Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arvydo Daugėlos,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. V. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nuosprendžio, kuriuo:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 2 d. – 20 parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir Ž. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė 2 (dveji) metai 3 (trys) mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant 12 mėnesių neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2012-06-03 iki 2012-06-04 įskaitytinai.

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 2 metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir M. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė 2 (dveji) metai terminuoto laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant 12 mėnesių neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2012-06-03 iki 2012-06-04 įskaitytinai.

Tuo pačiu nuosprendžiu solidariai iš nuteistųjų Ž. V. ir M. J. priteista Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2 501,17 Lt T. G. gydymo išlaidų, nukentėjusiajam T. G. – 1 786,17 Lt turtinės žalos ir 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 2 000 Lt išlaidų, turėtų atstovo pagalbai apmokėti, bei pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d. išteisintas A. S., tačiau Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu pakeitus Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nuosprendį, A. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d. ir solidariai iš Ž. V., M. J. ir A. S. priteista Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2501,17 Lt T. G. gydymo išlaidų, nukentėjusiajam T. G. – 1 786,17 Lt turtinės žalos ir 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 2 000 Lt išlaidų, turėtų atstovo pagalbai apmokėti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. sausio 6 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 2 d. nuosprendžio dalį, kuria atmestas nuteistojo Ž. V. apeliacinis skundas ir pakeista Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nuosprendžio dalis dėl nukentėjusiojo T. G. civilinio ieškinio – solidariai iš Ž. V., M. J. ir A. S. T. G. priteista 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti – bei perdavė šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. V. nuteistas už tai, kad nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų ir pažeidė viešąją tvarką, t. y. 2012 m. birželio 3 d., apie 2.56 val., veikdamas bendrininkų grupe su M. J. ir A. S., būdami apsvaigę nuo alkoholio, viešoje vietoje – prie kavinės (duomenys neskelbtini), esančios Plungėje, (duomenys neskelbtini), aplinkinių B. N., J. I. ir S. J. akivaizdoje A. S. sudavė vieną smūgį į krūtinę nukentėjusiajam T. G., o šiam nuo smūgių nugriuvus ant žemės, Ž. V., A. S. ir M. J. bendrais veiksmais spyrė ne mažiau kaip penkis šešis kartus nukentėjusiajam T. G. į įvairias kūno vietas; taip dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo T. G. sveikatą, t. y. padarė skeveldrinio kairiojo stipinkaulio lūžimą ir kairiojo alkūnkaulio ylinės ataugos skilimą bei tokiais įžūliais veiksmais, pasireiškusiais fizinio smurto pavartojimu, pažeidė viešąją tvarką ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Be to, Ž. V. nuteistas už tai, kad trikdė visuomenės rimtį, t. y. 2012 m. birželio 3 d., apie 2.50 val., viešoje vietoje – prie kavinės (duomenys neskelbtini), esančios Plungėje, (duomenys neskelbtini), kitų asmenų akivaizdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, necenzūriniais žodžiais iškeikė kavinės savininkę D. L..

Apeliantas Ž. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad nors teismas ir išvardino neturtinės žalos nustatymo kriterijus, tačiau šių kriterijų įtakos neturtinės žalos dydžio nustatymui neatskleidė ir jų išsamiai neišnagrinėjo. Konstatuodamas nukentėjusiajam T. G. nusikaltimu sukeltas pasekmes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių, be to, nesivadovavo jokia teismų praktika, reikšminga įvertinant neturtinę žalą pinigine išraiška, tai nulėmė netinkamą civilinio ieškinio išsprendimą, nustatant aiškiai per didelį neturtinės žalos dydį. Nuteistasis Ž. V. apeliaciniame skunde taip pat pažymi, jog apylinkės teismas nepagrįstai atsižvelgė į turtinės žalos dydį bei neatsižvelgė į jo turtinę padėtį.

Apeliaciniame skunde toliau teigiama, kad esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikaltimo pasekmės. Pasekmės vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad nukentėjusysis iki šiol negali „normaliai“ jaustis ir dirbti, vadovavosi vien tik nukentėjusiojo T. G. ir jam artimų žmonių (kitų nukentėjusiųjų bei motinos – liudytojos S. G.) parodymais, neatsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusiojo T. G. ir jo motinos parodymai apie nukentėjusiojo darbingumo netekimą ar sumažėjimą nuosprendžio priėmimo momentu nėra patvirtinti jokiais objektyviais duomenimis. Teismo medicinos specialisto išvada nėra nustatyta, jog T. G. dėl sužalojimo būtų netekęs bent dalies bendrojo ar profesinio darbingumo. Dėl to, nuteistojo Ž. V. nuomone, teismo išvada, kad nukentėjusysis T. G. iki šiol negali normaliai dirbti, yra nepagrįsta.

Nuteistasis Ž. V. apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas, priteisdamas nesunkaus sveikatos sutrikdymo byloje T. G. 40 000 litų neturtinei žalai atlyginti, nesivadovavo jokia teismų praktika tokio pobūdžio bylose, tai neabejotinai turėjo įtakos tam, kad nustatytas aiškiai per didelis neturtinės žalos dydis. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad iš Lietuvos Aukščiausiame Teisme kasacine tvarka nagrinėtų baudžiamųjų bylų, kuriose asmenys buvo kaltinami nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., padarymu ir kuriose buvo sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos dydžio, matyti, kad šiose bylose vienam nukentėjusiajam asmeniui buvo priteisiama nuo 2 000 litų (kasacinė nutartis Nr. 2K-78/2013) iki 25 000 litų (kasacinė nutartis 2K-533/2005), daugumoje atvejų priteisiama asmeniui suma yra nuo 10 000 litų iki 15 000 litų (kasacinės nutartys Nr.2K-314/2012, 2K-497/2011, 2K-283/2010, 2K-534/2009, 2K-115/2007, 2K-303/2006, 2 K-194/2006). Panaši teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydžius formuojama ir nusikaltimų, numatytų LR BK 138 str. 1 d., bylose (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-170/2007, 2K-730/2007, 2K-253/2009, 2K-190/2010, 2K-249/2010, 2K-375/2010, 2K-182/2011), kur priteistos neturtinės žalos sumos yra nuo 800 litų iki 10 000 litų. Nuteistojo Ž. V. nuomone, nustatant neturtinės žalos dydį, nusikaltimo pasekmės yra esminis ir lemiamas kriterijus, todėl veikos, numatytos LR BK 135 str. 2 d. 8 p., atveju neturtinės žalos dydis neturi iš esmės skirtis nuo dydžio, nustatomo LR BK 135 str. 1 d. veikos atveju, jei sveikatos sutrikdymo pobūdis, sužalojimai, jų sukeltos pasekmės yra panašūs. Minėtu atveju, kai nukentėjusiajam asmeniui iš dviejų kaltininkų solidariai buvo priteista 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas (kasacinė nutartis Nr. 2K-533/2005), nukentėjusiajai buvo nustatytas nesunkų sveikatos sutrikdymą atitinkantis sužalojimo sukeltas darbingumo sumažėjimas, trečios grupės invalidumas, potrauminis sindromas ir kitos pasekmės, ir, nors nukentėjusioji nesutiko su, jos nuomone, per mažu neturtinės žalos dydžiu, kasacinės instancijos teismas įvertino, jog nėra pagrindo daryti išvadą, jog neturtinės žalos dydis įvertintas netinkamai. Kitu atveju (kasacinė nutartis Nr. 2K-253/2009) nukentėjusioji patyrė panašaus pobūdžio sužalojimus, kokius ir nukentėjusysis T. G., tik sužalojimai, skirtingai nei T. G. atveju, pasireiškė abiejose rankose, be to, nukentėjusiajam padaryti dar ir kiti daugybiniai sužalojimai – odos nubrozdinimai, poodinės kraujosruvos, sumušimai (to nenustatyta T. G.), dėl to juos patyrusiai nukentėjusiajai pirmosios instancijos teismas buvo priteisęs 5 000 litų neturtinės žalos atlyginimą, ir, nors nukentėjusioji apeliaciniu skundu prašė iš kaltininko priteisti 100 000 litų neturtinės žalos atlyginimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas (apeliacinė nutartis 1A- 27-60-09) neturtinės žalos dydį padidino iki 10 000 Lt, nors nukentėjusioji teismui ir pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog ji, netgi praėjus po traumos beveik dvejiems metams, jaučia liekamuosius reiškinius, pasireiškiančius intensyviais skausmais, rankų judesių ribojimu, mažinančius netgi savęs apsitarnavimo galimybes.

Nuteistojo Ž. V. apeliaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad nors pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, akcentavo, jog atsižvelgia į tai, kad kaltinamieji, mušdami nukentėjusįjį, be jokios priežasties jį sužalojo, pažemino, dėl to jis patyrė ir fizinį skausmą, tačiau nusikaltimų, numatytų LR BK 135 str. 2 d. 8 p. (kuriuo padaryta žala ir T. G.), esmė ir yra smurtinių, fizinį skausmą sukeliančių smurtinių veiksmų priežastingumo nebuvimas, tad šių kriterijų nustatymas nesudaro pagrindo, nustatant neturtinės žalos dydį, peržengti viršutines žalos ribas, nubrėžtas anksčiau suformuotoje teismų praktikoje.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė, civilinis ieškovas ir nukentėjusysis T. G. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog nukentėjusysis T. G. po sumušimo buvo gydomas ligoninėje, operuotas, vėliau ambulatoriškai, sužalojimo pasekmes jaučia iki šiol, tai patvirtina ir pats nukentėjusysis, ir byloje esantys medicininiai dokumentai (t. 2, b. l. 99–104). Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog nukentėjusįjį kaltinamieji mušdami be jokios priežasties sužalojo, pažemino, dėl to jis patyrė ir fizinį skausmą, ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, iki šiol jaučia sužalojimo pasekmes, negali normaliai jaustis ir dirbti. Atsižvelgiant į pateiktus pirmosios instancijos teismo motyvus, darytina išvada, kad nuteistojo Ž. V. apeliacinio skundo teiginiai, jog apylinkės teismas neturtinės žalos nustatymo kriterijų neatskleidė ir jų išsamiai neišnagrinėjo, iš esmės laikytini nepagrįstais. Apeliantas teisingai nurodo, kad apylinkės teismas nuosprendyje nevertino jo turtinės padėties, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi, ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo išvadų savaime nedaro nepagrįstomis ar neteisėtomis. Juolab, kad tiek apeliantas Ž. V., tiek kiti baudžiamosios bylos solidarieji atsakovai (nuteistieji) yra jauno amžiaus darbingi žmonės, todėl ateityje turės galimybę nukentėjusiajam atlyginti priteistą neturtinę žalą. Taip pat pastebėtina, kad neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam T. G. priteistas iš trijų solidarių atsakovų, todėl apeliantas Ž. V. neturės vienas nešti savo nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo naštos.

Teisėjų kolegija kaip niekuo nepagrįstą argumentą atmeta nuteistojo Ž. V. apeliacinio skundo motyvą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsižvelgė į turtinės žalos dydį, nes, kaip matyti iš LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintos teisės normos, kuri inter alia numato, jog teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, turtinės žalos dydis yra vienas iš įstatyme įtvirtintų neturtinės žalos nustatymo dydžio kriterijų.

Nuteistasis Ž. V. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad nukentėjusysis iki šiol negali „normaliai“ jaustis ir dirbti, vadovavosi vien tik nukentėjusiojo T. G. ir jam artimų žmonių (kitų nukentėjusiųjų bei motinos – liudytojos S. G.) parodymais, neatsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusiojo T. G. ir jo motinos parodymai apie nukentėjusiojo darbingumo netekimą ar sumažėjimą nuosprendžio priėmimo momentu nėra patvirtinti jokiais objektyviais duomenimis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad šie apelianto teiginiai neatitinka tikrovės, nes, kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio motyvuojamosios dalies, teismas, darydamas išvadas, remiasi ne tik minėtais nukentėjusiųjų ir apelianto nurodomų liudytojų parodymais, bet ir medicininiais dokumentais (t. 2, b. l. 99–104). Be to, nors galima sutikti su nuteistojo Ž. V. argumentais, jog teismo medicinos specialisto išvadoje nėra nustatyta, kad T. G. dėl sužalojimo būtų netekęs bent dalies bendrojo ar profesinio darbingumo, atsižvelgiant į specialisto išvadą pateikusio eksperto R. P. P. apeliacinės instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, kuriais jis parodė, jog nukentėjusiojo galimybės dirbti yra ribotos, nes ranka nėra sveika, yra potrauminiai pakitimai, prieiga sumažėjusi (t. 4, b. l. 8–9), darytina išvada, kad nukentėjusiojo T. G. galimybės dirbti, nors ir ne prarasto bendrojo ar profesinio darbingumo prasme, vis dėlto sumažėjusios. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos akredituotos specialistės išvadoje nustatyti nukentėjusiojo T. G. sunkios depresijos požymiai. Tai įrodo nukentėjusiojo patirtus ne tik fizinį skausmą, bet ir itin didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinę depresiją (LR CK 6.250 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog neturtinės žalos atlyginimo bylose aplinkybės nebūna tapačios, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai (kasacinė byla 2K-140/2012). Apygardos teismas sprendžia, kad apelianto nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bylose dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 138 str. 2 d. 8 p., kuriose nukentėjusiesiems buvo priteisti mažesni neturtinės žalos atlyginimo dydžiai, neatitinka nagrinėjamos bylos aplinkybių. Apelianto nurodomų baudžiamųjų bylų aplinkybės skiriasi nukentėjusiesiems padarytų sveikatos sutrikdymo pobūdžiu, trukme, sveikatos grąžinimo metodų taikymu, pasveikimo galimybėmis, liekamaisiais reiškiniais. Taip pat pastebėtina, kad pagal LR CK 650 str., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pinigų vertė, kaip ekonominė kategorija, pasižymi dinamika, todėl apelianto nurodoma kasacine byla Nr. 2K-533/2005 dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 138 str. 2 d. 8 p., kurioje nukentėjusiajam buvo priteistas 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, šiuo atveju neatitinka nagrinėjamos bylos aplinkybių dėl skirtingų jų nagrinėjimo laikmečių.

Nuteistojo Ž. V. apeliaciniame skunde nurodomas atvejis (kasacinė nutartis Nr. 2K-253/2009), kai nukentėjusioji, apelianto teigimu, patyrė panašaus pobūdžio sužalojimus, kokius ir nukentėjusysis T. G., tik sužalojimai, skirtingai nei T. G. atveju, pasireiškė abiejose rankose, be to, nukentėjusiajam padaryti dar ir kiti daugybiniai sužalojimai – odos nubrozdinimai, poodinės kraujosruvos, sumušimai (to nenustatyta T. G.), dėl to juos patyrusiai nukentėjusiajai pirmosios instancijos teismas buvo priteisęs 5 000 litų neturtinės žalos atlyginimą, ir, nors nukentėjusioji apeliaciniu skundu prašė iš kaltininko priteisti 100 000 litų neturtinės žalos atlyginimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas (apeliacinė nutartis 1A- 27-60-09) neturtinės žalos dydį padidino iki 10 000 Lt, nors nukentėjusioji teismui ir pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog ji, netgi praėjus po traumos beveik dvejiems metams, jaučia liekamuosius reiškinius, pasireiškiančius intensyviais skausmais, rankų judesių ribojimu, mažinančius netgi savęs apsitarnavimo galimybes. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad šios apelianto nurodomos bylos negalima laikyti precedentu nagrinėjamai baudžiamajai bylai jau vien dėl to, kad šiose bylose neturtinės žalos atlyginimas buvo priteisiamas dėl skirtingų nusikalstamų veikų padarymo, t. y. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 138 str. 2 d. 8 p., apelianto nurodomu atveju – dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 138 str. 1 dalyje. Iš anksčiau šioje nutartyje atskleistos LR CK 250 str. 1 d. įtvirtintos teisės normos dispozicijos matyti, kad neturtinė žala suprantama ne tik kaip fizinis skausmas, bet ir kaip dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusio asmens dvasiniams išgyvenimams, emocinei depresijai, pažeminimui, be jokios abejonės, turi įtakos aplinkybė, jog nusikaltimas buvo padarytas iš chuliganiškų paskatų, t. y. be jokios priežasties ar prisidengiant menkavertėmis priežastimis. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nukentėjusįjį ir civilinį ieškovą T. G. be jokios priežasties, matant aplinkiniams asmenims, įžeidinėjo ir sumušė grupė asmenų, įskaitant apeliantą Ž. V..

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, vadovaudamasi LR CK 250 str., LR BPK 113 str., 115 str. 1 d., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sumažinti pirmosios instancijos teismo nustatytą nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos piniginį įvertinimą.

Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nuosprendis nuteistojo Ž. V. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

nuteistojo Ž. V. apeliacinį skundą atmesti.