Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. Š. ieškinį atsakovui M. Š., trečiajam asmeniui I. Š. dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė kreipėsi į teismą ir prašo priteisti E. Š. iš atsakovo M. Š. išlaikymą po 380 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2025m. vasario 2 d. iki tol, kol ji mokysis pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal profesinio mokymo programą pirmai kvalifikacijai įgyti arba studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, bet ne ilgiau kaip iki 24 metų; priteisti iš atsakovo M. Š. ieškovės naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad ji yra atsakovo M. Š. ir trečiojo asmens I. Š. dukra. Iki kol ji tapo pilnamete, atsakovas mokėjo jai išlaikymą, tačiau nuo 2025-02-02, kai ji tapo pilnametė, išlaikymo nebemoka. Nepaisant to, kad ji yra pilnametė, ji negali pati savęs išlaikyti. Ji mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje (duomenys neskelbtini) klasėje. Ji mokosi pagal vidurinio ugdymo programą, pagal mokyklos pamokų tvarkaraštį, dienos metu, dirbti mokymosi metu nėra galimybės, todėl jai reikalinga nuolatinė parama. Visą išlaikymą ji gauna iš savo mamos I. Š., nors jos pajamos yra tik apie 1100 Eur per mėnesį. Šiuo metu ji turi visą dėmesį skirti mokslams, kad gerai kasdien mokytųsi, ruoštų namų darbus, išlaikytų brandos egzaminus, įgytų vidurinį išsilavinimą, o vėliau ir specialybę. Išsilavinimas yra labai svarbus žmogaus gyvenime. Nuo jo priklauso, asmens gyvenimo užtikrinimas, socializacija, įsiliejimas į darbo rinką. Jai kas mėnesį reikalinga išlaikymo suma sudaro apie 834 Eur. Atsakovas yra dirbantis užsienyje asmuo, gauna pastovias pajamas, todėl ieškovės išlaikymui galėtų skirti po 380 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo jos pilnametystės iki kol ji mokysis pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne ilgiau kol jai sukaks 24 metai.

3. Atsakovas M. Š. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovo atstovė advokatė Marija Židonienė 2026 m. sausio 6 d. pateikė teismui atsilipimą į ieškinį, kuriame prašė ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies, atsakovas sutinka teikti savo dukrai materialinę paramą po 230 Eur periodinėmis išmokomis, kas mėnesį; ieškovės reikalavimą dėl materialinio išlaikymo įsiskolinimo atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą; iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakovui, kurios bus patikslintos proceso eigoje; įpareigoti ieškovę pateikti atsakovui duomenis apie įstojimą į dieninio skyriaus aukštąją mokyklą, taip pat teikti kas pusmetį mokymosi rezultatus; priteisti atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas.

4. Trečiasis asmuo I. Š. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su dukros ieškiniu sutinka.

5. Teismo posėdžio metu ieškovės E. Š. atstovė advokatė Saulena Gasiūnienė nurodė, kad ieškinį palaiko pilna apimtimi, papildomai paaiškino, kad E. mokosi paskutinėje gimnazijos klasėje, ji dirbti negali, kadangi riekia ruošti pamokas, ruoštis egzaminams. Nors atsakovas nurodo, kad kai kurios sumos skiriamos tam tikroms prekėms ar paslaugoms yra išaukštintos, tačiau prašomas išlaikymo dydis neviršija 1 MMA. Atsakovas kol ieškovė buvo nepilnametė teikė dukrai išlaikymą po 119 Eur, E. mama dėl didesnio išlaikymo nesikreipė, tačiau visą naštą išlaikymo prisiėmė sau, tačiau pati ieškovė nori gauti tinkamą išlaikymą. Atsakovas savo poreikiams nurodo, kad kas mėnesį jam reikia apie 1600 svarų, o E. taip pat jau yra suaugusi mergina ir jos poreikiai jau yra kaip suaugusio žmogaus.

6. Teismo posėdžio metu atsakovas M. Š. nurodė, kad dirbs ir gyvena Anglijoje, pagal savo išsilavinimą, kuris yra tik vidurinis, jis geriau apmokamo darbo negali gauti, jo mėnesio pajamos yra apie 2000 svarų, tačiau ir pragyvenimo lygis Anglijoje yra aukštesnis. Jis gyvena kartu su drauge, nuomojasi namą, namo nuoma kas mėnesį yra 995 svarų, taip pat, reikia mokėti mokesčius, jam būtinas automobilis, nes jo darbas yra už 35 km, be to, jam susirgus nėra mokamos jokios išmokos, todėl jis būtinai turi pasilikti pinigų ir jų atsidėti nenumatytiems atvejams. Jis dirba naktinėje pamainoje ir jeigu dirbtų dieninėje pamainoje, gautų dar mažesnį atlyginimą.

7. Teismo posėdžio metu atsakovo M. Š. atstovė advokatė Marija Židonienė nurodė, kad su pateiktu ieškiniu atsakovas sutinka iš dalies, dėl savo materialinės būklės atsakovas galėtų dukrai mokėti kas mėnesį po 230 Eur. Taip pat, nurodė, kad ieškovė galėtų pati sumažinti savo poreikius ir atsisakyti prabangos prekių, nepirkti brangių telefonų, išmaniųjų laikrodžių, be to, E. gyvena pas močiutę ir joms visoms maistas perkamas kartu, todėl vienai E. per mėnesį tikrai nereikia skirti 300 Eur ir dar papildomai duoti į mokyklą. Kadangi atsakovas yra pervedęs išlaikymą nuo birželio mėnesio iki pat gruodžio, todėl prašo išlaikymo įsiskolinimo nepriteisti ir tuo pačiu nepriteisti bylinėjimosi išlaidų, kadangi ieškovė vengė taikiai išspręsti ginčą.

Motyvuojamoji dalis

k o nstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė E. Š. yra atsakovo M. Š. ir trečiojo asmens I. Š. pilnametė dukra. Iš (duomenys neskelbtini) gimnazijos pažymos matyti, kad I. Š. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje (duomenys neskelbtini) klasėje (sprendimo priėmimo metu (duomenys neskelbtini) klasėje). Nekilnojamojo turto, jos vardu registruotų transporto priemonių ieškovė neturi, byloje nėra duomenų, kad ieškovė gautų kokias nors pajamas ar jai būtų paskirta socialinė pašalpa.

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Pagal CK 3.192¹ straipsnio 2 dalį, teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes. Taigi tokio pobūdžio byloje turi būti įvertinti du aspektai – besimokančio pilnamečio vaiko padėtis ir tėvo, turinčio teikti išlaikymą, turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015).

10. CK 3.192¹ straipsnio 4 dalyje tiesiogiai nustatyta, jog vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai taikomas ir CK 3.200 straipsnis, kuris numato, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Tokia pilnametystės sulaukusio asmens teisė pripažįstama ir teismų praktikoje. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų ir jam būtina parama. Kai tėvai nurodytos pareigos nevykdo, o vaikas jau yra pilnametis ir kreipiasi į teismą dėl išlaikymo (paramos) priteisimo, teisės į išlaikymą (paramą) atsiradimo ir bylos iškėlimo momentas paprastai nesutampa (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2011).

11. Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą.

Dėl paramos ieškovei teikimo (ne)būtinumo

12. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovė neturi nekilnojamojo, kilnojamojo turto, nuolatinių pajamų negauna. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs tai, jog lankomumas vidurinio lavinimo mokykloje yra privalomas, mokiniams tenka pareiga ruošti pamokas, abiturientai ruošiasi ir laiko baigiamuosius egzaminus, kas reikalauja energijos ir laiko sąnaudų, teismas sprendžia, kad, kol ieškovė mokosi vidurinio lavinimo mokykloje, galimybės užsidirbti pragyvenimui yra ypatingai ribotos, t. y. praktiškai tų galimybių nėra, o aplinkybių dėl galimybės susirasti darbą tokioje situacijoje suabsoliutinimas neatitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Šiuo atveju, besimokydama pagal vidurinio ugdymo programą, ieškovė įprastinėmis užimtumo sąlygomis negali savęs visapusiškai išlaikyti. Pažymėtina, kad tikslas siekti išsilavinimo turi būti remiamas ir tokia pareiga visų pirma tenka tėvams, kurie turi sudaryti sąlygas jaunam žmogui įgyti išsilavinimą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotinas paramos būtinumas ieškovei (CK 3.1921 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl paramos dydžio

13. Ieškovė prašo priteisti paramą periodinėmis išmokomis po 380 Eur kas mėnesį bei pateikė detalizuotą išlaikymo paskaičiavimą: pamokos DIGI klasėje – 64,90 Eur; komunaliniai mokesčiai – 56 Eur; maistas – 300 Eur; maistas mokykloje – 66 Eur; ryšio paslaugos – 15 Eur; sveikata – 50 Eur; odontologo paslaugos – 45 Eur; akiniai, lęšiai ir kt. priemonės akims – 30 Eur; rūbai – 100 Eur; higienos prekės, kirpykla – 30 Eur; laisvalaikis – 50 Eur; transporto išlaidos – 50 Eur; nenumatytos išlaidos (telefonas, kompiuteris, spausdintuvas, rašalo papildymas, popierius spausdintuvui) – 30 Eur. Iš viso 834 Eur.

14. Vertinant ieškovės poreikiams nurodytas išlaidas teismas sprendžia, kad nereikia įrodinėti, jog pilnamečiui asmeniui būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan., tačiau vis tik teismas sprendžia, kad būtiniesiems poreikiams patenkinti nėra būtina ieškovės nurodoma suma ir kai kurios sumos yra išaukštintos ir gali būti sumažintos.

15. Nagrinėjamu atveju atsakovas nesutiko su nurodytomis 300 Eur išlaidomis maistui bei papildomomis išlaidomis maistui mokykloje kurios sudaro 66 Eur ir nurodė, kad ieškovei pakaktų 150 Eur per mėnesį. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad atsakovė yra jau pilnametė, jos poreikiai yra vertinami kaip suaugusio asmens, pats atsakovas nurodė, kad jo išlaidos maistui per mėnesį sudaro 320 svarų sterlingų, todėl mažinti išlaidas maistui nėra pagrindo. Tačiau teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad papildomi pinigai skiriami maitintis mokykloje (66 Eur) turi būti įskaičiuoti į bendrą maistui skiriamų pinigų sumą, nes 300 Eur išlaidos maistui, neturint jokių alergijų ar išskirtinių poreikių maistui (tokių įrodymų ieškovė nepateikė), yra pakankama ir protinga suma tiek perkant maistą namuose, tiek mokykloje.

16. Atsakovas taip pat nesutiko su paskaičiuota suma komunaliniams mokesčiam 56 Eur ir nurodė, kad 30 Eur per mėnesį suma turėtų būti pakankama. Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, ieškovė gyvena su savo mama močiutei nuosavybės teise priklausančiame bute, nuomos mokesčio nemoka, tačiau yra mokami komunaliniai mokesčiai. Teismas sutinka su ieškovės atstovės nurodytais argumentais, kad šiuo metu ieškovė yra paskutinėje klasėje, ji sieks aukštojo išsilavinimo ir galimai studijuos kitame mieste, todėl neišvengiamai bus patiriamos išlaidos būsto nuomai, todėl teismas sprendžia, kad nurodyta suma komunaliniams mokesčiams nėra per didelė.

17. Šalių nuomonės išsiskyrė ir dėl 50 Eur skiriamų sveikatai, 45 Eur odontologo paslaugoms, 30 Eur akiniams (viso ieškovės išlaidos sveikatai sudaro 125 Eur per mėnesį). Atsakovas nesutinka su tokiomis išlaidomis, kadangi odontologo poreikio nėra taip dažnai, kaip nurodo ieškovė, akiniai taip pat nėra keičiami kas metus, nes regėjimas taip neblogėja, kad būtų poreikis tą daryti, o sveikatos priežiūrai, gydytojo konsultacijoms galima naudotis valstybės lėšomis. Atsakovas pagrįstai mano, kad 50 Eur yra pakankama suma. Teismas sutinka, kad nei akinių, nei odontologo paslaugos nėra kasdieninės, tačiau šios paslaugos, prekės yra brangios ir joms reikia pinigų susitaupyti, be to, vitaminai, papildai, kontaktiniai lęšiai yra naudojami kasdien, todėl teismas sprendžia, kad nurodytos išlaidos yra pagrįstos.

18. Atsakovas ginčijo ir 100 Eur skiriamus drabužiams, avalynei. Pažymėjo, kad drabužiai, avalynė tokio amžiaus kaip ieškovė jau nebeišaugami, o nusipirkus paltą, batus pavasarį, juos galima dėvėti ir avėti rudenį ir kitą pavasarį, taip pat ir su kitais drabužiais, juos nebūtina keisti kas sezoną, nes drabužiai ir avalynė neišaugama. Šios išlaidos, taip pat yra išdidintos, kad poreikių išlaidų suma būtų didesnė, atsakovas mano kad realios ieškovės išlaidos drabužiams, avalynei kiekvieną mėnesį galėtų būti apie 40 Eur. Teismas su atsakovo argumentais nesutinka ir pažymi, kad šiuo atveju dvyliktoje klasėje laukia ir daug šventinių periodų (šimtadienis, išleistuvės ir kt.), todėl teismas sprendžia, kad nurodyta suma drabužiams nėra per didelė.

19. Atsakovas nesutiko ir su 50 Eur išlaidomis laisvalaikiui. Ieškovė net nenurodo, kur pramogauja ir kokio pobūdžio išlaidas dėl to patiria. Atsakovas mano, kad laisvalaikiui visiškai pakanka 20 Eur sumos per mėnesį. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad išlaidos laisvalaikiui yra prabangos dalykas, jas galima protingai susimažinti ir šiuo atveju sprendžia, kad 30 Eur kas mėnesį laisvalaikiui yra pakankama suma.

20. Atsakovas, taip pat, ginčijo, 50 Eur išlaidas transportui. Ieškovė nurodo, kad naudojasi ir taksi paslaugomis. Šiuo atveju teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad išlaidos taksi tikrai nėra prioritetinės išlaidos, teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad viešasis transportas Plungėje važiuoja ir jis yra nemokamas ir nors autobuso grafikas kai kada ir nesutampa su pamokų baigimo laiku, tačiau tai nėra pagrindas didinti išlaidas transportui. Dėl to manytina, kad 25 Eur viešojo transporto išlaidoms būtų pakankama suma kas mėnesį.

21. Atsakovas nesutiko ir su 30 Eur kitoms išlaidoms (telefonas, kompiuteris, spausdintuvas, kasečių pildymas ir pan.) ir nurodė, kad telefonas, kompiuteris nėra perkami dažnai, t. y. vieną kartą įsigijus, šie reikmenys naudojami daugybę metų, taigi ši suma yra prirašyta, kad išdidintų ieškovės poreikių sumą. Atsakovo nuomone, tai galėtų būtų 20 Eur per mėnesį. Teismas sutinka, kad šios priemonės nėra perkamos dažnai, tačiau pažymėtina, kad jų kaina yra palyginti aukšta ir šioms priemonėms (kompiuteriui, telefonui) reikia sutaupyti, be to, tiek mokykloje, tiek būsimose kitose mokymosi įstaigose (aukštojoje mokykloje) kompiuteris yra neatskiriama mokymosi ir kasdieninio gyvenimo dalis, todėl teismas sprendžia, kad šios išlaidos yra pagrįstos.

22. Apibendrindamas tai, kas paminėta, teismas konstatuoja, jog ieškovės poreikiams tenkinti reikalinga suma – 775, 90 Eur.

23. Sprendžiant apie iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio ir „vaiko pinigų“ santykį pažymėtina, jog nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis įprastai mažinamas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas visas reikalingo išlaikymo dydis mažintinas išmokos dydžiu, t. y. 129,50 Eur (išmokos dydis nuo 2026-01-01).

24. Priteisdamas išlaikymo sumą teismas vertina ir atsakovo finansines galimybes teikti išlaikymą pilnametei dukrai. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir atsakovo teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, nustatyta, jog atsakovas šiuo metu gyvena ir dirba Anglijoje (atsakovas pateikė darbdavio metinę pajamų pažymą bei savaitinius algalapius), kitų išlaikytinių neturi, gyvena su drauge, nuomojasi namą. Nurodė, kad jo darbo užmokestis yra apie 2150 svarų sterlingų per mėnesį. Atsakovas pateikė savo paskaičiavimus, kiek jam reikia pragyvenimui per mėnesį ir kokios jo išlaidos, t. y. 1600,75 svarų sterlingų, kurių didžioji dalis sudaro būsto nuoma. Nurodė, kad dėl apsunkintos materialinės padėties atsakovui teko skolintis pinigų advokato paslaugoms, imti paskolą kai mirė mama ir vykti į Lietuvą (į bylą pateiktos dvi paskolos sutartys, viena 1000 svarų sterlingų sumai, kita – 2000 svarų sterlingų sumai). Atsakovas pateikė 2022 m. kovo 16 d. gyvenamojo būsto nuomos sutartį, pagal kurią nustatyta, jog atsakovas nuomojasi būstą Anglijoje už 995 svarų sterlingų per mėnesį bei pateikė sąskaitas už komunalinius mokesčius. Atsakovas nekilnojamojo turto neturi, jam nuosavybės teise priklauso lengvasis automobilis. Duodamas teismui paaiškinimus atsakovas nurodė, kad paskolos paimtos atlyginti bylinėjimosi išlaidoms advokatui šioje byloje, bei vykimui į Lietuvą po mamos mirties. Tačiau teismas nevertina, kad paskolos paėmimas advokato išlaidų atlyginimui buvo būtinas, nes advokatui sumokėtos išlaidos galėjo būti skirtos dukros prašomai paramai. Atsakovas taip pat nurodė, kad jam būtina kas mėnesį atsidėti pinigų nenumatytoms situacijoms, ypač automobilio remontui, kuris būtinas jam vykstant į darbą, nes nuo namų darbovietė yra nutolusi 35 km, bei išlaidoms dėl ligos, nes ligos atveju jo pajamos kristų keturis kartus. Taip pat. jam būtinos išlaidos artimųjų lankymui Lietuvoje. Teismas sutinka su atsakovu, kad pinigai nenumatytiems atvejams yra būtini, tačiau pažymėtina, kad tokios išlaidos nenumatytiems atvejais yra reikalingos visiems asmenims, taip pat ir pačiai ieškovei, bei trečiajam asmeniui I. Š., kuri iki šiol prisiėmė didžiausią dukros išlaikymo naštą. Atsižvelgiant į byloje pateiktus duomenis, įrodymus apie atsakovo turtinę padėtį, darytina išvada, kad atsakovas neįrodė, jog jo turtinė padėtis būtų tokia sudėtinga, jog apskritai negalėjo teikti išlaikymo ieškovei ieškinio reikalavime nurodytu laikotarpiu bei ateityje ir kad ši suma galėtų apsiriboti tik 230 Eur per mėnesį. Šiuo atveju atsakovas kitų išlaikytinių neturi, yra sveikas, darbingas, dirba ir gauna pastovias pajamas, todėl gali teikti paramą pilnametei dukrai.

25. Vertinant trečiojo asmens I. Š. turtinę padėtį matyti, kad trečiasis asmuo dirba UAB (duomenys neskelbtini), jos mėnesio darbo užmokestis yra apie 1086 Eur, ji su dukra gyvena savo mamai priklausančiame bute.

26. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad įvertinus šalių, trečiojo asmens turtinę padėtį yra pagrindas spręsti, kad atsakovas gali teikti išlaikymą savo pilnametei dukrai ir atsakovas turi galimybes prisidėti prie dukros, besimokančios ir siekiančios aukštojo išsilavinimo, išlaikymo ne tik minimalia suma bet ir teikti išlaikymą, atitinkantį pilnamečio vaiko poreikius. Vadovaujantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, taip pat vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, konstatuotina, jog yra pagrindas tenkinti ieškovės ieškinį iš dalies, priteisti ieškovei iš atsakovo po 320 Eur išlaikymą kas mėnesį nuo ieškinio priėmimo (bylos iškėlimo momentas) 2024 m. rugpjūčio 1 d. iki kol ji mokysis pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal profesinio mokymo programą pirmai kvalifikacijai įgyti arba studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, bet ne ilgiau kaip iki 24 metų (CK 3.192¹ straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

27. Atsakovas taip pat prašė įpareigoti ieškovę pateikti atsakovui duomenis apie įstojimą į dieninio skyriaus aukštąją mokyklą, bei teikti kas pusmetį mokymosi rezultatus. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad pareikšti prašymai yra pertekliniai, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė siekdama gauti išlaikymą iš atsakovo, jai įstojus į aukštąją mokyklą, pati turi pareigą pateikti atsakovui tai pagrindžiančius duomenis, kadangi išlaikymas yra priteisiamas iki kol ieškovė mokysis pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal profesinio mokymo programą pirmai kvalifikacijai įgyti arba studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, bet ne ilgiau kaip iki 24 metų.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

28. CK 3.1921 straipsnio 4 dalyje tiesiogiai nurodyta, jog vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai taikomas ir CK 3.200 straipsnis, kuris numato, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Tokia pilnametystės sulaukusio asmens teisė pripažįstama ir teismų praktikoje. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tačiau tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų ir jam būtina parama. Kai tėvai nurodytos pareigos nevykdo, o vaikas jau yra pilnametis ir kreipiasi į teismą dėl išlaikymo (paramos) priteisimo, teisės į išlaikymą (paramą) atsiradimo ir bylos iškėlimo momentas paprastai nesutampa (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2011).

29. Teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

30. Nagrinėjamu atveju ieškovė neprašo priteisti išlaikymo įsiskolinimo, tačiau išlaikymą (paramą) prašo priteisti nuo 2025 m. vasario 2 d., t. y. nuo tos dienos kai tapo pilnamete. Atsakovas tuo tarpu nurodė, kad savo dukrai laikotarpiu nuo 2025 m. liepos mėnesio iki gruodžio mėnesio yra pervedęs ieškovei 1306 Eur, todėl prašo išlaikymo įsiskolinimo nepriteisti. Atsakovas sutiko, kad ieškovei išlaikymo nemokėjo 2025 m. vasario, kovo, balandžio, gegužės mėnesiais, tačiau nurodė, kad vėliau pervesdamas didesnes sumas susidariusį įsiskolinimą padengė visiškai.

31. Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad išlaikymas periodinėmis išmokomis yra priteisiamas nuo ieškinio priėmimo teisme, t. y. nuo bylos iškėlimo momento, todėl šiuo atveju ieškovei išlaikymas priteisiamas nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d., o ieškovei tapus pilnametei ir atsakovui gera valia neteikus išlaikymo, nors ji dar mokėsi vidurinėje mokykloje, yra pagrindas priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2025 m. vasario 2 d. iki 2025 m. rugpjūčio 1 d., skaičiuojant po 320 Eur kas mėnesį. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju atsakovo pervestos sumos buvo nepakankamos ieškovės poreikių patenkinimui. Iš atsakovo pateikto atsiliepimo matyti, kad 2025-06-12 atsakovas ieškovei pervedė 115 Eur, 2025-07-25 – 112 Eur, todėl šios sumos yra minuojamos ir ieškovei iš atsakovo priteisiamas 1693 Eur išlaikymo įsiskolinimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

33. Atsakovas prašė, atsižvelgiant į tai, kad: pirma, ieškovė nesąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, antra, nepagrįstai inicijavo teisminį procesą, nebaigus taikių derybų, trečia, vengė kompromiso tiek ikiteisminėje, tiek teisminėje mediacijoje, todėl bylinėjimosi išlaidos atsirado dėl pačios ieškovės pasirinkimo bylinėtis, o ne dėl atsakovo kaltės ar vilkinimo. Dėl šių priežasčių atsakovas prašo teismo nepriteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidų ir palikti jas pačiai ieškovei, arba šias išlaidas mažinti.

34. Atsakovas kartu su atsiliepimu pateikė susirašinėjimo medžiagą su mediatore. Mediacijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiančioje konfidencialumą, nustatyta, kad, jeigu ginčo šalys nesusitarė kitaip, ginčo šalys, mediatoriai ir mediacijos paslaugų administratoriai turi laikyti paslaptyje visą civilinio ginčo mediacijos ir su ja susijusią informaciją, išskyrus informaciją, kurios reikia siekiant patvirtinti ar įvykdyti mediacijos metu sudarytą taikos sutartį, ir informaciją, kurios neatskleidimas prieštarautų viešajam interesui. Taigi, duomenys, gauti mediacijos metu, negali būti įrodymais civiliniame procese, išskyrus Mediacijos įstatyme nustatytus atvejus (CPK 177 straipsnio 5 dalis). Vadovaudamasis tuo, teismas detaliau nepasisako dėl nurodomų argumentų, susijusių su tuo, kas vyko mediacijos procese, tačiau teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju teismas nenustatė ieškovės piktnaudžiavimo procesu ar bylos vilkinimo, šalių derybos ir bandymas ginčą spręsti taikiu būdu yra proceso dalis, taip pat, sudaryti taikos sutartį ar jos nesudaryti, yra šalies teisė, bet ne pareiga, ir šiuo atveju mažinti arba visai nepriteisti tuo pagrindu bylinėjimosi išlaidas yra nepagrįsta ir neprotinga.

35. Iš byloje pateikto ieškovės atstovės advokatės Saulenos Gasiūnienės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, sąskaitos, grynųjų pinigų paėmimo kvitų matyti, kad ieškovės atstovavimo išlaidas šioje byloje sudaro 1000 Eur. Šios išlaidos atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, paruoštų procesinių dokumentų kiekį bei pobūdį, atstovavimo teismo posėdžiuose laiką, darytina išvada, kad jos yra būtinos ir pagrįstos (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.).

36. Iš byloje pateikto atsakovo atstovės advokatės Marijos Židonienės sąskaitos už teisines paslaugas, mokėjimo pavedimo matyti, kad atsakovo atstovavimo išlaidas šioje byloje sudaro 950 Eur. Šios išlaidos atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, paruoštų procesinių dokumentų kiekį bei pobūdį, atstovavimo teismo posėdžiuose laiką, darytina išvada, kad jos yra būtinos ir pagrįstos (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.).

37. Tenkinus ieškinį iš dalies, t. y. patenkinus ieškinio reikalavimą 84 proc., iš atsakovo ieškovei priteisiama 840 Eur teisinės pagalbos išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis), o iš ieškovės atsakovui priteistina bylinėjimosi išlaidos teisinei pagalbai proporcingai teismo atmestų reikalavimų dalis (16 proc.), t. y. viso 152 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

38. Ieškovė, pareikšdama ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, pagal įstatymą buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl ieškinį tenkinus iš dalies iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas žyminis mokestis už priteistą išlaikymą periodiniais mokėjimais sudaro 86 Eur (320 Eur x 12 x 3 proc. x 75 proc. (byla pateikta elektronine forma)), o žyminis mokestis už priteistą išlaikymo įsiskolinimą – 38 Eur (1693 Eur x 3 proc. x 75 proc.), viso 124 Eur.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 286 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei E. Š. iš atsakovo M. Š. išlaikymą po 320 Eur (tris šimtus dvidešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2025 m. rugpjūčio 1 d. iki tol, kol ji mokysis pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal profesinio mokymo programą pirmai kvalifikacijai įgyti arba studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, bet ne ilgiau kaip iki 24 metų bei 1693 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus devyniasdešimt tris eurus) išlaikymo įsiskolinimą.

Priteisti iš atsakovo M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 840 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt eurų) teisinės pagalbos išlaidų ieškovei E. Š..

Priteisti iš ieškovės E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 152 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų atsakovui M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 124 Eur (vieną šimtą dvidešimt keturis eurus) žyminio mokesčio valstybei (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmus.