- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Data
- 2026-02-10
- Bylos Nr.
- eAN2-62-1121/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01591-2025-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Paulius Veršekys
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. A. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2025 m. rugsėjo 26 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) paliktas nepakeistas,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Klausimo esmė ir pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. rugsėjo 26 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)), vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu, buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 518 straipsnį, nenustačius administracinio nusižengimo sudėties požymių, dėl A. B. naudojimosi kiemo dalimi, kur stovėjo šiukšlių konteineriai, kaip savo nuosavybe. Nutarime konstatuota, kad tarp namo kaimynų susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, kuriuos asmenys turi teisę spręsti civilinio proceso tvarka, todėl administracinio nusižengimo teisena A. B. atžvilgiu nutraukta.
Šalies argumentai
2. D. A. skundu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kurio prašė panaikinti minėtą Nutarimą ir grąžinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui (toliau – Institucija) bylą tirti iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 5 d. nutartimi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2025 m. rugsėjo 26 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) paliktas nepakeistas, o D. A. skundas netenkintas. Nesutikdamas su skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 5 d. nutartimi D. A. pateikė apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui.
II. Apeliacinio skundo prašymai ir argumentai
4. Teikiamu apeliaciniu skundu D. A. (toliau – ir Apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 5 d. nutartį ir priimti naują nutartį, kuria būtų paskirta administracinė nuobauda remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą.
5. Pasak apelianto, teismas neteisingai įvertino A. B. nuosavybės apimtį ir jos santykį su ginčo objektu. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad A. B. nuosavybės teise priklauso 86 kv. m atviros automobilių stovėjimo aikštelės (tai yra tik tas plotas, kurį užima parkavimo vietos). Tačiau šis plotas sudaro tik dalį visos aikštelės ir yra mažesnioji jos dalis. Teismas formaliai konstatavo šį faktą, tačiau neįvertino esminės aplinkybės, kad konteinerių stoginė (buvusi bendro naudojimo konteinerių vieta) yra kitoje aikštelės dalyje, kuri šiam nuosavybės teise nepriklauso. Vien tai, kad A. B. priklauso 86 kv. m aikštelės, savaime nesuteikia jam teisės vienašališkai naudotis visa aikštele ar pavėsine, kuri nėra jo nuosavybės dalis. Teismo išvada, jog jis teisėtai naudojosi jam priklausančiu turtu yra per plati ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Tai įrodo, jog administratorius „(duomenys neskelbtini)“ viešai supažindinęs gyventojus, jog pastarasis neturi teisės disponuoti minėtu turtu savo asmeniniams tikslams.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas nepagrįstai susiaurino savavaldžiavimo sampratą ir ją sutapatino su civiliniu ginču. ANK 518 straipsnyje numatyta norma yra blanketinė, kurios taikymui būtina nustatyti, kad savavališkai įgyvendinant tikrą ar tariamą teisę buvo pažeistos kitos teisės normos. Teismas klaidingai vertino, kad civilinių teisinių santykių buvimas savaime paneigia savavaldžiavimo galimybę. Nagrinėjamu atveju A. B. savavališkai įgyvendino tariamą teisę, pažeisdamas Civilinio kodekso 4.75, 4. 83 ir 1.137 straipsnių nuostatas, nes be bendraturčių sutikimo ir be teismo sprendimo pakeitė bendro turto naudojimo tvarką ir faktiškai apribojo kitų asmenų teises naudotis tuo turtu.
7. A. B. nesiėmė jokių teisėtų priemonių savo tariamai teisei įgyvendinti. Jis nesikreipė į teismą dėl naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo ar nuosavybės atidalijimo ir nesudarė jokio susitarimo su kitais bendraturčiais, nors būtent tokia tvarka yra numatyta Civilinio kodekso nuostatose. Vietoje to jis pasirinko savavališką veikimo būdą – pats vienašališkai nusprendė dėl bendro turto naudojimo: viešai pasiskelbė ir pradėjo jį naudoti asmeniniams poreikiams.
8. Be deklaratyvių pareiškimų, A. B. ėmėsi ir faktinių veiksmų. Su jo žinia po pavėsine buvo nuolat statomas jo draugui priklausantis automobilis (be A. B. žinios į aikštelę patekti neįmanoma), nors ši vieta iki konteinerių išvežimo (konteinerių išvežimą suorganizavo pats A. B. surinkdamas gyventojų parašus ir jis tą pripažino teismo posėdyje) buvo naudojama kaip bendra visų namo gyventojų konteinerių vieta. Tokiais veiksmais buvo faktiškai pakeista nusistovėjusi bendro turto naudojimo tvarka ir apribotos kitų gyventojų teisės, nesilaikant jokios teisėtos ginčo sprendimo procedūros.
9. Teismas nekritiškai įvertino A. B. pozicijos pasikeitimo – iki administracinės bylos nagrinėjimo jis viešai namo gyventojų Facebook grupėje teigė, kad jam priklauso visa automobilių stovėjimo aikštelė su pavėsine, ir kad jis atitinkamai ja naudosis, o teismo posėdyje jis pakeitė savo poziciją, pareikšdamas, kad pavėsinė esą yra bendra nuosavybė ir jis į ją nepretenduoja. Toks pozicijos pakeitimas sutampa su atsakomybės klausimo atsiradimu ir negali paneigti anksčiau atliktų savavališkų veiksmų, tačiau teismas šios aplinkybės neįvertino.
10. Galiausiai, teismas pernelyg plačiai rėmėsi kasacinio teismo praktika dėl civilinių ir administracinių santykių atribojimo, tačiau neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo ne vien dėl nuosavybės teisės nustatymo, bet dėl savavališko tariamos teisės įgyvendinimo, kuris pagal ANK 518 straipsnį gali užtraukti administracinę atsakomybę net ir esant civiliniams teisiniams santykiams.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į apelianto apeliacinį skundą Institucija prašo D. A. skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad apeliantas nepateikė jokių naujų ar esminių faktinių duomenų, kurie nebūtų buvę žinomi pirmosios instancijos teismui, ir kurių jis nebūtų įvertinęs skundžiamojoje nutartyje. Apeliantas skundą grindžia subjektyviu vertinimu, siekiant civilinio pobūdžio ginčą spręsti administracinės atsakomybės priemonėmis. Taigi, Institucijos vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą ir tinkamai įvertino byloje esančius duomenis bei teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
D. A. apeliacinis skundas tenkintinas
12. ANK 652 straipsniu įstatymo leidėjas nustatė administracinio nusižengimo bylos dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas apygardos teisme. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs D. A. apeliacinį skundą ir atsiliepimo į jį argumentus, susipažinęs su skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvais ir administracinio nusižengimo bylos duomenimis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priimta skundžiama nutartis bei Institucijos 2025 m. rugsėjo 26 d. nutarimas negali būti pripažinti teisėtais bei pagrįstais, todėl šie procesiniai sprendimai naikintini ir byla grąžintina Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
13. ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, o pagal ANK 642 straipsnio nuostatas išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje priima vieną iš šių sprendimų: 1) palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti; 2) panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; 3) panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą; 4) panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą; 5) panaikinti nutarimą ir pripažinti administracinį nurodymą įvykdytu; 6) pakeisti nutarimą ir juo paskirtą administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę arba neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas, Institucijos 2025 m. rugsėjo 26 d. Nutarimą paliko nepakeistą, o D. A. skundo netenkino, savo sprendimą motyvavo tuo, kad sutinka su skundžiamą nutarimą priėmusios Institucijos pozicija, jog kilo ginčas tarp daugiabučio namo gyventojų (kaimynų) dėl naudojimosi bendru turtu, kuris spręstinas civilinio proceso tvarka.
14. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015). Tokios teismų praktikos nuostatos, vertinant jas šios bylos kontekste, įpareigoja bylą tiriančią ir nagrinėjančią Instituciją imtis visų būtinų priemonių patikrinti proceso dalyvių parodymų patikimumą, surenkant jų nurodomas aplinkybes patvirtinančius, ar paneigiančius įrodymus, juos sugretinant ir palyginant tarpusavyje, siejant juos į vientisą loginę grandinę, kas sudarytų pagrindą vieno asmens parodymus motyvuotai atmesti, o kitus įvertinti kaip patikimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ANK 569 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog įrodymus renka pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Šios įstatymo nuostatos įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, veikti aktyviai, siekiant išsiaiškinti faktines veikos aplinkybes. ANK 593 straipsnio 1 dalyje numatytas sąrašas veiksmų, kuriuos pareigūnas, atliekantis administracinio nusižengimo tyrimą, turi teisę atlikti, t. y. apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus; atlikti įvykio vietos, patalpų, vietovių, daiktų ir dokumentų apžiūras; atlikti parodymą atpažinti; atlikti akistatas; atlikti parodymų patikrinimą vietoje; atlikti eksperimentą; išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus; paskirti ekspertizę arba kreiptis į teismą dėl teismo psichiatrijos ekspertizės paskyrimo; gauti specialisto paaiškinimus ir kt. Įrodinėjimo našta, kaip ir baudžiamajame procese, administracinių nusižengimų bylų teisenoje tenka institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
15. ANK 518 straipsnis numato administracinę atsakomybę už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, kai nepadaryta esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į ANK 518 straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų žmonių teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Traukiant asmenį atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-23-303/2021).
16. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad ginčas kilo ne vien dėl nuosavybės teisės aiškinimo, tačiau ir dėl konkrečių A. B. faktinių veiksmų – buvusios bendro naudojimo konteinerių vietos perėmimo ir naudojimo asmeniniais tikslais, be bendraturčių sutikimo ir be jokio teisėto sprendimo dėl naudojimosi bendru turtu tvarkos pakeitimo. Nors, Nekilnojamojo turto registro duomenimis A. B. nuosavybės teise priklauso 86 kv. m atviros automobilių stovėjimo aikštelės, tačiau ši aplinkybė savaime nesuteikia jam teisės vienašališkai naudotis visa teritorija ar konteinerių pavėsine, kuri pagal bylos duomenis laikytina bendrosios dalinės nuosavybės objektu. Šios esminės aplinkybės nei Institucija, nei pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė ir neįvertino.
17. Apeliacinės instancijos vertinimu, administracinio nusižengimo byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti vienareikšmę išvadą, kad A. B. veiksmuose nebuvo ANK 518 straipsnyje numatyto savavaldžiavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių. Iš Institucijos nutarimo matyt, kad sprendimas iš esmės paremtas vien tik A. B. paaiškinimais, nepatikrinus jų kitais objektyviais įrodymais, neįvertinus priešingų pareiškėjo pateiktų duomenų, administratoriaus „(duomenys neskelbtini)“ pozicijos dėl faktinio bendro turto naudojimo pasikeitimo. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tyrimą atlikusios Institucijos pastangos nustatyti aplinkybes nebuvo pakankamos, kas galimai nulėmė priimto procesinio sprendimo nepagrįstumą.
18. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą, todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 5 d. nutartis naikintina ir priimamas naujas sprendimas – panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
tenkinti D. A. apeliacinį skundą.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 5 d. nutartį ir priimti naują nutartį administracinio nusižengimo byloje – panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2025 m. rugsėjo 26 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) ir bylą grąžinti institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.