Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvada duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Rimai Bardauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui M. D. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodyta, kad apytiksliai nuo 2021 m. vasaros apie 2 metus ji ir atsakovas gyveno kartu kaip sugyventiniai pas atsakovo motiną. Kadangi atsakovo namuose buvo vartojamas alkoholis, iš atsakovo motinos namų ji išsikraustė, tačiau atsakovas dažnai atvažiuodavo pas ją, jie palaikė artimus santykius. Ji pastojo, (duomenys neskelbtini) gimė duktė P.. Nuo momento, kuomet ji atsakovui pasakė, kad laukiasi vaiko, atsakovas nustojo ją lankyti ir pradėjo jos vengti. Atsakovas vengia pripažinti tėvystę. Vasaros metu ji dirbo (duomenys neskelbtini). Gaudavo apie 500 Eur algą. Šiuo metu gauna vaiko išmokas ir pašalpą. Už P. B. gauna 96,35 Eur išmoką vaikui. Visas jos pajamas sudaro gaunamos pašalpos, išmokos už vaikus ir vaikų išlaikymo lėšos iš Sodros, viso – apie 900 Eur. Turi 3 išlaikytinius – nepilnamečius vaikus, kuriais reikia rūpintis ir juos išlaikyti. Nekilnojamojo ar reikšmingo kilnojamojo turto neturi. Gyvena pas patėvį, jo namuose. Atsakovas, jos žiniomis, dirba (duomenys neskelbtini). Ar darbas legalus ar ne – jai nežinoma. Mano, kad 250 Eur per mėnesį vaikui yra pakankama suma bent jau būtiniausiems nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti. Būtiniausius poreikius per mėnesį vaikui sudaro apie 400 Eur: būsto išlaidos apie 100 Eur (moka apie 45-35 Eur per mėnesį už elektrą, vandenį, malkos (kai šalta žiema, sukūrename apie 3-4 priekabas malkų. Vienos priekabos kaina apie 400 Eur); maisto išlaidos – apie 120 Eur per mėnesį; sauskelnės – apie 40 Eur per mėnesį; rūbai – apie 30 Eur per mėnesį; avalynė – apie 20 Eur per mėnesį; ugdymo priemonės - apie 15 Eur per mėnesį; vaistai, sveikatos priežiūra, kuras išlaidos aptarnaujant vaiko poreikius (nuveža patėvis) – apie 40 Eur per mėnesį (mergaitė alergiška kaip kuriam maistui, reikia pirkti priešalerginius tepalus); skalbimas, higienos priemonės – apie 30 Eur per mėnesį; nenumatytos išlaidos – apie 20-30 Eur per mėnesį. Priteisiant išlaikymą atsižvelgtina, kad atsakovo pajamos galimai yra didesnės ir galimybės užsidirbti objektyviai yra didesnės. Galimybės jai gauti didesnį atlyginimą objektyviai yra ribotos, nes labai daug laiko užima nepilnamečių vaikų priežiūra (skalbimas, lyginimas, maisto paruošimas, padėjimas ruošti pamokas, vedimas pas gydytojus ir t.t.). Dėl šių priežasčių nukryptina nuo lygių dalių principo ir vaikų išlaikymui ir atsakovo priteistina didesnė dalis reikalingo išlaikymo, t. y. po 250 Eur per mėnesį.

Teismo posėdžio metu ieškovė I. B. palaikė ieškinį prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad iki dukros gimimo su atsakovu gyveno kartu dvejus metus. Atsakovas jai siūlė dukros išlaikymui skirti po 50 Eur. Nuo bylos iškėlimo atsakovas neteikė išlaikymo dukrai. Ji gauna socialinę pašalpą ir išmoką vaikui. Ji vasarą dirbo (duomenys neskelbtini). Nuo rugsėjo dukra pradės lankyti darželį, tada ir ji pradės dirbti. Prašė priteisti įsiskolinimą, kadangi jai sunku vienai išlaikyti vaikus.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, prašymo bylos nagrinėjimą atidėti nepateikė.

Išvadą duodanti institucija tiek išvadoje, tiek teismo posėdyje nurodė, kad, nustačius, kad atsakovas yra ieškovės vaiko biologinis tėvas, vaiko P. B. gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiktų vaiko interesus, kadangi ieškovei yra taikomas atvejo vadybos procesas, teikiamos socialinės paslaugos, kurias ieškovė noriai priima, tarp motinos ir vaiko yra susiformavęs artimas ryšys, vaikas nuo gimimo gyvena su motina.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl tėvystės nustatymo.

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento, be kita ko, turi teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai ir kitos įrodymų priemonės. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), bet ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2–3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2013).

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog išduotame vaiko P. B., gimusios (duomenys neskelbtini), gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) tėvas nenurodytas, įrašyta tik motina – ieškovė. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių gyvenimo kartu bei artimo bendravimo laikotarpį (nuo 2021 m. iki ieškovė atsakovą informavo apie nėštumą), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akte Nr. ES5/2025(01), kuris laikytinas patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, pateiktą išvadą, kad M. D. yra P. B. biologinis tėvas su 99,9999999993 proc. tikimybe, ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo laikytinas pagrįstu, todėl tenkinamas, nustatoma, kad M. D. yra P. B. biologinis tėvas, o P. B. yra M. D. dukra (CK 3.146 straipsnio 1 dalis, CK 3.148 straipsnis, CPK 185 straipsnis, 389 straipsnis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

CK 3.169 straipsnio 1 ir 2 dalyje įtvirtinta, kad vaiko tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų nustatoma tėvų susitarimu, o esant ginčui, teismo sprendimu. Teismas spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą atsižvelgia į vaiko interesus, tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, tėvų šeimos aplinkos sąlygas. Taip pat nustatytini teisiškai reikšmingi faktai, tokie kaip vaiko prisirišimo laipsnis, brolių, seserų tarpusavio santykiai, tėvų požiūris į vaiko auklėjimą, dalyvavimą vaiko auklėjime, santykiai su vaiku, taip pat galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas šiuo metu dukters P. B. nelanko, nesidomi jos gyvenimu. Tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Vaikas nuo pat gimimo gyvena kartu su mama, kuri socialinių darbuotojų pagalba užtikrina tinkamas sąlygas jo vystymuisi. Bylos nagrinėjimo metu negauta duomenų, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove kenktų vaiko interesams. Institucijos, teikiančios byloje išvadą atstovė dėl to neprieštarauja. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nepilnametės P. B. gyvenamoji vieta nustatytina su vaiko motina, ieškove, jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.168 straipsnis, 3.174 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo.

CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu.

Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovė šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, ji be šalių dukters taip pat augina du mažamečius vaikus, jai laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2035 m. rugsėjo 30 d. paskirta išmoka vaikui po 169,95 Eur mėnesiui, laikotarpiu nuo 2035 m. spalio 1 d. iki 2035 m. spalio 22 d. – 120,60 Eur, nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2041 m. liepos 31 d. už P. B. paskirtą 96,25 Eur išmoka mėnesiui, laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 2 d. iki 2024 m. liepos 26 d. ieškovė išmokų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių negavo, nekilnojamojo turto neturi. Atsakovas byloje pasirinko pasyvų vaidmenį, atsiliepimo byloje neteikė, į teismo posėdį neatvyko, prieštaravimų ieškovės nurodytoms aplinkybėms, prašomam priteisti išlaikymo dydžiui, neteikė, savo galimybių teikti dukrai išlaikymą neįrodinėjo. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovas nuo 2024 m. rugsėjo 3 d. dirba (duomenys neskelbtini), kas rodo, kad atsakovas gauna pastovias pajamas. Duomenų, kad atsakovas turi daugiau išlaikytinių, nėra.

Ieškovė prašo vaiko išlaikymui priteisti iš atsakovo periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur kas mėnesį. Teismo vertinimu, nereikia įrodinėti, jog šalių dukrai būtinas pilnavertis maitinimas, apranga, avalynė, kuri tokiame vaiko amžiuje dažnai keičiama, priemonės ugdymui ir pan. Be to, pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas nepilnamečiam vaikui išlaikyti. Ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymas yra mažesnis nei puse minimalios mėnesinės algos (nuo 2025 m. sausio 1 d. - apie 388,50 Eur neto). Pažymėtina, kad minimalios mėnesinės algos dydis teismų praktikoje pripažįstamas užtikrinantis tik būtiniausių vaiko poreikių patenkinimą. Atsakovas, būdamas tėvu, savo vaiko atžvilgiu turi ne tik tam tikras teises, bet ir pareigas, kurios negali būti perkeliamos kitiems asmenims. Teismas sprendžia, kad atsakovas gali teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą dukrai ir ieškovės ieškinį tenkina, iš atsakovo dukters išlaikymui priteisia prašomo dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur kas mėnesį, išlaikymą skaičiuojant nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka. Priteisus išlaikymą, vaiko mama, skirtina priteisto vaikui išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo vaikui formos ir dydžio nustatymo res judicata galios bylos šalims neįgyja, todėl po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus kitoms svarbioms aplinkybėms, tiek motina, tiek ir tėvas gali kreiptis dėl išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Teismas už laikotarpį, praėjusį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo iki ieškinio pareiškimo dienos, iš skolininko priteisia išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti 3 250 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2011 konstatuota, kad vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko iš tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.137 straipsnis). Taigi vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data, taip pat su teismų sprendimų, nustatančių tėvystę (motinystę), įsiteisėjimo data (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.137 straipsnio 3 dalis). Kai vaiko kilmė iš tėvo (motinos) yra nustatyta ne šiam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau išlaikymo srityje įstatymo jos ginamos iš dalies, ribojant išlaikymo priteisimo terminą trejais metais iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis).

Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytą teismų praktiką, įvertinęs tai, jog nuo vaiko gimimo iki šiol atsakovas išlaikymo dukrai neteikia, ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkina visiškai, priteisiant iš atsakovo 3 250 Eur išlaikymo įsiskolinimo sumą, paskaičiuotą nuo dukros gimimo iki ieškinio pateikimo teismui dienos, t y. už 13 mėnesių.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovei yra suteikta 100 proc. valstybės garantuojama ir apmokama teisinė pagalba, todėl ieškinį tenkinus, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos pažymos matyti, kad už suteiktą advokato pagalbą ieškovei valstybė patyrė 791,34 Eur išlaidas, todėl ši suma priteistina iš atsakovo. Taip pat iš atsakovo valstybės naudai priteistinas byloje mokėtinas žyminis mokestis, viso 361,00 Eur (110,00 Eur už reikalavimą nustatyti tėvystę, 110,00 Eur už reikalavimą nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, 141,00 Eur už reikalavimą priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo reikalavimą). Taip pat iš atsakovo priteisiamos procese patirtos procesinių dokumentų siuntimo atsakovui išlaidos – 31,72 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 448 straipsniais,

Teismas nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti atsakovą M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukros P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvu, o P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukra.

Nustatyti P. B. gyvenamąją vietą su motina I. B..

Priteisti iš atsakovo M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 0 centų) per mėnesį išlaikymą P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2024 m. rugsėjo 5 d.) iki P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Sprendimą dalyje dėl materialinio išlaikymo išieškojimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 250 Eur (trijų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Paskirti P. B. teikiamo išlaikymo ir priteisto išlaikymo įsiskolinimo tvarkytoja uzufrukto teisėmis P. B. motiną I. B..

Priteisti iš atsakovo M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 361,00 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt vieno euro 0 centų) žyminį mokestį ir 31,72 Eur (trisdešimt vieno euro 72 centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, t. y. iš viso – 392,72 (tris šimtus devyniasdešimt du eurus 72 centus), nurodant šią sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Priteisti iš atsakovo M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 791,34 Eur (septynių tūkstančių devyniasdešimt vieno euro 34 centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai. Priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis: įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose.