Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2016-08-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1849-1011/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-08-17
Bylos Nr.
1-1849-1011/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Dūdys
Kaltinamasis
L. A.
Civilinis ieškovas
A. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1849-1011/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07059-2016-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.1.; 2.1.10.1.; 2.3.4.3; 2.1.10.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugpjūčio 17 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys,sekretoriaujant Ainai Pacevičienei,dalyvaujant prokurorei I. G.,kaltinamajam L. A.,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. K.,nukentėjusiojo ir civilio ieškovo atstovei advokatei S. B.,

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini) vadybininku-techniku, gyv. (duomenys neskelbtini) neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 str. 1 d., padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. A. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

2015-12-18 apie 21.22 val., vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį F. S., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas Vilniuje, šviesoforais reguliuojamoje S. K. – V. P. g. sankryžoje, pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 p. reikalavimus, numatančius, kad „<...>, vairuotojas privalo sustoti ir praleisti <...> sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose – į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį. <...>“, t. y. S. K. – V. P. g. sankryžoje, važiuodamas S. K. gatve mirksint žaliam šviesoforo signalui ir sukdamas į dešinę, į V. P. gatvę, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, kad praleistų į jo važiavimo krypties eismo juostą įėjusio ir jo atžvilgiu iš dešinės į kairę pusę mirksint žaliam šviesoforo signalui ėjusio pėsčiojo A. K., įvažiavo į perėją ir partrenkė bei sužalojo pėsčiąjį.

Šiais veiksmais kaltinamasis L. A. padarė BK 281 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis L. A. teismo posėdžio metu savo kaltę jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino visiškai ir patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Paaiškino, kad įvykio dieną lijo, važiavo iš darbo. Važiavo iš Konarskio g. į G. V. g. Pradėjo mirksėti šviesoforas, todėl sustojo, stebėjo ar nėra kliūties iš kairės, vėliau pradėjęs važiuoti ir sukdamas į dešinę nepamatė pėsčiojo, jį partrenkė. Priėjus prie nukentėjusiojo pamatė, kad jam prakirsta galva ir bėga kraujas, šali buvusių asmenų paprašė, kad jie iškviestų greitąją pagalbą. Atvažiavusi greitoji pagalba nukentėjusįjį išvežė į Lazdynų ligoninę. Nurodo, kad prieš pradedant judėti žiūrėjo, ar nėra pėščiųjų, nukentėjusysis matyt buvo už 1 m. atstumu nuo jo vairuojamo automobilio, todėl nukentėjusiojo ir nepastebėjo. Per visą tyrimą domėjosi nukentėjusiojo sveikata, su ieškiniu pilnai sutinka, mano, kad galėtų atlyginti jį visą ir iš karto. Jo pajamos sudaro 600 Eur į mėnesį, turi įsipareigojimų ir bankui.

Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, o kaltinamasis L. A., po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, nukentėjusysis, nukentėjusiojo atstovė, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas ((duomenys neskelbtini) str.).

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

Nukentėjusiojo A. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriais jis paaiškino, kad 2015-12-18 apie 21 val., tiksliai laiko negali nurodyti, išėjo iš Lietuvos kino ir teatro muziejaus, esančio Vilniaus gatvėje, Vilniuje, ir ėjo namo į S. K. gatvę. Prisimena, kad ėjo Kalinausko gatve. Kas įvyko toliau, negali pasakyti, nes prarado sąmonę ir neprisimena. Prisimena, kad buvo greitosios pagalbos automobilyje. Po to prisimena, kad buvo ligoninėje. Ligoninėje girdėjo, kad pateko į eismo įvykį, tačiau jokių smulkmenų neprisimena. Kur ir kaip įvyko eismo įvykis, neprisimena ir negali pasakyti. Lietuvos kino ir teatro muziejuje, kuriame vyko renginys, priėmimo metu išgėrė taurę vyno (b. 1. 32, 33).Alkoholio kiekio matuoklio „D. A. 6810“ Nr. ARBL-0750 rodmenys, kuriais nustatyta, kad 2015-12-18 22.17 val. L. A. buvo blaivus (0,00 ‰ promilės)(b. 1. 77, 78).Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 10213/15(01), kurioje konstatuota, jog A. K. kraujyje, paimtame 2015-12-18 23.04 val., rasta 0,38 ‰ (promilės) etilo alkoholio (b. l. 25).Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertės (duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje, kurioje ji, susipažinusi su pateiktais A. K. medicininiais dokumentais, konstatavo, jog A. K. nustatyta muštinė žaizda kaktos plaukuotoje dalyje, kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, potrauminis kairės akies pasisukimas (exotropija) į išorinę pusę, galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamo eismo įvykio metu. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi gydymas užtruko ilgiau nei 10 dienų (b. 1. 30).Liudytojo P. Ž. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriais jis paaiškino, kad 2015-12-18 apie 21.30 val. vairavo automobilį ir važiavo G. V. gatve link Pietario – Konarskio g. sankryžos, Vilniuje. Buvo tamsus paros metas, gatvė apšviesta. Važiuojamoji dalis – asfaltas, šlapias. P. P. – Konarskio g. sankryžą sustojo, kadangi jo važiavimo kryptimi degė raudonas šviesoforo signalas. Ketino sukti į kairę, į Konarskio gatvę. Laukdamas žalio šviesoforo signalo, nesidairė. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui pajudėjo ir tuo pat metu, t. y. pajudėdamas, pamatė, kad iš Konarskio gatvės, t. y. jo atžvilgiu iš kairės pusės, į sankryžą įvažinėjo automobilis. Šis automobilis važiavo iš Konarskio gatvės ir suko į dešinę pusę, link G. V. gatvės. Automobiliui pasukus į dešinę, pamatė, kad priekyje šio automobilio kažkas nukrito. Jis pasuko į Konarskio gatvę, sustojo, išlipo iš automobilio ir priėjo į įvykio vietą. Atėjęs pamatė, kad iš Konarskio gatvės į dešinę sukęs automobilis buvo partrenkęs pėsčiąjį. Kol jis sankryžoje laukė žalio šviesoforo signalo, priekyje jo šis pėsčiasis nepraėjo, todėl suprato, kad šis į važiuojamąją dalį įžengė nuo šaligatvio ir ėjo link sankryžos vidurio. Kai jis atėjo į įvykio vietą, pėsčiasis buvo be sąmonės, tačiau po kurio laiko atgavo sąmonę. Šiam iš galvos tekėjo kraujas. (b. 1. 37)Liudytojo S. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriais jis paaiškino, kad 2015-12-18 apie 21.15 val. vairavo automobilį ir važiavo S. K. gatve link V. P. gatvės, nuo Savanorių prospekto pusės. Buvo tamsus paros metas, truputį lijo lietus, važiuojamoji dalis – asfaltas, šlapias. Gatvė apšviesta. Artėdamas link sankryžos su V. P. gatve, pamatė, kad priekyje jo, prieš sankryžą stovi automobilis, nors jo važiavimo kryptimi degė žalias šviesoforo signalas. Privažiavęs sustojo paskui šį automobilį. Pradėjus mirksėti žaliam šviesoforo signalui, šis automobilis pajudėjo ir pradėjo sukti sankryžoje į dešinę, link G. V. gatvės. Jis taip pat pajudėjo ir važiavo paskui šį automobilį. Šis automobilis važiavo labai lėtai į pirmą eismo juostą. Jis važiavo paskui šį automobilį, tačiau įvažinėjo į antrą eismo juostą. Būdamas už šio automobilio pažiūrėjo į automobilį ir per šio priekinį ir galinį langą pamatė, kad priekyje šio automobilio iš dešinės pusės eina pėsčiasis. Pėsčiasis ėjo per pėsčiųjų perėją. Priekyje jo buvęs automobilis važiavo toliau ir automobilio priekine dalimi kliudė pėsčiąjį. Po smūgio jis pažiūrėjo į šviesoforą ir pamatė, kad tuo metu pėsčiajam jau degė raudonas šviesoforo signalas. Koks šviesoforo signalas degė pėsčiajam smūgio metu, nematė. Pėsčiąjį pamatė tik prieš pat eismo įvykį, iki to laiko šio niekur nematė. Pastebėjo, kad pėsčiasis buvo su ausinuku, apsirengęs juodai, jokio šviesą atspindinčio atšvaito nematė. Po įvykio sustojo ir priėjo į įvykio vietą. Pėsčiasis iš karto buvo be sąmonės, gulėjo antroje eismo juostoje. Jis paskambino pagalbos telefonu Nr. 112 ir pranešė apie eismo įvykį. Kada pėsčiasis įžengė į važiuojamąją dalį, nepastebėjo. (b. 1. 40)Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas su priedais, kuriuo apžiūrėta eismo įvykio vieta – S. K. – V. P. g. sankryža, Vilniuje, ir užfiksuota, jog automobilis F. S., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovi V. P. gatvėje, priekine dalimi nukreipta link G. V. gatvės. Nuo S. K. gatvės važiuojamosios dalies krašto iki automobilio galinės dalies – 5,5 m. automobilis įvažiavęs į pėsčiųjų perėją. Nuo automobilio dešinės pusės galinio rato ašies iki dešinio važiuojamosios dalies krašto – 1,6 m., nuo dešinės pusės priekinio rato ašies iki dešinio važiuojamosios dalies krašto – 2 m (b. l. 11–15).Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas automobilis F. S., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei nustatyta, kad įlenktas automobilio variklio dangtis. Automobilis grąžintas savininkui (b. l. 16–17).2015-12-18 V. P.–S. K. gatvių sankryžos, Vilniuje, šviesoforų darbo režimo grafiko nuo 21.10 val. iki 21.35 val. sankryžos schemos (signalinių grupių plano) apžiūros protokolas su priedais, kuriame nurodyta, jog 1 signalinė grupė skirta automobiliams, važiuojantiems S. K. gatve nuo J. B. gatvės pusės (F. S. automobilio judėjimo kryptis). 31/32 signalinė grupė skirta pėstiesiems, kertantiems V. P. gatvės važiuojamosios dalies pusę, skirtą važiuoti link G. V. gatvės pusės (pėsčiojo A. K. judėjimo kryptis). Šviesoforų darbo režimo grafike nuo 21.10 val. iki 21.35 val. 1 signalinėje grupėje žalias šviesoforo signalas užsidega visada kartu su 31/32 signalinės grupės žaliu šviesoforo signalu ir baigia degti visada kartu (b. 1. 41–63).

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis A. K. nurodė, kad savo civilinį ieškinį palaiko pilnai ir prašo iš kaltinamojo L. A. priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat pažymėjo, kad eismo įvykio metu patirtus sužalojimus gydėsi ilgai, iki šiol jaučia sužalojimo pasekmes, skaudą sužalotą vietą. Nurodo, kad medikai negali pasakyti, ar šios pasekmės praeis, ar ne. Šis įvykis turėjo įtakos tiek jo asmeniniam gyvenimui, tiek darbui. Pažymėjo, kad kaltinamajam atleido.

Teismo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovė advokatė S. B. nurodė, kad nukentėjęs asmuo savo civilinį ieškinį palaiko. Įvykio metu jam buvo sužalota galva, dėl komplikacijų turėjo problemų su akimis. Po patirtų galvos traumų A. K. gydėsi VŠĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje nuo 2015-12-19 iki 2015-12-23. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus duomenimis nukentėjusiojo laikinas nedarbingumas buvo nustatytas nuo 2015-12-21 iki 2016-01-29. Ambulatoriškai tęsė gydymą VĮ Centro poliklinikoje. A. K. darbas susijęs su kompiuteriais. Po įvykio lėmė pablogėjusią gyvenimo kokybę, kadangi dirbdamas greitai pavargsta. Iki šios dienos A. K. gydosi, jam buvo atliekami medicininiai tyrimai, skiriami medikamentai. Pabrėžia, kad nukentėjęs asmuo ėjo per perėją, kaltinamasis turėjo galimybę išvengti susidūrimo. Todėl teismo prašo civilinį ieškinį – 3 000 Eur sumoje tenkinti pilnai.

Civilinė atsakovas draudimo bendrovė S. I. AS Lietuvos filialas teismui pateiktame atsiliepime prašė nukentėjusiojo A. K. civilinį ieškinį atmesti. Pagrįsdama savo poziciją paaiškino, kad eismo įvykio metu A. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jam išmokėta 2 000 Eur kompnesacija neturtinei žalai atlyginti, 215,99 Eur turinei žalai atlyginti. Pažymėjo, kad taip pat buvo patenkinta Vilniaus teritorinės ligonių kasos pretenzija ir išmokėta 349,20 Eur draudimo išmoka, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pretenzija ir išmokėta 867,65 Eur išmoka. Pažymėjo, kad, vadovaujantis teismine praktika, 2 000 Eur kompensacija laikytina pakankama ir pilnai padengia dėl eismo įvykio nukentėjusiojo patirtus neturtinius netekimus.

Tardamas paskutinį žodį L. A. paaiškino, kad dėl nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, pasižada, kad daugiau taip nepasikartos. Patvirtino, kad teismo priteistą neturtinę žalą nukentėjusiajam atlygins iš karto, norėtų su juos susitaikyti.

Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei vertinimo

BK 281 str. 1 d. nustatyta, jog tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma visiškai patvirtino L. A. pareikštą kaltinimą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas teisme L. A. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino ir išsamiai nurodė padarymo aplinkybes.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad L. A. 2015-12-18 apie 21.22 val., vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį F. S., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) S. K. – V. P. g. sankryžoje, važiuodamas S. K. gatve mirksint žaliam šviesoforo signalui ir sukdamas į dešinę, į V. P. gatvę, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, kad praleistų į jo važiavimo krypties eismo juostą įėjusio ir jo atžvilgiu iš dešinės į kairę pusę mirksint žaliam šviesoforo signalui ėjusio pėsčiojo, įvažiavo į perėją ir partrenkė bei sužalojo nukentėjusįjį A. K.. Tokiu būdu, L. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 p. reikalavimą, numatantį, kad „<...>, vairuotojas privalo sustoti ir praleisti <...> sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose – į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį. <...>“ Alkoholio kiekio matuoklio „D. A. 6810“ Nr. ARBL-0750 rodmenimis konstatuota, kad L. A. eismo įvykio metu buvo blaivus (kraujyje etilo alkoholio nerasta). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertės (duomenys neskelbtini) išvadoje konstatuota, kad A. K. eismo įvykio metu nustatyta muštinė žaizda kaktos plaukuotoje dalyje, kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, potrauminis kairės akies pasisukimas (exotropija) į išorinę pusę, galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi gydymas užtruko ilgiau nei 10 dienų.

Įvertinus nukentėjusiojo A. K. patirtą sveikatos sutrikdymo mastą, darytina išvada, kad nurodytais veiksmais kaltinamasis L. A. padarė BK 281 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Bausmės skyrimo motyvai

Skirdamas kaltinamajam L. A. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padaryto nusikalstamo veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo L. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl savo neteisėtos veikos gailėjosi (BK 59 str.1 d. 2 p.).

Kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam L. A. taip pat atsižvelgia į padaryto nusikalstamo veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, tai, jog padarytas nesunkus nusikaltimas, veika baigta, taip pat kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes: neteistas, dirba, buvo trauktas administracinėn atsakomybėn, priklausomybės ligų ir psichiatrinėse ligoninėse negydytas.

Įvertinęs visas baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad L. A. už BK 281 str. 1 d. padarytą nusikaltimą skirtina sankcijoje numatyta švelniausia bausmė – bauda, paskiriant 30 MGL dydžio baudą.

Atsižvelgus į tai, kad L. A. nusikalstamą veiką pripažino ir baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, yra pagrindas taikyti BK 64¹ str. nuostatas, paskirtą bausmę sumažinti 1/3, ir L. A. paskirti galutinę bausmę – 20 MGL baudą. Apskaičiuojant paskirtos baudos dydį atsižvelgtina į tai, kad Vyriausybės 2014-09-03 nutarimu 2015 metams nustatytas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra lygus 37,66 Eur.

BK 68 str. 1 d. nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Atsižvelgęs į tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta naudojantis teise vairuoti transporto priemones, teismas sprendžia ir dėl BK 68 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės (uždraudimo asmeniui naudotis teise vairuoti transporto priemones) taikymo tikslingumo.

Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisyklių ar BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs taisyklių reikalavimus ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008).

Teismas, įvertinęs tai, jog nusikalstamą veiką L. A. padarė būdamas blaivus, vairuodamas automobilį, taip pat tai, jog byloje nenustatyta, kad jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas yra padarytas dėl neatsargumo, anksčiau administracine tvarka baustas už pažeidimus, kurie nelaikytini šiurkščiais, daro išvadą, kad šiuo atveju nėra tikslinga skirti kaltinamajam BK 68 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – terminuoto uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Kaltinamajam L. A. ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nepaskirta.

Dėl A. K. pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumo

2016-07-15 nukentėjusysis A. K. pareiškė 3 000 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, susijusios su sveikatos sužalojimu, atlyginimo priteisimo. Teismo posėdžio metu A. K. civilinį ieškinį palaikė ir prašė tenkinti jį visa apimtimi.

Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. sakoma, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Minėtos straipsnio 2 d., be kita ko, sakoma, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011-05-10 nutartis baudž. b. Nr. 2K-227/ 2011 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad dėl L. A. neatsargių veiksmų A. K. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, jam sukeltas fizinis skausmas, nukentėjusysis patyrė muštinę žaizdą kaktos plaukuotoje dalyje, kraujosruvą kairės akies obuolio junginėje, potrauminį kairės akies pasisukimą (exotropiją) į išorinę pusę, galvos smegenų sukrėtimą. Kaip minėta, sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad dėl sveikatos sužalojimo A. K. patyrė skausmą, taip pat neigiamus išgyvenimus, susijusius su gydymu, buitiniais nepatogumais, darbu. Pateikti įrodymai liudija, kad A. K. Vilniaus universitetinėje ligoninėje gydytas nuo 2015-12-19 iki 2015-12-23. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus duomenimis A. K. laikinas nedarbingumas buvo nustatytas nuo 2015-12-21 iki 2016-01-29. Ambulatoriškai tęsė gydymą VĮ Centro poliklinikoje, t. y. pakankamai ilgą laikotarpį. Be to, 2016-07-07 išrašas iš medicininių dokumnetų patvirtina, kad A. K. ir vėliau kreipėsi į medikus dėl sveikatos problemų, jam buvo atlikti tyrimai. Kita vertus byloje nėra duomenų apie tai, kad nukentėjusiajam po traumos bendra sveikatos būklė pablogėjo, ar ateityje bus jaučiamos pasekmės, susijusios su patirtu sveikatos sužalojimu.

Teismas, įvertinus visas minėtas aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nukentėjusiajam A. K. nusikaltimu padaryta neturtinė žala vertintina 3 000 Eur. Teismo manymu, tokio dydžio piniginė kompensacija labiausiai atitiktų balansą tarp padarytos nusikalstamos veikos ir jos sukeltų padarinių.

Byloje esantys įrodymai liudija, kad kaltinamojo L. A. eismo įvykio metu vairuotas automobilis F. S., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu buvo apdraustas draudimo bendrovės S. I. AS Lietuvos filiale (b. l. 19). Civilinės atsakomybės draudimo atveju draudikas privalo atlyginti žalą. Tuo atveju, kai draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina asmuo, atsakingas už žalos padarymą (Civilinio kodekso 6.254 str. 2 d.). Taigi, L. A. atsakomybė yra subsidiari ir jis atlyginti žalą tiesiogiai A. K. privalėtų tuo atveju, jeigu ši neturtinė žala (jos dalis) negalėtų būti išreikalauta iš S. I. AS Lietuvos filialo, t. y. šios bendrovės nemokumo atveju.

Byloje esantys įrodymai liudija, kad nukentėjusysis A. K. 2016-02-26 prašymu kreipėsi į S. I. AS Lietuvos filialą. Draudimo bendrovės S. I. AS Lietuvos filialas, išanalizavusi žalos bylos reguliavimo metu gautą medžiagą priėmė sprendimus dėl draudimo išmokų mokėjimo: už eismo įvykio metu patirtus sužalojimus, kaip neturtinės žalos kompensaciją, draudimo bendrovė A. K. išmokėjo 2 000 Eur; už eismo įvykio metu patirtą turtinę žalą (suplėšytus, išpurvintus drabužius, gydymosi išlaidas ir negautas pajamas) draudimo bendrovė S. I. AS Lietuvos filialas A. K. išmokėjo 215,99 Eur; buvo patenkinta Vilniaus TLK pretenzija ir išmokėta 349,20 Eur draudimo išmoka Vilniaus T. L. kasai; buvo patenkinta VSDF Vilniaus skyriaus pretenzija ir išmokėta 867,65 Eur draudimo išmoka.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad A. K. ieškinys tenkintinas iš dalies ir jo naudai iš S. I. AS Lietuvos filialo, taip pat subsidiariai iš L. A., priteistina 1 000 Eur (3 000 Eur – 2 000 Eur = 1 000 Eur) kompensacija nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304–307 str., teismas

nusprendė:

L. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., ir skirti jam už tai 30 MGL baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir L. A. paskirti galutinę bausmę – 20 MGL (753,20 Eur) baudą.

Nukentėjusiojo A. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš S. I. AS Lietuvos filialo (įm. kodas 10055752) 1 000 (vieno tūkstančio) Eur kompensaciją neturtinei žalai atlyginti.

S. I. AS Lietuvos filialui tapus nemokiu ir negalint atlyginti A. K. priteistos 1 000 (vieno tūkstančio) Eur kompensacijos neturtinei žalai atlyginti, neatlyginta neturtinės žalos dalis priteisiama subsidiariai iš L. A..

K. L. A. kardomosios priemonės neskirti.

I. L. A., kad teismo paskirta bauda turi būti sumokėta į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Dūdys