Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

D. T. mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą, o būtent: jis 2023 m. rugsėjo 15 d., 09.37 val., (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, panaudojo fizinį smurtą prieš K. P., t. y., dešinėje rankoje laikomu kilpiniu raktu ne mažiau kaip tris kartus tyčia sudavė nukentėjusiajam K. P. į galvos sritį ir viršutinę kūno dalį, tokiais savo veiksmais sukėlė jam fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo K. P. sveikatą, padarydamas poodines kraujosruvas nugaroje, odos nubrozdinimus galvoje ir nugaroje, muštinę odos žaizdą galvoje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Bylos duomenimis nustatyta, kad D. T. nusikalto pirmą kartą, anksčiau nei karto teistas nebuvo (1 t., b. l. 144), padarė vieną nesunkų nusikaltimą.

Laikoma, kad kaltininkas pripažino padaręs nusikalstamą veiką, kai jis ikiteisminio tyrimo ar (ir) teisminio bylos nagrinėjimo metu savo noru (laisva valia), o ne dėl byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, duoda paaiškinimus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusako ir pripažįsta esmines jam inkriminuojamos veikos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-108-697/2017, 2K-153-976/2018, 2K-176-303/2018). Sprendžiant, ar asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kiekvienu konkrečiu atveju vertinamas paties kaltininko parodymų bei jo pozicijos ikiteisminiame tyrime ar (ir) teisme nuoseklumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88-976/2017, 2K-108-697/2017, 2K-132-699/2017, 2K-176-303/2018), kaltės pripažinimo momentas, aplinkybės, kurioms esant kaltė pripažinta, teisėsaugos institucijoms suteikta pagalba, kaltininko pastangos sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, jo požiūris į padarytą veiką ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-108-697/2017). Savo kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas ir tais atvejais, kai kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, nors dalį kitų neesminių neigia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-133/2013, 2K-516-697/2015).

Kaltinamasis pripažino faktines veikos padarymo aplinkybes, t. y. kad kaltinime nurodytomis aplinkybės sudavė nukentėjusiajam K. P. kilpiniu raktu. Ir nors negalėjo prisiminti tikslaus smūgių skaičiaus, jokių kaltinimo aplinkybių neginčijo, jo pozicija viso proceso metu buvo nuosekli. Teismas neturi pagrindo abejoti ir tuo, kad D. T. gailėjimasis yra nuoširdus. Nors kaltinamasis nemažai dėmesio skyrė situacijai, kuri, jo vertinimu, įtakojo ir veikos padarymą, t. y. prieš dieną įvykusiam konfliktui su nukentėjusiuoju, kokius jausmus ir išgyvenimus jam tai sukėlė, savo veiksmų neteisino, priešingai – vertino juos kritiškai, išgyvena dėl padarytos veikos ir ja sukeltų pasekmių. Taigi ta aplinkybė, kad kaltinamasis itin detaliai nurodė iki nusikalstamos veikos padarymo susiklosčiusią situaciją, tokiu būdu paaiškindamas ir nusikaltimo padarymo motyvus, nesudaro pagrindo spręsti, kad asmuo neprisiima atsakomybės už savo elgesį ar dėl jo nuoširdžiai neapgailestauja. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad byloje yra nustatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 1, 2 punkte nustatytos sąlygos.

Baudžiamojoje byloje yra pareikšti Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir nukentėjusiojo K. P. civiliniai ieškiniai. Viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų – konstatavimas, kad asmuo bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jei tokia buvo padaryta. Kaltinamasis iki bylos nagrinėjimo teisme nebuvo atlyginęs Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytos turtinės žalos, taip pat ir nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos. Vis dėlto, iš kaltinamojo parodymų teisme matyti, kad kaltinamasis neginčija, jog jo neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam buvo padaryta turtinė bei neturtinė žala ir sutinka ją atlyginti, tačiau vertina, kad prašomos atlyginti neturtinės žalos dydis yra per didelis, sutinka atlyginti tokią sumą, kokia bus priteista. Taigi, kaip matyti, kaltinamasis nurodė atlyginsiąs teismo priteistą sumą nukentėjusiajam, ir tokią kaltinamojo poziciją teismas laiko įsipareigojimu atlyginti žalą. Kaltinamasis yra dirbantis, gaunantis pastovias pajamas, kas leidžia teismui vertinti, kad kaltinamojo įsipareigojimas yra realus, yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins padarytą tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Be kita ko, būtina pažymėti ir tai, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje yra atkreiptas dėmesys į tai, kad BK 40 straipsnyje nėra įtvirtintas reikalavimas, jog dalis žalos turi būti atlyginta, pašalinta ar įsipareigota tokią žalą atlyginti iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-697/2018).

Kaip minėta, kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi dėl šios veikos ir ja sukeltų pasekmių, savo veiksmus vertina kritiškai. Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad anksčiau neteistas, administracine nebaustas (1 t., b. l. 145), paties kaltinamojo teigimu, toks jo susidūrimas su teisėsauga yra pirmasis, anksčiau tokių atvejų, konfliktų nėra buvę, asmuo yra dirbantis. Tokios aptartos teigiamai kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad D. T. nėra linkęs pažeisti įstatymų nuostatų, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pažymėtina, jog be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

D. Š., padavusi prašymą perduoti D. T. jos atsakomybei pagal laidavimą, yra neteista. 2022 m. vasario 22 d. ir 2021 m. balandžio 2 d. bausta administracine tvarka už važiavimą viešuoju transportu be galiojančio bilieto (2 t., b. l. 18-20), tačiau, vertindamas šias aplinkybes teismas pažymi, kad už šiuos nusižengimus paskirtos baudos yra sumokėtos, galiojančių nuobaudų D. Š. neturi, be to, pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs. Matyti, kad kaltinamojo ir D. Š. santykiai yra artimi, glaudūs, moteris pažįsta D. T. nuo vaikystės, buvo jo auklė, iki šiol palaiko glaudžius santykius. Duomenys, apibūdinantys D. Š. asmenybę, požiūris į kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, taip pat aukščiau nurodytos aplinkybės dėl jų artimo, nuoširdaus tarpusavio ryšio sudaro pagrindą manyti, kad ji yra tinkama laiduotoja, verta teismo pasitikėjimo, jos galimybė daryti kaltinamajam teigiamą įtaką yra reali. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad yra nustatytos visos BK 40 straipsnio 1-2 dalyje įtvirtintos sąlygos, todėl D. T. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį D. Š. atsakomybei. Visos nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą nustatyti minimalų laidavimo terminą, t. y. vieneriems metams. Įvertinus kaltinamojo padarytos veikos pavojingumą, pobūdį, padarymo aplinkybes, teigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes, D. Š. finansinę padėtį, spręstina, jog užstato taikymas šioje byloje netikslingas.

V. Dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo

BPK 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalimi, 6.280 straipsniu, 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto c papunkčiu, 30 straipsnio 1 punktu, 31 straipsnio 1 punktu, 33 straipsnio 1 punktu, prašo priteisti iš kalto asmens atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - ir PSDF) padarytą 48,59 eurų žalą dėl nukentėjusiojo gydymo ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą. Ieškinyje nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog buvo sužalotas K. P. ir dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 48,59 eurai (1 t., b. l. 60-63). Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad civilinį ieškinį palaiko (2 t., b. l. 4).

Pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Nukentėjusiojo gydymo išlaidas padengė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, todėl ji turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).

Nustatyta, kad dėl D. T. veiksmų K. P. buvo padaryti sužalojimai, dėl ko jis kreipėsi į gydymo įstaigą. Kartu su civiliniu ieškiniu pateiktas gydymo paslaugų apskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad nukentėjusiajam 2023 m. rugsėjo 15 d. VšĮ Respublikinėje Vilniaus universiteto ligoninėje suteikta skubiosios medicinos pagalbos paslauga, nustatyta galvos plaukuotosios dalies žaizda. Suteiktos paslaugos suma – 48,59 Eur. Už nukentėjusiajam suteiktas gydymo paslaugas buvo apmokėta iš PSDF biudžeto lėšų. Ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, ginčo dėl jo dydžio nėra. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys tenkinamas ir iš D. T. priteistina 48,59 Eur dydžio suma jo nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo vardu jo atstovas advokatas Arvydas Martinkevičius pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašo iš kaltinamojo priteisti 2 500 Eur žalą neturtinei žalai ir atlyginti advokato atstovavimo išlaidas. Ieškinyje nurodo, kad dėl D. T. padarytos nusikalstamos veikos buvo sutrikdyta K. P. sveikata, sužalojimas sukėlė skausmą, įvykio metu patirtas išgąstis, stresas ir pažeminimas sąlygojo nemigos, nuolatinio nerimo atsiradimą. K. P. buvo sužalotas gydymosi dienos (duomenys neskelbtini) stacionare, nors nukentėjo pats, bet stacionare gydymo kursą jam nutraukė, nepaisant to, kad buvo planuojama gydytis dar daugiau nei penkias savaites. Po patirtų sužalojimų K. P. ilgą laiką jautė galvos skausmus. Dėl šios priežasties nuo 2023 m. rugsėjo 20 d. iki 2023 m. rugsėjo 29 d. buvo nedarbingas, jam buvo išrašytas nedarbingumo pažymėjimas (2 t., b. l. 12). Sužalojimų metu turėjo savo individualią įmonę, veikiančią nekilnojamojo turto prekybos srityje. Dėl sveikatos būklės, akivaizdžių sužalojimų (žaizdos, kraujosruvos) galvos srityje, bendraudamas su klientas jautė diskomfortą, pradžioje net vengė darbinių santykių su naujais, nepažįstamais klientais. K. P. vis dar kankina nemiga, mintys apie įvykį, sužalojimo aplinkybes suformavo nerimo jausmą (1 t., b. l. 48-49). Posėdžio metu nukentėjusysis civilinį ieškinį palaikė, paaiškino, kad šiuo metu išsivystęs didžiulis nerimas, nesaugumo jausmas, kadangi iš pasalų buvo užpultas, todėl dabar eidamas gatve, jeigu išgirsta, kad kažkas eina už jo, iš karto atsigręžia pasižiūrėti, kas ten eina. Po įvykio apie mėnesį laiko skaudėjo galvą, smilkinio kairėje pusėje buvo žaizda 3 cm, visas kūnas buvo mėlynas. Dėl šio įvykio pasekmes jaučia iki šiol. Tame (duomenys neskelbtini) centre gavo siuntimą gydytis 7 savaites, ten praleido tik savaitę laiko, nes per kaltinamąjį buvo išprašytas iš ligoninės, buvo priverstas eiti į mokamas (duomenys neskelbtini) konsultacijas, kurios kainuoja 60 eurų.

Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, 2K-114/2008, 2K-118/2013 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias atlygintiną neturtinę žalą. Taip pat pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-604/2005, 3K-3-219/2010, 3K-3-171/2011 ir kt.).

Šioje byloje pripažintina, jog nukentėjusiajam neturtinė žala padaryta dėl jo sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo. Nustatyta, kad dėl kaltinamojo suduotų smūgių nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, sukeltas fizinis skausmas, dėl padarytų sužalojimų kreipėsi į gydymo įstaigą. Teismas neabejoja, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, kuris, pasak nukentėjusiojo nebuvo trumpalaikis, buvo laikinai nedarbingas, o dėl matomų sužalojimų galvoje jautė diskomfortą bendraudamas su klientais, kas sukėlė nukentėjusiajam nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, stresą, ypač vertinant tai, kad sužalotas jis buvo lankymosi gydymo įstaigoje metu. Vis dėlto, nors nukentėjusysis patyrė skausmą, neigiamus minėtus išgyvenimus, apie tai, kad nukentėjusiajam dėl sužalojimo būtų konstatuotos ilgalaikės pasekmės, byloje duomenų nėra, tokių aplinkybių nenurodė ir pats nukentėjusysis.

Nukentėjusysis pateikė teismui duomenis, kad buvo laikinai nedarbingas dėl minėtų sužalojimų, be to, nurodė buvęs išprašytas iš ligoninės, buvo privertas lankytis mokamose (duomenys neskelbtini) konsultacijose, kurių viena kainuoja 60 Eur. Vertindamas šias aplinkybes teismas pažymi, kad civiliniu ieškiniu atlyginti turtinę žalą nukentėjusysis neprašo, todėl nukentėjusiojo nurodomos patirtos išlaidos gydytojo konsultacijoms šiame kontekste nevertintinos. O įprastos darbinės veiklos sutrikdymas vertintinas kaip vienas iš aspektų, nustatant neturtinės žalos dydį.

Taigi, atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, į kaltinamojo turtinę padėtį (yra dirbantis), kilusias pasekmes, siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, kad pareiga atlyginti neturtinę žalą būtų realiai įgyvendinama, šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, taip pat į teisingumo ir protingumo principus, nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies ir iš kaltinamojo priteistina 900 Eur suma nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

VI. Dėl procesinių išlaidų atlyginimo

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Sprendžiant prašymą dėl tokių išlaidų priteisimo, teismas privalo atsižvelgti ir į nuteistojo turtinę padėtį ir gali tokių išlaidų nepriteisti arba jų dydį sumažinti. Pabrėžtina, kad pagal minėtą normą teismas turi teisę, bet ne pareigą, asmenį pripažinus kaltu iš pastarojo priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas. Tai nėra imperatyvus įstatymo reikalavimas, todėl bylą nagrinėjantis teismas turi diskreciją dėl to priimti sprendimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Paminėta įstatymo nuostata nesukuria proceso dalyviams, taip pat ir nukentėjusiajam, teisinio lūkesčio, kad baudžiamojoje byloje bus kompensuotos bet kokio dydžio ir visos patirtos teisinės išlaidos.

Kasacinėje teismo praktikoje yra išaiškinta, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 313- 489/2019, 2K-144-222/2020, 2K-165-648/2020, 2K-236-495/2021 ir kt.).

Nukentėjusiojo K. P. atstovas, reikšdamas civilinį ieškinį jo vardu, prašė priteisti ir atstovavimo išlaidas. Posėdžio metu buvo pateikta 2023 m. rugsėjo 21 d. išankstinė sąskaita ir mokėjimo kopija, iš kurių matyti, kad nukentėjusiajam K. P. buvo suteiktos 1 210 Eur vertės teisinės paslaugos (2 t., b. l. 13-14). Iš pateiktų duomenų matyti, kad nukentėjusiajam teisinės paslaugos buvo teikiamos tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, pastarojo vardu buvo parengtas civilinis ieškinys, advokatas atstovavo K. P. ir bylos nagrinėjime teisme metu. Vis dėl to, sprendžiant klausimą dėl atstovavimo išlaidų dydžio, būtina vertinti tai, kad baudžiamoji byla buvo išnagrinėta per vieną teisiamąjį posėdį, trukusį dvi su puse valandos, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, byla nedidelės apimties, itin sudėtingi teisės taikymo klausimai nebuvo sprendžiami. Teismas, anksčiau įvertintų aplinkybių kontekste įvertinęs prašomų priteisti teisinių paslaugų dydį, pripažįsta, kad jos nėra proporcingos bylos sudėtingumui, todėl laikytinos nepagrįstomis ir mažintinos iki 800 Eur.

Teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 18 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad valstybės naudai priteistina 260,42 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma, susidariusi advokatui A. Palamarčuk ginant kaltinamąjį D. T..

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, jog, pirmiausia, asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik tuo atveju, kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, teismas, atsižvelgdamas į Valstybinės teismo (duomenys neskelbtini) akte pateiktus duomenis apie kaltinamajam nustatytas diagnozes, konstatavo, kad gynėjo dalyvavimas šioje byloje buvo būtinas, siekiant užtikrinti, kad kaltinamojo teisės ir teisėti interesai būtų reikiamai ginami. Spręstina, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą, todėl jos iš kaltinamojo nepriteistinos.

VII. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu D. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 157-160), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Peilis, perduotas saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlio skyriui, Vilniaus 69, Nemenčinės II kaimas, Vilniaus raj. (1 t., b. l. 86-87, 95-96), nuosprendžiui įsiteisėjus, nesant prašymo jį grąžinti, sunaikintinas kaip menkavertis (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas); veržliaraktis, saugomas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlio skyriuje, Vilniaus 69, Nemenčinės II kaimas, Vilniaus raj., nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas kaip veikos padarymo įrankis ir sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. T., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, vadovaujantis BK 40 straipsniu, perduodant jį laiduotojos D. Š. atsakomybėn, nustatant 1 metų laidavimo terminą be užstato.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

D. T. išaiškinti, kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jei tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai D. Š., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš D. T. 48,59 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus 59 centus) turtinei žalai atlyginti ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, šią sumą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmokos kodas 191351679, sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333 banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Nukentėjusiojo K. P. vardu pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti nukentėjusiojo naudai iš kaltinamojo 900 (devynis šimtus) Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš D. T. priteisti K. P. 800 Eur proceso išlaidų už advokato atstovavimą jam procese.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš D. T. nepriteisti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- veržliaraktį, saugomą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlio skyriuje, Vilniaus 69, Nemenčinės II kaimas, Vilniaus raj., nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir sunaikinti,

- peilį, saugomą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlio skyriuje, Vilniaus 69, Nemenčinės II kaimas, Vilniaus raj., nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti,

- CD laikmeną su vaizdo įrašu palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.