos miesto savivaldybės 1.500 Lt neturtinės žalos.
Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovas 2011-06-27 Palangos miesto paplūdimyje susižalojo kairės kojos pėdą, užlipęs ant lentos su vinimi. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo Palangos miesto savivaldybės atsakomybės bei dėl prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio. Teismas, remdamasis teisiniu reglamentavimu, konstatavo, kad paplūdimio ruožo, esančio Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, valdytojas yra atsakovas, kuris turėjo atlikti šio paplūdimo priežiūrą. Tuo tarpu aplinkybė, kad 2008-01-16 paslaugų teikimo sutartimi Palangos miesto tvarkymo paslaugos, į kurią įeina ir paplūdimių valymas bei priežiūra, vykdymas buvo perduotas trečiajam asmeniui UAB „Palangos komunalinis ūkis“, savaime neatleidžia atsakovo nuo atsakomybės, nes šia sutartimi nebuvo perduota paplūdimio valdymo teisė. Teismo vertinimu, atsakovas, kaip kurortinio miesto savininkas, turi prižiūrėti miesto teritoriją, tinkamai organizuoti gyventojų poilsį, užtikrinti švarą bei tvarką viešose vietose, tame tarpe ir paplūdimyje. Dėl netinkamai organizuotos Palangos paplūdimio priežiūros ir tvarkymo ieškovas užlipo ant paplūdimyje gulėjusios lentos su vinimis, dėl ko susižalojo kairės kojos pėdą, tokiu būdu patirdamas žalą. Nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo faktų byloje teismas nenustatė, todėl sprendė, kad atsakovas turi atlyginti ieškovui pastarojo patirtą neturtinę žalą. Teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad jis dėl atsakovo veiksmų patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, nes susižalojus ieškovo atostogos buvo sugadintos, tačiau atsižvelgė ir į tai, kad į bylą nėra pateikta duomenų apie ieškovo sveikatos sutrikdymo mastą, apie galimo nedarbingumo, kojos gydymo laiką, potrauminius, liekamuosius reiškinius. Teismas konstatavo, kad ieškovo pergyvenimai, susiję su nurodytu įvykiu, buvo laikino pobūdžio, nepadarę esminės įtakos jo gyvenimo kokybei, todėl patirtą neturtinę žalą vertino 1.500 Lt dydžiu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas G. V. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimą pakeisti ir ieškinį patenkinti pilnai. Ieškovo teigimu, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas apsiribojo tik ieškovo argumentų dėl jo patirto skausmo, nepatogumų, dvasinių išgyvenimų analize, tačiau nevertino atsakovo kaltės, jo turtinės padėties bei kitų aplinkybių, kurios leistų objektyviai nustatyti teisingą neturtinės žalos dydį. Ieškovas tapo ne atsitiktinio aplinkybių sutapimo auka, o sveikatą susižalojo išimtinai dėl didelio atsakovo kaltės laipsnio. Ieškovo sveikatos sužalojimo aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovas elgėsi taip, kaip elgiasi dauguma poilsiautojų (po paplūdimį vaikšto basi), ir net negalėjo numanyti, kad smėlyje ilgą laiko tarpą (ne vienerius metus) gali būti palikti tokie pavojų sveikatai sukeliantis daiktai kaip lenta, kurioje apie 20 mm išlindę vinys. Ieškovo paplūdimyje įprasta elgsena eliminuoja jo kaltę ir nesukuria teisinių prielaidų mažinti atlygintinus nuostolius. Ieškovo teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad paplūdimio valymo paslaugos nuo 2008 m. sausio mėn. buvo teikiamos nekokybiškai. Nors smėlio mechaninio purenimo paslaugos teikimas yra numatytas sutartyje, sudarytoje su trečiuoju asmeniu UAB „Palangos komunalinis ūkis“, tačiau tokio pobūdžio valymo paslaugos faktiškai nebuvo teikiamos. Atsakovas, turėdamas visas teisines prielaidas ir finansinių sankcijų taikymo galimybes, paplūdimio valymo paslaugų kokybės nekontroliavo. Trečiajam asmeniui atsakovas mokėjo už neteikiamas ir/arba nekokybiškai teikiamas paplūdimio valymo paslaugas ir nepagrįstai sumokėjo ženkliai didesnes sumas, nei ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis. Jeigu atsakovas, būdamas viešojo administravimo subjektu, vykdytų savo funkcijas, taip pat tinkamai pasinaudotų savo teisėmis ir priverstų trečiąjį asmenį kokybiškai teikti paplūdimio valymo darbų paslaugas, daiktų (lentų su vinimis ir pan.), kurie keltų pavojų poilsiautojų sveikatai, paplūdimio smėlyje neliktų. Ieškovas pažymėjo, kad Palangos miestas turi kurorto statusą, todėl kurortinio miesto savivaldybei gyventojų poilsio organizavimas laikytinas viena iš svarbesnių (prioritetinių) funkcijų. Tačiau, neatsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas nustatė nepagrįstai mažą atlygintinos neturtinės žalos, padarytos ieškovui sužalojus sveikatą, dydį.
Apeliaciniu skundu atsakovas Palangos miesto savivaldybė prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo G. V. ieškinį atmesti. Atsakovo teigimu, jis paplūdimio nevaldo nei panaudos, nei patikėjimo teise. Paplūdimys nuosavybės teise priklauso valstybei. Nėra atsakovo kaltės ir priežastinio ryšio dėl to, kad ieškovas labai nežymiai įsidrėskė pėdą. Nėra atsakovo kaltės ir dėl to, kad poilsiautojai niokoja turtą ir atplėšia persirengimo kabinos lentas. Atsakovas buvo rūpestingas ir apdairus, buvo sudaręs paplūdimio priežiūros sutartį su UAB „Palangos komunalinis ūkis“, paplūdimys buvo kas dieną valomas, t. y. atsakovas padarė viską, ką apdairus asmuo galėjo padaryti, o ieškovas tik nori visuomenės sąskaita nepagrįstai pasipelnyti. Atsakovas taip pat nurodė, kad teismo priteista 1.500 Lt suma neturtinei žalai atlyginti neatitinka suformuotos teismų praktikos, pagal kurią atitinkama suma priteisiama esant sunkesniam sveikatos sužalojimui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą ieškovas G. V. prašo atsakovo Palangos miesto savivaldybės apeliacinį skundą atmesti. Ieškovo teigimu, atsakovas, nurodydamas, kad teismo priteistas neturtinės žalos dydis neatitinka Lietuvos teismų formuojamos praktikos, rėmėsi išimtinai aplinkybėmis ir neturtinės žalos dydžiais, kuriuos teismai nustatė nagrinėdami baudžiamąsias bylas. Šiose bylose buvo padaryti su smurtu susiję nusikaltimai, o nusikaltėlį ir auką (fizinius asmenis) siejo vienokio ar kitokio pobūdžio asmeniniai santykiai. Nustatydami neturtinės žalos dydžius šiose bylose teismai kartu su nusikaltimų padarymo aplinkybėmis vertino ir aukos elgesį, kuris didesne ar mažesne apimtimi lėmė nusikaltimą padariusio asmens veiksmus ir neturtinės žalos atsiradimą. Atsakovo nurodomų bylų faktinės aplinkybės nėra tapačios ir net gi nepanašios į šios civilinės bylos aplinkybes. Ieškovo nuomone, nagrinėjamoje byloje savo faktinėmis aplinkybėmis yra panaši ir precedentinę reikšmę gali turėti civilinė byla Nr. 2A-1800-230/2010, išnagrinėta Kauno apygardos teisme. Šioje byloje teismas konstatavo, kad dėl aplaidaus Kauno miesto savivaldybės neveikimo fizinis asmuo patyrė kojos traumą, tuo pačiu turtinę ir neturtinę žalą ir paliko galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2010-06-16 sprendimą, kuriuo sveikatą susižalojusio asmens naudai kartu su turtinės žalos atlyginimu buvo priteista 6.000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Ieškovas taip pat nurodė, kad būtent atsakovas Palangos miesto savivaldybė yra Palangos miesto paplūdimio ruožo, kuriame sveikatą sužalojo ieškovas, valdytojas, todėl turėjo atlikti šio paplūdimio priežiūrą ir yra tinkamas atsakovas nagrinėjamoje byloje. Paplūdimio valymo paslaugų kokybės atsakovas nekontroliavo ir iš savivaldos biudžeto mokėjo nemažas pinigų sumas už netinkamai suteiktas (arba net ir nesuteiktas) paslaugas. Ieškovas taip pat palaikė ir savo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y., tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Nagrinėjamoje byloje neginčijama faktinė aplinkybė, kad 2011-06-27 apie 13 val. Palangos miesto paplūdimio ruože tarp gelbėjimo stoties, esančios Žvejų g., ir vilos „Bella“, esančios Gintaro g., netoli persirengimo kabinos ieškovas G. V. užlipo ant smėliu užpustytos lentos su vinimis, ko pasėkoje susižalojo kairės kojos pėdą.
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pajūrio juosta, į kurią įeina ir Palangos miesto paplūdimys, išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei (Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte taip pat nustatyta, kad savivaldybės patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja Lietuvos valstybės turtu. Atitinkamai Žemės įstatymo 7 straipsnis numato, kad savivaldybės yra valstybinės žemės, perduotos savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais ir jos nustatyta tvarka, patikėjimo subjektai. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas Palangos miesto savivaldybė laikytina Palangos miesto paplūdimio, priklausančio Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise, valdytoju. Argumentų, suteikiančių pagrindą daryti priešingą išvadą, atsakovas savo apeliaciniame skunde nenurodė.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas įtvirtina savivaldybių, tame tarpe ir atsakovo Palangos miesto savivaldybės, funkcijas. Atsakovas yra atsakingas už jam priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo patikėjimo teise, socialinių paslaugų planavimą ir teikimą, aplinkos kokybės gerinimą ir apsaugą, sanitarijos ir higienos taisyklių tvirtinimą ir jų laikymosi kontrolės organizavimą, švaros ir tvarkos viešose vietose užtikrinimą, gyventojų poilsio organizavimą (įstatymo 6-7 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovu, kad šių funkcijų, kuriuos apima ir Palangos miesto paplūdimio priežiūrą, tinkamas vykdymas yra prioritetinė atsakovo pareiga. Tuo tarpu aplinkybė, kad Palangos miesto paplūdimio priežiūra 2008-01-16 paslaugų teikimo sutartimi Nr. 3-PS buvo pavesta trečiajam asmeniui UAB „Palangos komunalinis ūkis“ (b.l. 28-32), nepanaikina atsakovo atsakomybės, kylančios iš netinkamo šios funkcijos vykdymo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas Palangos miesto savivaldybė, kaip kurortinio miesto savininkas, turi prižiūrėti miesto teritoriją, tinkamai organizuoti gyventojų poilsį, užtikrinti švarą bei tvarką viešose vietose, tame tarpe ir Palangos miesto paplūdimyje. Tačiau jau vien tas faktas, kad ieškovas užlipo ant paplūdimyje gulėjusios lentos su vinimis, dėl ko susižalojo kairės kojos pėdą, yra pakankamas konstatuoti, kad atsakovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir netinkamai organizavo Palangos miesto paplūdimio priežiūrą, todėl turi prisiimti su tuo susijusią atsakomybę. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, iš kurių būtų matyti, jog UAB „Palangos komunalinis ūkis“ tinkamai ir laiku atliko Palangos miesto paplūdimio valymo ir tvarkymo darbus.
Nors atsakovas savo apeliaciniame skunde teigia, kad nėra nei jo kaltės, nei priežastinio ryšio dėl to, jog ieškovas susižalojo koją, tačiau kaip matyti iš byloje esančių fotonuotraukų (b.l. 11), ieškovas koją susižalojo paplūdimyje užlipęs ant senos medinės lentos su vinimis, kuri smėlyje liko gulėti po persirengimo kabinos remonto. Tuo atveju, jeigu UAB „Palangos komunalinis ūkis“ būtų tinkamai sutvarkęs aplinką aplink suremontuotą persirengimo kabiną, nurodytos lentos nebūtų likę ir atitinkamai ieškovas nebūtų ant jos užlipęs. Tai leidžia konstatuoti byloje atsakovo kaltę ir priežastinį ryšį, kadangi atsakovas neužtikrino UAB „Palangos komunalinis ūkis“ tinkamo ir savalaikio pareigų vykdymo, dėl ko buvo sužalota ieškovo sveikata ir jam padaryta neturtinė žala.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas turi pareigą atlyginti ieškovo patirtą neturtinę žalą, kuri atsirado dėl atsakovo netinkamo pareigų vykdymo ieškovui susižalojus sveikatą.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ieškovui priteistino neturtinės žalos dydžio. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Neturtinės žalos kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti įvertinta visuma kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių asmens vertybių – asmens sveikatos ir gyvybės – gynimo atveju pabrėžiama, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai.
Šiuo atveju iš bylos duomenų matyti, kad ieškovo sveikata nebuvo sunkiai sutrikdyta. Ieškovas, užlipęs ant lentos su vinimis, susižalojo kairės kojos pėdą 1,5 cm * l cm plote, tačiau netrukus po to ieškovui buvo suteikta tinkama medicininė pagalba. Palangos gelbėjimo tarnybos gelbėtojai nugabeno ieškovą į gelbėjimo stotį. Budintis gelbėtojas dezinfekavo ir sutvarstė žaizdą, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninėje ieškovui, vėlgi, buvo suteikta reikiama pagalba. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad byloje, išskyrus ieškovo paaiškinimus, nėra duomenų apie jo sveikatos sutrikdymo pasekmes (galimą nedarbingumą, gydymo laiką, potrauminius, liekamuosius reiškinius). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dėl tokio sveikatos sutrikdymo ieškovas neturėjo patirti didelių nepatogumų ar dvasinių išgyvenimų. Tuo tarpu atsakovo turtinė padėtis ir kitos su atsakovo asmeniu susijusios aplinkybės nustatant ieškovui priteistinos neturtinės žalos dydį neturi teisinės reikšmės, nes šiuo atveju svarbus ieškovo sveikatos sužalojimo mastas, padariniai ir dėl to jo patirti dvasiniai išgyvenimai. Įvertinus visą tai, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovui 1.500 Lt neturtinės žalos atlyginimą, tinkamai atsižvelgė į visus šioje byloje reikšmingus neturtinės žalos nustatymo kriterijus. Pažymėtina, kad atsakovo nurodytos teismų praktikos ratio decidendi skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, todėl šia teismų praktika remtis nėra teisinio pagrindo.
Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šioje byloje pateiktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ginčo šalių apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo.
Kiti ginčo šalių apeliaciniuose skunduose išdėstyti motyvai šios bylos išsprendimui neturi teisinės reikšmės, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų papildomai nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutarė:
Skundus atmesti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.