Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-08-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-405-935/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-08-26
Bylos Nr.
eAN2-405-935/2019
Teisminio proceso Nr.
4-44-3-00056-2019-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ugnius Trumpulis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-405-935/2019 Teisminio proceso Nr. 4-44-3-00056-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.6
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal V. Č. atstovo advokato apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2019 m. birželio 28 d. nutarties, kuria Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato vyresniojo tyrėjo 2019 m. birželio 4 d. nutarimas buvo paliktas nepakeistu ir V. Č. atstovo advokato skundas netenkintas.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato vyresniojo tyrėjo 2019 m. birželio 4 d. nutarimu V. Č. buvo nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą aštuonių šimtų eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvylikai mėnesių, kadangi jis 2019 m. gegužės 3 d., apie 07.23 val., Paširvinčio kaime, Širvintų rajone, vairavo automobilį Toyota Corolla Verso, v. n. (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai nustatytas 0,54 promilės neblaivumas, tokiais savo veiksmais V. Č. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punktą.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2019 m. birželio 28 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato vyresniojo tyrėjo 2019 m. birželio 4 d. nutarimą ir V. Č. atstovo advokato skundo netenkino.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Apeliaciniame skunde V. Č. atstovas advokatas prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2019 m. birželio 28 d. nutartį ir pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato vyresniojo tyrėjo 2019 m. birželio 4 d. nutarimą, paskirti švelnesnę nuobaudą.

4. Skunde nurodoma, kad V. Č. neneigia administracinio nusižengimo padarymo fakto, tuo pačiu tvirtinama, jog, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, nebuvo visapusiškai ištirtos ir įvertintos visos reikšmingos įvykio aplinkybės, o tai turėjo įtakos pažeidėjo kaltės konstatavimui bei administracinės nuobaudos skyrimui. Apeliantas mano, kad, tikrinant V. Č. neblaivumą, galimai buvo pažeista alkotesterio naudojimo tvarka, t. y. nebuvo įsitikinta, ar V. Č. penkiolika minučių iki neblaivumo patikrinimo nevartojo alkoholio. Iš V. Č. paaiškinimų matyti, jog jis prieš naudodamasis automobiliu buvo praskalavęs burną burnos skalavimo skysčiu. Taigi skalavimo skystyje buvęs alkoholis galėjo pakliūti į alkotesterį bei turėti įtakos neblaivumo patikrinimo rezultatams. Be to, apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog V. Č. prieš tai du kartus papūtus į alkotesterį nebuvo nustatytas leistinos promilių ribos viršijimas, tačiau šis faktas nebuvo konstatuotas administracinio nusižengimo protokole. Advokato įsitikinimu, V. Č. kaltė buvo grindžiama tikėtinais ar keliančiais abejonių duomenimis, nors visos abejonės turėjo būti vertinamos jo naudai. Pažymi, kad šioje administracinio nusižengimo byloje nebuvo įvertinta alkotesterio rodmenų paklaida.

5. Apeliaciniame skunde aiškinama, jog tiek policijos pareigūnas, tiek pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti, kad V. Č. atsakomybę lengvina aplinkybė, nurodyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punkte. Taip pat skunde nurodoma, jog turėjo būti įvertinta ir tai, kad byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog V. Č. netinkamai vairavo transporto priemonę, kas būtų nulėmę būtinybę patikrinti jo neblaivumą (jo neblaivumas buvo patikrintas policijos reido metu). V. Č. nevengė neblaivumo patikrinimo. Nustatytas neblaivumas nežymiai viršijo leistiną ribą. Transporto priemonė buvo vairuojama, kai eismas nebuvo intensyvus, todėl neteisėtais veiksmais keliama grėsmė nebuvo itin didelė.

6. Advokatas teigia, kad, skiriant V. Č. baudą, nebuvo įvertinta tai, kad jis turi nuolatinį darbą, yra vedęs, šeimoje auga nepilnametis vaikas, tiek jo, tiek sutuoktinės pajamos nėra didelės. Dėl darbo pobūdžio, vaiko mokymosi, V. Č. būtina nuolat važinėti transporto priemone, todėl tiek baudos, tiek administracinio poveikio priemonės taikymas turės tiesioginę neigiamą įtaką ne tik pačiam pažeidėjui, bet ir jo šeimai.

7. V. Č. atstovo advokato įsitikinimu, įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes kartu su tuo, jog V. Č. anksčiau nebuvo baustas už panašaus pobūdžio nusižengimus, galiojančių nuobaudų neturi, yra teigiamai charakterizuojamas, nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, konstatuotina, kad V. Č. paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra akivaizdžiai per griežtos, neproporcingos padarytam administraciniam nusižengimui. ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki aštuonių mėnesių bei skiriant mažesnę baudą. Skunde yra nurodomi teismų praktikos pavyzdžiai, kai, esant panašioms aplinkybės, teisės pažeidimą padariusiems asmenims buvo taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

V. Č. atstovo advokato apeliacinis skundas netenkintinas.

8. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog naikinti ar keisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2019 m. birželio 28 d. nutartį ir tenkinti V. Č. atstovo apeliacinį skundą nėra jokio pagrindo.

9. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio policijos pareigūno tarnybinio pranešimo turinio matyti, jog, vykdant policijos priemonę, sustabdžius automobilį Toyota, v. n. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. Č., buvo nustatyta, kad nuo automobilio vairuotojo sklinda alkoholio kvapas. Patikrinus V. Č. alkotesteriu jam buvo nustatytas 0,54 promilės neblaivumas. Automobilio vairuotojas paaiškino, jog alkoholį vartojo vakare (b. l. 12). Iš administracinio nusižengimo protokolo turinio matyti, jog pats V. Č. nurodė, kad alkoholį vartojo vakare, jautėsi gerai ir nesitikėjo, jog ryte bus pasekmės (b. l. 11). Taigi yra visiškai akivaizdu, jog įvykio metu ar iš karto po jo V. Č. nenurodė jokių aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos patikrinimo alkotesteriu rezultatų patikimumui, nebūtų leidusios policijos pareigūnui jo neblaivumo tikrinti tuo metu, kai jis buvo patikrintas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, jog nuo V. Č. sklido alkoholio, o ne burnos skalavimo skysčio kvapas. Be to, pastebėtina ir tai, jog aplinkybę, kad prieš išvykdamas į darbą V. Č. naudojo burnos skalavimo skystį, pažeidėjas nurodė tik praėjus vienam mėnesiui nuo įvykio (b. l. 21-22). Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog net ir nustačius, kad V. Č. prieš vykdamas į darbą naudojo burnos skalavimo skystį, vis tiek nebūtų pakankamo pagrindo tvirtinti, jog šis faktas galėjo turėti įtakos alkotesterio rodmenims. Čia būtina atsižvelgti į tai, kad, be jokios abejonės, pažeidėjo neblaivumas nebuvo tikrinamas iš karto po to, kai jis pasinaudojo burnos skalavimo skysčiu, t. y. jis turėjo nuvykti iki įvykio vietos (prieš tai atlikęs kitus veiksmus, kurie taip pat užima tam tikrą laiko tarpą), kuri yra kitame kaime nei jo gyvenamoji vieta, be to, jis ne iš karto po sustabdymo buvo tikrinamas alkotesteriu, kuriuo buvo nustatytas neblaivumas (iš administracinio nusižengimo protokole užfiksuotų duomenų matyti, jog automobilį V. Č. vairavo 07.23 val., o iš alkotesterio matuoklio kvito matyti, kad neblaivumas buvo patikrintas 07.30 val.). Taigi įvertinus visa, kas buvo aptarta anksčiau, konstatuotina, jog nėra pagrindo tvirtinti, kad alkotesterio rezultatai yra neatitinkantys tikrovės, t. y. alkotesteriu buvo užfiksuotas didesnis pažeidėjo apsvaigimas nuo alkoholio nei buvo iš tikrųjų.

10. Aplinkybė, kad V. Č. per atstumą pūtė į alkoholio kiekio matuoklį ir tuo atveju nebuvo nustatyta, jog jis yra neblaivus, neturi reikšmės sprendžiant pažeidėjo kaltės klausimą. Dėl šios priežasties tokia aplinkybė administracinio nusižengimo protokole ir neprivalėjo būti fiksuojama. Kita vertus, tokią aplinkybę savo paaiškinime nurodė pats V. Č.. Vis tik, kaip jau minėta, ji nėra reikšminga, kadangi nei patvirtina, nei paneigia pažeidėjo kaltę padarius administracinį nusižengimą bei alkotesteriu, kuriuo buvo nustatytas neblaivumas, gautų rezultatų.

11. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tuo, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato vyresniojo tyrėjo 2019 m. birželio 4 d. nutarime nebuvo įvertinta alkotesterio rodmenų paklaida. Teigtina, jog įvertinus alkotesterio paklaidą, darytina išvada, kad V. Č. buvo nustatytas 0,52 promilių neblaivumas. Vis tik net ir įvertinus alkotesterio matuoklio rodmenų galimą paklaidą V. Č. veiksmų kvalifikavimas nesikeičia, kadangi atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį kyla tuomet, kai transporto priemonę vairuoja asmuo, kurio neblaivumas viršija 0,4 promilės.

12. Apibendrinant visa, kas buvo aptarta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje buvo visiškai pagrįstai nustatyta, jog V. Č. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, jo veiksmai buvo kvalifikuoti tinkamai.

13. Apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai teigiama, jog V. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėjo būti pripažinta tai, kad jis sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose). ANK 30 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose) gali būti skiriamas, kai tai numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Ši administracinio poveikio priemonė skiriama tik asmens sutikimu, todėl ji ir laikoma atsakomybę lengvinančia aplinkybe skiriant administracinę nuobaudą (ANK 30 straipsnio 3 dalis). Aptariama administracinio poveikio priemonė nėra numatyta ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje, todėl nepriklausomai nuo to, ar V. Č. sutinka ar nesutinka, su tokios administracinio poveikio priemonės taikymu, ji vis tiek negali būti jam skiriama. Taigi sutikimas, kad V. Č. būtų skiriama administracinio poveikio priemonė, numatyta ANK 30 straipsnyje, šiuo atveju nelengvina jo atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą.

14. Nagrinėjamu atveju byloje buvo nustatyta, kad V. Č. atsakomybę lengvina aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog aplinkybė, kad pažeidėjas nevengė neblaivumo patikrinimo, buvo viena iš sąlygų, kuri leido nustatyti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, todėl ji nėra vertintina kaip atskira atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Faktai, kad V. Č. neblaivumas buvo patikrintas policijos reido metu, o ne dėl įtartino automobilio manevravimo ar pan., niekaip nelengvina pažeidėjo atsakomybės. Taip pat nėra jokio pagrindo pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis to, kad V. Č. nustatytas neblaivumas leistiną maksimalią neblaivumo ribą viršijo 0,12 promilių, bei aplinkybės, jog, apelianto nuomone, įvykio metu eismas nebuvo intensyvus. Čia pastebėtina, jog paminėtos aplinkybės niekaip nepriklausė nuo pažeidėjo valios, neturėjo įtakos neteisėtiems jo veiksmams.

15. Nagrinėjamu atveju byloje yra nustatyta, kad V. Č. dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai, taip pat teigiamai charakterizuojamas kaimo, kuriame gyvena, bendruomenės pirmininkės, jis yra sukūręs šeimą, kurioje auga nepilnametis vaikas, jo šeimos pajamos nėra didelės, pažeidėjas nėra teistas, galiojančių nuobaudų neturi, nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Tuo pačiu įvertintina ir tai, kad V. Č. padarė vieną pavojingiausių ir šiukščiausių KET pažeidimų. Dėl pažeidėjo neteisėtų veiksmų kilo realus pavojus eismo saugumui, jo paties ir kitų asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Be to, V. Č. teisės pažeidimą padarė tuo metu, kai paprastai ir kiti asmenys vyksta į darbą, automobilį vairavo gyvenamosiose vietovėse.

16. Aptartų aplinkybių (taip pat ir šio procesinio sprendimo 14 pastraipoje) visuma, apeliacinės instancijos teismui leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų šiuo atveju taikyti ANK 34 straipsnio 4 dalies nuostatas ir paskirti V. Č. mažesnę baudą negu ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda ir (arba) paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje, nėra pagrindo. Byloje nustatytos bei apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kurios teigiamai apibūdina pažeidėją, tik leidžia daryti išvadą, jog V. Č. buvo pagrįstai paskirta ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta minimalaus dydžio bauda bei pagrįstai nustatytas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas.

17. Akivaizdu, kad tiek baudos paskyrimas, tiek teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pakeis įprastą V. Č. asmeninį bei visuomeninį gyvenimą, jo šeimos gyvenimą ir pan., tačiau tai yra neišvengiamos paskirtos nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas pats pažeidėjas. Pastebėtina, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra atsakomybės priemonės, kurios skiriamos administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 ir 27 straipsniai). Taigi administracine nuobauda bei administracinio poveikio priemone, kuri yra skirta padėti įgyvendinti nuobaudos tikslus, siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ir (ar) administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog pažeidėjas turi (gali) imtis visų įmanomų teisėtų priemonių, kad jam paskirta nuobauda bei administracinio poveikio priemonė turėtų kuo mažesnę neigiamą įtaką jo paties bei jo šeimos įprastam gyvenimui.

18. Įvertinus visa, kas buvo aptarta anksčiau, apeliacinis skundas negali būti tenkinamas, o skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2019 m. birželio 28 d. nutartis yra paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2019 m. birželio 28 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir V. Č. atstovo advokato apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Ugnius Trumpulis