- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-04-20
- Bylos Nr.
- 1-1386-1034/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08556-2023-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Kaltinamasis
- A. P.
- Advokatai
- Džigintas Žebelys
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
A. P. 2023 m. kovo 8 d. apie 17.40 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Vilniaus gatvėmis vairavo automobilį „Subaru Outback“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuomet ties pastatu, Nemenčinės pl. 2, Vilnius, policijos pareigūnams alkotesteriu patikrinus jo neblaivumą jam nustatytas 1,94 prom. girtumas.
Šiais savo veiksmais A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. P. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad dirbo iš namų, rašė ataskaitą, susinervino ir norėdamas pagerinti savo savijautą išgėrė alkoholio. Vakare prisiminė, kad reikia važiuoti į parduotuvę. Gavosi taip, kad sėdo į automobilį ir nuvažiavo į parduotuvę, dėl to labai gailisi. Tą dieną vartojo alkoholinį gėrimą – brendį, jį vartojo vienas, išgėrė ne mažiau kaip 0,3 litro. Jis vairavo automobilį „Subaru Outback“, kuris yra priklauso jam ir sutuoktinei, įgytas santuokos metu. Ikiteisminio tyrimo metu nedavė parodymų, nes labiau pasitiki teismais nei policija. Teisę vairuoti transporto priemones turi nuo (duomenys neskelbtini) m. Pastaruoju metu neturi problemų dėl saikingo alkoholio vartojimo, anksčiau (duomenys neskelbtini). Prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant sutuoktinės G. P. atsakomybei be užstato. Sutuoktinės reakcija dėl šio įvykio buvo neigiama, ji pyko, negalėjo pateisinti jo poelgio. Su žmona augina (duomenys neskelbtini), jo pajamos yra (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį, daugiau uždirba žmona. Padarė išvadą, kad pasielgė neatsakingai, nepagalvotai, sukėlė pavojų, padarė autoįvykį, dėl to gailisi, pripažįsta savo kaltę ir pasižada daugiau to nedaryti. Santykiai su sutuoktine G. P. yra geri, santuokoje daugiau (duomenys neskelbtini) metų, nėra buvę didelių barnių, sutinka su sutuoktinės nuomone ir svarbiausiais klausimais teiraujasi jos nuomonės. G. P. galės daryti jam poveikį savo asmeniniu pavyzdžiu, ji yra pavyzdingas žmogus, neturi teistumų, didelių nuobaudų, daugiau rūpinasi šeima. Jų šeimoje yra dar vienas automobilis, bet jis yra mažesnis ir dažnai genda, juo naudojasi sutuoktinė. Jo darbui vairuoti automobilį yra naudinga, tai nėra būtina, tenka važiuoti į komandiruotes, į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) turi savo automobilį, bet dažnai jie būna paimami kitų kolegų.
Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja G. P. parodė, kad prašo atleisti A. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jos atsakomybei be užstato. Šis įvykis ją šokiravo ir labai paveikė. Nusivylė tuo, ką padarė A. P., bet pragyveno su šiuo žmogumi (duomenys neskelbtini) metų, turi (duomenys neskelbtini), įvertino A. P. charakterį, tai, kad jis yra sąžiningas, darbštus žmogus, todėl nepateisina jo elgesio, bet mano, kad gali daryti teigiamą poveikį A. P. savo asmenybe ir bendravimu. Ji nevartoja alkoholio žinodama kokią žalą jis gali sukelti. Ji gali daryti įtaką A. P., nes svarbiais klausimais sutuoktinis visada klausia jos nuomonės. Visais atvejais, kai šis imasi naujų veiklų akademinėje karjeroje, ji palaiko sutuoktinį, vertina jo asmenines savybes, jis yra jautrus žmogus, gal dėl turi didesnę riziką ieškoti problemų sprendimo netinkamais būdais. Automobilis „Subaru Outback“ yra įgytas santuokoje, kitas jų šeimos automobilis yra „Toyota Auris“. Jos asmeninės pajamos yra (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį.
Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūti tiriami, prokuroras ir gynėjas neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. Z. (J. Z.) parodė, kad važiavo į parduotuvę „Iki“, esančią Vilniuje, Nemenčinės pl. 2, norėdamas apsipirkti. Atvykus iki parduotuvės aikštelės pamatė, kad prie jos yra labai daug automobilių. Apie 17.45 val. įvažiavo į aikštelę, priešais jį buvo dar trys automobiliai ir jie eilėje laukė, kol atsiras laisva vieta pasistatyti automobilį. Pastovėjus apie minutę laiko pajuto smūgį į savo vairuojamo automobilio ,,Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinės dalies kairės pusės kampą, tiksliau bamperį. Pajutęs smūgį išlipo iš savo automobilio ir pamatė, kad į jį atsitrenkė sidabrinės spalvos automobilis „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Po smūgio iš šio automobilio išlipo ir vairuotojas, tai buvo vyras. Apžiūrėjo savo automobilį, vyras savo. Apžiūrėjęs savo automobilį „Subaru“ vairuotojas atsisėdo atgal į automobilio vidų. Jis su šiuo asmeniu nebendravo, todėl asmens duomenų, kas vairavo „Subaru“, nežino, šio asmens nepažįsta ir anksčiau matęs nėra. Vairuotojas atrodė įtartinai dėl jo nekoordinuotų judesių, suprato, kad vyras yra galimai neblaivus, todėl atsisėdęs į savo automobilį paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir iškvietė policiją. Jie laukė policijos. Automobilyje vyras buvo vienas, kartu su juo niekas nevažiavo. Vyras visą laiką buvo arba automobilyje, arba išlipdavo iš jo, taip pat jis buvo nuėjęs kelioms minutėms į parduotuvę „Iki“, ką jis pirko, nežino, nes nematė. Taip pat nori paminėti, kad matė, kad po įvykio jis kažką gėrė iš mineralinio butelio, tačiau ką būtent, pasakyti negali. „Subaru“ vairuotojas buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, tamsesnės plaukų spalvos, maždaug 170-175 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, jis buvo su regėjimui skirtais akiniais, vilkėjo mėlynos spalvos džinsais, juoda striuke, daugiau jo požymių neatsimena. Atvykus policijos pareigūnams, jie bendravo su „Subaru“ vairuotoju, tačiau asmens duomenų, kas vairavo šį automobilį, jis negirdėjo. Matė, kad jam pirmą kartą nesisekė pūsti į alkoholio matuoklį, paskui kaip sekėsi, nematė (b. l. 43).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. Č. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2023 m. kovo 8 d. dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu J. P. ir kursantu D. P., apie 18.10 val. dirbdami nustatytame maršrute iš budėtojo gavo nurodymą vykti adresu Nemenčinės pl. 2, Vilnius, kur į pranešėjo automobilį atsitrenkė automobilis „Subaru Outback“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pranešėjas įtaria, kad automobilio „Subaru Outback“ vairuotojas yra neblaivus, todėl prašo patikrinti blaivumą. Apie 18.43 val. atvykę minėtu adresu parduotuvės „Iki“ automobilių stovėjimo aikštelėje pastebėjo du stovinčius apgadintus automobilius. Atvykus į vietą juos pasitiko pranešėjas J. Z., kuris nurodė, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas jo automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinis bamperis, kairė pusė. J. Z. paaiškino, kad jam būnant automobilių stovėjimo aikštelėje ir sėdint automobilyje, į jo automobilio „Volvo V70“ galą, tiksliau į bamperį, įvažiavo kitas automobilis „Subaru Outback“, kurio vairuotojas J. Z. pasirodė įtartinas ir galimai neblaivus. Jiems bendraujant su J. Z. prie jo ir vyriausiojo patrulio J. P. taip pat priėjo ir automobilio „Subaru Outback“ vairuotojas. Paaiškėjo, kad tai buvo A. P., jo automobilio priekis buvo apgadintas, buvo apgadinta dešinė priekinė pusė, ratas, bamperis, žibintas. A. P. atrodė akivaizdžiai neblaivus, vos stovėjo ant kojų, svirduliavo, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Vyriausiasis patrulis J. P. patikrino A. P. blaivumą ir 2023 m. kovo 8 d. 18.36 val. nustatė 1,98 prom. girtumą, o tą pačią dieną 18.59 val. – 1,94 prom. girtumą (b. l. 38).
Iš Bendrojo pagalbos centro garso įrašų matyti, kad pranešėjas nurodė, jog į jį įvažiavo girtas vairuotojas (b. l. 46-47).
Vilniaus apskrities VPK pateikė 5 policijos pareigūnų dėvimų vaizdo kamerų („Body kameros“) vaizdo įrašus, iš kurių matyti policijos pareigūnų bendravimas su A. P. bei tai, kad A. P. buvo sunku pūsti į alkotesterį, pavyko tai padaryti ne iš pirmo karto (b. l. 48-49).
VšĮ „Emprekis“ išrašu nustatyta, kad automobilio „Subaru Outback“, 2006 metų, vertė 2022 m. vasario mėnesiui yra 3560 Eur su PVM (b. l. 27).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis A. P. parodė, kad pranešimas apie įtarimą yra įteiktas, tačiau savo poziciją pageidauja išreikšti teisme (b. l. 56).
Alkotesterio duomenimis nustatyta, kad 2023 m. kovo 8 d. 18.36 val. A. P. nustatytas 1,98 prom. girtumo laipsnis, 2023 m. kovo 8 d. 18.59 val. – 1,94 prom. girtumo laipsnis (b. l. 15-16).
Neblaivumo nustatymo aktu A. P. 2023 m. kovo 8 d. 19.10 val. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 17).
Motyvuojamoji dalis
III. Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas,
Teismo vertinimu, kaltinamojo A. P. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.
Žemesnės instancijos teismas
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. P. parodė, kad dirbo iš namų, rašė ataskaitą, susinervino, buvo didelis stresas, todėl norėdamas pagerinti savo savijautą išgėrė alkoholio. Vakare prisiminė, kad reikia važiuoti į parduotuvę. Gavosi taip, kad sėdo į automobilį ir nuvažiavo į parduotuvę, dėl ko labai gailisi. Tą dieną vartojo alkoholinį gėrimą – brendį, jį vartojo vienas, išgėrė ne mažiau kaip 0,3 litro. Tą dieną vairavo automobilį „Subaru Outback“, kuris yra priklauso jam ir sutuoktinei, yra šeimos nuosavybė, įgytas santuokos metu.
Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų J. Z., G. Č. parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio duomenys, policijos įvykio registro išrašas, kitų objektų apžiūros protokolas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog A. P. 2023 m. kovo 8 d. apie 17.40 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Vilniaus gatvėmis vairavo automobilį „Subaru Outback“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuomet ties pastatu, Nemenčinės pl. 2, Vilnius, policijos pareigūnams alkotesteriu patikrinus jo neblaivumą jam nustatytas 1,94 prom. girtumas. Teismas pašalina iš kaltinimo tą aplinkybę, kad A. P. neblaivumas buvo nustatytas „pašaliniam asmeniui dėl minėto automobilio vairuotojo sukelto eismo įvykio iškvietus policijos pareigūnus“, nes ši aplinkybė kaltinimui nėra teisiškai reikšminga. Tai neturi reikšmės veikos kvalifikavimui, nesunkina kaltinamojo padėties.
Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo A. P. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.
Dėl būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, susijusių su A. P. pažymėtina, kad teismui nekyla abejonių, kad šioje byloje yra BK 40 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytos sąlygos, t. y. A. P. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, šia nusikalstama veika žala nebuvo padaryta. Dėl šių sąlygų egzistavimo pastabų neturėjo ir prokuroras. Teismų praktikoje akcentuojama, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte esanti sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl išvada dėl jos egzistavimo nustatoma atsižvelgiant į kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltininko elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu (teistumo nebuvimas, teigiamas socialinis elgesys, kritiškas požiūris vertinant padarytą nusikalstamą veiką bei pastangos sušvelninti ja sukeltus padarinius ir pan.) bei nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą bei padarinių sunkumą.
Kaip matyti iš A. P. charakterizuojančios medžiagos, kaltinamasis yra dirbantis, (duomenys neskelbtini), augina (duomenys neskelbtini), charakterizuojamas teigiamai. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis A. P. anksčiau Lietuvos Respublikoje neteistas, nors ir baustas administracine tvarka, tačiau nebaustas administracine tvarka už analogišką veiką (b. l. 64-65). Kaip jau buvo minėta, bylos nagrinėjimo metu A. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 ędalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Šios aplinkybės, išskyrus baustumą administracine tvarka, neabejotinai teigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir leidžia pagrįstai manyti, kad jis nusikalto ne dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, bet labiau spontaniškai, atsitiktinai, tinkamai neįvertinęs galimų savo neigiamo elgesio pasekmių. Taigi, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad A. P. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. A. P. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu, bylos nagrinėjimo metu teismui buvo pateiktas A. P. sutuoktinės G. P. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato (BK 40 straipsnio 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad A. P. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), šia veika žala nebuvo padaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas), yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).
Nagrinėjamu atveju kaltinamojo A. P. laiduotoja sutinka būti jo sutuoktinė G. P., kuri teismui pateiktame prašyme nurodė, kad su kaltinamuoju yra susituokusi nuo (duomenys neskelbtini) m., kartu augina (duomenys neskelbtini). Be to, kartu su sutuoktiniu leidžia laisvalaikį, sportuoja, mėgsta skaityti knygas ir lankytis teatruose. A. P. visada jos klauso ir atsižvelgia į jos nuomonę. Mano, kad A. P. moka daryti išvadas ir senų klaidų nekartos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prokuroras baigiamoje kalboje sutiko, kad G. P. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali būti laiduotoja. Iš pateiktų duomenų matyti, kad G. P. yra dirbanti, neteista, bausta administracine tvarka, tačiau ne už šiurkščius nusižengimus, charakterizuojama teigiamai.
Taigi, teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotoja G. P. yra verta teismo pasitikėjimo, nes yra kaltinamojo sutuoktinė, kuri gyvena kartu su kaltinamuoju ir nuolat bendrauja su juo, jos asmenybė yra teigiama, ji kritiška kaltinamojo elgesiui šiam neblaiviam vairuojant automobilį, jos vertybinė orientacija pozityvi, ji gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, nes nuolat bendrauja ir palaiko tarpusavio artimus ryšius, yra artimas jam asmuo (BK 40 straipsnio 1, 3 dalys).
Nustačius visas BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytas sąlygas, A. P. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.
V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
A. P. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis – 1,94 prom. Taigi kaltinamasis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą, ypač tai, kad kaltinamasis vairavo, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, pakankamai viršijantis minimalią vidutinio girtumo ribą, kita vertus – jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos veikos, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise 1 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo momento, kai jam realiai buvo užkirsta galimybė naudotis šia teise – nuo 2023 m. kovo 15 d. (b. l. 58-59).
Nors kaltinamojo gynėjas prašė uždrausti kaltinamajam A. P. naudotis teise vairuoti transporto priemones trumpesniam terminui, pažymėtina, kad toks prašymas yra nepagrįstas. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Baudžiamajame įstatyme nustatytas ir šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas: nuo vienerių iki penkerių metų. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2013, 2K-401/2014, 2K-279-719/2018).
Šioje byloje skiriant A. P. BK 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir jos terminą, atsižvelgtina į tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kad nustatytas 1,94 prom. girtumas, t. y. į tai, kad jo veiksmai (vairavo neblaivus automobilį Vilniaus mieste) kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams, jis rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata ir gyvybe, tačiau buvo abejingas bet kokiems gresiantiems padariniams. Pažymėtina ir tai, kad A. P. anksčiau buvo baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, taigi neskirti jam iš viso uždraudimo naudotis specialia teise nėra jokio pagrindo. Pabrėžtina tai, kad transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatomas ne didesnis nei 1,5 promilių neblaivumas, užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 422 straipsnį. Už šio administracinio nusižengimo padarymą be piniginės baudos asmeniui privalomai skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis) (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-256-898/2020). Teismas pažymi, kad šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės iš esmės yra tipinės ir nesudaro pagrindo dar labiau švelninti skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės terminą.
Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, tačiau to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Nagrinėjamu atveju A. P. nėra nuteisiamas ir jam nėra skiriama bausmė, nes jis yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai yra svarbi aplinkybė sprendžiant aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą.
Teismas nustatė, kad automobilis „Subaru Outback“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. P., kuris parodė, kad šis automobilis yra įgytas santuokoje. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų ar vieno iš sutuoktinių vardu, yra pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad būtų pasibaigusi automobilio „Subaru Outback“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.100 straipsnis), teismas preziumuoja, kad automobilis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso abiem sutuoktiniams, t. y. tiek kaltinamajam A. P., tiek jo sutuoktinei G. P. Teismas atkreipia dėmesį į itin neatsakingą A. P. poelgį vertinamo įvykio metu, nes jis ne tik vairavo automobilį būdamas neblaivus (jam nustatytas 1,94 prom. neblaivumas), bet ir, būdamas tokios būklės, važiavo automobiliu Vilniaus mieste, po darbo valandų, kai eismas įprastai yra pakankamai intensyvus. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas policijos pareigūnas G. Č. parodė, kad A. P. atrodė akivaizdžiai neblaivus, vos pastovėjo, svirduliavo, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, asmens būklė įvertintina kaip tragiška. Be to, iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad A. P. ne iš pirmo karto pavykti įpūsti į alkotesterį. Sugretinus tai su aplinkybe, jog A. P. neblaivumą lėmė stipraus alkoholinio gėrimo (brendžio) vartojimas ir sprendžiant iš nustatyto neblaivumo laipsnio ir jo išorinės išraiškos, alkoholio vartojimas buvo pakankamai gausus. Šios aplinkybės neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad automobilio palikimas A. P. valdyti iš tikrųjų nekeltų jokio pavojaus ir atitiktų prevencinius baudžiamųjų įstatymų taikymo tikslus.
Nors prokuroras taip pat prašė skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, teismo vertinimu, šiuo atveju, įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų asmenų fondą būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė. Atsižvelgtina į tai, kad nors A. P. ir dirba, tačiau gauna nedidelį atlyginimą, jo teigimu, (duomenys neskelbtini) Eur, be to, šiuo nuosprendžiu konfiskuotinas jam ir sutuoktinei priklausantis automobilis, taigi kaltinamojo turtinė padėtis nėra itin gera. Dėl šių priežasčių ši baudžiamojo poveikio priemonė neskirtina.
Nors tiek kaltinamasis A. P., tiek jo gynėjas nurodė, jog teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga kaltinamojo darbe, šios aplinkybės negali būti pripažintinos ypatingomis ar išskirtinėmis, patvirtinančiomis skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės akivaizdų neproporcingumą. Nėra pagrindo teigti, kad A. P. ir G. P. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė suvaržo nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir/ar jo šeimos narius ar neatitinka jo interesų, savaime neprieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams. Kadangi baudžiamojo proceso įstatymai nenumato galimybės padalinti bendrą sutuoktinių turtą, automobilis „Subaru Outback“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turi būti konfiskuotas natūra, o G. P. savo teisę į dalį bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje ir į kompensaciją už konfiskuotą turtą, gali ginti civilinio proceso įstatymais nustatyta tvarka. Papildomai pastebėtina, kad tiek kaltinamasis, tiek jo sutuoktinė pripažino, kad automobilis „Subaru Outback“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nėra vienintelė šeimos transporto priemonė. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis „Subaru Outback“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas, paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui turi būti taikomas iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.
Ikiteisminio tyrimo metu A. P. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 432 straipsniu,
nusprendžia:
A. P., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos G. P. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti A. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. kovo 15 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti A. P. ir G. P. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausantį automobilį „Subaru Outback“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Subaru Outback“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.
A. P. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti G. P., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.