Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Ledina Šinkūnienė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareiškėjo M. E. skundą dėl antstolės 2021 m. rugpjūčio 17 d. patvarkymo Nr. S-21-115-29269 panaikinimo vykdomojoje byloje Nr. 0115/20/01599, antstolė, kurios veiksmai skundžiami – Irena Bakšienė, suinteresuotas asmuo – UAB „Scandagra“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju, antstolė areštuodama turtą 2020 m. spalio 16 d. bei 2020 m. lapkričio 4 d. turto arešto aktais, nenurodė areštuojamo turto vertės, tačiau nurodė, kad turtas bus įkainotas CPK 681 straipsnio nustatyta tvarka, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ji, priimdama turto arešto aktus, pažeidė areštuoto turto įkainojimą reglamentuojančias CPK nuostatas, nes, pagal CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktą, jei antstolis arešto metu negali įvertinti areštuojamo turto, turto arešto akte nurodoma, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Civilinio proceso įstatymas numato antstoliui teisę pasirinkti, kada turto vertei nustatyti skirti ekspertizę: ar antstoliui įkainojus areštuotą turtą ir nustačius, kad skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui, ar antstoliui kilus abejonėms dėl turto vertės. Kaip nurodė antstolė, turtas nebuvo įkainotas, kadangi kilo abejonių dėl jo vertės. Bylos duomenimis, po turto arešto aktų priėmimo, nei išieškotojas, nei skolininkas prieštaravimų dėl turto įkainojimo nereiškė. Pažymėtina, kad skolininkas antstolei neteikė ir vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų, kuriais remiantis antstolė galėjo nustatyti areštuotos skolininkui priklausančios žemės ūkio technikos (traktorių) vertę. Nors skolininkas ir nurodo, kad neįsitikinta galimybe įkainoti areštuotą turtą skolininko bei išieškotojo sutarimu, tačiau iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad suinteresuotas asmuo (išieškotojas) UAB „Scandagra“ 2021 m. rugpjūčio 31 d. antstolės patvarkymu Nr. S-21-115-33692 buvo įpareigotas pateikti nuomonę, kurioje išdėstė, kad nesutinka vertinti turtą bendru skolininko ir išieškotojo sutarimu, sutinka su antstolės 2021 m. rugpjūčio 17 d. patvarkymu Nr. S-21-115-32120, dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti.

Be to pažymėtina, kad CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2007). Antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija nėra absoliuti – ji ribojama įstatymo; naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir įstatymo nustatytas pareigas. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuota, kad visais atvejais tik antstoliui suteikta teisė spręsti dėl ekspertizės skyrimo reikalingumo (2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010). Antstolis disponuoja visomis įstatymo suteiktomis priemonėmis ir turi diskreciją pasirinkti, kokiomis priemonėmis remdamasis jis įgyvendins šią savo pareigą (vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, skirdamas ekspertizę ar kt.), tačiau bet kokiu atveju jis areštuojamą turtą turi įvertinti taip, kad nustatyta areštuoto turto kaina būtų kuo objektyvesnė, artimesnė rinkos kainai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020). Teismų praktikoje pripažįstama, kad ekspertizės skyrimas turto vertei nustatyti yra daug tikslesnis turto rinkos vertės nustatymo būdas nei, pavyzdžiui, vidutinės turto rinkos vertės nustatymas pagal turto registrų duomenis, kurie gali būti gerokai pasikeitę nuo to laikotarpio, kai vertė buvo nustatyta, iki realaus turto vertinimo momento, tuo labiau, kad nagrinėjamu atveju, Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registras, kuriame registruota skolininkui priklausanti žemės ūkio technika, duomenų apie jame registruoto turto vertes neteikia. Kaip jau minėta, vykdomojoje byloje iš viso nėra jokių duomenų apie areštuotos skolininkui priklausančios žemės ūkio technikos (traktorių) galimas vertes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo atveju, areštuotas skolininkui priklausantis turtas – žemės ūkio technika, kurios dalis, kaip matyti iš vykdomojoje byloje esančių duomenų, yra savo gamybos (traktoriaus priekabos), yra specifinis ir, vertintina, kad tokio turto vertės nustatymui reikalingos specialios žinios.

Išieškotojo ir skolininko interesai gali nukentėti, jei turtas įkainojamas mažesne kaina, ir priešingai, skolininko turtą įkainojus didesne kaina, atsiranda tikimybė, kad šis turtas bus parduotas už didesnę kainą, tokiu būdu kuo didesne apimtimi patenkinant išieškotojo reikalavimus bei sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių (turto dalies vertės praradimo) skolininkui. Tiksliai įvertinus turto rinkos kainą padidėja tikimybė, kad pardavus turtą gautomis lešomis bus padengtas ne tik skolininko įsiskolinimas, tačiau ir atliktos turto vertinimo ekspertizės išlaidos.

Atsižvelgiant į išdėstytą, antstolė, negalint įvertinti areštuojamo turto ir esant abejonėms dėl turto vertės, privalėjo imtis priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui, t. y. skirti ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, nepriklausomai nuo to, ar skolininkas reiškia prieštaravimus. Duomenų, kurie patvirtintų, kad antstolė, vykdydama išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0115/20/01599, galimai turėdama duomenis apie tikslią aukščiau minimo turto vertę, skyrė rinkos vertės nustatymo ekspertizę, nėra.

Pažymėtina, kad vykdymo procese tiek ieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 393 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2010).

Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, kad areštuoto turto įkainojimas ir pats ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimas užtruko dėl paties skolininko veiksmų, t. y. jo 2020 m. gruodžio 8 d. prašymo atkelti turto vertinimo užsakymą dėl galimo skolininko skolų refinansavimo bei 2021 m. sausio 13 d. prašymo neužsakyti ir neatlikti turto vertinimo dėl paskelbto karantino bei kitame teisme nagrinėjamos bylos. Skolininkui nepadengus skolos ir nepateikus antstolei jokios informacijos apie galimą susitarimą dėl skolos refinansavimo, tik tada antstolė priėmė patvarkymą skirti ekspertizę areštuoto turto vertei nenustatyti.

CPK 682 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą. Patvarkyme turi būti nurodyta ekspertas ar ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti ekspertizę. Patvarkymo kopijos išsiunčiamos vykdymo proceso šalims. Vykdymo proceso šalis (šalys) ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, CPK 598 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad ginčijame antstolės patvarkyme nėra nurodytas konkretus ekspertas, kuris atliks turto vertinimą ir kuriam skolininkas gali pareikšti nušalinimą, tačiau tokie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi pagal CPK 682 straipsnio 1 dalį, patvarkyme turi būti nurodytas ekspertas ar ekspertizės įstaiga, todėl šiuo atveju UAB „Verslavita“ nurodymas patvarkyme atitinka įstatymo reikalavimus ir yra pakankamas. Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, kad skolininkas M. E. antstolei pateikė skundą, dėl to, kad patvarkyme nurodytas juridinis asmuo UAB „Verslavita“, tačiau nėra nurodytas vertinimą atliksiantis ekspertas. Be to, iš vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas buvo informuotas apie paskirtą turto vertintoją, kadangi antstolei pateikus 2021 m. rugpjūčio 31 d. paklausimą Nr. S-21-115-33651 ekspertizės istaigai UAB „Verslavita“, 2021 m. rugsėjo 1 d. gauta informacija, kad M. E. turto ekspertizei atlikti paskirtas turto vertintojas O. I.. Anstolė 2021 m. rugsėjo 1 d. priėmė ir išsiuntė patvarkymą Nr. S-21-115-33902 dėl pranešimo vykdymo proceso šalims apie paskirtą ekspertą, kuriame nurodyta, kad M. E. turto vertinimo ekspertizei pagal 2021 m. rugpjūčio 17 d. antstolės patvarkymą Nr. S-21-115-32120 paskirtas atlikti UAB „Verslavita“ turto vertintojas O. I., kilnojamojo turto vertintojo kvalifikacinis pažymejimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui 2021 m. rugpjūčio 17 d. patvarkyme Nr. S-21-115-32120 buvo išaiškinta teisė pareikšti nušalinimą ekspertui (CPK 682 straipsnio 1 dalis), tačiau byloje duomenų apie tai, kad skolininkas būtų reiškęs nušalinimą ekspertui ar teikęs motyvuotus prieštaravimus nėra (CPK 178 straipsnis). Pareiškėjas apsiriboja tik deklaratyviais teiginiais, kad jo teisės buvo pažeistos, jam nesudaryta galimybė ginčyti eksperto kandidatūrą, reikšti nušalinimą, tačiau byloje nenustatyta jokių jo teiginius pagrindžiančių aplinkybių, t. y. kad pareiškėjas būtų pareiškęs norą ir dėjęs visas pastangas tą įgyvendinti.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju antstolė atlikdama vykdymo veiksmus skolininko atžvilgiu, CPK nuostatų reglamentuojančių areštuoto turto įkainojimo tvarką ir ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimą, nepažeidė, siekė teisingo turto įvertinimo bei realaus vykdomojo dokumento įvykdymo. Teismas konstatuoja, kad antstolės Irenos Bakšienės veiksmai priimant 2021 m. rugpjūčio 17 d. patvarkymą Nr. S-21-115-32120 dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo vykdomojoje byloje Nr. 0115/20/01599, yra teisėti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas laikytinas nepagrįstu ir netenkintinas.

Vadovaujantis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 510 - 513 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo M. E. skundo dėl antstolės Irenos Bakšienės veiksmų netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtinto nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.