Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2019-11-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2763-946/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-11-25
Bylos Nr.
1-2763-946/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-10444-2019-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Kaltinamasis
D. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2763-946/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10444-2019-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.4; (S) 1.1.7.2.5.; 1.1.8.10.2; 1.1.8.10.5.; 1.1.8.12.; 1.2.14.1.2.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 25 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis,sekretoriaujant Inai Jankulskaitei,dalyvaujant prokurorei Oksanai Gabrilaitienei,

kaltinamajam D. B.

Žemesnės instancijos teismas

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta ten pat, teistas:

1) Jonavos rajono apylinkės 2008 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį - 6 mėn. laisvės apribojimu;

2) Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį - areštu 25 paroms;

3) Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ( 7 epizodai) - 2 m. 4 mėn. laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 2 m. 6 mėn.;

4) Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 4 mėn. laisvės atėmimo. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 4 mėn. 25 d. laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

5) Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 1 m. laisvės atėmimo, paskirta bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 2 metų 4 mėn. laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 2 m. 7 mėn. laisvės atėmimo;

6) Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 1 m. laisvės atėmimo;

7) Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį - 30 parų arešto, paskirta bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 1 m. laisvės atėmimo. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartimi subendrinta Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. ir Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 12 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 2 m. 10 mėn. laisvės atėmimo;

8) Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 235 straipsnio 1 dalį - 5 mėn. laisvės atėmimo, paskirta bausmė subendrinta su Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartimi paskirta 2 m.10 mėn. laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 3 m. 1 mėn. laisvės atėmimo;

9) Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 23 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 4 m. laisvės atėmimo;

10) Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 2 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 m., įpareigojant D. B. būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti turtinę žalą nukentėjusiajam V. J., neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir BK 187 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

D. B. 2019 m. kovo 13 d. apie 18.50 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, išspyręs buto, esančio (duomenys neskelbtini), 200 eurų vertės duris ir tokiu būdu jas sugadinęs, įsibrovė į butą, iš kurio pagrobė svetimą, O. B. priklausantį turtą: kompiuterio „LG“ monitorių 80 eurų vertės, nešiojamą kompiuterį „Lenovo“ 100 eurų vertės, mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy A5“ 200 eurų vertės, skaitmeninės televizijos priedėlį „Amiko ImpulseT2/C“ su jame buvusia dekodavimo kortele bendros 101 euro vertės, dvi striukes bendros 20 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai O. B. bendrą 701 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis D. B. kaltu prisipažino visiškai dėl abiejų nusikalstamų veikų, kurių padarymu yra kaltinamas ir paaiškino, kad su draugais šventė ir gėrė alkoholį. Paskui sugalvojo nueiti pas draugą G., bet jo nerado namuose. Tada ir išspyrė to buto duris. Nežino, kodėl tuo metu taip padarė. Įėjęs į butą paėmė rastus daiktus. Suprato, kad draugas būtų neleidęs eiti į namus be jo žinios ir imti daiktus. Todėl suvokė, kad įsibraudamas į jo butą be žinios ir pasisavindamas daiktus daro nusikaltimą. Paėmė kaltinime nurodytus daiktus, t. y. kompiuterio monitorių, nešiojamą kompiuterį, mobilaus ryšio telefoną, tik nepamena, kad būtų ėmęs skaitmeninės televizijos priedėlį su jame buvusia dekodavimo kortele ir dvi striukes. Kitus daiktus grąžino. Gali būti, kad televizijos priedėlis buvo prijungtas prie kompiuterio monitoriaus, todėl galėjo kartu ir paimti. Gal jis ir iškrito. Daiktus nešė į savo namus (duomenys neskelbtini). Viską nešė rankose. Galėjo striukes ir priedelį tada ir pamesti benešant. Daiktai priklausė O. B., su kuria tame bute gyvena jo draugas G. Dėl turto sugadino išspiriant duris taip pat kaltę pripažįsta, supranta, kad išlaužė duris, pažadėjo G. už išlaužtas duris atlyginti, kai pradės dirbti. Nepamena, kad nešiojamą kompiuterį būtų metęs į kažką gatvėje, nes buvo labai neblaivus. Bet, jeigu metė, tai jo namo taip pat neparsinešė. Į O. B. butą įsibrovė jis tik vienas. Įvykio dieną šventė su L. J. ir kitu jo broliu. Dar jų draugas buvo kartu. Buvo iš viso keturiese. Kiti visi liko prie laiptinės, o jis tik vienas nuėjo pas G. Išėjus iš laiptinės tų draugų jau nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė yra visiškai įrodyta teisiamojo posėdžio metu sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ištirtais įrodymais:

Nukentėjusioji O. B. paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2019 m. kovo 13 d. išėjo iš savo namų apie 17.00 - 18.00 valandą. Išeidama buto duris užrakino. Vakare jai paskambino kaimynė L. D., kuri pranešė, kad jos buto durys išlaužtos ir įkritusios į buto vidų. Grįžusi į savo butą pamatė, kad buto durys yra išlaužtos ir įkritusios į buto vidų. Sugadintų buto durų vertė yra 200 eurų. Įėjusi į butą pamatė, kad yra pagrobtas mobilaus ryšio telefonas "Samsung Galaxy A5" 200 eurų vertės, pagrobtas kompiuterio monitorius 80 eurų vertės, nešiojamas kompiuteris "Lenovo" 100 eurų vertės. Taip pat buvo pavogtas televizijos priedėlis, su jame buvusia dekodavimo kortele, bei dvi striukės, kabėjusios koridoriuje ant kabyklos, bendros 20 eurų vertės. (1 t., b. l 41-48).

Liudytoja Ž. S. parodė, kad 2019 m. kovo 13 d. apie 18.45 val. buvo pas kaimynę D. Z., adresu (duomenys neskelbtini). Prieš ateinant pas kaimynę matė, kad buto Nr. 14 durys išlaužtos. Netrukus per kaimynės buto langą pamatė iš laiptinės išeinančius du nepažįstamus vyrus, kurie nešdami glėbyje kažkokius daiktus nuėjo link (duomenys neskelbtini) namo. (1 t., b. l 68).

Liudytoja D. Z. parodė, kad 2019 m. kovo 13 d. vakare, apie 18.30 val., buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Būdama namuose išgirdo laiptinėje sklindantį triukšmą, garsas priminė, kad kažkas tarsi belstų į kaimynų buto duris. Pažiūrėti dėl ko vyksta triukšmas iš buto į laiptinę nėjo, nes bijojo. Po kelių akimirkų pas ją į butą atėjo kaimynė Ž. S., kuri pasakė, kad kaimynės O., kurios pavardės nežino, buto durys išlaužtos. Abi su Ž. išėjusios iš buto pamatė, kad kaimynės O. buto durys išlaužtos ir įkritusios į buto vidų, šalia buto durų buvo pastatytas degtinės butelis. Ž. S. apie įvykį pranešė policijai. Kol laukė policijos, žiūrėjo pro buto langą ir pamatė, kad iš jų laiptinės išėjo du vaikinai, iš kurių vienas nešėsi glėbyje kažkokius daiktus, kitas vaikinas nešė degtinės butelį, kuris buvo pastatytas prie O. išlaužtų buto durų. Vaikinų veidų nematė. Vaikinai nuėjo link (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l 80-82).

Liudytoja J. D. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) name. Priešais jos buto duris yra butas, kurio numerio nežino, kuriame gyvena kaimynė O. 2019 m. kovo 13 d. vakare, apie 18.00 valandą grįžusi iš parduotuvės, pamatė, kad kaimynės O. buto durys įkritusios į buto vidų. Prieš išeidama į parduotuvę matė, kad O. buto durys buvo uždarytos, be apgadinimų. Pastebėjusi išlaužtas kaimynės buto duris į buto vidų nėjo, tik pašaukė "O. ar tu čia?", tačiau niekas jai neatsakė, todėl suprato, kad jokių asmenų bute nėra. Paskambino kaimynei O. ir pranešė jai apie išlaužtas jos buto duris. (1 t., b. l 72-74).

Liudytojas E. J. paaiškino, kad 2019 m. kovo mėnesį, tačiau tikslios dienos neatsimena, apie 18.00 val. susitiko su D. B. prie Jonavos pirmojo tvenkinio. Kartu buvo L. A. bei dar vienas nepažįstamas vaikinas, kurio duomenų nežino. Jam atėjus vaikinai, išskyrus L., jau vartojo alkoholį, gėrė degtinę. Po kurio laiko D. nutarė eiti pas kažkokį vyrą, gyvenantį (duomenys neskelbtini), nes kaip suprato iš D. žodžių, kad jis ėjo pas tą žmogų pasiskolinti pinigų. D. konkrečiai nenurodė pas ką tokį einą, tik pasakė, kad eis pas minėtą vyrą. Jie visi nuėjo prie (duomenys neskelbtini), daugiabučio. Priėjus prie pirmos laiptinės, jis su L. pasiliko lauke, o D. B. su tuo nepažįstamu vaikinu nuėjo į namo pirmą laiptinę. Po kurio laiko Išgirdę triukšmą laiptinėje, su L. nuėjo pažiūrėti ir pamatė, kad antrame aukšte D. ir jo draugas konfliktuoja su kažkokia moterimi, o pamatę, kad D. pradėjo daužyti kažkokio buto duris, jie su L. pasišalino, išėjo namo, o D. su savo draugu liko laiptinėje. Prisimena, kad kai nuėjo pasižiūrėti kas triukšmauja, matė, kad D. daužo kažkokio buto duris, o jo draugas tik stovi šalia ir jokių durų nedaužo. (1 t., b. l 88-91).

Liudytojas L. A. parodė, kad 2019 metų kovo mėnesį, bet tikslios datos neprisimena, Jonavoje, prie 1-ojo Varnutės tvenkinio leido laiką su pažįstamu D. B., K. P. bei broliu E. J.. Jie visi vartojo alkoholį išskyrus jį patį. Po kurio laiko D. B. siūlymu ėjo į namą, esantį (duomenys neskelbtini), nes D. reikėjo pas kažkokį vyrą, tačiau D. jo neįvardino. Vakare, apie 18.30 val., keturiese jie nuėjo prie (duomenys neskelbtini), jis su broliu E. liko lauke, o D. su K. nuėjo į laiptinę. Netrūkus jie išgirdo triukšmą laiptinėje, kartu su E. nuėjo pasižiūrėti kas vyksta ir užlipę laiptais į 2 ar 3 namo aukštą, pamatė, kad D. rėkauja su kažkokia moterimi. K. tik stovėjo šalia. Pamatę, kad D. pradėjo daužyti kažkokio buto duris, jis su E. iš laiptinės išėjo ir nuėjo namo. (1 t., b.l.93-95).

Liudytojas D. K. parodė, kad 2019 m. kovo 13 d. apie 19.30 val., namo grįžusi dukra M. K. papasakojo, kad jai einant namo, prie "Pakalnutės" darželio, esančio S. I. gatvėje, Jonavoje, prie jos pradėjo kabinėtis neblaivus apie 20 metų vyras, kuris šaukdamas į jos pusę metė nešiojamą kompiuterį. Įvykio metu dukra nenukentėjo. (1 t., b. l 70).

Liudytojas M. M. parodė, kad 2019 metų kovo-balandžio mėnesį, bet datos tikslios neprisimena, eidamas Jonavoje pro parkelį, sutiko iš matymo pažįstamą vaikiną, kurio nei vardo nei pavardės nežino. Pastarasis pasiūlė pirkti mobilaus ryšio telefoną "Samsung" už 50 eurų. Jis telefoną nusipirko, nes vaikinas patikino, kad telefonas priklauso jam, net parodė telefone esančias savo nuotraukas. Taip pat vaikinas pasakė, kad telefono pakrovėją ir telefono dokumentus turi namuose, tačiau jam jų nereikėjo, nes nupirktam telefonui pakrovėja pats turėjo savo namuose. (1 t., b. l 130-133).

2019 m. birželio 5 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad asmens parodymo atpažinti metu liudytojas M. M. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 4 (D. B.), iš kurio nusipirko mobiliojo ryšio telefoną "Samsung". (1 t., b.l.134-135).

Liudytojo S. R., apklaustas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalyje ir 82 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka, parodė, kad jo draugė D. Ž. gyvena (duomenys neskelbtini). 2019 metų kovo mėnesį, bet datos tikslios neprisimena laiką, buvo pas D. namuose, vakare važiavo kartu su D. ir jos motina paimti iš treniruotės D. brolį. Kai grįžo atgal, pamatė, kad prie (duomenys neskelbtini) namo stovi policijos automobilis. Užėjus į laiptinę, antrame namo aukšte pamatė policijos pareigūnus, stovinčius prie kaimynės O. B. buto, kurio durys buvo išlaužtos. Vienas iš policijos pareigūnų paprašė parodyti jo avimus batus, nes jo batų padai neva sutampa su ant O. B. buto durų paliktais batų pėdsakais. Jis policijos pareigūnams pateikė savo batus, sakydamas, kad tokių batų yra pirkti turgavietėse, juos gali turėti bet kuris vaikinas. Pareigūnams pasakė, kad jam yra žinoma, kas įvykdė vagystę iš O. buto, tik atsisakė įvardinti tą žmogų, tačiau jis pats tikrai į O. butą nebuvo įsibrovęs. Jis yra girdėjęs, kad vagystę iš O. buto įvykdė vaikinas pravarde (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l 125-128).

Liudytojas J. M. parodė, kad jis dirba Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK Reagavimo skyriuje vyresniuoju tyrėju. 2019 m. kovo 13 d. 18.56 val., iš budėtojo gavo pranešimą, kad apvogtas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūrint įvykio vietą dalyvavo ir Kauno apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos specialistas A. U.. Iki atvykstant minėtam specialistui jis apklausinėjo kitame bute gyvenančią liudytoją Ž. S.. Apžiūrint įvykio vietą, matė, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), durys buvo pilnai išlaužtos, t. y. jos buvo įkritusios į buto vidų. Ant durų varčios (išorinės durų pusės) matėsi avalynės pėdsakai. Atvykęs į įvykio vietą specialistas A. U. jam pranešė, kad į įvykio vietą yra atėjęs nepažįstamas vaikinas, kurio dėvimų batų pėdsakai sutampa su avalynės, paliktos ant išlaužtų durų, pėdsakais. Grįžęs į įvykio vietą priėjo prie A. U. nurodyto vaikino, paaiškėjo, kad tai S. R., kuris elgėsi ramiai. S. R. buvo paprašyta parodyti savo batus sulyginimui su ant minėto buto durų paliktais avalynės pėdsakais. Jis neprieštaravo, tik nurodė, kad tai ne jis ant minėtų durų paliko avalynės pėdsakus, o kitas asmuo, kurio neįvardins. Taip pat S. R. neprieštaravo ir pateikė tyrimui savo batus, kurie buvo iš jo paimti. (1 t., b. l 76-78).

2019 m. kovo 13 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta - butas, adresu (duomenys neskelbtini), kurio durys išlaužtos ir yra įkritusios į buto vidų. Įvykio vietos apžiūros metu ant durų varčios rasti ir paimti dviejų rūšių avalynės pėdsakai, kurie fotografuoti ir nukopijuoti ant daktiloplokštelių. (1 t., b. l 17--28).

Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio A. J. 2019 m. kovo 13 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. kovo 13 d. apie 20.00 val. pagal gautą pranešimą, kad Jonavoje prie vaikų darželio "Pakalnutė" neadekvatūs vyrai į pranešėjo dukrą metė kompiuterį, bet dukters nesužalojo, nuvyko nurodytu adresu ir prie darželio tvoros rado ir paėmė nešiojamą kompiuterį. Susisiekus telefonu su pranešėju D. K., pastarasis nurodė, kad jo duktė įvykio metu nenukentėjo, pareiškimas iš pranešėjo nebuvo gautas. (1 t., b. l 29).

2019 m. kovo 13 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu prie vaikų darželio "Pakalnutė" segmentinės tvoros rastas ir paimtas nešiojamas kompiuteris "Lenovo", kurio korpusas yra su pažeidimais (sudaužytas). (1 t., b. l 30-36).

2019 m. birželio 13 d. UAB "Init" raštu nurodė, kad O. B. pagal INIT kabelinės televizijos Pagrindinio paketo teikimo sutartį Nr. T7322627-1, pasirašytą 2017 m. birželio 21 d., nuomos pagrindais perduota STV dekodavimo kortelė 35,00 eurų vertės ir skaitmeninės televizijos priedėlis "Amiko ImpulseT2/C" 66,00 eurų vertės.(1 t., b. l 66).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvadoje Nr. 20-IS1-477 nurodyta, kad avalynės pėdsakas, nukopijuotas daktiloskopine plokštele pažymėta Nr. 1 yra paliktas tirti pateiktų S. R. batelių dešinės kojos padu, avalynės pėdsakas nukopijuotas daktiloskopine plokštele pažymėta Nr. 3 yra paliktas tirti pateiktų S. R. kairės kojos padu, avalynės pėdsakas nukopijuotas daktiloskopine plokštele pažymėta Nr. 2 yra paliktas tos pačios rūšies avalyne kaip ir tirti pateikta S. R. avalynė, o avalynės pėdsakas nukopijuotas daktiloskopine plokštele pažymėta Nr. 4 yra paliktas kitos rūšies avalyne nei tirti pateikta S. R. avalynė. (1 t., b. l 113-119).

2019 m. birželio 6 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas "Samsung A5" modelio Nr. SM-A520F, kurį savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė liudytojas M. M., ir kuris po apžiūros pagal pakvitavimą grąžintas nukentėjusiajai O. B.. (1 t., b. l 138-143, 136-137; 1 t., b.l.64).

2019 m. balandžio 23 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas kompiuterio monitorius "LG", kurį savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė įtariamasis D. B., ir nešiojamas kompiuteris "Lenovo", kuris yra su pažeidimais (sudaužytas ekranas). Daiktai po apžiūros pagal pakvitavimą grąžinti nukentėjusiajai O. B.. (2 t., b. l 54-58, 51-53; 1 t., b. l. 64).

Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad D. B. 2019 m. kovo 13 d. apie 18.50 val., išspyrė duris ir tokiu būdu įsibrovė O. B. butą, esantį (duomenys neskelbtini). Įsibrovęs į butą iš jos pagrobė tai pačiai nukentėjusiajai priklausantį turtą - kompiuterio „LG“ monitorių, nešiojamą kompiuterį „Lenovo“, mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy A5“, skaitmeninės televizijos priedėlį „Amiko ImpulseT2/C“ su jame buvusia dekodavimo kortele, dvi striukes. Išspirdamas duris, kad įsibrauti į butą, jas visiškai sugadino - išlaužė (išvertė), tuo padarydamas 200 eurų turtinę žalą. Kaip nustatyta, įvykio metu kaltinamasis buvo neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Ištirtais įrodymais nustatytas aplinkybes visiškai pripažino ir patvirtino pats kaltinamasis, nors dėl neblaivumo kai kurių detalių ir negalėjo tiksliai prisiminti. Tačiau aplinkybių, pagrindžiančių kaltinimą aiškumui tai neturi jokios reikšmės, nes kiti byloje ištirti įrodymai – liudytojų parodymai, įvykio vietų, daiktų apžiūrų, parodymų atpažinti protokolai patvirtina kaltinamojo parodymus ir jo kaltę dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo.

Pagal teismų praktiką įsibrovimu laikomi tiek tokie atvejai, kai kaltininkas į patalpą patenka laisvai ir pagrobia turtą iš atitinkamų vietų, į kurias pašaliniams asmenims patekti draudžiama ar patekimas yra ribojamas (pvz., tarnybinių patalpų, vitrinų, daiktų saugyklų ir pan.), tiek ir tokie atvejai, kai įveikiamos kliūtys. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytam įsibrovimo požymiui konstatuoti yra svarbu nustatyti jau vien tik tai, kad patekimas į tokias patalpas pašaliniams asmenims yra apribotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2009, 2K-592/2011).

Taigi, vadovaujantis minėta praktika, nagrinėjamu atveju nustačius, kad D. B. į nukentėjusiajai O. B. priklausantį butą pateko be jos leidimo ir įveikęs pašaliniams asmenims patekti į butą numatytą kliūtį – užrakintas buto duris, kai jas išlaužė išspirdamas, konstatuotina, kad jis suvokė, jog tokiu būdu patekdamas į butą į jį įsibrauna prieš savininko valią ir tuo tikslu tyčia sugadina duris, ką, sprendžiant iš parodymų, žinojo ir suprato ir pats kaltinamasis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose yra išaiškinta, kad tais vagystės įsibraunant į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją atvejais, kai ne tik pagrobiamas turtas, bet įsibraunant sugadinamas ar sunaikinamas kitas svetimas turtas, veikos turi būti kvalifikuojamos atskirai kaip ideali nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 ir 187 straipsniuose, sutaptis. Išlaužus buto duris nuteistojo padaryta 200 Eur žala nukentėjusiosios turtui pagal BK 190 straipsnyje nustatytą turto vertės išaiškinimą yra nedidelės vertės, todėl atitinka BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Kvalifikuojant D. B. nusikalstamą veiką pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kaip vagystę , įvykdytą įsibrovus į O. B. butą, kvalifikacijai visiškai jokios reikšmės neturi ta aplinkybė, kokios vertės turtas buvo pagrobtas, nes šiuo atveju lemiamą reikšmė kvalifikacijai turi nustatytas pavojingesnis nei pagrobto turto vertė kvalifikuojantis įsibrovimo požymis. Šiuo atveju nustačius, kad svetimas turtas iš O. B. buto buvo pagrobtas, o pagrobtu turtu kaltininkas galėjo disponuoti laisva nuožiūra, jo veika teisingai kvalifikuota kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje Ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą D. B. pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 187 straipsnio 3 dalį dėl vagystės iš O. B. buto ir jos buto durų sugadinimo įsibrovimo metu, kvalifikuojant šias abi nusikalstamas veikas kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, ir paskirti bausmes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl kiekvienos iš nusikalstamų veikų yra tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailėjosi. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis D. B. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą. Kaltinamasis šiuo metu jau yra 10 kartų teistas, nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui už anksčiau įvykdytus nusikaltimus. Kaip nustatyta, sekančią dieną po įvykdytų nusikalstamų veikų, jis ir buvo 10 kartą nuteistas už iš esmės analogiškas nusikalstamas veikas, šiuo metu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas yra atidėtas. Todėl teismas sprendžia, jog kaltinamajam už kiekvieną iš padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, padarymą yra pagrindas skirti sankcijoje numatytas griežčiausias savo rūšimi bausmes – terminuotą laisvės atėmimą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir areštą pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, kurių dydžiai nustatytini ne didesni nei įstatyme numatytų tokios rūšies bausmių dydžio vidurkiai.

Paskirtos bausmės turės būti subendrintos apėmimo būdu, tai yra griežtesne bausme apimant švelnesnę, nes nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas), taip pat už šias nusikalstamas veikas paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu, nes kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, o byla išnagrinėta atlikus joje sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64¹straipsnis).

Kadangi D. B. naujas nusikaltimas veikas įvykdė dar iki nuosprendžio, priimto 2019 m. kovo 14 d. pirmoje byloje, tai šioje byloje apėmimo būdu subendrinus bausmes paskirta subendrinta bausmė su minėtu teismo nuosprendžiu paskirta bausme turi būti subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnyje numatytomis bausmių bendrinimo taisyklėmis (BK 63 straipsnio 9 dalis).

Aiškinant bausmių bendrinimo pagal BK 63 straipsnio 9 dalį taisykles, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jei priėmus nuosprendį teismai nustato, jog asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, paskyrę bausmę už naują nusikalstamą veiką, ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos, – su subendrinta bausme. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-519/2013, 2A-7-6/2013, 2K-P-193/2007, 2K-268/2008, 2K-351/2007).

Šiuo atveju bendrinant bausmes taikytinas visiško sudėjimo būdas, kadangi 2019 m. kovo 14 d. nuosprendžiu paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas ir ji nėra iš viso net pradėta atlikti.

Kadangi D. B. praeityje jau teistas 10 kartų, nusikalstamas veikas įvykdė kitos jo atžvilgiu nagrinėjamos bylos metu, ankstesnės teismų paskirtos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu nepadarė teigiamo poveikio kaltinamajam, jis savo elgesio nėra linkęs koreguoti teigiama linkme ir laikytis įstatymų, todėl teismas sprendžia, kad jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, nustatyta šiuo nuosprendžiu privalo būti vykdoma realiai. Tik taip bus galima pasiekti bausmei keliamus tikslus.

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5, dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. B. pripažinti kaltu, padarius dvi nusikalstamas veiką, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje bei paskirti bausmes:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį terminuotą laisvės atėmimą 1 metams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį areštą 45 paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, tai yra griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti D. B. subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 1 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. B. paskirti terminuotą laisvės atėmimą 8 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu su Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. nuosprendžiu D. B. paskirta terminuoto laisvės atėmimo 2 metams bausme ir paskirti D. B. subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 2 metams 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti bausmę, visiškai ar iš dalies atliktą pagal Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. nuosprendį.

D. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki nuosprendžio ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtas kardomąsias priemones panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti , nuosprendžiui įsiteisėjus: kompaktinį diską su nuotraukomis ir 4 daktiloskopines plokšteles su avalynės pėdsakais palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Arūnas Purvainis