Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Kazio Kailiūno,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovės „Vadokliai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-323-661/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Litagros prekyba“ ieškinį atsakovui Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovei „Vadokliai“, tretieji asmenys: žemės ūkio bendrovė „Miežaičiai“, Plungės rajono žemės ūkio bendrovė „Minija“, žemės ūkio bendrovė „Artojas“, dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Ieškovas UAB „Litagros prekyba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu (t. 1, b. l. 1-8), prašydamas priimti preliminarų sprendimą ir priteisti iš atsakovo Panevėžio rajono ŽŪB „Vadokliai“ 857 620,91 Lt skolos, 238 023,14 Lt palūkanų bei 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-06-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad atsakovas tik iš dalies atsiskaitė su ieškovu už parduotą produkciją pagal pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 197/080301/020 ir jos pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras bendros 2 054 590,96 Lt sumos, bei liko skolingas 857 620,91 Lt. Sutarties 8 punkte numatytos 0,1 procento dydžio palūkanos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, kurios sudaro 238 023,14 Lt.

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 16 d. preliminariu sprendimu (t. 1, b. l. 153-158) patenkino ieškinį ir priteisė iš atsakovo ieškovui 857 620,91 Lt skolos, 238 023,14 Lt palūkanų bei 6 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-06-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 7 478 Lt žyminio mokesčio.

Atsakovas prieštaravimuose dėl preliminaraus teismo sprendimo (t. 1, b. l. 172-173) nurodė, kad, atsakovo nuomone, preliminariu sprendimu ieškovo naudai priteistos 0,1 procentų dydžio palūkanos už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną (238 023,14 Lt) yra aiškiai per didelės.

Ieškovas, 2009-10-06 patikslinęs ieškinį (t. 1, b. l. 221-223), sumažino ieškinio reikalavimus, prašydamas priteisti iš atsakovo 331 251,84 Lt skolos ir 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad po ieškinio pateikimo, t. y. 2009-07-29, 2009-08-01, 2009-08-07 atsakovas ir UAB „Litagros grūdai“ sudarė grūdų pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią susitarė, jog UAB „Litagros grūdai“ pagal sutartį mokėtinas sumas sumokės ne su atsakovui, o ieškovui ar kitoms įmonės (UAB „Litagra“, UAB „Agrochemijos mažmena“), jei atsakovas bus joms skolingas pirkimo dokumentų išrašymo dieną. Vadovaujantis šia sutartimi, 2009-10-05 UAB „Litagros grūdai“ sumokėjo ieškovui 764 392,21 Lt. CK 6.54 straipsnio 1-4 dalyse bei tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties 10 punkte nustatytas mokėjimų eiliškumas, pagal kurį iš pradžių apmokamos netesybos ir tik po to skola, todėl, ieškovo teigimu, atsakovas dėl uždelsimo atsiskaityti už prekes sumokėjo visas reikalautas priteisti 238 023,14 Lt palūkanas ir dalį - 526 369,07 Lt skolos.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 1 d. sprendimu pakeitė preliminarų sprendimą ir priteisė iš atsakovo ieškovui 331 251,84 Lt skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-06-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas: 3656 Lt žyminio mokesčio, 4208,76 teisinės pagalbos išlaidų. Teismas grąžino ieškovui permokėtą 3 822 Lt žyminio mokesčio dalį bei pakeitė 2009-06-16 teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtį, nustatydamas areštuotino atsakovo turto vertę 331 251,84 Lt.

4. Neturi pagrindo atsakovo argumentai dėl ieškinio senaties termino taikymo, nes šiuo atveju atsakovas vykdė tęstinį pažeidimą, todėl ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną pažeidimo dieną (CK 1.127 str. 5 d.). Reikalavimams dėl palūkanų yra taikomas sutrumpintas ne 6 mėnesių, o 5 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 9 d.).

Motyvuojamoji dalis

Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).

Byloje nustatyta, kad tarp bylos šalių susiklostė pirkimo – pardavimo sutartiniai teisiniai santykiai 2008-03-01 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 197/080301/020 pagrindu. Atsakovas pažeidė šia sutartimi prisiimtus įsipareigojimus: laiku neatsiskaitė su ieškovu už gautas prekes ir sumokėjo tik dalį prekių kainos (CK 6.63 str. 1 d. 1 p., 2 p.). Byloje kilęs ginčas tarp šalių dėl ieškovo gautų įmokų paskirstymo eilės (CK 6.54 str.) ir mokėtinų netesybų (palūkanų) dydžio (CK 6.73 str. 2 d.).

Dėl įmokų paskirstymo eilės

Minėta, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta 2008-03-01 pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 197/080301/020, pagal kurią ieškovas pardavė atsakovui produkciją: visaverčius pašarus galvijų prieaugliui, melžiamoms karvėms, sėklas, agrocheminės paskirties prekes, o atsakovas įsipareigojo produkciją priimti ir už ją sumokėti (toliau – ir 2008-03-01 sutartis). Atsakovui pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras nesumokėjus dalies skolos, ieškovo pareiškimu, apygardos teismas preliminariu sprendimu (t. 1, b. l. 153-158) buvo priteisęs iš atsakovo ieškovui 1 095 644,05 Lt, iš kurių 857 620,91 Lt pagrindinės skolos ir 238 023,14 Lt palūkanų. Atsakovas, prieštaraudamas dėl preliminaraus sprendimo, teisminio bylos nagrinėjimo metu neginčijo savo pareigos mokėti pagrindinę 857 620,91 Lt skolą, tačiau nesutiko su priteistinų palūkanų (kurios atitinka CK 6.71 str. nustatytą netesybų sąvoką) dydžiu. Bylos šalys neginčija, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu pagal 2009-07-29, 2009-08-01, 2009-08-07 atsakovo ir su trečiuoju asmeniu UAB „Litagros grūdai“ sudarytas grūdų pirkimo – pardavimo sutartis, UAB „Litagros grūdai“ 2009-10-05 už atsakovą sumokėjo ieškovui 764 392,21 Lt, šia suma sumažinant atsakovo skolą ieškovui. Tačiau, atsakovo teigimu, ši įmoka buvo skirta pagrindinei skolai dengti, o ne mokėti sutartinėms palūkanoms, nors, ieškovo teigimu, ši įmoka paskirstyta 2008-03-01 Sutartyje nustatyta tvarka, t. y. pirmiausiai sumokėtos (įskaitytos) palūkanos (238 023,14 Lt), o likusia dalimi padegta pagrindinė skola.

Sprendžiant įmokų paskirstymo klausimą, turi būti nustatoma, ar buvo išreikšta sutarties šalių valia dėl įmokų paskirstymo tvarkos, kokia ši tvarka buvo nustatyta, ar, vykdant sutartį, nepasikeitė šalių valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3460/2010).

Šalių sudarytos 2008-03-01 pirkimo - pardavimo sutarties 10 punkte nustatyta, jog nepriklausomai nuo pirkėjo mokėjimo dokumentuose nurodytos mokėjimų paskirties formuluotės, šalys susitaria, kad pradžioje apmokamos netesybos ir palūkanos, o vėliau skola už prekes. Tokia sutartimi nustatyta įmokų paskirstymo tvarka atitinka CK 6.54 straipsnyje nustatytas piniginių prievolių vykdymo taisykles, kai skolininko sumokėtos sumos neužtenka visai skolai padengti. Pagal teismų praktiką, sutartimi nustatytoji įmokų paskirstymo tvarka skolininkui yra privaloma ir skolininkas negali jos vienašališkai keisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2006). Tačiau sutartinių santykių dalyvių valios išraiška turi būti nustatoma, aiškinant šalių sudarytą sutartį, vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, įtvirtintomis CK 6.193 straipsnyje bei suformuotomis kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Viena iš sutarčių aiškinimo taisyklių yra ta, kad, aiškinant sutartį, turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo (CK 6.193 straipsnio 5 dalis).

Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju, įvertinant nustatytas įmokų paskirstymo taisykles, turi būti atsižvelgiama ne tik į šalių susitarimu nustatytą įmokų paskirstymo tvarką, bet ir tarp šalių susiklosčiusią praktiką dėl šios tvarkos taikymo, įvertinti, ar, vykdant sutartį, nepasikeitė šalių valia, įrašyta sutartyje.

Apelianto teiginį, kad, šalių verslo praktikoje nesilaikyta 2008-03-01 sutarties 10 punkto nuostatos dėl mokėjimų įskaitymo eilės, pagal kurią pirmiausiai sumokamos netesybos ir palūkanos, iš dalies pagrindžia ieškovo pateiktas Atsiskaitymų suderinimo aktas (t. 1, b. l. 133-138), kuriame nurodytas ieškovo mokėtinos skolos paskaičiavimas, pagal kurį gautos įmokos buvo skirtos ne palūkanoms mokėti, o skolai pagal pagrindinę prievolę dengti. Nors šis aktas nėra šalių pasirašytas, bet jį pateikė ieškovas, ir šalys neginčijo jame nurodytų duomenų. Aplinkybę, kad šalys praktikoje nesilaikė sutartimi nustatytos įmokų paskirstymo tvarkos, patvirtina ir ieškovo pateikta Palūkanų skaičiavimo išklotinė (b. l. 140-146), pagal kurią nustatyta, jog gautos įmokos už senesnius laikotarpius buvo skiriamos pagrindinei skolai dengti, o ne palūkanoms (netesyboms) mokėti. Taigi nurodytos aplinkybės patvirtina, kad kreditorius (ieškovas) ir skolininkas (atsakovas) savo veiksmais, praktikuodami ir toleruodami kitokią įmokų paskirstymo tvarką, negu nustatyta šalių sutarties 10 punkte, pakeitė sutartyje išreikštą valią dėl šios tvarkos, t. y. šalys savo elgesiu pakeitė įmokų paskirstymo tvarką. Todėl yra pagrindo teigti, kad atsakovo vardu trečiojo asmens UAB „Litagros grūdai“ 2009-10-05 už atsakovą sumokėta ieškovui 764 392,21 Lt suma turėjo būti skirta pirmiausiai padengti pagrindinę skolą, o ne sumokėti mokėtinas palūkanas (netesybas), ir ieškovo skola pagal pagrindinę prievolę sudaro 93 228,70 Lt (857 620,91 Lt - 764 392,21 Lt).

Pažymėtina, kad aukščiau nurodyta atsakovo sumokėtos 764 392,21 Lt įmokos paskirstymo tvarka nepaneigia ieškovo teisės reikalauti priteisti iš skolininko sutartyje nustatytas netesybas, kurios, jo skaičiavimu, sudaro 238 023,14 Lt. Nors patikslintame ieškinyje ieškovas sumažino savo ieškinio reikalavimą 764 392,21 Lt suma, tačiau jis neatsisakė likusios reikalavimo 331 251,84 Lt dalies, iš kurių 238 023,14 Lt dalis laikytina netesybomis, dėl nurodytos įmokų paskirstymo eiliškumo tvarkos taikymo. Todėl, atsakovui prašant sumažinti netesybas, byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl jų dydžio pagrįstumo.

Tačiau neturi pagrindo apelianto argumentai dėl 5 880,60 Lt skolos sumokėjimo ieškovui, kuriuos jis grindžia apeliacinės instancijos teismui pateikta 2009-10-06 PVM sąskaita faktūra (t. 2, b. l. 68), su kurioje nurodytos sumos įskaitymu (CK 6.130 str.) nesutinka ieškovas, o byloje nepateiktas atsakovo pranešimas apie vienašalį priešpriešinių reikalavimų įskaitymą (CK 6.131 str. 1 d.), todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas padengė savo įsiskolinimą 2009-10-06 PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta suma (CPK 314 str.).

Dėl netesybų dydžio

Šalių sudarytos 2008-03-01 pirkimo – pardavimo sutarties (t. 1, b. l. 12) 8 punkte nurodyta, kad už kiekvieną atsiskaitymo termino praleidimo dieną pirkėjas privalo mokėti pardavėjui 0,1 procentų nesumokėtos sumos dydžio palūkanas. Šios šalių nustatytos palūkanos atitinka CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą netesybų sąvoką: „Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai)“. Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu (CK 6.71 str. 2 d.), netesybos, nustatytos už prievolės įvykdymo termino praleidimą, gali būti skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį. Šalių procesiniuose dokumentuose nurodytos taikytinos teisės normos ir teismų praktika taip pat patvirtina, kad šalys buvo susitarusios dėl 0,1 procento dydžio netesybų taikymo už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesprendė atsakovo prieštaravimuose dėl preliminaraus teismo sprendimo (t. 1, b. l. 172-173) nurodytų argumentų dėl netesybų dydžio ir prašymo jas sumažinti (CK 6.73 str. 2 d.).

Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad net šalimis susitarus dėl taikytinų netesybų dydžio, teismui išlieka pareiga kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir pakeisti priteistinų netesybų dydį tais atvejais, kai jos yra aiškiai per didelės, nes netesybos negali būti priemonė vienai iš šalių piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Teismui keičiant (mažinant) sutartyje nustatytas netesybas, kaip civilinę atsakomybę, turi būti atsižvelgiama į CK 6.223 straipsnio 2 dalį, pagal kurią sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu pagal vienos iš šalių reikalavimą įstatymų nustatytais atvejais. Vienas iš tokių sutarties keitimo atvejų CK 6.228 straipsnyje įtvirtinta teismo teisė pašalinti esminę šalių nelygybę, kai sudarant sutartį vienai šaliai nepagrįstai suteiktas perdėtas pranašumas. Šis straipsnis kartu su CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, 6.258 straipsnio 3 dalimi taikytinas, mažinant sutartimi nustatytų netesybų dydį ir nustatant protingą ir pagrįstą kreditoriaus ir skolininko interesų balansą. Pakeista sutartis ar jos sąlyga turi atitikti sąžiningumo ir protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus (CK 6.228 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007).

Nagrinėjamu atveju apygardos teismas turėjo ne besąlygiškai taikyti šalių sutartyje nustatytas netesybas, o įvertinti, ar šalių sutartyje nustatytos 0,1 procentų netesybos nėra nepagrįstai didelės, ir spręsti atsakovo prašymą dėl jų sumažinimo.

Neturi pagrindo apygardos teismo argumentas, kad prašomų priteisti palūkanų nėra teisinio pagrindo sumažinti, nes atsakovas visiškai atsiskaitė su ieškovu už uždelsimą atsiskaityti už prekes - sumokėjo 238 023,14 Lt palūkanas. Teisėjų kolegija aukščiau nurodytais argumentais konstatavo, kad nėra pagrindo teigi, jog, ieškovui gavus 764 392,21 Lt įmoką, buvo sumokėtos netesybos, nes šalys savo elgesiu pakeitė sutartyje nustatytą įmokų paskirstymo tvarką, ir ši įmoka buvo skirta skolai pagal pagrindinę prievolę sumokėti. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatų, pagal kurias sumokėtos netesybos negali būti mažinamos. Beje, net ir pripažinus nepagrįstu apelianto argumentą, susijusį su šalių verslo praktika dėl 2008-03-01 sutartimi nustatytos įmokų paskirstymo eiliškumo tvarkos netaikymo, nepagrįstas paminėtas apygardos teismo motyvas, kad nėra teisinio pagrindo mažinti palūkanų (netesybų), kadangi jas atsakovas sumokėjo. Nagrinėjamu atveju bylos aplinkybės, kuriomis atsakovas nesutiko su netesybų (palūkanų) dydžiu, prašydamas jas sumažinti, taip pat sudaro pagrindo teigti, kad atsakovo gera valia nesutiko mokėti sutartyje nustatyto dydžio netesybų, t. y. nesutiko su jų dydžiu.

Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tik tuo atveju, kai skolininkas geruoju sumoka kreditoriui sutartyje nustatytas netesybas, taikomos CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl to, kad sumokėtos netesybos negali būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2009; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2008). Kilus ginčui dėl netesybų dydžio, jį gali išnagrinėti ir sprendimą priimti tik šį ginčą sprendžiantis teismas, atsižvelgdamas į visas reikšmingas bylos aplinkybes ir vadovaudamasis įstatymu, siekdamas nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3460/2010).

Minėta, kad atsakovas, prieštaraudamas dėl preliminaraus teismo sprendimo, nurodė, jog nesutinka su ieškovo prašomu priteisti netesybų dydžiu, todėl, kilus ginčui dėl netesybų dydžio, jį turėjo išspręsti bylą nagrinėjęs apygardos teismas. Taigi, apeliantui prašant sumažinti netesybas (palūkanas), byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl jų dydžio pagrįstumo.

Teismas, nustatydamas, ar yra pagrindo pagal CK 6.73, 6.258 straipsnių nuostatas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas sumažinti, bei spręsdamas dėl jų dydžio nustatymo, turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, reikšmingas šiam klausimui išspręsti. Pagal teismų praktiką, sprendžiant nurodytus klausimus, taikant paminėtas normas, reikia įvertinti šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, ir nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2010; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007).

Turint omenyje aukščiau nurodytas taisykles, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, svarstytina, ar šiuo atveju yra pagrindo pripažinti, kad ieškovo reikalaujamos sumokėti netesybos nėra akivaizdžiai per didelės.

Minėta, kad atsakovo skola pagal pagrindinę prievolę sudarė 857 620,91 Lt, o paskaičiuotos netesybos (2008-03-01 sutartyje nustatytos 0,1 procento) - 238 023,14 Lt, t. y. beveik ¼ skolos pagal pagrindinę prievolę vertės. Juolab minėta, kad atsakovas didžiąją dalį prievolės įvykdė, sumokėdamas ieškovui 764 392,21 Lt, o ieškovas, pakeitęs ieškinio reikalavimą, nauju „patikslintu“ pareiškimu jį sumažino nurodyta suma, be to, teismas sugrąžino ieškovui žyminio mokesčio dalį, sumokėtą už paminėtą (patenkintą) reikalavimą. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių ieškovo patirtus nuostolius dėl to, kad ieškovas vėlavo atsiskaityti už parduotas prekes pagal sutartį. Kolegijos nuomone, įvertinus šias ir kitas bylos aplinkybes, 0,1 procento dydžio netesybos (238 023,14 Lt), laikytinos neprotingai (aiškiai) didelėmis. Sprendžiant priteistinų netesybų dydžio (jų sumažinimo) klausimą, būtina atsižvelgti taip pat į tai, kad ginčo netesybos atsirado iš šalių sutartinių santykių, abi sutarties šalys yra privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, galintys numatyti sutartinių įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas.

Dėl nurodytų aplinkybių, vadovaujantis ir teisingumo, protingumo kriterijais, priteistinos netesybos sumažintinos iki 0,05 procentų už kiekvieną uždelstą dieną, t. y. iš viso iki 119 012 Lt (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija nevertina apelianto nurodytų argumentų dėl ieškinio senaties taikymo ieškovo reikalavimui dėl netesybų. Pagal CPK taisykles apeliacine skunde negali būti keliami nauji reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.). Nagrinėjamoje byloje atsakovas neprašė taikyti ieškinio senaties ieškovo reikalavimui dėl netesybų, apskaičiuotų už ilgesnį nei šešių mėnesių laikotarpį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesprendė šio klausimo (CK 1.126 str. 2 d., CPK 265 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas gali taikyti ieškinio senatį tik ginčo šalies reikalavimu, t. y. prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialinio teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialinis teisinis reikalavimas; nesant ginčo šalies prašymo dėl ieškinio senaties taikymo, teismas negali taikyti jo savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2010). Taigi atsakovas prašymą taikyti ieškinio senatį turėjo pareikšti, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, vertina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 str., 312 str., 320 str.).

Dėl aukščiau nurodytų argumentu, sumažinus priteistinų netesybų dydį, atsakovo skola ieškovui sudaro 93 228 Lt pagal pagrindinę prievolę ir 119 012 Lt netesybos, taigi iš viso 212 240 Lt. Dėl pasakyto pakeistina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, susijusi su priteistos ieškovui skolos dydžiu, sumažinant ją iki 212 240,70 Lt, paliekant nepakeistą kitą apygardos teismo sprendimo dalį (CPK 329 str., 330 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, pakeistinas ir paskirstymas bylinėjimosi išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 4 d.). Ieškovo bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme sudarė 7 478 Lt žyminis mokestis (t. 1, b. l. 9-10), kurio dalis – 3822 Lt teismo sprendimu grąžinta ieškovui, be to, 4 208,76 Lt advokato atstovavimo išlaidų (t. 2, b. l. 20-44), o teismas turėjo 76 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Pakeitus apygardos teismo sprendimą, patenkinta ieškinio reikalavimų dalis pagal patikslintą ieškinį sudaro 64 procentus, todėl turėtų būti priteista iš atsakovo ieškovui 2 340 Lt žyminio mokesčio, 2 300 Lt advokato pagalbos (atstovavimo) išlaidų (CPK 93 str. 1 d., 98 str., Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintos Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85; toliau - Rekomendacijos) ir valstybei 48,60 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, o iš ieškovo valstybei 27,40 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 96 str.).

Iš dalies patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str., 96 str., 302 str.). Atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudaro jo sumokėta dalis žyminio mokesčio - 878 Lt (t. 2, b. l. 73), o ieškovo teigimu, jo išlaidos – 2 117 Lt advokato pagalbos (atstovavimo) išlaidų (t. 2, b. l. 90-97), be to, valstybės turėtos išlaidos - 5000 Lt žyminio mokesčio dalis, nuo kurios mokėjimo atsakovas buvo atleistas apygardos teismo 2010-03-19 nutartimi (t. 2, b. l. 75), ir 5,60 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (t. 2, b. l. 88). Taigi iš ieškovo priteistina atsakovui dalis jo sumokėto žyminio mokesčio – 430 Lt (CPK 93 str. 1 d.), o valstybei – 2 450 Lt žyminio mokesčio ir 5,60 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 96 str. 1 d., 88 str. 1 d. 3 p.), be to, iš atsakovo ieškovui priteistina 600 Lt advokato pagalbos išlaidų (CPK 98 str., 93 str. 1 d., 302 str., Rekomendacijos). Taikant ieškovo ir atsakovo priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, iš atsakovo ieškovui priteistina 170 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n utaria:

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimą.

Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo Panevėžio rajono ŽŪB ,,Vadokliai“ priteista ieškovui UAB „Litagros prekyba“ 119011,14 Lt skolos, 1908,76 Lt išlaidų už teisinę pagalbą ir 1316 Lt žyminio mokesčio, taip pat valstybei – 27,40 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sumažinti iš atsakovo Panevėžio rajono ŽŪB ,,Vadokliai“ (įmonės kodas 168551192) ieškovui UAB „Litagros prekyba“ priteistą sumą iki 212 240 Lt (du šimtai dvylika tūkstančių du šimtai keturiasdešimt litų), žyminį mokestį iki 2 340 Lt, bylinėjimosi išlaidas, susijusias su advokato pagalba pirmosios instancijos teisme, iki 2 300 Lt, o valstybei priteistas procesinių dokumentų įteikimo išlaidas iki 48,60 Lt. Be to, priteisti iš ieškovo UAB „Litagros prekyba“ (įmonės kodas 122012020) valstybei 27,40 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2009-06-16 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nustatant, kad bendra atsakovo Panevėžio rajono ŽŪB ,,Vadokliai“ areštuoto turto vertės ir lėšų suma neviršytų 216 880 Lt (turto arešto akto numeris: (duomenys neskelbtini)).

Palikti nepakeistą kitą apygardos teismo sprendimo dalį.

Priteisti iš ieškovo UAB „Litagros prekyba“ (įmonės kodas 122012020) valstybei 2 455,60 Lt bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovo Panevėžio rajono ŽŪB ,,Vadokliai“ ieškovui UAB „Litagros prekyba“ 170 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.