- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-17
- Bylos Nr.
- 2A-1800-230/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė (pirm.), Galina Blaževič, Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės, Kauno
- Ieškovas
- V. J.
- Kategorijos
- 44.5.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1240-658/2010 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovui Kauno m. savivaldybei, tretiesiems asmenims likviduojamai savivaldybės įmonei „Santakos butų ūkis“, uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“, Kauno apskrities viršininko administracijai (dabar Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos) dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. J., keletą kartų patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 1378,42 Lt turtinės žalos atlyginimo, 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 57-60, 152-155, 186-187). Nurodė, kad ieškovas 2009 m. sausio 6 d. apie 17.30 val. nepastebėjęs įsmuko į prie namo, kuriame jis gyvena, esantį šulinį, dėl ko susižalojo koją ir gydėsi nuo 2009 m. sausio 8 d. iki 2009 m. kovo 27 d. Dėl nedarbingumo jis negavo dalies darbinių pajamų, o taip pat patyrė neturtinę žalą dėl pasireiškusio skausmo, dvasinių išgyvenimų, judėjimo ir bendravimo su vaiku apribojimų. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė tinkamai neprižiūrėjo patikėjimo teise valdomo ir valstybei priklausančio drenažo šulinio, esančio prie daugiabučio gyvenamojo namo, jo nepažymėjo įspėjamuoju ženklu dėl atsivėrusios ertmės. Todėl dėl aplaidaus atsakovo neveikimo ieškovas patyrė kojos traumą, tuo pačiu turtinę ir neturtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui V. J. iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 1332,18 Lt turtinei žalai atlyginti, 6000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 837 Lt bylinėjimosi išlaidų, likusioje dalyje ieškinį atmetė, taip pat priteisė iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės valstybei 240,25 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas, įvertinęs ieškovo paaiškinimus, liudytojų V. J., L.Žilinskienės ir E. V. parodymus, greitosios medicinos pagalbos stoties duomenis, išrašus iš medicininių dokumentų, nuotraukas, padarė išvadą, kad ieškovas įrodė, jog jis 2009 m. sausio 6 d. jo nurodytu laiku patyrė kojos traumą, įsmukdamas į drenažo šulinį prie daugiabučio gyvenamojo namo. Taip pat teismas padarė išvadą, kad ieškovas nurodė tinkamą atsakovą – Kauno miesto savivaldybę. Šulinys priklauso namo drenažo sistemai, o daugiabučio gyvenamojo namo drenažo sistema kvalifikuotina kaip inžinieriniai tinklai namų valdos ribose. Pagal LR daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. šis statinys negali būti priskirtas nei prie bendrųjų namo konstrukcijų, nei prie bendro naudojimo patalpų, nei prie bendrosios inžinierinės įrangos, nes drenažo sistema įrengta ne namo patalpose. Savivaldybė namą administruojančiai bendrovei neperdavė administruoti drenažo sistemos, todėl atsakovas neįrodė, jog įvykio metu namą administravusi bendrovė (SĮ „Santakos butų ūkis“) netinkamai atliko savo funkcijas. Aplinkybė, kad statinys (drenažo įrenginys) nėra įregistruotas viešame registre, ieškovui sukelia tik papildomą pareigą įrodyti, kad atsakovas yra įrenginio savininkas (valdytojas), nes tai nepreziumuojama. Teismas laikė, kad drenavimas (dirvos sausinimas) yra žemės gerinimas, todėl drenavimui skirtus įrenginius laikė melioraciniais. Drenavimo įrenginiais pagerintas žemės sklypas tarnauja viso miesto reikmėms įrengiant šaligatvius, privažiavimo kelius, vejas ir pan. Todėl dėl šių įrenginių tinkamo eksploatavimo ir priežiūros turi būti suinteresuota savivaldybė. Be to, melioracijos ir hidrotechnikos statinių valdymas ir naudojimas patikėjimo teise savivaldybei yra priskirtas ir įstatymu - LR Vietos savivaldos įstatymo 7 str. 1 d. 26 p., LR Melioracijos įstatymo 7 str. 3 d. Atsakovo argumentus, kad drenažo sistema jam neperduota atskiru Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, dėl ko jis negali jo valdyti ir tuo pačiu atsakyti už žalą, teismas laikė nepagrįstais. Tai paneigia Lietuvos Respublikos Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 2 str. 1 d., numatanti, jog savivaldybės jų nuosavybėn priskirtą, bet dar neperduotą valstybės turtą valdo patikėjimo teise. Pagal CK 4.108 str. turto patikėjimo teisės atsiradimo pagrindas gali būti ir įstatymas. Drenažo sistemos neįrašymas savivaldybės balanse nepaneigia to, kad būtent savivaldybė yra drenažo sistemos (statinio) valdytojas patikėjimo teise. Todėl teismas darė išvadą, kad Kauno miesto savivaldybė yra tinkamas atsakovas, ir jai kyla pareiga atsakyti už žalą dėl netinkamos drenažo sistemos priežiūros (CPK 41 str. 1 d., CK 6.266 str. 1 d.). Teismas taip pat pripažino, kad yra nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Statinių valdytojas atsako be kaltės (CK 6.266 str. 1 d.), o atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė neteisėtu pasyviu elgesiu, neprižiūrint ir neremontuojant netvarkingą šulinį, kuris kėlė potencialią grėsmę žmonėms patirti žalą. Atsakovo patirtą žalą įrodo rašytiniai įrodymai, medicininė dokumentacija, ieškovo paaiškinimai. Turtinė žala pasireiškia negautomis pajamomis, kadangi ieškovas dirbdamas galėjo gauti didesnę pinigų sumą. Teismas konstatavo, kad ieškovas patyrė ir neturtinę žalą, kuri pasireiškė dėl traumos kilusiu fiziniu skausmu, sveikatos sutrikdymu, dvasiniais išgyvenimais ir nepatogumais dėl apriboto judėjimo. Žalos atsiradimą tiesiogiai nulėmė atsakovo neteisėti veiksmai, todėl nustatytas ir priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos. Atsakovo reikalavimą netaikyti civilinės atsakomybės dėl to, kad ieškovas susižalojo dėl savo paties kaltės ir neatidumo, kadangi būdamas namo, šalia kurio įvyko trauma, gyventoju galėjo žinoti apie pradengtą šulinį, teismas laikė nepagrįstu. Atsakovui atsakomybė CK 6.266 str. 1 d. pagrindu atsiranda be kaltės, todėl būtent atsakovui tenka įrodinėjimo našta, siekiant įrodyti nukentėjusio asmens tyčią ar didelį neatsargumą. Pats atsakovas neatliko statinių priežiūros pareigų, todėl jo pareigų negalima supaprastinti iki pareigos „žiūrėk kur eini“ perkėlimo ieškovui. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas tyčia ar dėl didelio neatsargumo siekė žalotis sveikatą. Dėl patirtos traumos ieškovas išgyveno skausmą, buvo atlikta chirurginė intervencija į žmogaus kūną, ieškovas buvo nedarbingas net 54 darbo dienas, todėl teismas nelaikė, kad traumos poveikis ieškovui nebuvo mažareikšmis. Teismas laikė, kad 6 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas pilnai padengs ieškovo patirtą neturtinę žalą bei atitiks CK 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus.
Šalies argumentai
Atsakovas Kauno miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas netinamai taikė Melioracijos įstatymo nuostatas, todėl nepagrįstai ginčo objektą laikė melioraciniu statiniu, o Kauno miesto savivaldybę nepagrįstai laikė tinkamu atsakovu. Melioracijos sąvoka taikoma žemdirbystės srityje, tai yra dirvožemio gerinimas, siekiant sureguliuoti dirvožemio vandens, šilumos ir oro režimą, siekiant sudaryti geresnes sąlygas žemdirbystei. Melioracijos įstatymo nuostatos taikytinos tik tuo atveju, kai statiniai yra žemės sklype, kuriame įgyvendinamos priemonės, sudarančios palankias sąlygas žemdirbystei vystyti. Šiuo atveju statinys yra mieste, šalia gyvenamojo namo, t.y. žemės sklype neskirtame žemdirbystei vykdyti. Todėl teismas nepagrįstai taikė Melioracijos įstatymo 7 str. 3 d. nuostatą, numatančią, kad valstybei nuosavybės teise priklausančius statinius patikėjimo teise valdo ir naudoja savivaldybės. Todėl teismas nepagrįstai Kauno miesto savivaldybę laikė tinkamu atsakovu. Teismas taip pat nepagrįstai kvalifikavo daugiabučio gyvenamojo namo drenažo sistemą kaip inžinerinius tinklus namų valdos ribose, kadangi netinkamai taikė STR „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ nuostatas. Tarp išvardintų II grupės nesudėtingų statinių drenažo sistema nėra įvardinta, todėl nepagrįsta ir teismo išvada, kad savivaldybei įstatymu yra priskirta melioracijos ir hidrotechnikos statinių valdymas ir naudojimas patikėjimo teise. Pagal Statybos techninio reglamento „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ nuostatas drenažo šuliniai nėra priskirti prie inžinerinių tinklų. Pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatas turtas savivaldybių nuosavybėn perduodamas tik pagal įstatymus. Kadangi Melioracijos įstatymo nuostatos šiuo atveju netaikytinos, STR nuostatos paneigia, kad daugiabučio namo drenažo sistema kvalifikuotina kaip inžineriniai tinklai namų valdos ribose, o drenažo šuliniai Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 str. 3 d. 3 p. nėra priskirti bendrosios paskirties komunalinio ūkio objektų, reikalingų savivaldybių funkcijoms vykdyti, sąrašui, todėl šis turtas (drenažo šuliniai) įstatymu nėra priskirtas savivaldybių nuosavybėn. Teismas netinkamai taikė ir CK normas, reglamentuojančias statinių savininko (valdytojo) deliktinę atsakomybę. Savivaldybė negalėjo be teisinio pagrindo valdyti drenažo šulinio žemės sklype. Dėl šios priežasties teismas nepagrįstai nustatė būtinąsias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtą atsakovo neveikimą, priežastinį ryšį tarp atsakovo veiksmų ir patirtų nuostolių. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, taikant neturtinės žalos atlyginimo kriterijus. Neturtinė žala konstatuojama, kai ją darantys veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški. Esminis kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Valstybinės medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje pateikti duomenys nepatvirtina aplinkybės, kad neturtinę žalą darantys veiksniai buvo pakankamai intensyvūs, todėl jų poveikis buvo mažareikšmis, sukelti išgyvenimai buvo trumpalaikiai, o apie patirtos traumos tolesnes pasekmes duomenų byloje nėra. Žalos atsiradimas buvo nulemtas žalą patyrusio asmens, o ne atsakovo veiksmų, nes ieškovas turėjo žinoti apie jo gyvenamojo namo kieme esantį šulinį, jis pats pasielgė nerūpestingai, neatidžiai, todėl civilinė atsakomybė atsakovui netaikytina. Teismas taip pat pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas. Likviduojamos Kauno miesto savivaldybės įmonės „Santakos butų ūkis“ 2010 m. kovo 18 d. raštas Nr. 4-1-137 ir Kauno miesto valdybos 1996 m. rugsėjo 17 d. sprendimas Nr. 904 „Dėl daugiabučių namų valdų priežiūros ir valymo“ patvirtina aplinkybę, kad minėta įmonė iki 2009 m. kovo 31 d teikė teritorijos valymo ir priežiūros paslaugas S. Ž. g. 26, Kaune ir administravo šį namą. Be to, drenažo šulinys yra gyvenamojo namo, esančio S. Ž. g. 26, Kaune drenažo sistemos sudėtinė dalis, kurią privalo prižiūrėti namą administruojanti įmonė. Šių įrodymų teismas, pažeisdamas CPK 185 straipsnio reikalavimus, nevertino ir motyvuojamoje sprendimo dalyje nenurodė argumentų, dėl kurių atmetė šiuos įrodymus.
Atsiliepimas
Ieškovas V. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 16 d. sprendimą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad įrodymais yra patvirtinta, jog prie daugiabučio namo yra drenažo šulinys. Taip pat nustatyta, kad žemės sklypas prie šio daugiabučio namo ir daiktinės teisės į jį nekilnojamojo turto registre neįregistruoti. Tai reiškia, kad gyvenamasis namas ir drenažo šulinys yra nesuformuotame valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Pagal LR Aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 10.5.3 punktą drenažo tinklai priskiriami nuotekų šalinimo tinklams, kurie sudaro atskirą inžinerinių tinklų pogrupį. Todėl, remiantis šia teisės norma, taip pat STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ (patvirtintas LR Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184) 1 priedo 2 lentelės 2 punktu, visa daugiabučio gyvenamojo namo drenažo sistema teisingai kvalifikuota kaip inžineriniai tinklai namų valdos ribose, t.y. II grupės nesudėtingas statinys. Pagal LR Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 2 straipsnio 1 dalį savivaldybės jų nuosavybėn priskirtą, bet dar neperduotą valstybės turtą valdo patikėjimo teise. Pagal šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 3 punktą savivaldybių nuosavybėn perduodami miestų ir gyvenviečių bendros paskirties komunalinio ūkio objektai, reikalingi savivaldybių funkcijoms atlikti, kuriuos savivaldybė patikėjimo teise valdo be atskirų Vyriausybės sprendimų. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 6 straipsnio 30 punktą viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų yra šilumos ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas. Pagal STR 2.03.03:2005 drenažas apibrėžiamas kaip: konstrukcija (elementas), po juo ir šalia jo besisunkiančiam (geofiltracijos) vandeniui saugiai surinkti ir nuvesti į žemutinį bjefą, statinių ir jų dalių, pvz. rūsių, apsaugos nuo požemio vandens priemonė, teritorijos sausinimo priemonė. Pagal tokį teisinį reglamentavimą drenažo tinklai priskiriami nuotekų šalinimo tinklams, o savivaldybė laikytina atsakinga už tinkamą nuotekų tvarkymo organizavimą, kuris apima ir visų nuotekų šalinimo tinklų (taip pat drenažo tinklų) sudėtinių dalių priežiūrą ir organizavimą. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad drenažo šulinys yra daugiabučio gyvenamojo namo sudėtinė dalis, kurią privalo prižiūrėti namą administruojanti įmonė. Kauno miesto savivaldybės administracijos 2009 m. birželio 17 d. ir 2009 m. liepos 2 d. raštuose nurodyta informacija, kad už drenažo šulinio priežiūrą yra atsakinga daugiabutį gyvenamąjį namą administruojanti bendrovė, tai ne faktinės aplinkybės, o jų teisinis vertinimas, kuris teismui nėra privalomas. Apeliantas nebuvo perdavęs trečiajam asmeniui likviduojamai SĮ „Santakos butų ūkis“ drenažo sistemos administravimo. Tokia pareiga nenumatyta ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. kovo 4 d. įsakymu patvirtintuose Kauno miesto butų ir patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatuose. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad savivaldybė yra tinkamas atsakovas. Apelianto teiginiai dėl civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimo yra nepagrįsti, nes Kauno miesto savivaldybė, nors jos daiktinės teisės ir nėra įregistruotos, yra drenažo šulinio valdytoja patikėjimo teise ir turėjo pareigą jį prižiūrėti. Pagal CK 6.266 straipsnį atsakovui taikytina atsakomybė be kaltės, o kitos trys civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, padaryta žala ir priežastinis ryšys) taip pat yra nustatyti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad yra tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas priteisti neturtinę žalą Tuo atveju, kai išgyvenimai asmeniui sukeliami dėl tokių jam gyvybiškai svarbių dalykų, kaip sveikatos sužalojimas, neabejotinai turi būti pripažįstama, kad išgyvenimai yra ypač dideli. Negalima sutikti, jog yra pagrindas netaikyti civilinė atsakomybę. Nukentėjusio asmens veiksmai gali būti pagrindu civilinei atsakomybei netaikyti arba visiškai ar iš dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės tik tuomet, jei buvo nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos arba rizikos prisiėmimas (CK 6.253 str. 5 d.). Teismas pagrįstai sprendė, kad ši norma negali būti taikoma, kadangi buvo nustatyta, kad buvo žiema, prisnigta ir nesimatė šulinio, o atsakovas ėjo prietemoje ir nešė daiktus.
Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis), taip pat daro išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti faktiniai ir teisniai argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą.
Pagrindinis atsakovo apeliacinio skundo argumentas yra tai, kad Kauno miesto savivaldybė yra netinkamas atsakovas, kadangi ginčo statinys – drenažo šulinys, dėl kurio nepriežiūros ieškovas patyrė turtinę ir neturtinę žalą, nėra atsakovo valdomas patikėjimo teise. Pirmosios instancijos teismas ieškinį iš dalies patenkino ir atsakovo atsakomybę grindė CK 6.266 straipsniu, numatančiu statinių savininko (valdytojo) atsakomybę. Viešame registre nėra įregistruotos drenažo šulinio daiktinės ar valdymo teisės, todėl svarbu yra nustatyti, kieno valdyme ir žinioje yra šis statinys. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ginčo drenažo šulinį patikėjimo teise valdo atsakovas - Kauno miesto savivaldybė, su kuo pastaroji visiškai nesutinka. Teismas tokią išvadą grindė, nustatęs, kad drenažo šulinys yra melioracinis įrenginys, todėl LR Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 26 punkto ir LR Melioracijos įstatymo 7 straipsnio 3 dalies pagrindu yra savivaldybės valdomas ir naudojamas patikėjimo teise. Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad drenažo šulinys ir drenažo sistema nėra melioracijos statinys ir melioravimo sistema. LR Melioracijos įstatymo 2 straipsnio 2 dalis numato, kad melioracija – tai dirvožemio gerinimas hidrotechninėmis, kultūrtechninėmis, agromelioracinėmis ir kitomis priemonėmis siekiant sureguliuoti dirvožemio vandens, šilumos ir oro režimą, sudaryti geresnes sąlygas žemdirbystei, išsaugoti ir padidinti dirvos derlingumą, formuoti racionalią ūkio žemėvaldą. Iš tokio melioracijos apibrėžimo darytina išvada, kad tai priemonės, nukreiptos sudaryti geresnes sąlygas žemdirbystei, tuo tarpu drenažo šuliniai miesto teritorijoje šių funkcijų neabejotinai neatlieka. Tai patvirtina ir nurodyto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurios numato, kad „Žemės ūkio ministerija rengia melioracijos programas, nustato melioracijos prioritetus, koordinuoja melioracijos darbų ir melioracijos statinių naudojimo valstybinę priežiūrą, melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitos tvarkymą bei valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius patikėjimo teise valdančių institucijų veiklą šioje srityje“. Todėl LR Melioracijos įstatymo nuostatos šiuo atveju negalėjo būti taikomos. Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 10.5.3 punktą drenažo tinklai yra nuotekų šalinimo tinklai ir priklauso inžinerinių tinklų grupei (statybos reglamento VIII skyrius „Inžineriniai tinklai“). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. D1-538 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.06:2004 „Hidrotechnikos statiniai. Pagrindinės nuostatos“ 9.32 punktas drenažą apibrėžia, kaip: 1) konstrukciją (elementą) HTS, po juo ir šalia jo besisunkiančiam (geofiltracijos) vandeniui saugiai surinkti ir nuvesti į žemutinį bjefą; 2) statinių ir jų elementų, pvz., rūsių apsaugos nuo požeminio vandens priemonę; 3) žemės sausinimo priemonę. Tokiu būdu tai laikytina ir hidrotechniniu įrenginiu.
CK 4.108 straipsnis numato, kad. turto patikėjimo teisės atsiradimo pagrindas gali būti: įstatymas, administracinis aktas, sutartis, testamentas, teismo sprendimas. Todėl šiuo atveju būtina nustatyti, ar savivaldybėms įstatymo pagrindu yra nustatyta patikėjimo teisė valdyti drenažo šulinius ir drenažo tinklus. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog drenažo šuliniai savivaldybėms yra priskirti valdyti patikėjimo teise LR Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 3 punkto „a“ papunkčio pagrindu. Kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad savivaldybės drenažo šulinius valdo patikėjimo teise. 1997 m. gruodžio 2 d. priimto LR Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo Nr. VIII-546 3 straipsnio 3 dalies 3 punktas numato, kad savivaldybių nuosavybėn perduodamas turtas, kurį jos valdo patikėjimo teise, o būtent miestų ir gyvenviečių bendros paskirties komunalinio ūkio objektai, reikalingi savivaldybių funkcijoms atlikti. Tai reiškia, kad įstatymo leidėjas turto perdavimą savivaldybių nuosavybėn apibrėžė ir susiejo su savivaldybių funkcijų atlikimu, kadangi būtent priskirtų funkcijų vykdymui ir yra reikalingas tam tikras turtas. LR Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 30 punkte numatyta, kad savarankiška savivaldybių funkcija yra šilumos ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas. Todėl drenažo šulinių, kaip nuotekų šalinimo sistemos elemento, priežiūra ir tvarkymas yra pavestas būtent savivaldybei. Vien tai, kad LR Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje savivaldybių nuosavybėn perduodamo turto - gyvenviečių bendros paskirties komunalinio ūkio objektų, reikalingų savivaldybių funkcijoms atlikti, sąraše nėra atskirai ir konkrečiai įvardinta drenažo sistema, kaip tokia, nereiškia, kad šis turtas nėra perduotas savivaldybėms valdyti patikėjimo teise. Kolegija daro išvadą, jog LR Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 3 punkto „e“ papunktyje numatytas vandenvietės, vandentiekio linijos (su hidrantais), vandens siurbimo stotys bei valymo įrenginiai, fekalijų ir mišrios kanalizacijos tinklų perdavimas apima drenažo, kaip nuotekų šalinimo tinklų perdavimą, todėl būtent savivaldybė, vykdydama jai pavestą funkciją – nuotekų tvarkymo organizavimą, atsako už jai nurodytu įstatyminiu būdu perduotų drenažo šulinių ir drenažo tinklų priežiūrą ir tokios priežiūros organizavimą. Kadangi savivaldybė, organizuodama nuotekų šalinimą, šių funkcijų nėra perdavusi ar pavedusi kam nors kitam, todėl už tai yra pati betarpiškai atsakinga. Be to, šiuo požiūriu galima remtis ir pirmosios instancijos nuoroda į tai, kad remiantis LR Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 27 punktu, valstybės perduota savivaldybėms funkcija yra ir valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių valdymas ir naudojimas patikėjimo teise. O kaip jau nurodyta, remiantis STR 2.02.06:2004 „Hidrotechnikos statiniai. Pagrindinės nuostatos“, drenažas yra hidrotechninis įrenginys, kas dar kartą patvirtina, kad šiuos įrenginius patikėjimo teise valdo savivaldybės. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės padarė tinkamą išvadą, jog Kauno miesto savivaldybė yra tinkamas atsakovas, nors šią išvadą ir pagrindė ne visai tinkamai. Tačiau esminė šio teismo išvada, jog būtent šis atsakovas ginčo drenažo šulinį valdo patikėjimo teise, atitinka įstatymų nuostatas.
Atsakovas, neigdamas, jog yra atsakingas už drenažo šulinių priežiūrą ir neigdamas aplinkybę, kad drenažo šulinius patikėjimo teise valdo savivaldybė, kartu tvirtina, kad drenažo sistemą privalo prižiūrėti namą administruojanti įmonė. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas šiuo požiūriu netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnio reikalavimus). Teismas savo išvadas dėl to, kodėl nelaiko, kad už drenažo šulinių priežiūrą yra atsakinga namą administruojanti bendrovė, pagrindė STR ir LR Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo nuostatomis bei sudaryta administravimo sutartimi. Atsakovo nurodomi rašytiniai įrodymai, susiję su daugiabučio namo teritorijos priskyrimu ir valymo paslaugų atlikimu, kurias vykdė namą administruojanti įmonė, jokiu būdu neįrodo ir nepatvirtina, kad drenažo šulinys, kaip statinys buvo valdomas šios bendrovės, ir kad būtent ji buvo atsakinga už jo priežiūrą. UAB „Kauno vandenys“ ir Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto tvarkymo skyriaus raštai, kuriuose nurodoma, kad drenažo sistema priklauso namą administruojančiai bendrovei (b.l. 14-15), ir kuriais remiasi atsakovas, nelaikytini rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais tokį faktą. Šiuose raštuose faktiškai tėra nurodytas tam tikras vertinimas, o ginčą, kurio esmę sudaro, kam priklauso drenažo šuliniai, teismas išsprendė, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir remdamasis įstatymo nuostatomis.
Pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai nustatė visas civilinės deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlygas (neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos), todėl kolegija pritaria šioms išvadoms ir, atsikirsdama į apeliacinio skundo argumentus dėl deliktinės atsakomybės sąlygų nebuvimo, šių išvadų nebekartoja.
Kolegija taip pat atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad surinkti byloje duomenys nepatvirtina aplinkybės, jog neturtinę žalą ieškovui sukėlę veiksniai buvo pakankamai intensyvūs, ir ų poveikis tebuvo mažareikšmis. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad dėl patirtos traumos ieškovas išgyveno skausmą, jam buvo atlikta chirurginė intervencija, ieškovas buvo nedarbingas 54 darbo dienas, todėl pagrįstai nepripažino, kad traumos poveikis tebuvo mažareikšmis, o išgyvenimai trumpalaikiai. Teismas įvertino ir atsakovo nurodomą aplinkybę, kad ieškovo sveikatos būklė atsistatė, todėl kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytu neturtinės žalos dydžiu, kadangi teismas įvertino CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus.
Pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai taikė CK 6.253 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir pagrįstai darė išvadą, jog nustatytos ieškovo susižalojimo aplinkybės nerodo nukentėjusiojo didelio neatsargumo, todėl atsakovo neatleidžia nuo atsakomybės. Nors drenažo šulinys yra prie ieškovo gyvenamojo namo, tačiau trauma įvyko žiemos metu, esant sniego, prietemoje, todėl būtent drenažo šulinio netinkama priežiūra buvo pagrindinė žalos ieškovui atsiradimo priežastis.
Nenustačius pagrindų panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą, jis nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o apeliacinis skundas kaip nepagrįstas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš Kauno miesto savivaldybės (įmonės kodas 111106319) ieškovui V. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 1400 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.