Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareis?ke?jų V. C. ir J. C. atskira?ji? skunda? de?l Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 24 d. nutarties administracine?je byloje pagal pareis?ke?ju? V. C. ir J. C. skunda? atsakovui Nacionalinei z?eme?s tarnybai prie Lietuvos Respublikos z?eme?s u?kio ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys – J. N. ir V. R. de?l sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 24 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjų skundo dalį ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų pagrindais, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmiausia pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tokiu būdu įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pagal kurį skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011). Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).

Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) arba bylos perdavimą pagal rūšinį teismingumą, jei aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, paaiškėja jau po skundo priėmimo (ABTĮ 22 str. 1 d.). Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017).

Pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio praktikoje suformuluota teisės kreiptis teisminės gynybos išlyga yra susijusi tik su akivaizdžiu skundo nepriimtinumu. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Tačiau pastarieji atvejai yra išimtinio pobūdžio, kai skundo priimtinumo klausimą sprendžiančiam teismui iš tiesų nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl asmeniui kylančių pasekmių nebuvimo.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Šio įstatymo 2 straipsnis apibrėžia Nekilnojamojo turto registro paskirtį – jis steigiamas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalis nustato, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Nuostatų (redakcijos, galiojusios nuo 2017 m. gruodžio 23 d. iki 2020 m. vasario 11 d.) 125 punktas numato, kad jeigu žemės sklypo ribos nesutampa su šių Nuostatų 124 punkte minėtomis ribomis, yra neleistinų ribų nesutapimų, negalima nustatyti, kurios ribos klaidingos, arba jeigu sklypo ploto paklaida neleistina, arba pasikeičia sklypo konfigūracija, žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje nežymimos. Kadastro tvarkytojas tais atvejais, kai negali žemės sklypo ribų pažymėti kadastro žemėlapyje, per 5 darbo dienas nuo žemės sklypo plano pateikimo parengia išvadą, nurodydamas tikrinto sklypo plano netikslumus, ir per Nekilnojamojo turto registro posistemę „GeoMatininkas“ pateikia ją žemėtvarkos skyriui, o šis per 10 darbo dienų nuo išvados gavimo priima sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis. Priėmus sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis, surašomas žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo aktas, kurio formą nustato Nacionalinė žemės tarnyba, ir jo pagrindu pagal šių Nuostatų reikalavimus parengiamas naujas žemės sklypo planas. Netikslumus turi ištaisyti žemės sklypo planą parengęs vykdytojas. Pagal Nuostatų 126 punktą, kai žemėtvarkos skyrius nustato, kad žemės sklypo planas parengtas teisingai, ir priima sprendimą, kad būtina tikslinti besiribojančių žemės sklypų planus, apie tai raštu informuoja žemės sklypo (-ų) savininką (-us), kurių žemės sklypų planai tikslintini. Taip pat žemėtvarkos skyrius privalo kadastro tvarkytojui pateikti raštu išvadą apie teisingai parengtą žemės sklypo planą, nurodydamas, kurie besiribojančių žemės sklypų planai tikslintini. Kadastro tvarkytojas, gavęs žemėtvarkos skyriaus išvadą raštu, per 3 darbo dienas nuo išvados gavimo pažymi šio žemės sklypo ribas kadastro žemėlapyje.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai ginčija 2019 m. birželio 5 d. NŽT Panevėžio skyriaus išvadą ,,Apie teisingai parengta? z?eme?s sklypo plana?“ Nr. 23IZ?-32-(14.23.111.), kuri buvo priimta NŽT Panevėžio skyriui patikrinus žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis ir nustačius, kad žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) parengtas teisingai, numatyta, jog besiribojančių žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ribos turi būti tikslinamos. Pareiškėjai atskirajame skunde paaiškino, kad remiantis minėta išvada pareiškėjams priklausančių žemės sklypų Nekilnojamojo turto registro duomenyse buvo padarytas įrašas, jog žemės sklypų planai turi būti tikslinami vadovaujantis NZ?T Paneve?z?io skyriaus 2019 m. birželio 5 d. is?vada apie teisingai parengta? besiribojanc?io z?eme?s sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plana? ir kito administracinio akto dėl žemės sklypų ribų tikslinimo pareiškėjų atžvilgiu NŽT nėra priėmusi. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjai pateikė į bylą kadastro žemėlapio ištrauką, kurioje matyti koreguotina pareiškėjų žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) riba. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad NŽT Panevėžio skyrius 2019 m. birželio 5 d. išvadoje ,,Apie teisingai parengta? z?eme?s sklypo plana?“ Nr. 23IZ?-32-(14.23.111.) pareiškėjams iš esmės suformulavo konkrečią elgesio taisyklę, nustatė konkrečias pareigas.

Akcentuotina, jog skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-460/2010). Skundo priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl materialiosios teisės ar įstatymų saugomų interesų turėjimo, t. y. negalima atsisakyti priimti skundo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011).

Teisėjų kolegija pažymi, kad skundo priėmimo metu nėra akivaizdu, kad tiek NZ?T Paneve?z?io skyriaus 2019 m. birz?elio 5 d. is?vada ,,Apie teisingai parengta? z?eme?s sklypo plana?” Nr. 23IZ?-32-(14.23.111.), tiek NZ?T Paneve?z?io skyriaus 2019 m. kovo 26 d. is?vada „De?l z?eme?s sklypo ribu? patikslinimo vietove?je ir (arba) z?eme?s sklypo ribu?, ploto patikslinimo teritoriju? planavimo dokumente bu?tinumo“ Nr. 23SD-2717-(14.23.104.) pareiškėjams nesukelia jokių teisinių pasekmių, t. y. nedaro įtakos pareiškėjų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams.

Pirmosios instancijos teismas taip pat atsisakė priimti pareiškėjų skundo dalį dėl NŽT Panevėžio skyriaus vedėjos 2019 m. gegužės 2 d. sprendimo motyvuodamas tuo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjai būtų inicijavę ginčą ne teismo tvarka dėl 2019 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. 23SK-716-(14.23.110). Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio normose įtvirtinta ginčų nagrinėjimo tvarka.

Žemės reformos įstatymas yra specialusis įstatymas, reglamentuojantis žemės privatizavimo ir žemės reformos, kuria siekiama įgyvendinti asmenų teisę į žemės nuosavybę bei naudojimą įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinant neteisėtai nusavintą žemę, perduodant ar suteikiant neatlygintinai nuosavybėn bei parduodant pageidaujantiems ją pirkti, išnuomojant ar suteikiant naudotis valstybinę žemę; sudaryti teisines ir ekonomines prielaidas žemės rinkai plėtotis, įgyvendinti socialinį teisingumą privatizuojant valstybinę žemę, tvarką (Žemės reformos įstatymo 1 ir 2 str.).

Žemės reformos procesas apima žemės naudojimo dabartinės situacijos analizę, parengiamuosius žemėtvarkos darbus, žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimą, jų derinimą, teisinį, ekonominį ir ekologinį pagrindimą bei tvirtinimą, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės, miško ir vandens telkinių naudojimo specialiųjų sąlygų, žemės servitutų ir kitų įstatymuose numatytų ūkinės veiklos apribojimų nustatymą (Žemės reformos įstatymo 4 str. 2 d.).

Žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje atskleista žemės tvarkymo sąvoka – tai teisės aktais reglamentuojamas žemės sklypų ribų, žemės naudmenų sudėties, žemės sklypų priklausinių vietos, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės naudojimo būdo nustatymas ir pakeitimas derinant ekonominius, aplinkosaugos, kitus privačius ir viešuosius interesus. Žemės įstatymo 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad ginčai dėl valstybės ir savivaldybių institucijų priimtų sprendimų žemės tvarkymo klausimais nagrinėjami ABTĮ nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-2042/2008).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje kilęs ginčas nėra susijęs su žemės reformos teisiniais santykiais, ir tai lemia negalimumą remtis ginčijamų sprendimų metu galiojusiose Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio normose įtvirtinta ginčų nagrinėjimo tvarka.

Pažymėtina, kad pareiškėjų ginčijamas NŽT Panevėžio skyriaus sprendimas priimtas remiantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 12 punktu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Nuostatų 84¹.1.1.2.5 ir 84¹.1.1.2.7 papunkčiais. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuose teisės aktuose nėra įtvirtinta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų reikalavimą dėl NŽT Panevėžio skyriaus vedėjos 2019 m. gegužės 2 d. sprendimo panaikinimo ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė skundo priėmimą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas ir nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundo dalį dėl NŽT Panevėžio skyriaus vedėjos 2019 m. gegužės 2 d. sprendimo, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu, taip pat skundo dalį dėl NZ?T Paneve?z?io skyriaus 2019 m. birz?elio 5 d. is?vados ,,Apie teisingai parengta? z?eme?s sklypo plana?“ Nr. 23IZ?-32-(14.23.111.) ir NZ?T Paneve?z?io skyriaus 2019 m. kovo 26 d. is?vados „De?l z?eme?s sklypo ribu? patikslinimo vietove?je ir (arba) z?eme?s sklypo ribu?, ploto patikslinimo teritoriju? planavimo dokumente bu?tinumo“ Nr. 23SD-2717-(14.23.104.), vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, todėl pareiškėjų atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo 2020 m. vasario 24 d. nutartis naikinama ir skundo dalies priėmimo klausimas perduodamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui spręsti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų V. C. ir J. C. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjų V. C. ir J. C. skundo dalies dėl Nacionalinės žemės tarnybos Paneve?z?io skyriaus 2019 m. birz?elio 5 d. is?vados ,,Apie teisingai parengta? z?eme?s sklypo plana?“ Nr. 23IZ?-32-(14.23.111.), Nacionalinės žemės tarnybos Paneve?z?io skyriaus vede?jos 2019 m. geguz?e?s 2 d. sprendimo Nr. 23SK-716-(14.23.110.) „De?l z?eme?s sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esanc?io Paneve?z?io rajono savivaldybe?je, (duomenys neskelbtini), nustatytu? kadastro duomenu? pakeitimo ir ploto skirtumo kompensavimo“, Nacionalinės žemės tarnybos Paneve?z?io skyriaus 2019 m, kovo 26 d. is?vados „De?l z?eme?s sklypo ribu? patikslinimo vietove?je ir (arba) z?eme?s sklypo ribu?, ploto patikslinimo teritoriju? planavimo dokumente bu?tinumo“ Nr. 23SD-2717-(14.23.104.) panaikinimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.