- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-12-30
- Bylos Nr.
- 2-15060-779/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-11676-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Ieškovas
- G. V.
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
sekretoriaujant Vasarei Žilinskienei, dalyvaujant ieškovui G. V., atsakovės Palangos miesto savivaldybės atstovui Vytautui Korsakui, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo G. V. ieškinį atsakovei Palangos miesto savivaldybei, tretysis asmuo UAB ‚Palangos komunalinis ūkis“ dėl neturtinės žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2011 m. birželio 27 d., apie 13 val. Palangos miesto paplūdimio ruože tarp gelbėjimo stoties, esančios Žvejų gatvėje, ir vilos „Bella“, esančios Gintaro g. 1a., pusantro metro nuo persirengimo kabinos, užlipo ant smėliu užpustytos lentos ir susižalojo kairės kojos pėdą. Lentoje buvo sukalti keturi surūdiję vinys. Vieno vinies smailiąja dalimi ieškovo kairės kojos pade buvo padaryta plėštinė 1,5 cm ilgio ir 1 cm gylio žaizda. Palangos gelbėjimo tarnybos darbuotojai dezinfekavo ir sutvarstė žaizdą bei iškvietė greitąją pagalbą. Ieškovas buvo nugabentas į VŠĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės Palangos departamentą. Chirurgas sutvarkė ir dezinfekavo žaizdą, vėliau medicinos darbuotojai ieškovą paskiepijo nuo stabligės. Tokiu būdu, dėl atsakovės neteisėto neveikimo, buvo padaryta tiesioginė intervencija į ieškovo organizmą. Medikai ieškovą įspėjo, kad jis bent kelias dienas turi vengti tiesioginių saulės spindulių. Kadangi ieškovas atvyko į Palangos kurortą ilsėtis su šeima, tai po kojos sužalojimo ieškovo ir jo šeimos poilsis buvo sugadintas. Ieškovas negalėjo būti paplūdimyje, nors buvo saulėti orai, kairės kojos padą pastoviai skaudėjo, jam pakilo temperatūra. Be to, ieškovas patyrė ir dvasinius išgyvenimus, nes kentėdamas skausmą, turėjo raminti ir savo šeimą. Be to, po patirtų sukrėtimų ieškovas įgijo baimės jausmą ir bijo vaikščioti basas.
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės Palangos miesto savivaldybės 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Atsiliepimas
Atsakovė Palangos miesto savivaldybė atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Palangos miesto savivaldybė nėra tinkamas atsakovas šioje byloje, kadangi 2008 m. sausio 16 d. paslaugų sutarties su UAB „Palangos komunalinis ūkis“ pagrindu Palangos miesto tvarkymo paslaugą perdavė UAB „Palangos komunalinis ūkis“, todėl tretysis asmuo turi prižiūrėti paplūdimį. Atsakovės kaltės, kad ieškovas persidūrė koją, nėra. Teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad nesutinka su ieškovo prašomos priteisti neturtinės žalos dydžiu, nes jis yra neprotingai didelis. Ieškovas nori užsidirbti, o ne protingos satisfakcijos.
Tretysis asmuo UAB „Palangos komunalinis ūkis“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, byla išnagrinėta trečiajam asmeniui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Iš ieškovo paaiškinimų, bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas 2011 m. birželio 27 d. Palangos miesto paplūdimyje susižalojo kairės kojos pėdą, užlipęs ant lentos su vinimi. Ginčo dėl to byloje nėra. Byloje kilo ginčas dėl Palangos miesto savivaldybės atsakomybės bei dėl prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio.
Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumo, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Šiame straipsnyje įtvirtintas taip vadinamas objektyviosios civilinės atsakomybės (be kaltės) institutas, reiškiantis, kad statinių, kurių kategorijai priskirtini ir keliai, gatvės, savininkas ar jo valdytojas atsako be kaltės visais atvejais, nebent įrodytų žalos atsiradimą dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Tą ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis teismas (2009-03-24 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009), nurodydamas, kad CK 6.266 str. įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos ne keturios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, o tik trys, t.y. įstatyme nurodyto objekto, kuris turėjo trūkumų, nulėmusių žalos atsiradimą, valdymo faktas; žalos asmeniui padarymas ir įstatyme nurodyto objekto trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto savininko ar jo valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto. Valdytoju laikomas asmuo, kuriam pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas patikėjimo teise savivaldybės valdo, naudoja ir disponuoja valstybės turtu, kuris nutarimais savivaldybėms perduodamas valstybinėms bei priskirtosioms funkcijoms atlikti. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. nurodytos savarankiškos savivaldybių funkcijos, kaip antai, savivaldybei nuosavybės teise priklausančios žemės ir kito turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo (3 p.); socialinių paslaugų planavimas ir teikimas (12 p.), aplinkos kokybės gerinimas ir apsauga (28 p.), sanitarijos ir higienos taisyklių tvirtinimas ir jų laikymosi kontrolės organizavimas, švaros ir tvarkos viešose vietose užtikrinimas (36 p.). To paties įstatymo 7 straipsnyje 10 punkte numatyta valstybinė savivaldybių funkcija- savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo patikėjimo teise. LR pajūrio juostos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad Pajūrio juostai priskiriama ne siauresnė kaip 100 m nuo jūros kranto linijos sausumos teritorija, į kurią įeina ir paplūdimys. LR Žemės įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta pajūrio juostai, 7 straipsnyje nurodyta, kad savivaldybės yra valstybinės žemės, perduotos savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais ir jos nustatyta tvarka, patikėjimo subjektai. Taigi, vertinant minėtų įstatymų nurodytas normas, darytina išvada, kad paplūdimio ruožo, esančio Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, valdytoja ir jo naudojimo priežiūrą turėjo atlikti savivaldybė. Aplinkybė, kad Palangos miesto savivaldybės administracija 2008-01-16 paslaugų teikimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) Palangos miesto tvarkymo paslaugą, į kurią įeina ir paplūdimių valymas bei priežiūra perdavė trečiajam asmeniui UAB “Palangos komunalinis ūkis” (b.l. 28-32), savaime neatleidžia Palangos miesto savivaldybės nuo atsakomybės, nes šia sutartimi nebuvo perduota paplūdimio valdymo teisė. Paplūdimio priežiūros darbus organizuoja ir vykdo būtent savivaldybė, kuri jokių nuolatinio pobūdžio funkcijų, susijusių su nuolatine paplūdimio zonos priežiūra ir tvarkymu bei pan. trečiajam asmeniui neperleido. Todėl vertinti trečiojo asmens UAB „Palangos komunalinis ūkis” padėtį kaip asmens, turinčio pareigą be kaltės CK 6.266 str. pagrindu atlyginti bet kokią su šiuo objektu susijusią žalą, nėra teisinių prielaidų. Palangos miesto savivaldybė, kaip kurortinio miesto savininkė, turi prižiūrėti miesto teritoriją, tinkamai organizuoti gyventojų poilsį, užtikrinti švarą bei tvarką viešose vietose, tame tarpe ir paplūdimyje. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuojama, jog dėl netinkamai organizuotos Palangos paplūdimio priežiūros ir tvarkymo, ieškovas užlipo ant paplūdimyje gulėjusios lentos su vinimis, dėl ko susižalojo kairės kojos pėdą, tokiu būdu patirdamas žalą. Nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo faktų byloje nenustatyta, todėl atsakovė turi ieškovui atlyginti pastarojo patirtą neturtinę žalą.
Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Lietuvos Aukščiausias Teismas savo nutartyse yra ne kartą konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti negalima. Įstatymas numato piniginę kompensaciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusio patirtą neturtinę žalą. Civilinis įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo ribų, todėl pareiga įvertinti nukentėjusio patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas yra nustatytas CK 6.250 str. 2 d., t.y. teismas turi atsižvelgti į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 d.). Teismas laiko įrodytu, jog ieškovas dėl atsakovės veiksmų patyrė neturtinę žalą, nes jis, atostogaudamas Palangos miesto kurorte, paplūdimio ruože užlipo ant smėliu užpustytos lentos ir susižalojo kairės kojos pėdą. Sužalojimas buvo padarytas 1,5 cm*1 cm kojos plote (b.l. 10), žaizda buvo praplauta, sutvarkyta, G. V. buvo paskiepytas nuo stabligės. Teismas sutinka su ieškovo argumentais, kad jis patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, nes jo atostogos buvo sugadintos, tačiau atsižvelgia ir į tai, kad į bylą nėra pateikta duomenų apie ieškovo sveikatos sutrikdymo mastą, apie galimo nedarbingumo, kojos gydymo laiką, potrauminius, liekamuosius reiškinius. Teismas konstatuoja, kad ieškovo pergyvenimai, susiję su nurodytu įvykiu, buvo laikino pobūdžio, nepadarę esminės įtakos jo gyvenimo kokybei, todėl nukentėjusiojo patirtą žalą vertina 1500 Lt. Nurodyto dydžio neturtinė žala priteistina iš atsakovės ieškovui.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės Palangos miesto savivaldybės, į.k. 125196077, Vytauto g. 73, Palanga, 1500 Lt (vienas tūkstantis penki šimtai Lt) neturtinės žalos ieškovo G. V., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.