Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko M. E. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. rugsėjo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-7224-762/2021 pagal skolininko M. E. pateiktą skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuotam asmeniui UAB „Scandagra“, antstolei I. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Skolininkas M. E. pateikė skundą dėl antstolės I. B. veiksmų, kuriuo prašo panaikinti 2021 m. liepos 23 d. turto arešto aktą Nr. S-21-115-29269, kuriuo antstolė areštavo visus M. E. auginamus pasėlius (derlius, grūdinės kultūros, žirniai ir kt.), būsimą derlių ir bet kokias esamas ar būsimas gautinas sumas iš pasėlių ar derliaus bei visas esamos ir būsimos reikalavimo teisės į išmokėtinas lėšas, susijusias su pasėliais ar būsimu derliumi.

3. Be to, apribodama nuosavybės teises į pasėlius ir būsimą derlių, turtines teises antstolė nesudarė šio turto aprašo, nors šis veiksmas yra privalomas (CPK 677 straipsnio 1 dalis). Turto aprašas sudaromas tame tarpe ir tam, kad nebūtų areštuota daugiau skolininko turto, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Taigi ir aprašyti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, antstolis negali. CPK 678 straipsnio l dalies 5 punkte nurodyta, jog turto arešto akte turi būti nurodoma kiekvieno areštuojamo daikto pavadinimas, unikalus numeris (jei daiktas registruojamas viešame registre), daikto skiriamieji požymiai (svoris, matmenys, nusidėvėjimo laipsnis ir kiti), kiekvieno daikto vertė ir viso areštuojamo turto vertė. Jei antstolis arešto metu negali įvertinti areštuojamo turto, turto arešto akte nurodoma, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. 2021 m. liepos 23 d. turto arešto akte areštuotas turtas neidentifikuotas, nenurodytas areštuojamo daikto pavadinimas, skiriamieji požymiai kiekis, svoris, rūšis ir kita. Antstolė neidentifikuodama areštuojamo turto, nenurodydama šio turto kiekio, vertės, rūšies priėmė neteisėtą arešto aktą, kuris iš esmės pažeidžia skolininko teises dėl perteklinės jau areštuoto turto masės, dėl to, jog skolininkui nėra žinoma ir iš arešto akto nesuprantama koks turtas, kokia šio turto masė, rūšis areštuojama. Tarpe areštuoto turto gali būti gendantys produktai, todėl nėra išspręsta šio turto saugojimo, apdirbimo, nuėmimo (kalbant apie pasėlius) klausimai. Pasėliai negali būti areštuojamo turto objektu, nes patys pasėliai vertės neturi, tol, kol jie nenuimti. Pasėlis yra pasėta žemės ūkio kultūra, kuri pati savaime vertės neturi, kol ji nesubrandina derliaus ir kol derlius nėra tinkamai nuimamas, paruošiamas. Kadangi antstolė nesudarė turto arešto aprašo, nepatikrino vietoje pasėlių, todėl neįsitikino, ar pasėliai apskirtai egzistuoja, ar jie nėra nuimti surašant turto arešto aktą. Areštuojamas tik realiai egzistuojantis turtas, įvertinus jo kiekį, kokybę, identifikavus turto rūšį. Antstolė nepatikrino, ar yra ir ar buvo derlius, ar buvo gautos ar yra gautinos tam tikros sumos iš derliaus arešto akto surašymo metu. Pagal arešto akto surašymo laiką 2021 m. liepos 23 d. derlius jau paprastai, atsižvelgiant į oro sąlygas, būna nuimtas. Konkrečiu atveju, antstolė neįsitikino ar skolininkas buvo pasėjęs pasėlius, kokius konkrečiai pasėlius, ar derlius apskritai buvo, kiek jo buvo, kada jis nuimtas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

32. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

33. Vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 338 straipsnis). Suinteresuotas asmuo kartu atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus: skolininko pasėlių deklaracijos dalies, laiško skolininko atstovei kopijas. Kadangi skolininko pasėlių deklaracijos dalies kopijos jau yra byloje, jos priėmimo klausimas pakartotinai nesprendžiamas, taip pat pateiktas laiškas skolininko atstovei niekaip negali patvirtinti ar paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos šioje civilinėje byloje, kurioje tikrinimas antstolio veiksmų teisėtumas. Todėl atsisakoma priimti pateiktus naujus įrodymus.

34. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų. Bylos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias antstolio veiksmus. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad 2021 m. liepos 23 d. turto arešto aktu yra areštuotas perteklinis turtas ir turtinės teisės, taip pažeidžiant skolininko teises ir turtinius interesus, be to, areštuotas turtas yra neidentifikuotas.

35. Nustatyta, kad antstolė I. B. vykdo išieškojimą iš skolininko M. E. ir laiduotojos E. E. išieškotojos UAB „Scandagra” naudai pagal Kėdainių rajono 3-iojo notaro biuro 2020 m. spalio 13 d. vykdomąjį įrašą Nr. LP-1991 dėl 163 923,10 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo vykdomojo įrašo išdavimo dienos iki visiško skolos išieškojimo bei 601,71 Eur notaro išlaidų išieškojimo. Vadovaujantis 2020 m. lapkričio 6 d. išieškotojo pranešimu, skola sumažinta 4 900,39 Eur suma.

36. Vykdant išieškojimą, 2020 m. spalio 16 d. turto arešto aktu Nr. S-20-115-52967 areštuotas nekilnojamasis ir kilnojamas skolininko turtas, banko sąskaitos, didžiajai daliai areštuoto turto įregistruota hipoteka, o areštuotose banko sąskaitose lėšų nėra, hipotekos kreditoriai prie išieškojimo neprisijungė, todėl išieškojimas iš šio turto negalimas.

37. 2020 m. lapkričio 4 d. turto arešto aktu Nr. S-20-115-56176 antstolė areštavo skolininkui priklausančią žemės ūkio techniką (traktorius), hipotekos kreditoriai nedavė sutikimo išieškoti iš hipoteka įkeisto skolininko turto. Areštuotas turtas iki šiol nėra įkainotas CPK 681 straipsnio nustatyta tvarka, skolininkas yra pateikęs skundus dėl antstolės veiksmų, ginčija 2021-08-17 patvarkymą dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo, 2021-09-01 patvarkymą dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo. Šiuo metu Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų išnagrinėtose civilinėse bylose Nr. e2YT-8240-762/21, e2YT-7618-504/21 priimtos nutartys, kuriomis skolininko skundai netenkinti, nėra įsiteisėjusios, dėl jų pateikti atskirieji skundai.

38. Ginčijamu 2021 m. liepos 23 d. turto arešto aktu Nr. S-21-115-29269 areštuoti visi M. E. auginami pasėliai (derlius, grūdinės kultūros, žirniai ir kt.), būsimas derlius ir bet kokios esamos ar būsimos gautinos sumos iš pasėlių ar derliaus bei visas esamos ir būsimos reikalavimo teisės į išmokėtinas lėšas, susijusias su pasėliais ar būsimu derliumi.

39. Nurodytas turto arešto mastas - 167 738,25 Eur, viršijantis faktinę skolos sumą, kuri, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, minėto arešto priėmimo dieną buvo 161 296,82 Eur. Šio turto arešto akto priėmimo dienai buvo išieškota 4 417,10 Eur skolos ir 599,56 Eur vykdymo išlaidų; M. E. faktinė skola išieškotojai UAB „Scandagra“, atsižvelgiant į 2020 m. lapkričio 6 d. išieškotojos pranešimą dėl tikslintinos pagal vekselį išieškotinos sumos sudarė 161 296,82 Eur (4 823,27 Eur palūkanų bei 156 473,55 Eur skola).

40. Apelianto teigimu, minėtu turto arešto aktu yra areštuotas perteklinis turtas, neteisingai nurodytas turto arešto mastas 167 738 Eur sumai, kadangi faktinė skola kreditoriui yra daug mažesnė - 161 296 Eur. Kaip minėta, ši aplinkybė nustatyta ir pirmosios instancijos teismo.

41. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, imtis visų teisėtų priemonių, kad tinkamai apgintų išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-313/2020).

42. Vadovaujantis CPK 675 straipsnio 2 dalimi, antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu minėtas turto arešto masto netikslumas (daugiau nei 6000 Eur) gali būti paaiškinamas tuo, kad be faktinės skolos išieškotojui ateityje turės būti dengiamos ir vykdymo išlaidos, kurios atsižvelgiant į išieškomą sumą taip pat bus ženklios. Dėl nurodyto negalima konstatuoti, jog antstolė iš esmės neteisingai nurodė areštuojamo turto mastą.

43. Tačiau sutiktina su apeliantu, kad pagal CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktą turto arešto akte turėtų būti nurodomas kiekvieno areštuojamo daikto pavadinimas, unikalus numeris (jei daiktas registruojamas viešame registre), daikto skiriamieji požymiai (svoris, matmenys, nusidėvėjimo laipsnis ir kiti), kiekvieno daikto vertė ir viso areštuojamo turto vertė. Jei antstolis arešto metu negali įvertinti areštuojamo turto, turto arešto akte nurodoma, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. CPK 678 straipsnio 4 dalyje yra numatyta išimtis, kada turto arešto akte gali būti nenurodyti viso ar dalies areštuojamo turto išsamūs duomenys, t.y. kai turto arešto akto surašymo momentu nėra žinoma skolininko, kurio turtas areštuojamas, turto sudėtis, buvimo vieta. Tokiu atveju antstolis privalo imtis priemonių, išsiaiškinęs išsamius turto duomenis, surašyti turto arešto aktą, pakeičiantį ankstesnį turto arešto aktą.

44. Nagrinėjamu atveju areštuojamas turtas nebuvo identifikuotas, tačiau tai leidžiama vadovaujantis aukščiau minėta įstatymo nuostata, kurioje kalbama apie skolininko areštuojamo turto sudėtį ir buvimo vietą. Antstole privalo imtis priemonių nustatyti tiksliems turto duomenims, tikslinti duomenis apie areštuojamą turtą. Todėl apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kad neidentifikuodama areštuojamo turto, nenurodydama šio turto kiekio, vertės, rūšies, antstolė priėmė neteisėtą arešto aktą. Bet ji privalėjo imtis priemonių išsiaiškinti išsamius areštuojamo turto duomenis. Ginčijamas turto arešto aktas galėjo būti patikslintas identifikuojant areštuojamą turtą pagal M. E. prašymą dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius 2021-07-26 paraiškos duomenis.

45. Tačiau pažymėtina, jog siekiant apsaugoti skolininko ir išieškotojo interesus, areštuotas turtas turi būti įkainojamas. CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę.

46. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. CPK 681 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodoma, kad antstolis turtą įkainoja jo areštavimo metu, turi būti aiškinama kartu su CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktu, kuriame nustatyta, jog tuo atveju, kai antstolis arešto metu negali įvertinti areštuojamo turto, turto arešto akte nurodoma, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Priklausomai nuo nustatytos areštuoto turto rinkos vertės, galimas turto arešto akto koregavimas, antstolis gali pasinaikinti, keisti turto arešto aktą, jeigu nustatys, kad areštuota turto daugiau, nei būtina skolai ir vykdymo išlaidoms vykdomojoje byloje padengti (CPK 675 straipsnio 2 dalis).

47. Nagrinėjamu atveju 2021 m. liepos 23 d. turto arešto akte Nr. S-21-115-29269 liko nenurodyta areštuoto turto vertė, taip pat nepažymėta, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę taip pat nustatė, tačiau vertino, jog pats skolininkas nepakankamai bendradarbiavo su antstole, antstolė negavusi iš skolininko visų reikalingų duomenų ir konkrečios informacijos apie jo ūkio derlių ir pasėlius, neturėjo galimybės turto arešto akto sudarymo metu išsamiai nurodyti visą areštuojamą turtą ir jį įvertinti pinigine išraiška. Teismas šį pažeidimą laikė formaliu, nesudarančiu pagrindo naikinti turto arešto akto.

48. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčijamo turto arešto akto neatitiktis CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimams dėl areštuoto turto vertės užkerta galimybę įvertinti turto arešto teisėtumą CPK 675 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto draudimo (areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti) aspektu.

49. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių spręsti, kad areštuoto turto reali kaina neviršija turto arešto masto, kad ji nėra didesnė nei reikalinga padengti skolą ir vykdymo išlaidas. Nenustačius konkretaus areštuoto turto apimties ir areštuoto turto vertės, negalima spręsti, ar antstolė faktiškai areštavo daugiau turto, nei buvo būtina, ir, ar tokiais veiksmais nepažeidė skolininko teisių. Antstolė, negalėdama įvertinti areštuojamo turto ir esant abejonėms dėl turto vertės, net ir tuo atveju, jeigu skolininkas nepakankamai bendradarbiauja, neteikia reikalingos informacijos, privalėjo nurodyti, kokių imsis priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui nustatyti, t.y. kad bus kreipiamasi į ekspertą.

50. Kadangi turto arešto akte nėra nurodyta areštuojamo turto vertė ar kad jos nustatymui bus kviečiamas ekspertas, tai sudaro pagrindą antstolės turto arešto aktą vertinti kaip neteisėtą, įpareigojant antstolę surašyti naują aktą, kuriame būtų nurodytas konkretus areštuojamas turtas ir spręsti dėl areštuoto skolininko turto vertės, tokiu būdu panaikinant abejones dėl galimai perteklinio turto arešto. Ginčijamas turto arešto aktas yra neteisėtas būtent tuo aspektu, kad jame nenurodyta areštuoto turto vertė (arba nenurodant turto vertės, nėra nuorodų, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas).

51. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, naikintina pirmosios instancijos teismo nutartis ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų tenkintinas iš dalies, pripažįstant antstolės 2021 m. liepos 23 d. turto arešto aktą Nr. S-21-115-29269 neteisėtu ir įpareigojant antstolę surašyti naują aktą ir spręsti dėl areštuoto skolininko turto vertės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas,

nutaria:

panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų tenkinti iš dalies, įpareigoti antstolę I. B. surašyti naują turto arešto aktą, pakeičiantį 2021 m. liepos 23 d. turto arešto aktą Nr. S-21-115-29269 ir spręsti klausimą dėl areštuoto skolininko turto vertės.