Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ernestos Montvidienės, Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2023 m. sausio 19 d. nuosprendžio, kuriuo K. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 10 mėnesių. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu skirta bausme ir K. J. paskirta galutinė subendrinta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į nuteistajam paskirtą bausmę įskaityta pagal Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį įskaityta ir atlikta bausmės dalis.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados, argumentai ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

4. Nuteistojo K. J. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Skunde ginčijama pirmosios instancijos teismo įrodyta pripažinta aplinkybė, jog K. J. vieną kartą kumščiu smogė J. L. į galvos sritį ir sukėlė jai fizinį skausmą. Kaip matyti iš nuteistojo apeliacinio skundo, K. J. prašo susiaurinti nusikalstamos veikos apimtį, pašalinant šias aplinkybes iš įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aprašymo, ir taikyti jo atžvilgiu BK 64¹ straipsnio nuostatas.

6. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą ir dar kartą įvertinusi apylinkės teismo ištirtus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis dėl K. J. kaltės, įvykdžius inkriminuotą ir apelianto iš dalies ginčijamą (tiek, kiek tai susiję su fizinio smurto panaudojimu prieš J. L. ir jai sukeltu fiziniu skausmu) nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

7. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, K. J. proceso metu savo kaltę dėl smūgio sudavimo nukentėjusiajai J. L. tai neigė, tai pripažino. Teisiamajame posėdyje po kaltinamojo akto paskelbimo, atsakydamas į teisiamojo posėdžio pirmininko klausimus, ar suprato kaltinimą, ar prisipažįsta kaltu, nuteistasis pareiškė, jog kaltinimą suprato ir kaltu prisipažįsta visiškai. Tačiau duodamas parodymus apie įvykio aplinkybes, K. J. paaiškino, jog nukentėjusiosios sugyventiniui A. M. sudavė, tačiau, jei būtų trenkęs ir J. L., jai būtų ištinusi kakta, pagal ekspertų išvadą nieko nukentėjusiajai nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju, K. J. neprisipažino sudavęs smūgį J. L. (1 t., b. l. 163–166), įtariamojo papildomos apklausos metu nurodė, kad, viską ramiai apgalvojęs, prisimena, jog iš pradžių sudavė smūgį J. L. į galvos sritį, o po to – jos sugyventiniui (1 t., b. l. 171–173). Teisiamajame posėdyje perskaičius K. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalis), nuteistasis paaiškino, kad, jei nepripažins kaltės, teismas netaikys BK 64¹ straipsnio nuostatų, todėl prisipažįsta, kad trenkė ir nukentėjusiajai, tačiau gal gydytojai mato, ar buvo trenkta, ar ne; jei būtų trenkęs tokiai moteriai, kaip nukentėjusioji, gal būtų smegenų sutrenkimą padaręs, tik daktarai išvadas mato. Teisiamajame posėdyje atsakydamas į prokuroro klausimus, apeliantas vėl nurodė nesudavęs nukentėjusiajai smūgio, kai ji atidarė duris, vėliau tvirtino, jog pripažįsta sudavęs smūgį nukentėjusiajai. Atsižvelgęs į tokius K. J. parodymus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė netaikyti byloje sutrumpinto įrodymų tyrimo, o nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes nustatyti, atlikus įrodymų tyrimą vadovaujantis bendrosiomis bylos nagrinėjimo teisme nuostatomis.

8. Nukentėjusioji J. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad nuteistasis sudavė jai kumščiu vieną kartą į galvos sritį – į viršugalvį, po suduoto smūgio jai skaudėjo. Šias aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir savo protokole-pareiškime apie įvykį (1 t., b. l. 59–62), taip pat ikiteisminio tyrimo metu apklausiama liudytoja (1 t., b. l. 67–71). J. L. parodymus iš dalies patvirtina ir nukentėjusiojo A. M. parodymai. A. M. nors ir nematė, kaip K. J. sudavė smūgį J. L., tačiau ir teisiamajame posėdyje, ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 13–22) patvirtino, kad jam iš J. L. rankų paėmus vaiką ir nunešus pastarąjį į kitą kambarį, išgirdo nukentėjusiosios klyksmą ir suprato, kad tarp K. J. ir J. L. buvo fizinis kontaktas, kad nukentėjusiajai buvo suduota. Be to, A. M. nurodė, kad nukentėjusioji jam pasakė, jog K. J. sudavė jai smūgį į galvos sritį. Nuoseklūs J. L. ir A. M. parodymai patvirtina, kad įvykio metu K. J. sudavė J. L. smūgį kumščiu į galvos sritį ir taip sukėlė jai fizinį skausmą. Šios išvados nepaneigia ta aplinkybė, kad pagal teismo medicinos specialisto išvadą (1 t., b. l. 97) J. L. kūne objektyvių sužalojimo žymių nėra. Atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kyla ne tik tada, kai mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nežymiai sutrikdoma nukentėjusiojo sveikata ar jis trumpam susargdinamas, bet ir kai nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas. Pažymėtina, kad K. J. ir nebuvo kaltinamas kūno sužalojimų J. L. padarymu, jam buvo inkriminuotas tik fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiajai, suduodant smūgį pastarajai į galvos sritį, ir už tai jis nuteistas. Kaip jau minėta, J. L. patvirtino, kad po apelianto suduoto smūgio jai skaudėjo. Taigi, K. J. pagrįstai pripažintas kaltu ne tik dėl to, jog, smūgiuodamas kumščiais į galvos ir krūtinės sritį A. M., sukėlė pastarajam fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, bet ir dėl to, jog sudavė kumščiu į galvos sritį J. L. ir taip sukėlė jai fizinį skausmą.

9. Šioje baudžiamojoje byloje nebuvo pagrindo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas, nes nuteistajam iš dalies ginčijant kaltę – faktines jam inkriminuotos veikos aplinkybes dėl smurtavimo prieš J. L., byloje pagrįstai nebuvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 straipsnio 1 dalis) ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta, kaip nurodyta pirmiau, vadovaujantis bendrosiomis bylos nagrinėjimo teisme nuostatomis.

10. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio dalį dėl nuteistajam paskirtos bausmės, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi.

11. Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų (BK 140 straipsnio 1 dalis).

12. Apylinkės teismas, skirdamas K. J. bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), anksčiau daug kartų teistas, taip pat ir už smurtinius nusikaltimus, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog K. J. išvadų dėl savo elgesio nedaro, todėl skyrė jam griežčiausią BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatė, o atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad nusikalstamą veiką K. J. padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nesant nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustačius net dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, teismas skyrė K. J. sankcijos vidurkį nežymiai viršijančią laisvės atėmimo bausmę (BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis –7 mėnesiai ir 15 dienų) – 10 mėnesių laisvės atėmimo. Kadangi nusikaltimas, už kurį apeliantas nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarytas 2022 m. rugpjūčio 1 d., t. y. iki priimant Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį, K. J. nauju ir ankstesniu nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos, taikant BK 63 straipsnio 9 dalį. Bausmės subendrintos, taikant nuteistajam palankesnį – dalinį bausmių sudėjimą būdą (BK 63 straipsnio 4 dalis), o į galutinę subendrintą 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę teisingai įskaityta nuteistojo pagal Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį įskaityta ir atlikta bausmė.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam K. J. skundžiamu nuosprendžiu už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei galutinė subendrinta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė nėra per griežtos, atitinka nuteistojo asmenybę bei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Nuteistasis K. J. skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu buvo teistas 15 kartų, taip pat ir už nusikaltimus žmogaus sveikatai (1 t., b. l. 112–131, 132–138; Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys); šiuo metu, įsiteisėjus Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 10 d. nuosprendžiui ir Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2023 m. sausio 25 d. nuosprendžiui (LITEKO duomenys), teistas jau 17 kartų, be to, daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 139–154). Šios aplinkybės rodo, jog K. J. yra linkęs nusikalsti, o veika, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padaryta ne atsitiktinai, o dėl susiformavusio neigiamo požiūrio į teisės ir visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ir tai rodo didesnį apelianto asmenybės pavojingumą. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai skyrė K. J. už padarytą nusikaltimą laisvės atėmimo bausmę, kuri yra tinkamai individualizuota, ne per griežta ir atitinka baudžiamajame įstatyme nustatytus bausmės tikslus. Apeliantui paskirtą subendrintą 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę irgi nėra pagrindo vertinti kaip aiškiai per griežtą bei neteisingą.

14. Konstatuotina, jog Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2023 m. sausio 19 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra, todėl nuteistojo K. J. apeliacinis skundas atmetamas.

15. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. balandžio 11 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kuria prašoma priteisti valstybei iš K. J. 65 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (2 t., b. l. 125, 126–128). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnio nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama, koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam/nuteistajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118-489/2019, Nr. 2K-218-1073/2020, Nr. 2K-41-697/2021).

16. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2023 m. sausio 19 d. nuosprendį apskundė nuteistasis K. J.. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Nuteistajam K. J. gynėjo nepasirinkus, jam Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 15 d. nutartimi paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas advokatas Algirdas Zakrasas (2 t., b. l. 118). Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas. Nuteistasis K. J. yra darbingas, vykdo individualią veiklą (1 t., b. l. 155), išieškoti prašoma suma yra proporcinga suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas tenkinamas visiškai, išieškant valstybei iš nuteistojo K. J. 65 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo K. J. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš K. J. 65 Eur (šešiasdešimt penkis eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.