Šiaulių apygardos teismo nutartis

2022-03-07 · Civilinė byla Nr. e2A-136-357/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-03-07
Bylos Nr.
e2A-136-357/2022
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Bartašienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Osvalda“
Atsakovas
S. P., V. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-136-357/2022Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01232-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.11; 3.3.1.20 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 7 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Osvalda“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Osvalda“ patikslintą ieškinį atsakovams S. P., V. B., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje, M. P. ir S. J., dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Osvalda“ ieškiniu, patikslintu ieškiniu, patikslintu prašymu pateikė reikalavimus priteisti solidariai iš atsakovų S. P. ir V. B. 654,73 Eur skolą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis iš atsakovų S. P. ir V. B. priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

2. Atsakovas S. P. pradiniame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2014 m. spalio 27 d. pardavė automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jam nežinoma, kodėl M. P. tos pirkimo - pardavimo sutarties neįregistravo VĮ „Regitra“. Vėliau pateiktu atsiliepimu su ieškovės reikalavimais atsakovas nesutiko, nepaisant to, kad sumokėjo 654,73 Eur pagrindinį reikalavimą.

3. Atsakovas V. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo.

Atsiliepimas

4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. P. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nebuvo sudaręs 2014 m. spalio 27 d. pirkimo – pardavimo sutarties dėl automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo, pinigų niekam nemokėjo, automobiliu nedisponavo ir jam nekyla solidari atsakomybė su atsakovu V. B., kuris padarė KET pažeidimą ir buvo nušalintas nuo vairavimo.

5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu paaiškino, kad S. P. yra jo svainis (sesers vyras), 2014 metais pastarasis žodžiu perleido naudotis turimu automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su teise parduoti. Kadangi automobilis buvo registruotas svainio S. P. vardu, jis 2014 m. spalio 27 d. sudarydamas su atvykusiu pirkėju, prisistačiusiu M. P., sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, gavo pinigus ir pirkėjui atidavė automobilį. Negalėjo paaiškinti, kodėl jis už S. P. pasirašė sutartyje, kodėl nenurodė savęs toje sutartyje, be to, gerai neprisiminė, kaip atrodė pirkėjas, bet mano, kad tai buvo teismo salėje esantis asmuo - M. P.. Tvirtino, kad nežinojo, jog sutarties sudarymo metu S. P. automobilis jau buvo areštuotas antstolio ir transporto priemonės nebuvo galima pardavinėti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. gruodžio 10 d. sprendimu priėmė ieškovės UAB „Osvalda“ patikslinto ieškinio atsisakymą solidariems atsakovams S. P. ir V. B. dėl 654,73 Eur skolos priteisimo ir civilinę bylą toje dalyje nutraukė, likusioje reikalavimų dalyje UAB „Osvalda“ patikslintą ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo V. B. 19,02 Eur susidariusių metinių procesinių palūkanų ieškovės UAB „Osvalda“ naudai. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo S. P. ieškovės UAB „Osvalda“ naudai 278,54 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo V. B. ieškovės UAB „Osvalda“ naudai 1615,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo V. B. 22,40 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai. Tenkino trečiojo asmens M. P., nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų ir veikiančio atsakovų pusėje, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Priteisė iš ieškovės UAB „Osvalda“ trečiojo asmens M. P. naudai 1300,00 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

7. Teismas nurodė, kad 2021 m. lapkričio 23 d. pareiškimu ieškovė UAB „Osvalda“ atsisakė pagrindinio ieškinio reikalavimo dėl 654,73 Eur skolos priteisimo, nes minėtą sumą atsakovas S. P. atlygino 2021 m. spalio 7 d. mokėjimo pavedimu. Teismas vertino, kad toje nutrauktoje ieškinio dalyje atsakovas S. P. iš esmės pripažino ieškovės reikalavimą, todėl teismas sprendime dėl pagrindinės skolos susidarymo aplinkybių ir šios prievolės solidarumo sprendime detaliau nebemotyvavo. Teismas, sutikdamas su ieškovės ir trečiojo asmens M. P. teiktais argumentais, konstatavo, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas KET pažeidimo metu buvo V. B., o savininkas S. P.. Nustatė, jog ieškovė (kartu su teisių perdavėja UAB „Automagija“) automobilį saugojo nuo 2015 m. liepos 18 d. iki 2015 m. spalio 30 d., už ką susidarė 654,73 Eur transporto priemonės saugojimo išlaidų. Todėl laikė, kad ieškovė pagrįstai teikė reikalavimą priteisti 654,73 Eur skolą. Teismo vertinimu, visos susidariusios 5 proc. metinės palūkanos priteistinos tik iš atsakovo V. B., skaičiuojant jas nuo civilinės bylos iškėlimo dienos (2021 m. kovo 10 d.) iki pagrindinio reikalavimo patenkinimo dienos (2021 m. spalio 7 d.), t. y. už 212 dienų, iš viso 19,02 Eur palūkanų.

8. Teismas vertino, kad atsakovas S. P. neturėjo teisės perleisti jam priklausančios transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tretiesiems asmenims, nes transporto priemonei antstolio kontoroje taikytas turto areštas ir atsakovas S. P. buvo atsakingas už pareigą laikytis apribojimų dėl disponavimo šiuo turtu. Vis dėl to teismas atmetė ieškovės argumentus, kad S. P. ieškovę suklaidino, pateikdamas pirkimo – pardavimo sutartį dėl automobilio pardavimo M. P., kas sąlygojo netinkamo atsakovo įtraukimą į bylą. Pažymėjo, kad ieškovė UAB „Osvalda“ byloje yra atstovaujama profesionalių teisininkų, ieškovė nuolat teismuose teikia ieškinius dėl sumų priteisimo už automobilių saugojimą, tad jai aiškiai žinomos SEAKĮ 33 straipsnio 6 dalies nuostatos, kad už transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas atsakingi du subjektai – transporto priemonės savininkas ir teisėtas valdytojas. Nurodė, kad ieškovei dar iki bylos iškėlimo turėjo būti aiškiai žinoma, kad transporto priemonės savininkas buvo būtent atsakovas S. P., nes (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos tarnybos administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius ieškovę dar 2020 metais raštu informavo, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas buvo V. B., transporto priemonės savininkas buvo S. P.. Net atsakovui S. P. pateikus raštu kitokią informaciją, ieškovė, atstovaujama teisininkų, turėjo visas galimybes šią informaciją dar iki proceso inicijavimo patikrinti viešame registre, kuriame be duomenų, kad automobilio savininku yra registruotas S. P., buvo fiksuoti ir duomenys apie antstolio uždėtą areštą, t. y. oficialius apribojimus disponuoti šia transporto priemone. Sprendė, jog ieškovei turint visas galimybes nustatyti transporto priemonės savininką dar iki civilinio proceso inicijavimo, atsakovas S. P. negali būti laikomas atsakingu už visų proceso metu ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

9. Teismo vertinimu, nors ieškovė ir prašo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis iš abiejų atsakovų, atsakovas S. P. turi pareigą atlyginti tik ieškovės patirtas išlaidas, susidariusias nuo momento, kai jis buvo į bylą ieškovės įtrauktas tinkamu atsakovu, t. y. už patikslinto ieškinio rengimą ir derinimą (64 Eur), atstovavimą teikiant patikslintą ieškinį (32 Eur), pareiškimą dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo (96 Eur), atstovavimą teikiant pareiškimą dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo (32 Eur) (viso teisinių paslaugų už 224,00 Eur, su PVM 271,04 Eur), ir pusę žyminio mokesčio (7,5 Eur), todėl šią sumą (278,54 Eur) priteisė ieškovei iš atsakovo S. P.. Teismas vertino, kad V. B. atsakovu iš esmės buvo įtrauktas nuo bylos pradžios, ieškinio pagrindinis reikalavimas buvo pagrįstas ir atlygintas kito atsakovo S. P., todėl laikė, kad V. B. turi pareigą ieškovei atlyginti jos patirtas kitas bylinėjimosi išlaidas už teisines konsultacijas (363 Eur), pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo rengimą ir derinimą (181,50 Eur), ieškinio rengimą (750,20 Eur), įrodymų rinkimą, prašymo dėl įrodymų prijungimo rengimą (96,80 Eur), pasirengimą 2021 m. rugpjūčio 23 d. teismo posėdžiui, atstovavimą (200 Eur), atstovavimą teikiant prašymą dėl procesinių dokumentų įteikimo (16 Eur), 7,5 Eur žyminio mokesčio (viso bylinėjimosi išlaidų už 1615,00 Eur). Iš ieškovės priteisė trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų bei veikiančio atsakovų pusėje, M. P. patirtas 1300,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Osvalda“ prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 10 d. sprendimą iš dalies: priteisti iš atsakovo S. P. ieškovės UAB „Osvalda“ naudai 1021,94 Eur bylinėjimosi išlaidų bei priteisti iš atsakovo S. P. trečiojo asmens M. P. naudai 1300 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, kitoje dalyje Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti ieškovės UAB „Osvalda“ naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Ieškovė, prieš kreipiantis į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ir vėliau su ieškiniu dėl skolos priteisimo, turėdama tam teisinį pagrindą, atsakovais laikė V. B. (automobilio valdytoją) ir M. P. (automobilio savininką). Ieškovė M. P. laikė automobilio savininku, kadangi iš S. P., kurio procesinė padėtis iš trečiojo asmens vėliau byloje buvo pakeista į atsakovą, gavo automobilio, kurio nutempimo ir saugojimo išlaidas prašė priteisti ieškovė laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 18 d. iki 2015 m. spalio 30 d., 2014 m. spalio 27 d. pirkimo-pardavimo sutartį. Tą aplinkybę, jog 2014 m. spalio 27 d. pirkimo-pardavimo sutartį ieškovei pateikė S. P., patvirtina 2020 m. spalio 26 d. el. laiškas, kurį S. P. pateikė kartu su atsiliepimu į ieškinį. Ieškovei buvo žinoma, jog pagal VĮ „Regitra“ duomenis ir (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos tarnybos administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus pateiktą informaciją, automobilis yra S. P. vardu, tačiau, turėdama galiojančią ir įstatymų nustatyta tvarka nenuginčytą pirkimo-pardavimo sutartį, kuria S. P. M. P. perleido nuosavybės teises į automobilį, pagrįstai automobilio savininku iki kol byloje paaiškėjo aplinkybės, susijusios su sutarties suklastojimu ir automobilio areštu, laikė M. P..

10.2. Pirmosios instancijos teismo argumentai, jog, neva, viešajame registre neįregistruota automobilio pirkimo-pardavimo sutartis negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis, tame tarpe ir ieškovę, yra absoliučiai nepagrįsti, prieštaraujantys teisės aktams bei nuosekliai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai tokio pobūdžio bylose.

10.3. Ieškovė keitė atsakovą M. P. į atsakovą S. P. dėl dviejų aplinkybių, paaiškėjusių bylos nagrinėjimo metu. Pirma, dėl to, jog galimai pirkimo-pardavimo sutartis buvo suklastota. M. P. neigė savo parašą pirkimo-pardavimo sutartyje. Antra priežastis, dėl kurios buvo pakeistas atsakovas šioje byloje, yra ta, jog, kaip paaiškėjo iš prie šios bylos prijungtos administracinių nusižengimo bylos (VĮ „Regitra“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašo) ir iš bylos nagrinėjimo metu, ieškovės gautos informacijos iš antstolių kontorų, automobilis pirkimo-pardavimo dieną buvo areštuotas.

10.4. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog ieškovė, atstovaujama teisininkų, privalėjo domėtis automobilis buvo areštuotas/ar ne. Aplinkybė, kad ieškovė ar jos atstovai nepatikrino duomenų apie automobilio areštą prieš bylos iškėlimą, nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovė nesąžiningai naudojosi jos procesinėmis teisėmis (netinkamai pasirinko atsakovą byloje), kas galėtų būti pagrindu ieškovei perkelti trečiojo asmens M. P. patirtų bylinėjimosi išlaidų naštą. Ieškovė į procesą įtraukė M. P. išimtinai dėl atsakovo S. P. kaltės.

10.5. Dėl trečiojo asmens (buvusio atsakovo) M. P. bylinėjimosi išlaidų patyrimo yra atsakingas atsakovas S. P., o ne ieškovė, kuri sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis. Teismas netinkamai nustatė, jog trečiasis asmuo M. P. veikė atsakovų pusėje, dėl ko buvo netinkamai paskirstyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo našta.

Atsiliepimas

11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą byloje negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo už akių negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo už akių negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo už akių negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.

13. Byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo paskirstytų bylinėjimosi išlaidų tarp šalių pagrįstumo.

14. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidas bylos šalys moka už teismo atliekamus tam tikrus procesinius veiksmus, prie jų taip pat priskiriamos ir šalių turėtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi ir prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti ir rinktis alternatyvų ginčo sprendimo būdą. Teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

15. CPK 79 straipsnyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į teisinio reglamentavimo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais. Visais atvejais byloje sprendimą priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos. Tokių nuostatų laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008, 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009, 2013 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013, 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019).

16. Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Taigi, siekiant, jog teismas turėtas išlaidas priteistų, būtina pagrįsti jų realumą, t. y. už suteiktas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti turi būti pagrįstos šiais rašytiniais įrodymais: a) pažyma, pasirašyta advokatų kontoros finansininkės su įrašytu patvirtinimu, jog klientas su kontora visiškai atsiskaitė; pažymoje nurodytas civilinės bylos numeris, bendra suma už advokato suteiktas paslaugas, jos detalizuotos, atskirai nurodomos sumos už kiekvieną iš advokato suteiktų paslaugų sudedamųjų dalių (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą), nurodytas atlyginimo už ją dydis arba b) sąskaitomis faktūromis ir mokėjimą patvirtinančias dokumentais. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-686/2017)

17. Spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti vadovaujamasis, CPK 98 straipsnio 2 dalimi, taip pat remiantis Rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes.

18. Nagrinėjamos bylos atveju ieškinys pareikštas dėl 654,73 Eur skolos priteisimo. Ieškovė pateikė duomenis, kad pirmosios instancijos teisme patyrė iš viso 2636,94 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą ir 15,00 Eur žyminio mokesčio išlaidas. Suteiktų teisinių paslaugų ataskaitose nurodyta, kad šias išlaidas sudaro: kliento teisinės konsultacijos (363 Eur), pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo rengimas ir derinimas (181,50 Eur), ieškinio rengimas (750,20 Eur), įrodymų rinkimas, prašymo dėl įrodymų prijungimo rengimas (96,80 Eur), pasirengimas 2021 m. rugpjūčio 23 d. teismo posėdžiui, atstovavimas (200 Eur) (viso teisinių paslaugų už 1591,50 Eur), prašymai dėl įrodymų prijungimo (192 Eur), prašymas dėl posėdžio organizavimo nuotoliniu būdu (64 Eur), pasirengimas teismo posėdžiui (96 Eur), atstovavimas 2021 m. rugpjūčio 6 d. teismo posėdyje (128 Eur), prašymų antstoliams rengimas (96 Eur), atstovavimas klientui antstolio kontorose, teikiant prašymus dėl dokumentų pateikimo (80 Eur) (viso paslaugų už 656 Eur, su PVM 793,76 Eur), pareiškimo dėl bylos šalies pakeitimo tinkama rengimas (96 Eur), atstovavimas teikiant prašymą dėl procesinių dokumentų įteikimo (16 Eur), patikslinto ieškinio rengimas ir derinimas (64 Eur), atstovavimas teikiant patikslintą ieškinį (32 Eur), pareiškimas dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo (96 Eur), atstovavimas teikiant pareiškimą dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo (32 Eur) (viso teisinių paslaugų už 336 Eur, su PVM 406,56 Eur). Šias išlaidas ieškovė prašė iš solidarių atsakovų S. P. ir V. B. priteisti lygiomis dalimis.

19. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. P. pateikė duomenis, kad patyrė 1300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą (konsultavimą, atsiliepimo rengimą, atstovavimą) ir šias išlaidas trečiojo asmens atstovas prašė priteisti iš ieškovės.

20. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 10 d. sprendimo dalį ir priteisti iš atsakovo S. P. ieškovės UAB „Osvalda“ naudai 1021,94 Eur bylinėjimosi išlaidų bei priteisti iš atsakovo S. P. trečiojo asmens M. P. naudai 1300 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

21. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas S. P. neturėjo teisės perleisti jam priklausančios transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tretiesiems asmenims, nes transporto priemonei antstolio kontoroje taikytas turto areštas ir atsakovas S. P. buvo atsakingas už pareigą laikytis apribojimų dėl disponavimo šiuo turtu. Nustatyta, kad ieškovei dar iki bylos iniciavimo turėjo būti žinoma, kad transporto priemonės savininkas buvo būtent atsakovas S. P., nes (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos tarnybos administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius ieškovę dar 2020 metais raštu informavo, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas buvo V. B., transporto priemonės savininkas buvo S. P.. Apeliacinės instancijos pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad net atsakovui S. P. pateikus raštu kitokią informaciją, ieškovė, atstovaujama teisininkų, turėjo visas galimybes šią informaciją dar iki proceso inicijavimo patikrinti viešame registre, kuriame be duomenų, kad automobilio savininku yra registruotas S. P., buvo fiksuoti ir duomenys apie antstolio uždėtą areštą, t. y. oficialius apribojimus disponuoti šia transporto priemone.

22. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kad viešajame registre neįregistruota automobilio pirkimo-pardavimo sutartis negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis. Sutiktina su apeliante, kad automobilio pirkimo-pardavimo sutarčiai kaip sandoriui įstatymai nenumato privalomos registracijos, kad automobilio pirkimo-pardavimo sutartis yra nuosavybės teisių įgijimo pagrindas, net ir nepakeitus duomenų VĮ „Regitra“. Taigi, faktas, jog nebuvo pakeisti registracijos duomenys apie automobilio savininką VĮ „Regitra“ duomenų bazėje, neturi jokios teisinės reikšmės, sprendžiant, kas yra automobilio savininkas. Trečiojo asmens M. P. pateiktoje VĮ „Regitra“ pažymoje yra nurodyta, jog „valstybės įmonėje „Regitra“ atliekama transporto priemonių registracija neįtvirtina transporto priemonės nuosavybės, o yra tik administracinis pagrindas transporto priemonei patekti į viešąjį eismą“. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliantei buvo prieinami duomenys apie antstolio uždėtą areštą, t. y. oficialius apribojimus disponuoti šia transporto priemone, ir šios aplinkybės apeliantė neginčija.

23. Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turto areštas – įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų jos sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų ir nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą. Minėto įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad turto disponavimo teisės apribojimas – teisės turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę priverstinis laikinas apribojimas. Pati ieškovė, ieškovė, sužinojusi apie automobilio areštą pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu ir pagrįstai tikėdamasi, jog pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva tokį sandorį pripažins niekiniu arba juo nesirems kaip įrodymu (ką padarė pirmosios instancijos teismas), patvirtinančiu M. P. nuosavybės teises į automobilį, pakeitė atsakovą. Taigi, nors sutiktina su ieškove, kad įstatymas nenumato jai pareigos domėtis, ar automobilis buvo areštuotas/ar ne, ieškovei tenka iš to kylančios neigiamos pasekmės, šiuo konkrečiu atveju, dalies jos patirtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė, 2021 m. kovo 10 d. inicijuodama procesą pareiškimu dėl teismo įsakymo netinkamam atsakovui M. P., teikdama vėliau (2021 m. balandžio 8 d.) ieškinį netinkamam atsakovui M. P. ir tik 2021 m. spalio 5 d. teikiant prašymą dėl netinkamo atsakovo pakeitimo tinkamu bei 2021 m. spalio 6 d. patikslintą ieškinį jau tinkamiems atsakovams, pati prisiėmė riziką dėl to patiriamų didesnių bylinėjimosi išlaidų. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovei turint visas galimybes nustatyti transporto priemonės savininką dar iki civilinio proceso inicijavimo, atsakovas S. P. negali būti laikomas atsakingu už visų proceso metu ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovas S. P. turi pareigą atlyginti tik ieškovės patirtas išlaidas, susidariusias nuo momento, kai jis buvo į bylą ieškovės įtrauktas tinkamu atsakovu, t. y. už patikslinto ieškinio rengimą ir derinimą (64 Eur), atstovavimą teikiant patikslintą ieškinį (32 Eur), pareiškimą dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo (96 Eur), atstovavimą teikiant pareiškimą dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo (32 Eur) (viso teisinių paslaugų už 224,00 Eur, su PVM 271,04 Eur), ir pusę žyminio mokesčio (7,5 Eur), todėl 278,54 Eur sumą pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovo S. P..

24. Apeliantė teigia, kad dėl trečiojo asmens (buvusio atsakovo) M. P. bylinėjimosi išlaidų patyrimo yra atsakingas atsakovas S. P., o ne ieškovė, kuri sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis. Mano, kad teismas netinkamai nustatė, jog trečiasis asmuo M. P. veikė atsakovų pusėje, dėl ko buvo netinkamai paskirstyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo našta.

25. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad trečiasis asmuo M. P. veikė atsakovų pusėje, kadangi jis pasisakė tik dėl jo atžvilgiu pareiktų reikalavimų, prašė jo atžvilgiu visus ieškovės reikalavimus atmesti, o dėl kitų asmenų nepasisakė. Ieškovė buvo atsakinga už tinkamų atsakovų pasirinkimą ir turėjo galimybes juos nustatyti jau inicijuodama skolos priteisimo procesą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš ieškovės priteisė trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų bei veikiančio atsakovų pusėje, M. P. patirtas 1300,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Dėl bylos procesinės baigties

26. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas. Spręstina, kad teismas nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, nenukrypo nuo teismų praktikos, dėl to priėmė pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar pakeisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Taigi, ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 10 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus skundą, apeliantei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Teisėja Rasa Bartašienė