- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-12
- Bylos Nr.
- e2A-656-777/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00909-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Ieškovas
- K. P.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. P. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl valstybinės žemės pardavimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė atnaujinti ieškovui terminą sumokėti kainą už parduodamą valstybinį žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ieškovui suteiktą naudotis Palangos miesto valdybos 1990 m. rugsėjo 17 d. potvarkiu Nr. 36. Taip pat prašė įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) per 6 mėnesius, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, baigti suformuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre bei parduoti ieškovui valstybinį žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ieškovui suteiktą naudotis Valdybos 1990 m. rugsėjo 17 d. potvarkiu Nr. 36.
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:
2.1. Palangos miesto valdyba apskaičiavo žemės sklypo kainą ir surašė Žemės sklypo įkainojimo aktą (data nenurodyta), su kuriuo supažindino ieškovą, t. y. valdyba 1990 m. rugsėjo 17 d. potvarkiu Nr. 36, suteikdama ieškovui žemės sklypą, iškart apskaičiavo ir jo kainą – 6 936,38 rublius, tačiau 1992 m. rubliai buvo panaikinti ir talonai tapo laikinuoju pagrindiniu Lietuvos piniginiu vienetu, kol 1993 m. buvo įvestas litas. Ieškovas teigia, kad 1994 m. lapkričio 8 d. pateikus valdybai prašymą parduoti žemės sklypą, ieškovas nebegalėjo atsiskaityti rubliais ir Žemės sklypo kaina turėjo būti perskaičiuota litais.
2.2. 1994 m. buvo priimtas Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas, kuriuo buvo nustatyti teritorijos administraciniai vienetai – apskritys ir savivaldybės, dėl to prasidėjo valdžios reformos ir ieškovo prašymas liko neišnagrinėtas, o žemės sklypo kaina taip ir nebuvo perskaičiuota. Pažymėjo, kad vėliau nuolat vyko reformos ir ieškovas nebesusigaudė, į ką jam reikia kreiptis dėl žemės sklypo išpirkimo, o ir jokio pranešimo iš valdžios organų negavo, išskyrus raginimus mokėti žemės nuomos mokestį už žemės sklypo naudojimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Plungės apylinkės teismas 2023 m. balandžio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino – atnaujino ieškovui praleistą terminą susimokėti už parduodamą valstybinės žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) ieškovui suteiktą naudotis Palangos miesto valdybos 1990 m. rugsėjo 17 d. potvarkiu Nr. 39. Taip pat įpareigojo atsakovę per 6 (šešis) mėnesius, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, baigti suformuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre bei parduoti ieškovui valstybinį žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ieškovui suteiktą naudotis Palangos miesto valdybos 1990 m. rugsėjo 17 d. potvarkiu Nr. 36.
4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:
4.1. Nurodė, kad 2022 m. liepos mėnesį, NŽT Palangos skyrius atsiuntė ieškovui nurodymą, jog jie gavo skundą dėl netvarkomo žemės sklypo, todėl ieškovui nurodė 2022 m. rugpjūčio 3 d. būti žemės sklype, nes bus atliekamas patikrinimas, ar jis kaip žemės sklypo naudotojas nepadarė nusižengimų. Teismas šią aplinkybę vertino kaip įrodymą, kad NŽT Palangos skyrius pripažįsta, jog ieškovas yra teisėtas žemės sklypo naudotojas.
4.2. Pažymėjo, kad ieškovą, kaip teisėtą žemės sklypo naudotoją, pripažįsta ir Palangos miesto savivaldybės administracija, kuri visą tą laiką (pradedant nuo 1991 m.) iš jo renka žemės nuomos mokestį už žemės sklypo naudojimą, o jam nesumokėjus šio mokesčio už 2008– 2012 m. Palangos miesto apylinkės teisme buvo pareikštas ieškinys (1 639 Lt sumos) civilinėje byloje Nr. 2-569-588/2012, kur ieškovė Palangos miesto savivaldybė ieškinyje nurodė, jog ieškovas yra žemės sklypo teisėtas naudotojas. Akcentavo, kad atsakovas buvo priverstas sumokėti šią skolą, nes jis ir neneigė, kad yra teisėtas žemės sklypo naudotojas. Atkreipė dėmesį, kad ieškovo atstovas teismo posėdyje nurodė, jog ieškovas 2008–2011 m. nustojo mokėti žemės nuomos mokestį, kai jam visos institucijos išaiškino, kad, dėl pasikeitusių Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ŽĮ) nuostatų, jis nebegali išsipirkti žemės sklypo, o išsinuomoti taip pat, nes jo pastatyti žemės sklype pastatai nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, o įregistruoti pastatų negali, nes žemės sklypas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, o žemės sklypo negali įregistruoti, nes negali jam parduoti ar išnuomoti žemės sklypą, o negali parduoti ar išnuomoti, o kartu ir žemės sklypą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nes jo pastatyti pastatai neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Tai yra ieškovas prarado bet kokią viltį įsiteisinti teisėtai žemės sklype pastatytus pastatus, todėl nustojo mokėti žemės nuomos mokestį.
4.3. Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje susidarė situacija, kai valdyba ieškovui skyrė žemės sklypą visam laikui siekdama jame pasistatyti gyvenamąjį namą ir jo priklausinius, o kai pastatai buvo teisėtai pasistatyti, nebeleidžiama juos įteisinti. Teigia, kad šiuo atveju valstybės įstaiga ieškovui paskyrė naudotis žemės sklypu neribotą laiką, tačiau valdymo teisės nesuteikia, ieškovas nebuvo informuotas nei apie galimą teisės aktų pasikeitimą, nei apie tai, kam nei kiek jis turi sumokėti už žemės sklypą. Atkreipė dėmesį, jog žemės sklypo dydis, plotas ir ribos nustatytos Rytų kvartalo suplanavimo projektu (projekto korektūra patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. rugpjūčio 14 d. potvarkiu Nr. 206p), 2014 m. buvo atlikti ir NŽT Palangos skyriui tikrinimui pateikti žemės sklypo kadastriniai matavimai, kurių teisingumas nustatytas 2015 m. vasario 2 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikrinimo aktu Nr. 16KAM-4840, todėl darė išvadą, kad nėra jokių kliūčių žemės sklypą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikos vardu.
4.4. Akcentavo, kad teisė naudotis valstybine žeme, joje statyti gyvenamąjį pastatą su priklausiniais, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją pirkti yra įstatyme nustatyta teisė, kuri ieškovui buvo suteikta neribotam laikui dar 1990 m., ir jis šios teisės nėra praradęs, nes pagal ŽĮ 10 straipsnio 5 dalies 1 punktą valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais. Pažymėjo, kad, priešingai nei teigia NŽT Palangos skyrius, ši teisės norma nereikalauja, jog pastatyti valstybiniame žemės sklype pastatai būtinai turi būti registruoti Nekilnojamojo turto registre, užtenka, kad jų savininku būtų asmuo, norintis įsigyti valstybinį žemės sklypą.
4.5. Teigia, kad pagal ŽĮ 10 straipsnio 5 dalies 3 punktą, valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti individualiems gyvenamiesiems namams statyti miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse ir už šiuos žemės sklypus nustatyta tvarka įmokėtos įmokos pinigais ar valstybės vienkartinėmis išmokomis. Pažymi, kad ši teisės norma, skirtingai nei nurodo NŽT Palangos skyrius, nenurodo termino, iki kada turėjo būti sumokėti pinigai už tokią perkamą žemę. Darė išvadą, kad pinigai už valstybinę žemę gali būti sumokėti ir ateityje, svarbu, jog tai įvyktų iki sandorio pas notarą sudarymo. Akcentavo, kad tokia išvada daroma todėl, jog NŽT Palangos skyrius pirma turi pabaigti formuoti žemės sklypą, t. y. administraciniu sprendimu patvirtinti jo kadastro duomenis, paskui įregistruoti Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikos vardu, užsakyti jo vertinimą, kad teisės aktų nustatyta tvarka būtų nustatyta jo vertė, tada pateikti ieškovui susipažinimui šią pardavimo kainą, o jam sumokėjus, tik tada vykdyti žemės sklypo pardavimą pagal ŽĮ 10 straipsnio 5 dalies 3 punktą.
4.6. Nurodė, kad valdžios įstaigų veika nuo 1990 m. iki šiandien suteikė ieškovui pagrįstus lūkesčius, jog jis ne tik galės savo vardu statyti pastatus žemės sklype, bet ir galės šį žemės sklypą išsipirkti, o jame pastatytus pastatus įsiregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Laikė, kad nesuteikus ieškovui galimybės įsigyti Žemės sklypą, jis netektų galimybės įsiteisinti savo vardu žemės sklype esančius pastatus. Netenkinus ieškinio, iškiltų klausimas, ką toliau daryti, nes ieškovas 1990 m. pradėjo statyti pastatus teisėtai, o jei iš jo būtų atimtas žemės sklypas, tie pastatyti pastatai taptų neteisėti, pastatyti savavališkai.
4.7. Nurodė, kad visų valdžios institucijų veiksmai iki šios bylos, t. y. beveik 30 metų, teikė teisėtus lūkesčius ieškovui, jog jis galės žemės sklypą išsipirkti, tuo labiau, kad jis iki šiol žemės sklypą naudoja teisėtai ir galės jį naudoti neribotą laiką. Pažymi, jog niekas kitas neturi daugiau teisių naudoti žemės sklypą nei ieškovas, tačiau jo, kaip teisėto naudotojo, teises varžo tai, jog valdžios institucijos atsisako žemės sklypą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl žemės sklypo naudojimas yra taip pasunkintas, jog jo neįmanoma naudoti pagal paskirtį, t. y. statyti gyvenamąjį namą su priklausiniais. Darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovo teises į žemės sklypą gali apginti tik teismas atnaujindamas ieškovui praleistą terminą sumokėti įmoką valstybei.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
6. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
6.1. Nurodė, kad ieškovas 1994 m. lapkričio 8 d. tuometei Palangos miesto valdybai pateikė prašymą parduoti jam 0,08 ha žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuris valdybos 1990 m. rugsėjo 17 d. potvarkio Nr. 36 „Dėl žemės sklypų“ 2 punktu patvirtinto 2 priedėlio 3 punktu, ieškovui buvo skirtas individualių gyvenamųjų namų statybai. Pažymėjo, kad vykdydama pareiškėjo (ieškovo) prašymą, valdyba apskaičiavo žemės sklypo kainą ir surašė žemės sklypo įkainojimo aktą (data nenurodyta), su kuriuo ieškovas susipažino (Žemės sklypo įkainojimo akto skiltyje „Susipažinau“ pasirašė K. P.). Teigia, kad nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyrius 2014 m. kovo 19 d. raštu Nr. 16SD-(14.16.104.)-277 „Dėl informacijos pateikimo“ paprašė ieškovo pateikti dokumentus, įrodančius, kad už individualiai statybai skirtą sklypą jis sumokėjo įmokas, tačiau ieškovas savo atsakyme nurodė, kad už jam skirtą žemės sklypą iki 2014 m. mokėjo žemės nuomos mokestį, tačiau duomenų apie sumokėtas įmokas už žemės sklypo pirkimą nepateikė. Akcentavo, kad taip pat ieškovas pakartotinai pateikė prašymą leisti išsipirkti jam skirtą žemės sklypą. Atkreipė dėmesį, kad Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyrius 2014 m. gegužės 16 d. raštu Nr. 16SD-(14.16.104.)-458 „Dėl žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini)“, atsakydamas į ieškovo 2014 m. balandžio 15 d. prašymą dėl valstybinės žemės sklypo išsipirkimo, informavo jį apie galiojančias teisės aktų nuostatas ir nurodė, kad nėra teisinio pagrindo sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties. Šio Palangos skyriaus rašto ieškovas neskundė.
6.2. Nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis, žemės sklype Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ir ieškovui nuosavybės teise priklausančių statinių nėra. Teigia, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimti viešojo administravimo subjekto sprendimas suformuoti nekilnojamąjį daiktą. Pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-695/2017 suformavo teismų praktiką, kad teismas negali įteisinti veiksmų, jeigu tai nepriklauso teismų kompetencijai. Statinių statybos leidimų išdavimo, statinių pripažinimo tinkamais naudoti ir kitus su tuo susijusius klausimus sprendžia įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotos institucijos. Darė išvadą, kad ieškovas dėl jo faktiškai valdomų statinių įregistravimo žemės sklype turėjo galimybę kreiptis į kompetentingas institucijas, o joms atsisakius įregistruoti statinius – kreiptis į teismą.
6.3. Nurodė, kad ieškovas (jo atstovas) nei ieškinyje pirmosios instancijos teismui, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nenurodė, dėl kokių priežasčių, nepriklausiusių nuo jo valios, jis delsė ir po valdybos priimto 1990 m. rugsėjo 17 d. potvarkio Nr. 36 „Dėl žemės sklypų“ ne iškart arba per teisės aktų nustatytus terminus nesumokėjo valdybos surašytame žemės sklypo įkainojimo akte nurodytos apskaičiuotos žemės sklypo kainos. Pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kada nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas gali panaikinti arba pakeisti priimtą sprendimą – jeigu nustatoma, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ar valstybinės žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai, pardavimo, nuomos, perdavimo neatlygintinai naudotis priimti pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką ir jeigu dėl to nekyla ginčų. Darė išvadą, kad šioje teisės normoje nėra įtvirtinta Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo teisė atnaujinti terminą valstybinės žemės pirkėjui atlikti tam tikrus veiksmus valstybinės žemės pardavimo procedūroje.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
8. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
8.1. Teigia, kad iš ieškinio 7 priedo matyti, jog ieškovas pradėjo mokėti valstybinės žemės naudojimo mokestį nuo 1992 metų ir tada jis sudarė 743 rublius. Pažymėjo, kad teismas, išsamiai tirdamas byloje esančius įrodymus ir juos vertindamas, teisingai nustatė, jog 1992 metais rubliai buvo panaikinti ir talonai tapo laikinuoju pagrindiniu Lietuvos piniginiu vienetu, kol 1993 metais buvo įvestas litas. Darė išvadą, jog 1994 m. lapkričio 18 d., kai ieškovas Palangos miesto valdybai pateikė prašymą parduoti jam suteiktą žemės sklypą, jis negalėjo atsiskaityti rubliais ir žemės sklypo kaina turėjo būti perskaičiuota litais, akcentavo ir tai, kad tuo metu pati žemės sklypo kaina buvo pakitusi.
8.2. Pabrėžė, kad nustatytinas itin aukštas valdžios institucijų aplaidumas – ieškovas prašydamas parduoti žemės sklypą teikė pašymą 1994 m. lapkričio 18 d. ir valdžios institucijos beveik 10 metų absoliučiai nesiėmė jokių veiksmų, t. y. iki Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos (2004 m. vasario 21 d.) nei prašymą tenkino, nei jį atmetė, nei formavo žemės sklypą, nei jį registravo Nekilnojamojo turto registre, nei atliko jo vertinimą, nei pateikė ieškovui kainą, kurią jis turėtų sumokėti už žemės sklypą, nepaisant visų ieškovo aktyvių veiksmų. Todėl sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad visų valdžios institucijų veiksmai iki šios bylos, t. y. beveik 30 metų, teikė teisėtus lūkesčius ieškovui, kad jis galės žemės sklypą išsipirkti, tuo labiau, kad jis iki šiol žemės sklypą naudoja teisėtai ir galės juo naudotis neribotą laiką. Pažymi, kad žemės sklypo naudojimas yra taip pasunkėjęs, kad jo neįmanoma naudoti pagal paskirtį, t. y. statyti gyvenamąjį namą su priklausiniais, todėl laikė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog ieškovo teises į žemės sklypą gali apginti tik teismas atnaujindamas ieškovui praleistą terminą sumokėti įmoką valstybei.
8.3. Nurodė, kad NŽT savo teiginius grindė tuo, jog, pagal ŽĮ 10 straipsnio 5 dalies 3 punktą, valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jei teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti individualiems gyvenamiesiems namams statyti, miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse ir už šiuos žemės sklypus nustatyta tvarka įmokėtos įmokos pinigais. Teigia, jog, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, ši teisės norma, skirtingai nei nurodo NŽT Palangos skyrius, nenustato termino, iki kada turėjo būti sumokėti pinigai už tokią perkamą žemę, todėl mano, kad pinigai už valstybinę žemę gali būti sumokėti ir ateityje.
8.4. Akcentavo, kad žemės sklypas iki šiol nėra suformuotas, t. y. per beveik 30 metų nė viena įstaiga taip ir nesugebėjo parengti žemės sklypo pardavimui, nors ieškovas buvo parengęs ir kompetentingoms institucijoms pateikęs visus reikalingus duomenis ir dokumentus, tiek 1997 metais, tiek ir 2014 metais. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei formuojamą teismų praktiką, darė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pripažino, kad ieškovas tiesiog dėl valdžios institucijų aplaidumo neturėjo galimybės laiku išsipirkti žemės sklypo, todėl mano, kad praleistas terminas sumokėti įmoką valstybei už parduodamą jam žemės sklypą turi būti atnaujinamas.
9. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi atidėjo sprendimo (nutarties) paskelbimą iki 2023 m. rugsėjo 7 d. 11.20 val. 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujintas bei proceso dalyviams pasiūlyta iki 2023 m. rugsėjo 19 d. įskaitytinai pateikti papildomus įrodymus bei kitus su nagrinėjama byla susijusius įrodymus. Bylą skyrė nagrinėti teismo posėdyje 2023 m. rugsėjo 21 d. 9.10 val. rašytinio proceso tvarka.
10. 2023 m. rugsėjo 20 d. teisme gautas atsakovės prašymas priimti papildomus įrodymus, t. y. 2023 m. rugsėjo 19 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktas su priedu Nr. 16ŽN-86-(14.16.73.). Priimtas kolegijos pirmininkės ir pranešėjos 2023 m. rugsėjo 20 d. rezoliucija.
11. 2023 m. rugsėjo 20 d. teisme gauti ieškovo 2023 m. rugsėjo 20 d. papildomi paaiškinimai, kurie priimti kolegijos pirmininkės ir pranešėjos 2023 m. rugsėjo 20 d. rezoliucija.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Apeliacinis skundas tenkintinas
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
13. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkinti ieškovo reikalavimai atnaujinti terminą sumokėti kainą už parduodamą valstybinį žemės sklypą bei įpareigoti atsakovę parduoti ieškovui valstybinį žemės sklypą, teisėtumo ir pagrįstumo.
14. Akcentuotina, jog Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
Faktinės bylos aplinkybės
15. Byloje esančiais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovui 1990 m. rugsėjo 17 d. Palangos miesto valdybos potvarkiu Nr. 36 buvo suteiktas 0,08 ha dydžio žemės sklypas. Valdyba iš karto apskaičiavo ir žemės sklypo kainą, t. y. 6 936,38 rubliai. 1994 m. lapkričio 8 d. ieškovas tuometinei Palangos miesto valdybai pateikė prašymą parduoti jam žemės sklypą, kuris jam buvo skirtas Valdybos 1990 m. rugsėjo 17 d. potvarkio Nr. 36 „Dėl žemės sklypų“ 2 punktu patvirtinto 2 priedėlio 3 punktu individualių gyvenamųjų namų statybai.
16. Taip pat nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybės administracija 2014 m. sausio 6 d. raštu Nr. (4.17.)-D3-20 „Dėl žemės sklypų „Rytų“ gyvenamųjų namų kvartale“ informavo atsakovę, kad Palangos mieto valdybos 1990 m. rugsėjo 17 d. potvarkio Nr. 36 „Dėl žemės sklypų“ 2 punktu patvirtinto 2 priedelio 3 punktu ieškovui buvo suteiktas žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė 2014 m. kovo 19 d. raštu Nr. 16SD-(14.16.104.)-458 informavo ieškovą apie tai, kad Palangos miesto savivaldybės administracija kreipėsi į NŽT Palangos skyrių, kad ieškovui būtų suteiktas žemės sklypas ir kad jis nori šį žemės sklypą išsipirkti. Atsakovė, reaguodama į Palangos miesto savivaldybės raštą, nurodė ieškovui per vieną mėnesį nuo rašto gavimo dienos pateikti dokumentus, įrodančius, kad yra sumokėtos įmokos už individualiai statybai skirtą žemės sklypą. Pažymėjo, kad, nepateikus prašomų dokumentų, Žemės sklypas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatomis, bus grąžintas nuosavybėn natūra pretendentams atkurti nuosavybės teises į šioje teritorijoje esančią žemę. Ieškovas 2014 m. balandžio 15 d. raštu informavo atsakovę, jog jis kreipiasi su pakartotiniu prašymu parduoti žemės sklypą, pridėjo pirminį 1994 m. prašymą ir nurodė, kad iki šiol negavo jokio oficialaus atsakymo į savo prašymą, nors visą laiką mokėjo už žemės sklypą pagal Palangos miesto savivaldybės pateiktas deklaracijas žemės mokesčius.
17. Atsakovė 2014 m. gegužės 16 d. raštu Nr. 16SD-(14.16.104.)-458 „Dėl Žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini)“ nurodė, jog gavo 2014 m. balandžio 15 d. jo prašymą dėl valstybinės žemės sklypo išsipirkimo. Pagal ieškovo pateiktus dokumentus ir 2014 m. gegužės 13 d. patikrinus faktinę Žemės sklypo buvimo vietą, nustatyta, kad Žemės sklype yra nebaigti statyti statiniai, kurie neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Kadangi sklypo dydis, plotas ir ribos nustatytos Rytų kvartalo suplanavimo projektu (projekto korektūra patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. rugpjūčio 14 d. potvarkiu Nr. 206p), ieškovo užsakymu turi būti atlikti ir pateikti Žemės sklypo kadastriniai matavimai. Pateikus kadastrinių matavimų bylą, bus priimtas sprendimas suformuoti žemės sklypą ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Taip pat minėtu raštu buvo nurodyta, jog sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, vadovaujantis taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, bus galima tik ieškovui Nekilnojamojo turto registre įregistravus statinius. Nurodyta kreiptis į Nekilnojamojo turto registrą dėl statinių įregistravimo. Paaiškinta, jog, vadovaujantis minėtu nutarimu, valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka pirkti galima tik prie nuosavybės teise valdomų Nekilnojamojo turto registre teisiškai įregistruotų ir naudojamų pastatų (patalpų) arba iki 1992 m. vasario 7 d. suteiktus žemės sklypus, individualiems gyvenamiesiems namams statyti, už kuriuos iki Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos (2004 m. vasario 21 d.) įmokėtos įmokos valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais. Akcentavo, kad dėl šios priežasties valstybinės žemės pirkimo klausimas nebus svarstomas.
18. Ieškovas geodezininkų įmonėje UAB „Domo projektas“ užsakė žemės sklypo kadastrinius matavimus, kuri parengė žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir ją pateikė NŽT Palangos skyriui tikrinimui. Patikrinęs Žemės sklypo kadastro duomenų bylą, NŽT Palangos skyrius 2015 m. vasario 2 d. surašė Tikrinimo aktą Nr. 16KAM-4840, kuriuo patvirtino, jog žemės sklypo kadastro duomenų byla parengta teisingai kaip ir parengtas planas, tačiau duomenų apie tolimesnių veiksmų atlikimą į bylą nepateikta.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
19. Tiek iš ieškinio, tiek iš atsiliepimo į ieškinį turinio nustatyta, kad ieškovas savo reikalavimą dėl valstybinės žemės pardavimo ne aukciono tvarka grindžia argumentu, jog jam 1990 m. rugsėjo 17 d. Palangos miesto valdybos potvarkiu Nr. 36 buvo suteiktas 0,08 ha dydžio žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovo teigimu, jis nuo pat minėto potvarkio priėmimo momento sąžiningai naudojosi ginčo žemės sklypu ir tik dėl itin aukšto valdžios institucijų aplaidumo neįvykdė teisės aktuose nustatytų įpareigojimų – sumokėti valstybės nustatytos įmokos.
20. Nagrinėjamu atveju akcentuotina, jog sprendžiant klausimą, ar atsakovė pagrįstai atsisakė parduoti ieškovui valstybei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, būtina įvertinti tai, kad civilinėje teisėje yra skiriamos dvi nuosavybės rūšys – viešoji ir privati (Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.69 straipsnio 1 ir 3 dalis). Nagrinėjamas ginčas yra susijęs su specifiniu teisiniu objektu – valstybei priklausančiu nekilnojamuoju turtu, kurio valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką reglamentuoja viešoji teisė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad valstybės ar savivaldybės turtas, kaip viešosios nuosavybės teisės objektas, turi būti naudojamas tik siekiant patenkinti tam tikrus viešuosius interesus. Valstybei ar savivaldybei priklausančio turto perleidimas privatiems asmenims yra susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl įstatymas tokiam perleidimui nustato specialius reikalavimus, kurie dažniausiai yra imperatyvūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2006; 2009 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2009 ir kt.).
21. Valstybei priklausančio nekilnojamojo turto pardavimą ne aukciono būdu reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas. Pažymėtina, jog ŽĮ 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte (dabar ŽĮ 11 straipsnio 5 dalies 1 punktas) numatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 3 punkte (dabar ŽĮ 11 straipsnio 5 dalies 3 punktas) numatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti individualiems gyvenamiesiems namams statyti miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse ir už šiuos žemės sklypus nustatyta tvarka įmokėtos įmokos pinigais ar valstybės vienkartinėmis išmokomis.
22. Žemės reformos įstatymo (toliau – ŽRĮ) 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ne žemės ūkio paskirčiai žemė miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka. Tokia tvarka yra numatyta naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Taisyklės) 2.1 papunktyje, pagal kurį asmenys pagal Taisykles gali įsigyti nuosavybėn naudojamus namų valdų žemės sklypus. Taisyklių 2.3 papunktyje numatyta, kad asmenys pagal Taisykles gali įsigyti nuosavybėn apylinkių tarybų sprendimu iki Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos (1993 m. liepos 28 d.) suteiktus individualiems (vienbučiams ir dvibučiams) gyvenamiesiems namams statyti kaimo gyvenamosiose vietovėse žemės sklypus, kuriuose nėra asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių (statomų ar pastatytų) ir už kuriuos iki Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos (2004 m. vasario 21 d.) įmokėtos įmokos valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nurodytas teisinis reglamentavimas numato teisę fiziniam asmeniui įsigyti valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą supaprastinta (lengvatine) ne aukciono tvarka, tačiau tam yra numatyti atitinkami imperatyvūs reikalavimai. Analizuojant ŽĮ 11 straipsnio 5 dalies 3 punkte numatytą teisinį reglamentavimą matyti, jog valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono esant dviem imperatyviai nustatytiems reikalavimams: 1) jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti individualiems gyvenamiesiems namams statyti miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse bei 2) už šiuos žemės sklypus nustatyta tvarka įmokėtos įmokos pinigais ar valstybės vienkartinėmis išmokomis. Atkreiptinas dėmesys, jog iš esmės analogiškos nuostatos numatytos ir Taisyklių 2.3 papunktyje, tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 minėta Žemės įstatymo teisės norma aiškintina plečiamai, t. y. šiuo atveju įstatymų leidėjas numatė įmokos už suteiktą valstybinės žemės sklypą mokėjimo tvarką, jog įmokos privalo būti sumokėtos iki Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos (2004 m. vasario 21 d.).
24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas 1994 m. lapkričio 8 d. tuometei Palangos miesto valdybai pateikė prašymą parduoti jam 0,08 ha žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuris valdybos 1990 m. rugsėjo 17 d. potvarkio Nr. 36 „Dėl žemės sklypų“ 2 punktu patvirtinto 2 priedėlio 3 punktu ieškovui buvo skirtas individualių gyvenamųjų namų statybai. Vykdydama pareiškėjo (ieškovo) prašymą, valdyba apskaičiavo, jog ginčo žemės sklypo kainą sudaro 6 936,38 rubliai, ir surašė žemės sklypo įkainojimo aktą. Ieškovas su žemės sklypo įkainojimo aktu supažindintas pasirašytinai (žemės sklypo įkainojimo akto skiltyje „Susipažinau“ pasirašė ieškovas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad ieškovui teisės aktų nustatyta tvarka buvo suteiktas žemės sklypas individualiam gyvenamajam namui statyti, todėl konstatuotina, jog pirmoji ŽĮ 11 straipsnio 5 dalies 3 punkto sąlyga yra įvykdyta.
25. Vertinant byloje susiklosčiusias aplinkybes dėl antros būtinosios sąlygos pažymėtina, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas už prašomą parduoti žemės sklypą būtų sumokėjęs nustatytą įmoką pinigais ar valstybės vienkartinėmis išmokomis. Dar daugiau, ieškovas neneigia aplinkybių, jog įmokos nėra sumokėjęs, tačiau teigia, jog šio reikalavimo įvykdymas buvo sąlygotas atsakovės aplaidumo, todėl įmokos sumokėjimo terminas turėtų būti atnaujintas.
26. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog CK bendrosiose nuostatose nustatyta, kad terminai gali būti atnaujinamieji, įgyjamieji ir naikinamieji (CK 1.117 straipsnio 3 dalis). Atnaujinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus teismas gali jį atnaujinti, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.117 straipsnio 4 dalis), todėl civilinės teisės ir pareigos tokiam terminui suėjus negrįžtamai nesibaigia. Tai reiškia, kad teismas, esant suinteresuoto asmens prašymui ir atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, gali suinteresuoto asmens nurodytas termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis ir atnaujinti terminą civilinėms teisėms įgyvendinti. Naikinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus išnyksta civilinės teisės ar pareigos (CK 1.117 straipsnio 6 dalis). Tai reiškia, kad naikinamasis terminas nustato civilinių teisių ar pareigų galiojimo ribas, t. y. naikinamasis terminas neturi atgręžtinės galios – suėjus šiam terminui, teisės ir pareigos baigiasi nuo to momento, pagal kurį yra apibrėžtas terminas, tačiau teisės ir pareigos, įgytos iki šio termino ribos, yra išsaugomos. Paprastai įstatyme naikinamieji terminai nustatomi tais atvejais, kai neribota termino atnaujinimo galimybė gali pažeisti visuomenei turinčius reikšmės interesus, įstatymu reglamentuotas civilinio teisinio santykio dalyvių teises, civilinių santykių stabilumą.
27. Kaip minėta šio sprendimo 23 punkte, teisės aktai numato imperatyvią asmens pareigą už prašomą parduoti žemės sklypą sumokėti įmoką pinigais ar valstybės vienkartinėmis išmokomis. Be to, minėtą įmoką asmuo privalo būti sumokėjęs iki Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos, t. y. 2004 m. vasario 21 d. Tai reiškia, kad teisės aktuose nustatytas terminas, iki kada turi būti sumokėtos įmokos už parduodamą valstybei priklausantį žemės sklypą, yra teisės aktų nustatytos valstybinio žemės sklypo įgijimo ribos. Teisės aktai nenumato galimybės šį terminą pratęsti, nes tokio termino atnaujinimas gali pažeisti visuomenei reikšmingus interesus. Taigi, įvertinus nustatytas aplinkybes bei nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad ŽĮ 11 straipsnio 5 dalies 3 punkte bei Taisyklių 2.3 papunktyje nustatytas terminas įmokoms už perkamą žemės sklypą sumokėti yra naikinamasis ir jį praleidus asmens teisė įsigyti valstybei priklausantį žemės sklypą ne aukciono tvarka pasibaigia.
28. Nors ieškovo nurodomi argumentai, jog teisės aktų nustatyta pareiga sumokėti už perkamą žemės sklypą nebuvo įvykdyti dėl atsakovės aplaidumo, teisinės reikšmės teisingam šio ginčo išsprendimui neturi, tačiau apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išsamiai išnagrinėti tarp šalių kilusį ginčą, šias aplinkybes vertina ir dėl jų pasisako.
29. Ieškovas tiek ieškiniu, tiek ir atsiliepimu į apeliacinį skundą teigia, kad Palangos miesto valdyba 1990 m. rugsėjo 17 d. potvarkiu Nr. 36 ieškovui paskyrusi žemės sklypą individualių gyvenamųjų namų statybai, apskaičiavo, jog ginčo žemės sklypo kainą sudaro 6 936,38 rubliai. Nors ieškovas pagrįstai atkreipė dėmesį, jog 1992 metais rubliai buvo panaikinti ir talonai tapo laikinuoju pagrindiniu Lietuvos piniginiu vienetu, kol 1993 metais buvo įvestas litas, bei sutiktina, kad 1994 m. lapkričio 18 d., kai ieškovas Palangos miesto valdybai pateikė prašymą parduoti jam suteiktą žemės sklypą, jis negalėjo atsiskaityti rubliais, tačiau šios aplinkybės nelaikytinos pakankamomis konstatuoti, jog ieškovas pareigos sumokėti už perkamą žemės sklypą neįvykdė vien dėl atsakovės itin didelio aplaidumo. Akcentuotina, kad byloje nėra ginčo, jog Palangos miesto valdybai 1990 m. rugsėjo 17 d. potvarkiu Nr. 36 ieškovui paskyrus žemės sklypą, kartu buvo apskaičiuota, kad ginčo žemės sklypo kainą sudaro 6 936,38 rubliai. Ieškovui šios aplinkybės buvo žinomos, kadangi jis su žemės sklypo įkainojimo aktu supažindintas pasirašytinai. Nors šalyje pasikeitus valiutai, už žemę mokėtina suma atsakingų valstybinių įstaigų nebuvo perskaičiuota, tačiau tokie atsakingų valstybinių įstaigų veiksmai nelaikytini itin aplaidžiais bei sudarančiais pagrindą išvadai, jog nustatyta įmoka už ieškovui paskirtą žemės sklypą nebuvo sumokėta vien dėl aplaidžių atsakovės veiksmų. Akivaizdu, kad valstybei tik ką atgavus nepriklausomybę, vykdant daug reformų bei steigiant naujas institucijas, suprantama tam tikrų klaidų atsiradimo galimybė, ir nors tokios klaidos negali būti pateisinamos, tačiau šiuo konkrečiu atveju būtina atsižvelgi ir į kitas byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes.
30. Kaip minėta, ginčo žemės sklypas ieškovui buvo paskirtas 1990 m. rugsėjo 17 d., o terminas įmokai už paskirtą žemės sklypą sumokėti baigėsi 2004 m. vasario 21 d. Tai reiškia, jog ieškovas įmokos sumokėjimui turėjo daugiau nei 13 metų terminą, tačiau nei dėl įmokos sumokėjimo, nei dėl jos perskaičiavimo į atsakovę nesikreipė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia ieškovo rūpestingumo ir aktyvumo stoka, įgyvendinant savo teises, turėjo ne ką mažesnę įtaką kilusiems padariniams, t. y. teisės aktuose nustatyto termino įmokai už skirtą žemės sklypą sumokėjimo praleidimą. Ieškovas teigia, jog įgyvendindamas savo teises buvo itin aktyvus, tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais ieškovo argumentais nesutinka. Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovas 1994 m. lapkričio 18 d. Palangos miesto valdybai pateikė prašymą parduoti jam suteiktą žemės sklypą, tačiau per laikotarpį iki 2014 metų, t. y. per 20 metų laikotarpį, ieškovas dėl jam paskirto žemės sklypo pardavimo į atsakovę nesikreipė ir nustatytos įmokos perskaičiuoti neprašė. Nors į bylą yra pateiktas 1997 metais suderintas ginčo žemės sklypo planas, tačiau vien šis veiksmas per 20 metų laikotarpį nelaikytinas ieškovo rūpestingumo ir aktyvumo, įgyvendinant savo teises, įrodymu, todėl apeliacinės instancijos teismas nesutinka, jog terminas įmokai už skirtą žemės sklypą sumokėti buvo praleistas dėl atsakovės itin didelio aplaidumo.
31. Ieškovas, be kita ko, teigė, kad periodiškai skambindavo į Palangos žemėtvarkos skyrių ir klausdavo, kada bus galima sudaryti pardavimo–pirkimo sutartį, bet vis sulaukdavo atsakymo, kad turi palaukti, nes jie labai užsiėmę su piliečių nuosavybės teisių atkūrimu į nacionalizuotą žemę, taip pat teigia, kad vyko pas atsakovę teirautis, kodėl viskas taip ilgai užsitęsė, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius ieškovo teiginius laiko deklaratyvaus pobūdžio, kadangi jų nepagrindžia jokie byloje esantys įrodymai. Priešingai, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovas laikotarpiu nuo 1994 metų iki 2014 metų iš esmės žemės sklypo pirkimo–pardavimo teisiniais santykiais nesidomėjo, jokių oficialių užklausų atsakovei dėl mokėtinos įmokos perskaičiavimo neteikė, todėl darytina išvada, jog ieškovas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, dėl to ir praleido teisės aktuose nustatytą terminą sumokėti įmoką už parduodamą valstybei priklausantį žemės sklypą.
32. Nesutiktina ir su ieškovo teiginiais, jog visų valdžios institucijų veiksmai iki šios bylos, t. y. beveik 30 metų teikė teisėtus lūkesčius ieškovui, kad jis galės žemės sklypą išsipirkti ir galės juo naudotis neribotą laiką. Pats ieškovas savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad 2008–2011 metų laikotarpiu nustojo mokėti žemės mokestį, kadangi visos institucijos jam išaiškino, jog dėl pasikeitusių žemės įstatymo nuostatų jis nebegalės išsipirkti ginčo žemės sklypo, todėl jis prarado bet kokią viltį įsiteisinti žemės sklype pastatytus statinius ir tik 2012 metais sužinojęs, jog nuo 2010 metų buvo panaikintos apskritys ir jam Palangos miesto savivaldybė patarė iš naujo kreiptis į naują tarnybą. Vertindamas šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, paties ieškovo teigimu, jam jau nuo 2008 metų buvo aišku, kad nebėra jokių vilčių įsigyti valstybinės žemės sklypą ne aukciono būdu, todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovo teiginiais, jog valdžios institucijų veiksmai iki šios bylos, t. y. beveik 30 metų teikė teisėtus lūkesčius ieškovui, kad jis galės žemės sklypą išsipirkti.
Žemesnės instancijos teismas
33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įstatymų leidėjas, be kita ko, numatė ir kitą būdą, kuriuo asmuo gali įgyti valstybei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. ŽĮ 11 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose nurodo, jog dar 1990 metais pradėjo statyti pastatus, tačiau jų negali įregistruoti, kadangi nėra ginčo žemės sklypo savininku.
34. Vertinant aplinkybes, ar ginčo žemės sklype yra pastatyti ieškovui nuosavybės teise priklausantys pastatai, nustatyta, kad į bylą ieškovas pateikė UAB „Domo projektai“ 2014 m. gruodžio 17 d. parengtą Nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastrinių matavimų bylą, kurioje užfiksuota, jog ginčo žemės sklype yra neįregistruoti pamatai. Taip pat į bylą pateiktas UAB „Domo projektas“ 2014 m. gruodžio 17 d. žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas Nr. G-129, kurio 8 punkte nurodyta, kad žemės sklype nėra savininkui (naudotojui) nuosavybės teise priklausančių pastatų. Kadangi apeliacinės instancijos teismui kilo abejonių dėl byloje esančių prieštaringų duomenų, Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujintas bei proceso dalyviams pasiūlyta pateikti papildomus įrodymus bei kitus su nagrinėjama byla susijusius įrodymus, susijusius su ginčo žemės sklype esančiais pastatais. Vykdydamos minėtą Klaipėdos apygardos teismo nutartį, šalys į bylą pateikė papildomus įrodymus (atsakovė pateikė 2023 m. rugsėjo 19 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktą su priedu Nr. 16ŽN-86-(14.16.73.), ieškovas pateikė 2023 m. rugsėjo 20 d. papildomus paaiškinimus su fotonuotraukomis), kuriuose užfiksuota faktinė ginčo žemės sklypo padėtis. Iš kartu su minėtais įrodymais pateiktų fotonuotraukų matyti, jog sklype stovi seni, aptrupėję pamatai. Duomenų, jog ginčo sklype egzistuotų kiti statiniai, kurie turėtų aiškią funkcinę priklausomybę ar apibrėžtą naudojimo pobūdį, į bylą nepateikta. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ginčo žemės sklypas nėra užstatytas ieškovui nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar kitais įrenginiais, todėl nėra pagrindo išvadai, jog ieškovas turi teisę įgyti ginčo žemės sklypą ne aukciono būdu, vadovaujantis ŽĮ 11 straipsnio 5 dalies 1 punktu.
35. Įvertinusi visus apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
36. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, nevisapusiškai ir nenuodugniai jas ištyrė, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas bei priimtinas naujas sprendimas – ieškovo ieškinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
37. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
38. Atsakovė pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo priteisti neprašė, todėl atsakovės bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas.
39. Ieškinį atmetus visiškai, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
40. Atsakovė apeliaciniu skundu bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo priteisti neprašė, todėl atsakovės bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas.
41. Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Plungės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 17 d. sprendimą panaikinti ir byloje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.