Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjo M. K. skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariatui, nukentėjusiam asmeniui A. Š. dėl administracinės nuobaudos panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010 m. rugsėjo 14 d. M. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių ( toliau - KET ) 9 punkto reikalavimus, 2010 m. rugsėjo 14 d., 9.45 val., Kauno raj., Barsūniškių km., važiuodamas transporto priemone sėjamame lauke sudarė pavojingą situaciją ir sukėlė eismo įvykį, ko pasekoje buvo apgadinta jam priklausanti transporto priemonė.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato ( toliau - Institucijos ) 2010 m. rugsėjo 23 d. nutarimu M. K. nubaustas pagal ATPK 124² str. 1 d. ir 124¹ str. 6 d. (perkvalifikuojant iš 127 str. 2 d.), 32 str. 1 d. 5 p. Dėl LR ATPK 124¹ str. 6 d. pažeidimo skirta 40 Lt bauda. Dėl LR ATPK 124² str. 1 d. pažeidimo skirta 700 Lt bauda atimant teisė vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams. Vadovaujantis LR ATPK 33 straipsniu, galutinė nuobauda paskirta 700 Lt ( septynių šimtų litų ) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 ( šešiems) mėnesiams.

Nuobaudą paskyrusios institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą ir kitų duomenų, pateisinančių neatvykimą į teismą, iki teismo posėdžio pradžios negauta, todėl byla nagrinėtina iš esmės, nedalyvaujant Kauno apskr. VPK Kauno rajono policijos komisariato atstovui ( ABTĮ 123 str. 1 d. ).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Byloje nustatyta, kad Institucijos 2010 m. rugsėjo 23 d. nutarimu M. K. nubaustas pagal ATPK 124² str. 1 d. ir 124¹ str. 6 d. už tai, kad jis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių ( toliau - KET ) 9 punkto reikalavimus, 2010 m. rugsėjo 14 d., 9.45 val., Kauno raj., Barsūniškių km., važiuodamas transporto priemone sėjamame lauke sudarė pavojingą situaciją ir sukėlė eismo įvykį, ko pasekoje buvo apgadinta jam priklausanti transporto priemonė.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę ar viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str. 1 d.).

Jeigu asmuo, vairuodamas transporto priemonę, vienu metu ar paeiliui padarė kelis eismo taisyklių pažeidimus, kurie kėlė grėsmę eismo saugumui, arba asmens padarytas KET pažeidimas sukėlė pavojingą situaciją, kuri privertė kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, tokie veiksmai užtraukia administracinę atsakomybę, numatytą ATPK 124² straipsnio 1 dalyje.

Pagal ATPK 124¹ str. 6 d. asmuo atsako už kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus numatytuosius šiame kodekse.

KET 9 punkte numatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Įrodymais administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriais remiantis įstatymo nustatyta tvarka nustatoma, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo asmuo kaltas, laikomi bet kurie faktiniai duomenys, kurie nustatomi ATPK 256 str. 2 d. nurodytomis priemonėmis.

Nukentėjusiojo A. Š. paaiškinimu ir parodymais nustatyta, kad jam traktoriumi sėjant lauką, pažeisdamas KET reikalavimus to piktybiškai neleido padaryti į sėjamą lauką įvažiavęs automobilis, vairuojamas M. K.. Dėl pavojingo M. K. manevravimo sėjamame lauke A. Š., bandydamas apsukti traktorių, ir siekdamas išvengti susidūrimo, kliudė pareiškėjo automobilį. Pavojingo M. K. važiavimo ir manevravimo sėjamame lauke faktą, keliantį grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui, patvirtina eismo įvykio protokolas (b.l. 27), policijos pareigūno V. K. tarnybinis pranešimas (b.l. 28), R. P. ir V. Š. paaiškinimai (b.l. 25-26), liudytojų J. K., R. P., V. K. parodymai (b.l. 44, 57). Liudytojų teisme duoti paaiškinimai yra nuoseklūs, sutampa su administracinio teisės pažeidimo byloje duotais parodymais, todėl abejoti šių įrodymu objektyvumu ir patikimumu teismas neturi pagrindo.

Tuo tarpu M. K. yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, kuris savo nurodytai įvykių versijai jokių įrodymų nepateikė. Ir priešingai, iš pareiškėjo paaiškinimų seka, kad tarp jo ir nukentėjusiojo A. Š. esant konfliktui dėl žemės, dėl pareiškėjo veiksmų – įvažiuojant į sėjamą lauką ir bandant užtverti kelią traktoriui, atsirado pavojinga situacija, galėjusi sukelti sunkias pasekmes. Suinteresuotu bylos baigtimi asmeniu, laikytinas ir liudytojas P. K., kuris taip pat dalyvavo konflikte. Be to, P. K., įvykio dieną aręs žemę, taip pat patvirtino, kad pareiškėjas, įvažiavęs į lauką, bandė sustabdyti traktorių. Tuo tarpu liudytoja V. Z. eismo įvykyje nedalyvavo, jo nematė, o jos parodymai dėl žemės sklypo nuomos esminės reikšmės bylai neturi, kadangi šios administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo dalykas yra Institucijos nutarimo teisėtumas, o ne žemės nuosavybės (nuomos) klausimai.

Šiuo atveju netenkintinas ir pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, ar policijos sprendimas, M. K. vairuotojo pažymėjimo sulaikymas neribotam laikui, neprieštarauja 48 str. „laisvai pasirinkti darbą bei verslą“, bei 31 str. „asmuo laikomas nekaltu, tol, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas teismo nuosprendžiu“ bei išaiškinti ar policijos ir administracinio teismo traktavimas, kad „žemės ūkio paskirties žemėje ir nesant kelio servitutui be žemės savininko sutikimo arba kitų teisėtų žemės valdytojų, galimas eismas ir konfliktai, kurie kyla tokioje žemėje sprendžiami, kaip kelių eismo pažeidimas“, neprieštarauja LR Konstitucijos 23 str. „Nuosavybė neliečiama. Nuosavybės teises saugo įstatymas“. Teismo nuomone nėra pagrindo abejoti šių nuostatų konstitucingumu. Taip pat pažymėtina, kad LR Konstitucinio Teismo įstatymo 1 str. numatyta, kad „Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir konstitucinį teisėtumą, nustatyta tvarka spręsdamas, ar įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai neprieštarauja Konstitucijai, taip pat ar Respublikos Prezidento bei Vyriausybės aktai neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams.“ Kaip matyti Konstitucinis teismas sprendžia ir tiria tik įstatymų, Seimo, Respublikos Prezidento bei Vyriausybės priimtų aktų atitikimą Konstitucijai, todėl pareiškėjo prašymas ištirti tam tikrų policijos pareigūnų veiksmų konstitucingumą, nepriskirtas prie Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatyme nurodytų aktų.

Aptartų aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų visumos pagrindu konstatuotina, kad pareiškėjas padarė jam inkriminuojamą pažeidimą, jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ATPK 124¹ str. 6 d. ir 124² str. 1 d., nutarimą priėmęs pareigūnas įstatymo reikalavimų ir nuobaudos skyrimo tvarkos nepažeidė, todėl naikinti nutarimą pareiškėjo nurodytais motyvais nėra pagrindo (ATPK 297 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str., teisėja

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2010 m. rugsėjo 23 d. nutarimą, kuriuo M. K. nubaustas pagal ATPK 124¹ str. 6 d. ir 124² str. 1 d. 700 Lt (septynių šimtų litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams, palikti nepakeistą ir skundą atmesti.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.