- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-29
- Bylos Nr.
- N-575-683-12
- Teisminio proceso Nr.
- 4-62-3-00752-2010-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
- Nukentėjusysis
- A. Š.
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutarties M. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n u s tatė:
I.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgalioto pareigūno 2010 m. rugsėjo 23 d. nutarimu M. K. pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 124² straipsnio 1 dalyje numatytas veikas skiriant už tai subendrintą 700 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams. Nutarime nurodyta, jog nuobauda M. K. skirta už tai, jog šis 2010 m. rugsėjo 23 d., 9.45 val., Kauno rajone vairuodamas transporto priemonę sėjamame lauke sudarė pavojingą situaciją ir sukėlė eismo įvykį, ko pasekoje buvo apgadinta jam priklausanti transporto priemonė, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punkto reikalavimus.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs M. K. skundą, 2011 m. balandžio 7 d. nutartimi jį atmetė. Teismas nurodė, jog nukentėjusiojo A. Š. paaiškinimu ir parodymais nustatyta, kad jam traktoriumi sėjant lauką, pažeisdamas KET reikalavimus, to piktybiškai neleido padaryti į sėjamą lauką įvažiavęs automobilis, vairuojamas M. K., dėl pavojingo M. K. manevravimo sėjamame lauke A. Š., bandydamas apsukti traktorių ir siekdamas išvengti susidūrimo, kliudė pareiškėjo automobilį. Pavojingo M. K. važiavimo ir manevravimo sėjamame lauke faktą, keliantį grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui, patvirtina eismo įvykio protokolas, policijos pareigūno V. K. tarnybinis pranešimas, R. P. ir V. Š. paaiškinimai, liudytojų J. K., R. P. ir V. K. parodymai. Teismas pabrėžė, jog liudytojų teisme duoti paaiškinimai yra nuoseklūs, sutampa su administracinio teisės pažeidimo byloje duotais parodymais, todėl abejoti šių įrodymu objektyvumu ir patikimumu teismas neturi pagrindo, tuo tarpu liudytojas P. K. ir pats M. K. yra suinteresuoti bylos baigtimi asmenys, pastarasis savo nurodytai įvykių versijai jokių įrodymų nepateikė, o liudytoja V. Z. eismo įvykyje nedalyvavo, jo nematė, jos parodymai dėl žemės sklypo nuomos esminės reikšmės bylai neturi, nes šios administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo dalykas yra Institucijos nutarimo teisėtumas, o ne žemės nuosavybės (nuomos) klausimai.
Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą teismas nurodė, jog Konstitucinis Teismas sprendžia ir tiria tik įstatymų, Seimo, Respublikos Prezidento bei Vyriausybės priimtų aktų atitikimą Konstitucijai, todėl pareiškėjo prašymas ištirti tam tikrų policijos pareigūnų veiksmų konstitucingumą, nepriskirtas prie Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatyme nurodytų aktų.
III.
Nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo nutartimi, M. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį panaikinti arba panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti kitam administraciniam teismui. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes teismas netyrė įvykio priežasčių, t. y. tai, jog ūkininkas V. Š. ir jo šeima jo išnuomotame lauke savavaliauja sistemingai. Mano, jog teismas vadovavosi dvigubais standartais, nes A. Š. ir V. Š. taipogi suinteresuoti bylos baigtimi asmenys, nes jie taip pat dalyvavo konflikte dėl žemės. Teigia, jog teismas šiuo atveju nepagrįstai netaikė būtinosios ginties nuostatų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog M. K. kaltė, padarius ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 124² straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, įrodyta, veika kvalifikuota bei nuobauda individualizuota tinkamai.
Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas vien tik pirmosios instancijos teismo atliktu netinkamu įrodymų vertinimu, tačiau nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog įrodymų vertinimo principų, įtvirtintų ATPK 257 straipsnyje, pažeidimo nenustatyta. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia išsamia rašytine medžiaga, apklausė liudytojais betarpiškai pažeidimą stebėjusius asmenis, kurių parodymais, išanalizuotais kitų, byloje esančių, įrodymų kontekste, paneigta apelianto teikiama įvykio versija. Pabrėžtina, jog jokių esminių prieštaravimų tarp liudytojų parodymų nėra, aplinkybių, dėl kurių minėti asmenys būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus, apeliantas nenurodė, tokių nenustatė ir teismas, todėl jis pagrįstai jų parodymais rėmėsi nustatydamas nuoseklią įvykių seką, t. y. tokią, kokia fiksuota Institucijos nutarime. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog asmens kaltė, skirtingai nei teigia apeliantas, šiuo atveju nustatyta ne vien tik liudytojų parodymais, bet visa byloje surinktų įrodymų visuma.
Dėl apelianto teiginių, kad pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti būtinosios ginties nuostatas, pasakytina, jog ATPK 18 straipsnis įtvirtina, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinosios ginties būklėje, tai yra ginant valstybinę ar viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, nustatytą valdymo tvarką nuo priešingo teisei kėsinimosi tokiu būdu, kad padaroma pasikėsintojui žalos, jeigu tik nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Iš čia matyti, jog viena iš būtinosios ginties teisėtumo sąlygų yra gynybos adekvatumas (atitiktis kėsinimosi pobūdžiui ir pavojingumui). Taigi, apeliantas matydamas, kad jam išnuomotame lauke dirba svetimas asmuo, į įgaliotas teisėsaugos bei teisėtvarkos institucijas nesikreipė, nors tam jokių kliūčių nebuvo, o pasirinko pavojingą ir šiurkštų veikimo būdą, kuris šiuo atveju negali būti pateisinamas būtinosios ginties situacija.
Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas netyrė įvykio priežasčių, t. y. tai, jog ūkininkas V. Š. ir jo šeima jo išnuomotame lauke savavaliauja sistemingai. Tačiau nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog byloje svarstomas ne V. Š., o M. K. veiksmų neteisėtumo klausimas, todėl tokių aplinkybių aiškinimas peržengia nagrinėjamos bylos ribas, ką, beje, iš esmės akcentavo ir apygardos administracinis teismas. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kuris paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
M. K. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.