- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-07-05
- Bylos Nr.
- e2-13-1141/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00857-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Enrika Janušonienė
- Ieškovas
- Vilniaus
- Atsakovas
- A. B., Ž. B.
- Trečiasis asmuo
- Kredito unija „Saulėgrąža“
- Advokatai
- Marta Matiukevič, Gintaris Trakšelis, Eglė Aleksiejeva
viešuose teismo posėdžiuose išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus kredito unijos Pauliano ieškinį atsakovams A. B. ir Ž. B. dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo Kredito unija „Saulėgrąža“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė Vilniaus kredito unija (toliau – ir ieškovė) 2021 m. kovo 24 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama Actio Pauliana (Pauliano ieškinio) pagrindu pripažinti negaliojančia atsakovų A. B. (toliau – ir atsakovė) ir Ž. B. (toliau – ir atsakovas) (toliau kartu – ir atsakovai) 2019 m. liepos 18 d. sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 8-10315) (toliau – ir Sutartis) nuo jos sudarymo momento ir taikyti restituciją natūra. Ieškinys priimtas teismo 2021 m. kovo 26 d. nutartimi.
2. Ieškovė paaiškino, kad 2015 m. vasario 4 d. su atsakove sudarė kredito sutartį Nr. VKU/KS/2015/02/04-1, pagal kurią išmokėjo atsakovei 27 800 Eur dydžio kreditą (toliau – ir Kredito sutartis). Prievolių pagal šią sutartį užtikrinimui ieškovės naudai buvo įkeistas 2,5886 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) bei buvo sudaryta laidavimo sutartis (laiduotoja – Ž. B.). Kredito sutartis nuo 2020 m. liepos 23 d. nutraukta, o 2020 m. rugsėjo 15 d. išduotas vykdomasis įrašas dėl skolos pagal Kredito sutartį išieškojimo iš ieškovei įkeisto turto. Šis vykdomasis įrašas buvo paduotas vykdyti antstolio V. M. kontorai ir vykdomojoje byloje buvo iš varžytinių parduotas įkeistas turtas, tačiau atsakovės skola nebuvo iki galo padengta. Be to, atsakovė turi daugiau neįvykdytų įsipareigojimų, o sumos kitiems kreditoriams yra labai didelės. 2021 m. kovo 17 d. iš antstolio V. M. ieškovei tapo žinoma, kad atsakovė sudarė ginčo Sutartį su, tikėtina, savo sūnumi Ž. B., pagal kurią 24,8 kartus mažesne nei vidutinė rinkos vertė perleido savo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo Sklypas). Ieškovė taip pat paaiškino, kad atsakovė nuo 2019 m. kovo iki liepos mėn. sumokėjo ieškovei vos 10,21 Eur, po ginčo Sutarties sudarymo 2019 metais mokėjimų nebuvo, o 2020 m. buvo atliktas tik vienas 247,98 Eur dydžio mokėjimas.
3. Ieškovė nurodė, kad ginčo Sutartis pripažintina negaliojanti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsniu. Ieškovė paaiškino, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, ginčo Sutartis pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus, nes ginčo Sutartimi atsakovės reali galimybė atsiskaityti su ieškove sumažėjo mažiausiai ginčo Sutartimi perleisto turto verte, o atsakovė neprivalėjo ginčo Sutarties sudaryti. Be to, ginčo Sutarties šalys (atsakovė ir atsakovas), sudarydamos ginčo Sutartį, buvo nesąžiningos. CK 6.67 straipsnio 1 punkte įtvirtinta prezumpcija, kad šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais. Be to, pernelyg maža ginčo Sklypo kaina ginčo Sutartyje akivaizdžiai patvirtina atsakovų nesąžiningumą, ginčo Sutartis neabejotinai turėtų būti vertinama kaip neatlygintinė. Atsakovė negalėjo nežinoti, kad ginčo Sutartimi mažina ieškovės galimybę susigrąžinti kreditą.