- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-17
- Bylos Nr.
- II-489-817/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03072-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ieva Gavelytė-Kalytienė
- Pažeidėjas
- R. S.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. S. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. G. 2019 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius persiuntė pareiškėjo R. S. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. G. 2019 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas), kuriuo jis prašo panaikinti Nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti, netenkinus šio prašymo, prašo sutrumpinti Nutarimu jam skirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimo terminą, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, iki 3 mėnesių laikotarpio. Dėl administracinio nusižengimo bylos nutraukimo pareiškėjas nurodė, jog jis patrauktas administracinėn atsakomybėn nepagrįstai. Pareiškėjo teigimu, jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie patikrino jo neblaivumą, tačiau prieš jį sustabdant jis, vairuodamas automobilį, du kartus papurškė langų plovimo skysčio bei surūkė 5-6 cigaretes, o prieš pat blaivumo tikrinimą jis dar kartą surūkė cigaretę, kas galėjo turėti įtakos alkotesterio rodmenims. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad jis alkoholį buvo vartojęs tik gegužės 12 d., alkoholį vartoja tik švenčių metu, gegužės 13 d. jis negėrė alkoholio, nes buvo apsinuodijęs, be to, jis reguliariai vartoja vaistus dėl AH (arterinės hipertenzijos) ir CD (cukrinio diabeto), kas absoliučiai nesuderinama su alkoholio vartojimu. Jis prieš vairuojant automobilį jautėsi gerai, visiškai blaivus. Tuomet policijos pareigūnai surašė administracinio nusižengimo protokolą ir liepė jam jame parašyti, jog jis jaučiasi gerai, buvo įsitikinęs, kad gali vairuoti automobilį ir dėl to jis gailisi. Pareiškėjo teigimu, alkotesterio parodymams įtakos galėjo turėti didelis jo surūkytų cigarečių kiekis, purkštas langų ploviklis ir netinkamas alkotesterio instrukcijos laikymasis. Be to, pareiškėjas nurodė, kad policijos pareigūnai, privalėdami informuoti pareiškėją apie galimybę vykti į medicinos įstaigą ir priduoti kraujo mėginį alkoholio koncentracijos kraujyje ištyrimui, to nepadarė kaip ir nepasiūlė antrą kartą pasitikrinti neblaivumą. Be to, Nutarime nurodytas 0,56 promilių girtumas, nenurodant alkotesterio paklaidos, kuri yra +/- 0,02 promilės, tai tokiu atveju būtų 0,54 promilių girtumas. Todėl, esant tik vienam alkotesterio pagalba užfiksuotam alkotesterio parodymui, preziumuojama, jog tai yra nepakankami ir neobjektyvūs duomenys preziumuoti pareiškėjo administracinį nusižengimą. Pareiškėjas pažymėjo, kad administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, būtinas požymis – asmens neblaivumas, tačiau šiuo atveju Vilniaus apskrities VPK nenustatė objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima vienareikšmiškai konstatuoti, jog pareiškėjas (R. S.) automobilį vairavo būdamas neblaivus. Be to, pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo atveju jo padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė visiškai jokių realių padarinių, t. y. nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti Kelių eismo taisyklių reikalavimai. Pareiškėjo vertinimu, jis administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas nepagrįstai, jo tariamos veikos pavojingumo laipsnis buvo mažareikšmis, kadangi abejotinais alkotesterio parodymais buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis, žala niekam nekilo, jo atžvilgiu paskirtos nuobaudos dydis ir administracinio poveikio priemonės terminas prieštarauja proporcingumo principo esmei. Pareiškėjas nurodė, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybė yra vienas iš kriterijų, individualizuojant nuobaudos skyrimą. Pareiškėjo teigimu, jis yra doras, visuomenei priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis, (duomenys neskelbtini) viršininko charakterizuojamas teigiamai. (duomenys neskelbtini) metais baigė (duomenys neskelbtini), įgijo specialųjį vidurinį išsilavinimą, į krašto apsaugos profesinę karo tarnybą priimtas nuo (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) yra vedęs, turi dukrą. Nuo (duomenys neskelbtini) yra paskirtas (duomenys neskelbtini). Per 24 metų tarnybos laikotarpį buvo ne kartą skatintas aukštų vadų padėkomis, vardine dovana, (duomenys neskelbtini) medaliu „Už pavyzdingą tarnybą“, drausminių nuobaudų neturėjo. Teisė naudotis transporto priemone reikalinga ne tik darbo reikalams, bet ir asmeniniams poreikiams tenkinti (vežioti kitus šeimos narius, ypatingai garbingo amžiaus tėvus). Pareiškėjas nurodė, kad nepagrįstai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kad jis prisipažino padaręs ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti, nors jis dėl nusižengimo padarymo nesutiko, ginčijo alkotesterio pagalba gautus rodmenis. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jis vairuoja jau 10 metų, nė vieno karto nebuvo šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisyklių ir šiuo metu neturi galiojančių nuobaudų. Be to, jo padarytas nusižengimas nebuvo toks pavojingas, kad dėl jo būtų reikalinga atimti teisę vairuoti transporto priemones net 12 mėnesių. Remiantis išdėstytu, pareiškėjo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, sudėties, todėl ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu pagrindu skundžiamas Nutarimas turėtų būti panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena pareiškėjo atžvilgiu nutraukta. Dėl Nutarimu pareiškėjui skirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimo termino pareiškėjas nurodė, kad jei teismas visgi pripažintų jį kaltu padarius administracinį nusižengimą, tuomet prašo taikyti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, t. y. paskirtą administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, 12 mėnesių panaikinti arba, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, nustatyti trumpesnį specialiosios teisės atėmimo terminą. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad jo veikos pavojingumo laipsnis buvo labai nedidelis, kadangi važiavo ryte, mažesniu nei nustatytas leistinas važiavimo greitis, žalos niekam nesukėlė. Pareiškėjo vertinimu, jam paskirta nuobauda šiuo atveju yra neproporcinga ir per griežta jo padarytam pažeidimui. Jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,56 promilės girtumas (įvertinus paklaidą – 0,54 promilių girtumas), tai jo pirmas šiurkštus administracinis nusižengimas, galiojančių nuobaudų ar grubių pažeidimų savo biografijoje neturi, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, turi didelį vairavimo stažą, yra sukūręs šeimą, socialiai integruotas, turi darbą, kurio pobūdis neįmanomas be transporto priemonės, todėl jo atžvilgiu administracinės nuobaudos tikslai galėtų būti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nepažeisti, jo atžvilgiu pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, sutrumpinant administracinio poveikio priemonės terminą.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą nurodė, kad su skunde išdėstytais reikalavimais nesutinka, Nutarimas yra pagrįstas ir teisingas, todėl naikinti jo nėra pagrindo. Atsiliepime pažymima, kad pareiškėjo R. S. veika įrodyta. R. S. skundžia Nutarimą, prašydamas panaikinti šį Nutarimą arba taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, skundą motyvuodamas tuo, kad jis vairuodamas automobilį keletą kartų naudojo stiklų ploviklį (purškė ant automobilio stiklų), kurio dalį sudaro alkoholis, taip pat daug rūkė. Tačiau R. S. nei jį sustabdžiusiems ir pažeidimą įforminusiems pareigūnams, nei Nutarimo priėmimo metu šių aplinkybių nenurodė ir net neužsiminė apie tai. Institucijos vertinimu, tai yra R. S. gynybinė pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
Teismo posėdyje R. S. ir jo atstovas prašė skundą tenkinti skunde nurodytais motyvais.
Teismo posėdyje R. S. nurodė, kad su alkotesterio parodymais nesutinka, paaiškino, jog alkoholį vartojo tik 2019 m. gegužės 12 d. – išgėrė 5 bokalus Švyturio alaus. Nei gegužės 13 d., nei 14 d. alkoholio nevartojo, 13 d. buvo apsinuodijęs. Kadangi alkoholį gėrė prieš dvi dienas, buvo pilnai įsitikinęs, kad gali vairuoti. 2019 m. gegužės 14 d. buvo policijos reidas, pareigūnai tikrino visų vairuotojų neblaivumą. R. S. paaiškino, jog jo pirminis blaivumo patikrinimas parodė, kad jis turi sustoti, po 15 minučių priėjęs policijos pareigūnas, davė pūsti į alkotesterį, alkotesteris parodė 0,56 promilių neblaivumą. R. S. paaiškino, kad jis neprašė pareigūnų dar kartą pūsti į alkotesterį, nes buvo šoko būsenoje, taip nutiko pirmą kartą gyvenime, o be to jis buvo 100 procentų įsitikinęs, kad „nepripūs”. R. S. nurodė, jog kraujo dėl neblaivumo nesitikrino, nes jau buvo pusę valandos praėję, jis buvo kažkur miške, neturėjo kaip nuvažiuoti, taksi nekvietė. Vėliau susistabdė mašiną su (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). R. S. pažymėjo, kad automobilyje naudojo žieminį langų ploviklį, ventiliatoriai buvo išjungti, purškė ant langų du sykius, prieš 6 km. ir 3 km. iki jį sustabdant, nuo langų ploviklio jaučiasi spirito kvapas. R. S. taip pat nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini), darbe dažnai reikia tikrintis blaivumą, tačiau ne kiekvieną dieną.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. G. 2019 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pripažintas kaltu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį dėl to, kad jis 2019 m. gegužės 14 d., apie 07.45 val., kelyje A14 vairavo automobilį Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0.56 promilių girtumas. Jam paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių.
R. S. rašytiniuose paaiškinimuose, esančiuose administracinio nusižengimo protokole, nurodė, kad jis vartojo alkoholį sekmadienį, jaučiasi gerai, dėl vairavimo gailisi.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 – osios kuopos 2 – ojo būrio vyriausiasis patrulis N. B. 2019 m. gegužės 14 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2019 m. gegužės 14 d. dirbant policinių priemonių metu, apie 07.40 val., (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas automobilis Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį vairavo pilietis R. S.. Bendraujant su piliečiu, iš jo burnos jautėsi sklindantis alkoholio kvapas. Paklausus, ar vairuotojas vartojo alkoholio, jis paaiškino, kad gėrė sekmadienį. Apie 07.45 val. patikrinus vairuotojo blaivumą, jam buvo nustatytas 0.56 promilių girtumas. Dėl pažeidimo R. S. gailėjosi, paaiškino, kad jautėsi gerai ir galvojo, kad jis gali vairuoti. Vairuotojui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ir paskirtas bylos nagrinėjimo laikas bei vieta.
Liudytojas N. B. teisme patvirtino savo tarnybiniame pranešime (b. l. 26) nurodytas aplinkybes, vykdyto policijos reido metu sustabdytam automobilį vairavusiam R. S. buvo nustatytas virš 0,5 promilių girtumas. Liudytojas paaiškino, kad iš pradžių vairuotojas buvo tikrintas bekontakčiu alkotesteriu, o šiam parodžius, kad organizme yra alkoholio, davė pūsti į kitą alkotesterį. Liudytojas paaiškino, kad prieš duodant pūsti į alkotesterio, jis klausė, prieš kiek laiko žmogus vartojo alkoholį, pažymėjo, kad, ar R. S. rūkė, pareigūnas neklausė. Liudytojas paaiškino, kad pareigūnai alkotesterio antgalius naudoja originalius, juos pareigūnams išduota policijos įstaiga.
Patikros alkotesterio Dräger Alcotest 6810 Nr. ARBL-0760 ir patikros sertifikato Nr. 0969436 duomenys patvirtina, kad R. S. 2019 m. gegužės 14 d., apie 07.45 val., buvo nustatytas 0,56 promilių girtumas, prietaisas tinkamas naudoti.
Sprendimas nušalinti nuo transporto priemonės vairavimo patvirtina, kad R. S., nustačius, kad vairuotojas neblaivus, buvo neleista vairuoti transporto priemones iki asmuo bus blaivus, neapsvaigęs ar dėl sveikatos būklės nekels pavojaus saugiam eismui.
ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.
Pareiškėjas ir jo atstovas nesutikdami su Nutarimu, nurodė, kad blaivumo patikrinimas atliktas pažeidžiant alkoholio patikrinimą reglamentuojančias nuostatas bei alkotesterio instrukciją, ignoruojant aplinkybes, turinčias esminės reikšmės tinkamam patikrinimo atlikimui – jis nesijautė apsvaigęs, jautėsi gerai, galintis vairuoti, alkoholį vartojo tik sekmadienį, neaišku, ar alkotesterio pūstukas buvo originalus, pareigūnai neklausė jo, ar jis nevalgė, nerūkė, policijos pareigūnai nepasiūlė jam atlikti pakartotinį blaivumo patikrinimą bei neišaiškino apie jo galimybę nuvažiuoti į medicinos įstaigą kraujo paėmimui.
Teismas, susipažinęs su byloje surinktais įrodymais, sprendžia, kad, nors R. S. ir nurodė, jog alkotesterio parodymai, kuriais buvo užfiksuotas jo neblaivumas, yra netikslūs, šiuos jo parodymus paneigia byloje surinkti įrodymai. Iš alkotesterio kvito matyti, kad 2019 m. gegužės 14 d. 07.45 val. R. S. nustatytas 0,56 promilių girtumas. Alkotesterio Dräger Alcotest 6810 Nr. ARBL-0760 tinkamumas vartoti patvirtintas jo patikros sertifikatu Nr. 0969436 (b. l. 30). Šiame sertifikate aiškiai nurodytos ir minėto alkotesterio matavimo ribos bei tikslumas. Iš policijos pareigūno N. B. Tarnybinio pranešimo ir jo parodymų teisme nustatyta, kad nuo R. S. jautėsi alkoholio kvapas, liudytojas patvirtino, kad R. S. buvo nustatytas virš 0,5 promilės neblaivumas, taip pat paaiškino, jog vairuotojų neblaivumui tikrinti policijos pareigūnai naudoja originalius alkotesterio antgalius, kuriuos išduoda policijos įstaiga. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus ir byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad byloje yra įrodyta, jog R. S. vairavo automobilį būdamas neblaivus - kai jam nustatytas 0.56 promilių girtumas (įvertinus alkotesterio paklaidą – 0.54 promilių girtumas). Teismo vertinimu, R. S. nurodytos aplinkybės, kad prieš jį sustabdant policijos pareigūnams, jis du kartus papurškė langų plovimo skysčio bei surūkė 5-6 cigaretes, o prieš pat blaivumo tikrinimą dar kartą surūkė cigaretę, nepaneigia alkotesteriu nustatyto jo blaivumo patikrinimo rezultato. Nors liudytojas policijos pareigūnas nurodė, kad prieš patikrinimą neklausė R. S., ar šis rūkė, tačiau jokių įrodymų, kad R. S. iš tiesų rūkė, valgė ar purškė langų plovimo skystį, byloje nėra. Be to, nei policijos pareigūnų tikrinimo metu, nei iš karto po jo R. S. nenurodė jokių aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos patikrinimo alkotesteriu rezultatų patikimumui ar nebūtų leidusios policijos pareigūnui jo neblaivumo tikrinti tuo metu, kai jis buvo patikrintas. Kaip tarnybiniame pranešime nurodė liudytojas N. B., R. S. dėl pažeidimo gailėjosi, paaiškino, kad jautėsi gerai ir galvojo, kad gali vairuoti. Be to, net, jei būtų nustatyta, kad iš teisių R. S. du kartus ant langų papurškė automobilio langų plovimo skysčio, jis teisme nurodė tai daręs prieš 6 km ir 3 km iki jį sustabdant policijos pareigūnams, taip pat nurodė, kad pūsti į alkotesterį pareigūnai jam davė praėjus apie 15 minučių nuo jo sustabdymo, todėl nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad ši aplinkybė galėjo turėti įtakos alkotesterio rodmenims. Taigi teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, atsižvelgdamas į alkotesterio sertifikate aiškiai nurodytą jo matavimo paklaidą, sprendžia, jog nėra pagrindo tvirtinti, kad alkotesterio rezultatai yra neatitinkantys tikrovės, t. y. alkotesteriu buvo užfiksuotas didesnis pažeidėjo apsvaigimas nuo alkoholio nei buvo iš tikrųjų.
Pareiškėjo atstovas teisme taip pat akcentavo, jog policijos pareigūnai nedavė R. S. pasitikrinti alkotesteriu antrą kartą. Teismas pažymi, kad Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 5-V-242, 5.5 punktas įtvirtina, jog policijos pareigūnas per tikrinimą nustatęs, kad įtariamo neblaivumu vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių, o vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala, – 0,41 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad policijos pareigūnai neturėjo pareigos tikrinti R. S. neblaivumo antrą kartą, o, kaip teisme nurodė ir R. S., jis pats to daryti policijos pareigūnų net neprašė.
Pareiškėjas skunde bei jo atstovas teismo posėdžio metu akcentavo, kad policijos pareigūnai R. S. neinformavo apie galimybę per vieną valandą kreiptis į artimiausią medicinos įstaigą dėl kraujo ištyrimo. Pažymėtina, kad Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, 29 punktas numato, kad, jei asmuo atsisako tikrintis arba medicininės apžiūros ar nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos <...>rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai atsisako tikrintis ar medicininės apžiūros arba jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis. Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d.įsakymu Nr. 5-V-242, 8.2 punktas įtvirtina, kad, nesulaikytam asmeniui nesutinkant su tikrinimo rezultatais, jam paaiškinama, jog jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai jam atliktas tikrinimas, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą savo lėšomis. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės 1 – osios kuopos 2 – ojo būrio vyriausiojo patrulio N. B. tarnybinio pranešimo bei administracinio nusižengimo protokolo nustatyta, kad R. S. nebuvo išreiškęs savo nesutikimo su policijos pareigūnų atlikto tyrimo rezultatais. Be to, pažymėtina, kad minėta R. S. nurodyta aplinkybė dėl jam netinkamai išaiškintos teisės kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą dėl neblaivumo patikrinimo, nepaneigia pažeidėjo kaltės padarius administracinį nusižengimą bei alkotesteriu, kuriuo buvo nustatytas neblaivumas, gautų rezultatų.
Teismas sutinka su skundo argumentu, kad Nutarime nebuvo įvertinta alkotesterio rodmenų paklaida. Įvertinus alkotesterio paklaidą, darytina išvada, kad R. S. buvo nustatytas 0,54 promilių neblaivumas. Vis tik net ir įvertinus alkotesterio matuoklio rodmenų galimą paklaidą R. S. veiksmų kvalifikavimas nesikeičia, kadangi atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį kyla tuomet, kai transporto priemonę vairuoja asmuo, kurio neblaivumas viršija 0,4 promilės.
R. S. skunde nurodė, kad, jei teismas pripažintų jį kaltu padarius administracinį nusižengimą, tuomet prašo taikyti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, t. y. paskirtą administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, 12 mėnesių panaikinti arba, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, nustatyti trumpesnį specialiosios teisės atėmimo terminą. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad jo veikos pavojingumo laipsnis buvo labai nedidelis, kadangi važiavo ryte, mažesniu nei nustatytas leistinas važiavimo greičiu, žalos niekam nesukėlė. Pareiškėjo vertinimu, jam paskirta nuobauda šiuo atveju yra neproporcinga ir per griežta jo padarytam pažeidimui. Jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,56 promilės girtumas (įvertinus paklaidą – 0,54 promilių girtumas), tai jo pirmas šiurkštus administracinis nusižengimas, galiojančių nuobaudų ar grubių pažeidimų savo biografijoje neturi, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, turi didelį vairavimo stažą, yra sukūręs šeimą, socialiai integruotas, turi darbą, kurio pobūdis neįmanomas be transporto priemonės. Be to, teisė naudotis transporto priemone reikalinga ne tik darbo reikalams, bet ir asmeniniams poreikiams tenkinti (vežioti kitus šeimos narius, ypatingai garbingo amžiaus tėvus).
ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar jų neskyrimo priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, jo įvykdymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (įvertinus paklaidą nustatytas 0.54 promilių girtumas) vairavo automobilį ryte, kelyje A14, kur eismas paprastai būna intensyvus. Nors R. S. skunde nurodė, kad alkoholį vartojo sekmadienį (pažeidimas užfiksuotas antradienio ryte) ir jautėsi gerai, manė, jog gali vairuoti, tačiau jo nurodyti argumentai niekaip nemažina padaryto nusižengimo pavojingumo ar R. S. kaltės ir nepaneigia alkotesteriu užfiksuoto R. S. neblaivumo laipsnio.
Teismo vertinimu, pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas yra šiurkštus ir pavojingas. Priešingai nei skunde nurodo pareiškėjas, jam nustatytas neblaivumo laipsnis (0,54 promilės) nėra laikytinas tik kaip nežymiai viršijantis leistiną ribą nuo kurios asmuo yra traukiamas administracinėn atsakomybėn už vairavimą esant neblaiviam (0,40 promilės), nes kaip matyti jis viršytas 0,14 promilės. Tokio pobūdžio nusižengimas sukelia realią grėsmę eismo saugumui, žmonių gyvybei, sveikatai bei turtui, todėl vien tik simbolinės ar piniginės nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinės nuobaudos tikslų. Pažymėtina, kad skiriant nuobaudą, įstatymas prioritetu laiko visuomenės interesą, siekiant užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą, o ne asmens, kuriam taikoma sankcija, interesus. Pažeidėjas turi pakankamą gyvenimišką patirtį, nemažą vairavimo stažą, todėl turėjo suprasti ir numatyti tokio nusižengimo galimas pasekmes. Be to, pareiškėjui, kaip (duomenys neskelbtini) (b. l. 17-22), (duomenys neskelbtini) aukštesnius reikalavimus, iš jų tikimasi pavyzdinio elgesio visuomenės narių tarpe.
Aplinkybės, kad R. S. dirbamo darbo pobūdis susijęs su transporto priemonių vairavimu, yra svarbios, tačiau nepakankamos, kad būtų galima svarstyti ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatytą galimybę taikyti švelnesnę negu įstatyme numatytą administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę arba jų išvis neskirti. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijoms vykdyti ir asmeniniams savo bei šeimos narių interesams užtikrinti, pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, taip pat numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo šeimos nariams bei kitiems eismo dalyviams. Juolab kad aplinkybė, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijoms atlikti, taip pat aplinkybė, kad jis turi šeimą, jam buvo žinoma nusižengimo padarymo metu, tačiau tai nesulaikė R. S. nuo šio nusižengimo padarymo.
Skunde pareiškėjas prašo atsižvelgti, kad jis tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą, pažeidimu nepadaryta turtinė žala, nesukeltas eismo įvykis. Teismas pažymi, jog šios aplinkybės nėra išskirtinės ir buvo įvertintos skiriant R. S. minimalų įstatyme numatytą nuobaudos dydį ir administracinio poveikio priemonės terminą. R. S. vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus ignoravo daromo pažeidimo galimas pasekmes, tai, kad dėl jo teisės pažeidimo gali nukentėti ne tik eismo saugumas, bet ir visuomenės narių sveikata ar gyvybė, o tai rodo nubaustojo neatsakingumą, neatsakingą požiūrį į visuomenę. Vien tai, kad šiuo atveju buvo išvengta rimtesnių pasekmių nedaro pažeidimo mažiau pavojingu ir jo nepateisina. Įstatymų leidėjas šioje teisės normoje atsakomybę nustatė ne už pasekmių sukėlimą, o už patį vairavimą esant neblaiviam. Galimai sunkesnių pasekmių buvo išvengta tik todėl, kad pareiškėjas buvo laiku sulaikytas ir nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo. Jei vairuodamas neblaivus R. S. būtų sukėlęs eismo įvykį, jis pagal kilusias pasekmes atsakytų dėl kito, sunkesnio nusižengimo ar net nusikaltimo. Tai, kad R. S. nėra padaręs analogiškų nusižengimų, taip pat nėra išskirtinai teigiamai jį charakterizuojanti aplinkybė, nes taip ir turi elgtis kiekvienas žmogus.
Pastebėtina, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra atsakomybės priemonės, kurios skiriamos administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 ir 27 straipsniai). Taigi administracine nuobauda bei administracinio poveikio priemone, kuri yra skirta padėti įgyvendinti nuobaudos tikslus, siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ir (ar) administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažymėtina, kad teismai, priimdami sprendimus panašaus pobūdžio bylose, paprastai netaiko ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų ir palieka galioti konkretaus ANK straipsnio sankcijoje numatyto dydžio administracinio poveikio priemones (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-405-935/2019, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-429-932/2019, Panevėžio apygardos teismo nutartis 2019 m. rugpjūčio 9 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-124-366/2019 ir kt.).
Teismas, išnagrinėjęs Nutarimą, bylos medžiagą bei skundo argumentus, sprendžia, kad Nutarimą priėmęs pareigūnas atsižvelgė į visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisingą bei pagrįstą išvadą dėl R. S. padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. G. 2019 m. gegužės 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą ir R. S. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.