Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. V. atstovei advokatei Jolitai Urbienei (nuotoliniu būdu),

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus atstovei Dianai Ulčinskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. V., gimusio., atstovės advokatės Jolitos Urbienės skundą dėl 2025 m. kovo 24 d. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-188-2025.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės darbo inspekcijos 2025 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. VDI-ANR_N-188-2025, kuriuo pareiškėjui R. V. už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto (redakcija galiojusi iki 2024 m. liepos 1 d.) pažeidimą, esant darbo sutarties požymiams neužtikrinus, kad darbuotojas A. M. dirbtų teisės aktų nustatyta tvarka, pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau ir – VSDFV) teritorinei įstaigai apie asmens priėmimą į darbą, skirta 1 000 Eur bauda, teisėtumo ir pagrįstumo. P. R. V. vertinimu, jo veiksmuose nėra nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojusi iki 2024 m. liepos 1 d.), sudėties, nes jo vadovaujamą įmonę UAB „I“ ir A. M. siejo ne darbo, o civiliniai teisiniai santykiai, t. y. tarp jų buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis.

Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą darbo apmokėjimą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-942/2020). Tai, kad darbuotojų darbas būtų legalus, turi užtikrinti įmonės vadovas. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei pagal ANK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas kilti.

Nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą (Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas, įstatymo redakcija galiojusi iki 2024 m. liepos 1 d.). Taigi, nelegalus darbas gali būti konstatuojamas dėl kelių alternatyvių veikų padarymo.

Teismas pažymi, kad tam, jog nagrinėjamoje byloje aptariama situacija būtų kvalifikuojama kaip nelegalus darbas, vadovaujantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktu (įstatymo redakcija galiojusi iki 2024 m. liepos 1 d.), būtina nustatyti, jog fizinis asmuo buvo pavaldus įmonei ir būtent jos naudai atlygintinai atliko darbo funkcijas, tačiau darbo sutarties raštu darbdavys (įmonė) nesudarė arba VSDFV teritorinei įstaigai reikiamu metu apie darbuotojo priėmimą į darbą nepranešė. Kitaip tariant, svarbu nustatyti, kad asmuo pradėjo realiai dirbti, kad įmonės ir nelegaliai dirbusio asmens santykiai turi darbo sutarties požymių ir kad nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-16-489/2023, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. N575-805/2012).

Darbo kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis, tai – darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai. Darbo kodekso 33 straipsnyje yra aptartas darbo sutarties turinys. Būtinosios darbo sutarties sąlygos – sąlygos (darbo funkcija, darbo apmokėjimo sąlygos ir darbovietė), dėl kurių susitarus laikoma, kad darbo sutartis yra sudaryta (Darbo kodekso 33 straipsnio 2 dalis). Būtinosios darbo sąlygos aptartos ir Darbo kodekso 34 straipsnyje, pagal kurį kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarta dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės (1 dalis), o darbo funkcija gali būti laikomas bet kokių veiksmų, paslaugų ar veiklos atlikimas, taip pat tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad darbo sutartis yra viena iš pagrindinių asmens teisės į darbą įgyvendinimo teisinių formų, tačiau darbas, kaip tam tikra veikla ar kūrimo procesas, gali būti panaudojamas ir darbo rezultatas gaunamas ne tik darbo, bet ir kitomis teisinių santykių formomis, pavyzdžiui, sudarant civilinės teisės reguliuojamas sutartis (žr. 2002 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1129/2002; 2006 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2006). Dėl to Darbo kodekso 32 straipsnyje įtvirtinti esminiai būtinieji darbo santykių požymiai reikšmingi tuo, kad leidžia šiuos santykius atriboti nuo panašių santykių, susiklostančių civilinės teisės reguliuojamų sutarčių (pvz., rangos, paslaugų, autorių teisių ir kt.) pagrindu, o nesant šių požymių leidžia vertinti, kad susiklosčiusius santykius reglamentuoja kitų teisės šakų (pvz., civilinės) teisės normos ir dėl to tokia veikla nėra kvalifikuotina kaip darbo teisiniai santykiai. Kai kurie darbo santykių ir civilinės teisės reguliuojamų sutarčių pagrindu atsirandančių santykių elementai gali būti iš esmės panašūs (pvz., tai, jog vykdant veiklą aprūpinama tam tikromis priemonėmis ar dengiamos tam tikros išlaidos, užsakovas atlieka tam tikrą vykdomos veiklos kontrolę ar daro įtaką darbų eigai ir pan.), todėl darbo santykiai negali būti konstatuoti nenustačius visų esminių darbo santykių požymių. Iškilusį klausimą, ar kontrahentų santykiai faktiškai atitinka darbo santykių požymius, reikia spręsti remiantis visais objektyviaisiais Darbo kodekso 32 straipsnyje nustatytais darbo santykius apibūdinančiais kriterijais, išnagrinėjant ir įvertinant visas aplinkybes, šalių susitarime nustatytas teises ir prisiimtus įsipareigojimus, išsiaiškinant, dėl ko šalys iš tikrųjų buvo susitarusios ir kaip vykdė susitarimą, o ne vien tik atsižvelgti į sutarties pavadinimą ar remtis tuo, kaip viena ar kita šalis subjektyviai vertina tarpusavio santykius. Būtina atsižvelgti į aplinkybių, su kuriomis siejami darbo teisinių santykių požymiai, visetą ir iš jų visumos spręsti, ar konkrečios veiklos vykdymo (konkretaus darbo atlikimo) sąlygos suteikia pagrindą konstatuoti realų darbo sutarties požymių egzistavimą (2023 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2023).

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp UAB „I“, atstovaujamo direktoriaus R. V., ir A. M., veikiančio pagal individualios veiklos pažymą Nr. 1325422, 2024 m. gegužės 29 d. buvo sudaryta ir šalių elektroniniais parašais 2024 m. birželio 3 d. pasirašyta paslaugų teikimo sutartis Nr. IND/AM-2024/05/29. Vadovaujantis tarp šalių sudarytos sutarties 8.1. punktu sutartis įsigaliojo nuo jos pasirašymo dienos. Sutarties 8.2. punkte buvo numatytas sutarties galiojimo laikotarpis – iki 2024 m. liepos 31 d., jeigu šalys nesutaria jos pratęsti (1 tomas, b. l. 51 – 53). UAB „I“ direktoriumi R. V. paskirtas nuo 2023 m. gegužės 3 d. (1 tomas, b. l. 163 – 178). A. M. išduota individualios veiklos pažyma Nr. 1325422 galioja nuo 2024 m. kovo 28 d., veiklos rūšis – EVRK 2.1 410010 Naujų pastatų statyba (1 tomas, b. l. 190).

Iš tarp šalių pasirašytos paslaugų teikimo sutarties Nr. IND/AM-2024/05/29 matyti, kad minėta sutartimi A. M. įsipareigojo tiesiogiai vykdyti darbų vadovo funkcijas UAB „, ir nepasitelkti trečiojo asmens kaip jo atstovo (Sutarties 1.1., 1.8. punktai). A. M. paslaugas įmonei įsipareigojo teikti, vadovaujantis STR 1.06.01:2016, UAB „I“ patvirtintais darbų vadovo pareiginiais nuostatais, įmonės vidaus taisyklėmis bei įmonėje įdiegtais ISO standartais (Sutarties 1.2., 1.10. punktai). Šalys buvo susitarusios dėl fiksuoto 1 900 Eur atlygio per mėnesį pagal išrašytą sąskaitą faktūrą bei kuro sąnaudų padengimo (Sutarties 3.1., 3.4. punktai) (1 tomas, b. l. 51 – 53).

2024 m. gegužės 30 d. A. M. buvo perduoti objekto, , medžiagos, o 2024 m. birželio 6 d. statybos darbų žurnalai ir techninė dokumentacija (1 tomas, b. l. 87 – 88). A. M. darbų vykdymui UAB „I“ vardu iš įvairių įmonių (UAB „ir partneriai“, A. V. komercinės įmonės, UAB „R“ ir kt.) ėmė įvairias medžiagas ir įrankius (1 tomas, b. l. 56 – 68). A. M. aprūpino UAB „I“ darbuotojus darbo priemonėmis ir įmonės darbuotojui K. M. surado gyvenamąjį būstą (1 tomas, b. l. 42, 111 – 112, 138, 144).

Iš A. M. UAB „I“ teiktos 2024 m. liepos 26 d. PVM sąskaitos – faktūros Nr. AM 2024/0004, kuri buvo pakoreguota įmonės administracijos nurodymu, matyti, kad A. M. 2024 m. gegužės mėn. dirbo 6 darbo dienas (1 tomas, b. l. 103 – 105). Įvertinus minėtas aplinkybes laikytina, kad A. M. įmonėje pradėjo dirbti nuo 2024 m. gegužės 24 d., netgi anksčiau nei įsigaliojo tarp šalių pasirašyta sutartis (2024 m. birželio 3 d.). Iš tarp šalių sudarytos paslaugų teikimo sutarties Nr. IND/AM-2024/05/29 matyti, kad paslaugos turėjo būti teikiamos iki 2024 m. liepos 31 d. Nesant duomenų, kad šalys sutartį būtų nutraukusios anksčiau sulygto termino, laikytina, kad A. M. įmonėje dirbo iki 2024 m. liepos 31 d.

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje individuali veikla apibūdinama kaip savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Esminis individualios veiklos požymis yra savarankiškumas, parodantis individualios veiklos sukuriamų santykių skirtumą nuo darbdavio ir darbuotojo santykių. Veikla laikoma savarankiška, jei gyventojas savo veiklą vykdo nepriklausomai nuo kitų asmenų, t. y. jis nėra pavaldus jo paslaugas perkančio asmens vidinei tvarkai, jam nesuteikiamos darbo priemonės, darbo vieta, paslaugas gyventojas gali atlikti bet kuriuo sau patogiu metu ir pan.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad A. M., nors ir turėjo individualios veiklos pažymą, tačiau nebuvo savarankiškas, iš tikrųjų dirbo R. V. vadovaujamos įmonės UAB „I“ naudai (vežiodavo darbuotojus, aprūpindavo juos darbo priemonėmis ir medžiagomis, gyvenamuoju būstu ir pan.), įmonės vardu iš įvairių parduotuvių pirkdavo medžiagas ir darbo įrankius, jam buvo atlyginamos kuro išlaidos. Sudaryta sutartimi jis įsipareigojo paklusti įmonės nustatytai darbo tvarkai, nepasitelkti trečiųjų asmenų. Pavaldumą bendrovei patvirtina ir A. M. paaiškinimuose nurodytos aplinkybės apie tai, kad visus nurodymus dėl darbų jam tiesiogiai telefonu ar el. paštu duodavo R. V. (1 tomas, b. l. 117 – 118). Taip pat iš įmonės administracijos 2024 m. rugpjūčio 7 d. A. M. siųsto laiško (iš el. pašto n.lt) matyti, kad kuro nurašymui jo buvo prašoma naudotis įmonėje patvirtintais sunaudotų degalų nurašymo aktų šablonais (1 tomas, b. l. 104). Minėtos aplinkybės leidžia spręsti, kad jis neveikė kaip savarankiškai savo veiklą vykdantis asmuo. Be to, byloje nustatyta, kad aptariamiems santykiams buvo būdingas tęstinumas: nors sutartis buvo sudaryta terminuotam laikotarpiui (iki 2024 m. liepos 31 d.), tačiau joje buvo numatyta galimybė sutartį pratęsti. Sutartyje buvo susitarta dėl darbų vadovo funkcijos atlikimo, o ne dėl konkretaus darbo rezultato. Šalys buvo susitarusios dėl fiksuoto kasmėnesinio 1 900 Eur užmokesčio, kuris nepriklauso nuo galutinio darbo rezultato, pagal kurį paprastai sumokamas atlyginimas atliekant konkrečią užduotį civilinės sutarties pagrindu.

Teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas į ginčo sutarties esmę, tikslą ir kitas šiuo atveju reikšmingas aplinkybes, t. y. į subjektyvius šalių ketinimus, taip pat atlikus sisteminę – lingvistinę sutarčių teksto analizę (CK 6.193 – 6.195 straipsniai) vertina, kad tarp UAB „Indema“ ir A. M. sudarytos sutarties pagrindu susiklostė darbo, o ne civiliniai teisiniai santykiai. Tai, kad A. M. realiai dirbo, faktiniai šalių santykiai atitiko darbo teisinių santykių požymius (A. M. buvo pavaldus bendrovei ir būtent jos naudai atlygintinai atliko darbo funkcijas), tačiau darbo sutarties sudarymo taisyklių nebuvo laikytasi, o VSDFV teritorinei įstaigai reikiamu metu nebuvo pranešta apie darbuotojo priėmimą į darbą, sudaro pagrindą A. M. atliktą veiklą kvalifikuoti kaip nelegalų darbą pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą (redakcija galiojusi iki 2024 m. liepos 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad R. V. būdamas UAB „I“ vadovu laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 24 d. iki 2024 m. liepos 31 d. UAB „statybos objektuose, esančiuose, esant darbo sutarties požymiams, leido dirbti A. M. darbų vadovu apie jo priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui, pripažintina, kad jo veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį (redakcija galiojusi iki 2024 m. liepos 1 d.). N. R. V. paskirta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytose ribose, laikantis ANK 34 straipsnio 1 – 2 dalyje nurodytų nuobaudų skyrimo taisyklių, todėl naikinti Nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, R. V. skundas netenkintinas, o skundžiamas Nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, teismas,

nutaria:

palikti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus 2025 m. kovo 24 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-188-2025 (ROIK: 25265571999) nepakeistą ir R. V. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismą.