- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-18
- Bylos Nr.
- 2A-1483-852/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31348-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Mikonienė, Andrius Verikas, Rūta Petkuvienė
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei ,,Lietuvos geležinkeliai“
- Kategorijos
- 1.3.5.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Rūtos Petkuvienės ir Andriaus Veriko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei ,,Lietuvos geležinkeliai“ dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus Darbo ginčų komisija 2018-09-04 sprendimu Nr. DGKS-4695 darbo byloje Nr. APS-110-15270/2018 tenkino AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ ieškinį ir išieškojo iš A. M. 1031,47 Eur patirtą žalą dėl išmokėtų atostoginių už neišdirbtą laiką.
Šalies argumentai
2. Darbuotojas A. M., nesutikdamas su šiuo Darbo ginčų komisjos sprendimu kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo panaikinti šį sprendimą, o AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ prašymą dėl žalos atlyginimo, teiktą komisijai, atmesti. Ieškovo nuomone, DGK priimtas sprendimas visiškai nepagrįstas ir neteisėtas. Paaiškina, kad pagal DK 150 str. 2 d. 4 p. gali būti daroma išskaita iš ieškovo darbo užmokesčio išieškoti atostoginiams už suteiktas atostogas, viršijančias įgytą teisę į visos trukmės kasmetines atostogas. Be pagal DK 150 str. 3 d. darbdavys turi teisę duoti nurodymą padaryti išskaitą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią sužinojo ar galėjo sužinoti apie atsiradusį išskaitos pagrindą. Tokia išskaita galėjo būti daroma iš jam sumokėto darbo užmokesčio jį atleidžiant iš darbo, tačiau darbdavys tokios išskaitos, atleisdamas ieškovą iš darbo nepadarė. Teigia, kad jis jokios žalos atsakovui nepadarė, neatliko jokių neteisėtų, juolab tyčinių, veiksmų, išėjo atostogų su darbdavio žinia ir pritarimu, jam leidus ir jam pačiam nustačius tenkančių atostogų trukmę. Anot ieškovo, nėra ir DK 154 str. numatytų pagrindų žalai iš jo išsiieškoti, todėl DGK Spendimas neteisėtas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti, o DGK Sprendimą, kaip pagrįstą ir teisėtą palikti nepakeistą. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad ieškovui pačiam atsišaukus iš suteiktų atostogų ir išėjus iš darbo savo noru jis privalo grąžinti išmokėtus atostoginius už neišdirbtą laiką, ką atsakovas vertina kaip jam padarytą žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimu nusprendė darbuotojo ieškinį atmesti: išieškoti iš ieškovo A. M. 1031,47 Eur žalos dėl išmokėtų atostoginių už neišdirbtą laiką atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ naudai bei 8,63 Eur pašto išlaidų valstybei; pripažinti, kad šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus Darbo ginčų komisijos 2018-09-04 sprendimas Nr. DGKS-4695 darbo byloje Nr. APS-110-15270/2018 netenka galios.
5. Teismas nustatė, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) sudarytos darbo sutarties Nr. 0740 pagrindu nuo (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti pas AB „Lietuvos geležinkeliai“ Radviliškio lokomotyvų depo šilumvežio mašinistu, (duomenys neskelbtini) darbo sutartis buvo pakeista, perkeliant jį dirbti Krovinių vežimo direkcijos Operatyvinio valdymo departamento Traukinių valdymo skyriaus Radviliškio grupės Traukinių mašinistų pogrupio, III k. šilumvežio mašinistu. Teismas nustatė, kad 2018-02-28 ieškovas įteikė prašymą dėl apmokamų atostogų suteikimo, kuriuo prašė suteikti atostogas nuo 2018-03-12 iki 2018-04-09 ir papildomas atostogas nuo 2018-04-10 iki 2018-04-23 pagal AB „Lietuvos geležinkeliai“ kolektyvinės sutarties nuostatas 7.5 punkto nuostatas (Kolektyvinės sutarties 7.5 p. reglamentuoja, kad rašytinį prašymą pateikusiems geležinkelio riedmenų mašinistams suteikiamos 2 savaičių trukmės papildomos kasmetinės atostogos). Prašymas suderintas su Operatyvinio valymo departamento Traukinių valdymo skyriaus Radviliškio grupės vadovu. Atsakovo personalo paslaugų centro vadovo 2018-03-02 įsakymu „Dėl kasmetinių atostogų suteikimo“ Nr. A-1602 bei 2018-03-02 įsakymu „Dėl tikslinių atostogų suteikimo“ Nr. A-1603 ieškovui nuo 2018-03-16 iki 2018-03-30 (20 d. d.) buvo suteiktos kasmetinės atostogos už laikotarpį nuo 2018-03-07 iki 2019-03-06, taip pat nuo 2018-04-10 iki 2018-04-23 (10 d. d.) buvo suteiktos papildomos atostogos už 2018-03-07 - 2019-03-06 laikotarpį. Ši aplinkybė rodo, kad atostogos darbuotojui buvo suteiktos į priekį, t. y. dar už neišdirbtą laiką.
6. Taip pat teismas nustatė, kad 2018-04-16 darbuotojas įteikė prašymą, kuriuo prašė nuo 2018-04-17 atšaukti jį iš kasmetinių atostogų. Prašymas suderintas su Traukinių valdymo skyriaus vyriausiuoju specialistu ir 2018-04-17 atsakovo personalo paslaugų centro vadovo įsakymu „Dėl atšaukimo iš atostogų“ Nr. A-2705 ieškovas buvo atšauktas iš papildomų atostogų nuo 2018-04-17 iki 2018-04-23 (5 d. d.). Be to, darbuotojas įteikė prašymą, kuriuo prašė nuo (duomenys neskelbtini) atleisti jį iš darbo pagal DK 55 str. 1 d. (savo noru) ir atsakovo personalo departamento direktoriaus 2018-04-25 įsakymu Nr. P-1665 „Dėl darbo sutarties nutraukimo“, ieškovas (duomenys neskelbtini) atleistas iš darbo pagal DK 55 str. 1 d., įsakymo 2.2 punkte nurodant išskaičiuoti iš jo už panaudotas kasmetines atostogas už 2018-03-07 - 2018-05-07 laikotarpį - 16,60 d. d. ir 3,33 d. d. už papildomas atostogas riedmenų mašinistams pagal Kolektyvinės sutarties 7.5 punktą.
7. Teismas iš atsakovo pateiktos pažymos apie A. M. įsiskolinimą AB „Lietuvos geležinkeliai“ nustatė, kad darbo sutarties nutraukimo dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), jam permokėtų atostoginių suma sudarė 1188,02 Eur. Vadovaujantis DK 150 str. 2 d. 4 p. iš ieškovo darbo užmokesčio už 2018 m. balandžio - 2018 m. gegužės mėnesių laikotarpį, darbdavys, laikydamasis DK 150 str. 4 ir 6 d. įtvirtintų išskaitų iš darbo užmokesčio ribų, padarė 156,55 Eur išskaitą, o 2018-05-31 raštu Nr. 21(PS)-953 „Dėl žalos atlyginimo“ kreipėsi į buvusį darbuotoją su siūlymu gera valia padengti bendrovei padarytą žalą dėl pereikvotų atostogų, už kurias buvo, šį raštą darbuotojas gavo, tačiau pateiktu atsakymu žalos nepripažino ir atsisakė ją atlyginti.
8. Teismas pažymėjo, kad padarytos išskaitos atleidimo iš darbo metu fakto ir sumos dydžio darbuotojas neginčijo, kas, teismo manymu, rodo, kad darbuotojas pripažino, jog gavo tai, kas jam nepriklausė. Ginčo dėl išskaitos nėra, byloje nėra ginčo ir dėl prašomos iš jo ieškoti sumos, kaip žalos avansu suteiktas atostogas, dydžio. Ginčas byloje kyla dėl teisės normos ieškovo atžvilgiu taikymo ir buvusio darbdavio į darbuotoją nukreipto reikalavimo teisėtumo bei pagrįstumo iš esmės.
9. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovo teiginiais, kuriais jis siekia paneigti jam kylančią pareigą kompensuoti darbdaviui jo patirtus nuostolius, atsiradusius dėl ieškovui išmokėtų atostoginių už neišdirbtą laiką, ir tai grindžia žemiau išdėstytu. Teismas pažymėjo, kad DK 150 str. 1 d. numato, kad išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio gali būti daromos tik šio kodekso ar kitų įstatymų nustatytais atvejais. Minėto DK straipsnio 2 d. 4 p. numato, kad išskaitos gali būti daromos išieškoti atostoginiams už suteiktas atostogas, viršijančias įgytą teisę į visos trukmės ar dalies kasmetines atostogas, darbo sutartį nutraukus darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių (DK 55 str.) arba dėl darbuotojo darbdavio iniciatyva (DK 58 str.).
10. Teismas pažymėjo, kad pagal bylos duomenis pirmą kasmetinių atostogų dieną darbuotojas buvo įgijęs teisę į 0,41 darbo dienos trukmės atostogas, todėl laikytina, kad atostogos avansu jam buvo suteiktos jo paties prašymu ir darbdaviui sutinkant, kad darbuotojas kasmetines ir papildomas atostogas už 2018-03-07 - 2019-03-06 darbo laikotarpį panaudotų jo paties prašyme nurodytu metu. Jokių duomenų apie tai, kad dėl to darbuotojui būtų primesta darbdavio valia, byloje nėra. Darbuotojas, formuodamas prašymą, negalėjo nežinoti, kad prašo atostogų avansu, t. y., kad už jas dar nėra atidirbęs, todėl taip pat negalėjo nesuprasti, kad jei jis savo iniciatyva anksčiau nutrauks darbo santykius, iš jo darbo užmokesčio bus daroma išskaita išieškoti atostoginiams už avansu suteiktas atostogų dienas. Taip pat teismas nurodė, kad atsakovo darbo sutartis buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) pagal DK 55 str. 1 d., jo 2018-04-16 prašymo pagrindu. Darbo sutarties nutraukimo dieną permokėta atostoginių suma už 19,93 d. d. suteiktas atostogas sudarė 1188,02 Eur, todėl darbdavys, vadovaudamasis DK 150 str. 2 d. 4 p. pagrįstai iš darbuotojo 2018 m. balandžio - gegužės mėnesių darbo užmokesčio, laikantis DK 150 str. 4 ir 6 d. įtvirtintų išskaitų iš darbo užmokesčio ribų, atliko 156,55 Eur išskaitą. Darbuotojo geranoriškai darbdaviui neatlyginta likusi jam permokėtų atostoginių suma sudaro 1031,47 Eur. Minėta, ginčo dėl šios sumos dydžio, pinigų (atostoginių) gavimo, atostogų suteikimo ir pasinaudojimo jomis aplinkybių byloje nėra. Teismas pažymėjo, kad kaip ir teigia ieškovas, ginčo atvejis nepatenka į DK 154 str. nustatytą visiškos materialinės atsakomybės taikymo darbuotojui normos ribas. Tačiau darbdavys byloje šio normatyvo taikymu nesiremia ir, teismo manymu, ginčo atveju jis netaikytinas. Darbdavys nesiremia ir išskaitos instituto 1031,47 Eur sumai taikymu. Įskaitos dydis įstatymu yra ribojamas, galimą išskaitą darbdavys jau padarė, darbuotojas su tuo sutiko, išskaitos padarymo neginčijo. Darbuotojui išėjus iš darbo, t. y. jam nutraukus darbo teisinius santykius, išskaitos darymas nėra galimas.
11. Iš ginčo faktinių aplinkybių matyti, kad darbdavys remiasi nuostolių (žalos) atlyginimu pagal civilinę teisę taikymu, kas darbo teisiniuose santykiuose (juolab nutrūkusiuose) nėra draudžiama (DK 150 str. 1 d., 4 d., 156 str. 5 ir 6 d.). Teismas pažymėjo, kad nors darbdavys nenurodo tinkamos civilinės teisės normos taikymo, tačiau teismo vertinimu, iš ginčo faktinių aplinkybių pakankamai akivaizdu, kad darbdavys turi teisę remtis nepagrįsto praturtėjimo institutu. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo institutas taikomas, kai civilinių teisių negalima apginti kitais - sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės - gynybos būdais arba jos apginamos ne visiškai. Darbdavys ėmėsi visų teisėtų priemonių - informavo darbuotoją apie nepagrįstai išmokėtas sumos grąžinimą, darbuotojas tai padaryti nesutiko, nors iš ginčo faktinės situacijos pakankamai akivaizdu, jog rizika dėl atsiradusių pasekmių tenka pačiam darbuotojui, kuris, parašęs prašymą atostogoms, gavęs paskaičiuotus atostoginius už jo paties nurodytą atostogų trukmę, išėjo atostogauti, o po to parašė prašymą atšaukti jį iš dalies atostogų ir tą pačią dieną parašė rašymą išeiti iš darbo savo valia. Dėl šio darbuotojas, šioje ginčo situacijoje atsisakydamas grąžinti tai, kas jam faktiškai nepriklauso, elgiasi nepakankamai sąžiningai buvusio darbdavio atžvilgiu (DK 2 str.).
12. Teismas vertino, kad darbdavys neturi kitos galimybės kaip tik taip ginti savo pažeistas teises ir susigrąžinti iš darbuotojos faktiškai nepriklausančias išmokas teismine civiline tvarka. Teismas mano, jog tokios galimybės šiuo konkrečiu atveju negali riboti formalus CK 6.241 str. 1 d. 4 p. taikymas. ,,Sąskaitybos klaida“ reiškia ne tik aritmetinį darbo užmokesčio skaičiavimą, galimą klaidą aritmetiniu požiūriu, bet ir kitus darbdavio veiksmus, susijusius su darbo užmokesčio skaičiavimu ir jo išmokėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-11-11 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1355/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-356/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-10 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-370-313/2015; Vilniaus apygardos teismo 2015-06-10 nutartis civ. byloje Nr. 2A-654-781/2015). CK 6.238 str. nuostata nustato, jog jei asmuo klydo manydamas esąs skolininku ir sumokėjo tai, ko neprivalėjo mokėti, jis turi teisę išsireikalauti sumokėtas sumas iš ją gavusių asmenų.
13. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, jog darbdavio į darbuotoją nukreipti reikalavimai yra pagrįsti ir teisėti, DGK turėjo teisinį pagrindą jai darbdavio adresuotą prašymą patenkinti, o darbuotojas, nesutikdamas su DGK sprendimo išvadomis ir skųsdamas sprendimą teismui to nepaneigė. Teismas nurodė, kad sutinkamai su DK 231 straipsnio 7 dalimi, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Apeliaciniu skundu ieškovas A. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, t. y. jo ieškinį tenkinti.
15. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė nepagrįsto praturtėjimo nuostatas, numatytas CK 6.241 str. 1 d. 4 p., pagal kurias negali būti išreikalaujama kaip be pagrindo įgyta suma – be pagrindo išmokėtas darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidų. Paaiškina, kad darbuotojas veikė tikrai sąžiningai – atostogomis pasinaudojo vėliau, nei jam buvo nurodyta grafike, o darbdavys sąskaitybos klaidų nepadarė ir atostoginius apskaičiavo teisingai, todėl visos CK 6.241 str. 1 d. 4 p. numatytos aplinkybės yra išpildytos ir turėjo būti pritaikytos. Teismas nepagrįstai sąvoką „sąskaitybos klaida“ aiškino labai plačiai. Apelianto nuomone, ši sąvoka turėtų apimti tik aritmetines klaidas.
Atsiliepimas
16. Darbdavys AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti. Atsakovas pastebi, kad būtent DK normos reglamentuoja atostogų už neišdirbtą laikotarpį suteikimo ir žalos tokiu atveju išsireikalavimo tvarką, todėl atsakovo nuomone, nagrinėtinas ginčas yra kilęs iš darbo santykių ir atsakovas pagrįstai tokio ginčo sprendimą inicijavo darbo teisės nustatyta tvarka, o civilinėje teisėje reglamentuotas nepagrįsto praturtėjimo institutas gali būti taikomas tiek darbo teisėje, tiek ir kitose teisės srityse. Atsakovas pažymi, kad ieškovas neginčija darbdavio padarytų išskaitų atleidimo iš darbo metu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
17. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.
18. Šioje apeliacijoje ginčijama darbdavio teisė pasibaigus darbo santykiams reikalauti iš darbuotojo grąžinti jam išmokėtus atostoginius už darbo metu suteiktas atostogas, viršijančias darbuotojo įgytą teisę į suteiktos trukmės atostogas. Byloje neginčijamas faktas, kad ieškovui buvo išmokėta 1031,47 Eur suma už kasmetines mokamas atostogas, viršijant jo įgytą teisę į sukauptas atostogas.
19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ieškovui išmokėti atostoginiai už atostogas, viršijančias darbuotojo įgytą teisę į suteiktos trukmės kasmetines mokamas atostogas, yra avansinė išmoka, kurios išmokėjimo pagrindas išnyko nutraukus darbo sutartį pagal paties darbuotojo prašymą (DK 55 str.). Kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, tokių pagal sutartį atliktų avansinių permokų grąžinimui taikomos CK 6.237 str. numatytas be pagrindo įgyto turto grąžinimo institutas, kai išmokėjimo pagrindas išnyksta vėliau. CK 6.237 str. 2 d. numatyta, kad pareiga grąžinti įgytą turtą atsiranda ir tada, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus CK 6.241 str. numatytus atvejus.
20. Teisėjų kolegija taip pat pritaria teismo vertinimui, kad nagrinėjamu atveju netaikytini CK 6.241 str. 1 d. 4 p. numatyti apribojimai be pagrindo įgytų lėšų išieškojimui. Paminėtoje teisės normoje numatyta, kad negali būti išreikalaujama kaip be pagrindo įgyta: sumos, be pagrindo išmokėtos kaip <...> darbo užmokestis ar jam prilygintos išmokos <...>, jeigu gavėjas veikė sąžiningai ir nebuvo padaryta sąskaitybos klaida. Pirmosios instancijos teismas teisingai atkreipė dėmesį, kad ieškovas prašydamas darbdavio suteikti jam kasmetines mokamas atostogas už ilgesnį laikotarpį, nei tas, į kurį jis buvo įgijęs teisę, turėjo suprasti, kad tokios mokamos atostogos jam yra suteikiamos tik su sąlyga, kad jis dirbs pagal darbo sutartį nustatytą laikotarpį, ne mažesnį, nei reikalingas prašomoms atostogoms suteikti. Kadangi ieškovas po avansu suteiktų atostogų pateikė darbdaviui prašymą atšaukti jį iš suteiktų atostogų ir nutraukti darbo sutartį nesant svarbių priežasčių (DK 55 str.), laikytina, kad avansinė permoka susidarė būtent dėl paties ieškovo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo be pateisinamų priežasčių. O tai ir reiškia, kad permokos gavėjas veikė nesąžiningai civilinės teisės ir CK 6.241 str. 1 d. 4 p. nuostatų prasme.
21. Apelianto teiginiai, kad jis nepadarė jokio darbo pareigų pažeidimo ir atostogomis naudojosi pagal grafiką, nėra svarbūs taikant be pagrindo įgyto turto grąžinimo institutą.
22. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su darbdavio argumentais, kad darbdavio teisės reikalauti išsiieškoti avansinę permoką iš darbuotojo neriboja DK 150 str. nuostatos, kuriose įtvirtinta darbdavio teisė išsiieškoti tokias sumas, neviršijant įstatyme numatytų dydžių, nesikreipiant į darbo ginčus nagrinėjančius organus.
23. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
24. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
25. Įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas šalys nepateikė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Ieškovo A. M. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.