Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-05-15 · Administracinė byla Nr. I-2534-739/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-05-15
Bylos Nr.
I-2534-739/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02942-2018-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Dalia Pranckienė
Pareiškėjas
A. L.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2534-739/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02942-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 51.4; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 15 d.Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dalia Pranckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. L. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir atsakovės atstovė, ir Ligoninė), neturtinei žalai atlyginti po 20 Eur už nustatytą pažeidimo parą, iš viso 1200 Eur už Ligoninės padarytą sistemingą skriaudą.

Pareiškėjas skunde (b. l. 2–4) nurodė, kad jis buvo laikomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nuo 2016 m. gruodžio 22 d. iki 2018 m. gruodžio 9 d., ir skundžiasi dėl netinkamo centrinio šildymo. Bendras laikotarpis, kai jis buvo šaldomas ir kankinamas, yra apie 12 mėn. Nurodė, kad Ligoninėje jam priklauso teisė kiekvieną savaitę, t. y. vieną kartą per savaitę, išsimaudyti duše, tačiau problema yra ta, kad maudymosi duše dieną nuo 8 val. iki 17 val. buvo išjungiamas centrinis šildymas. Dėl to gyvenamojoje patalpoje tapdavo labai šalta. Teigė, kad tai tęsiasi jau trečia žiema. Grįžęs iš dušo, jis turėdavo kęsti šaltį iki pat vakaro, kol išmaudys visus Ligoninės nuteistuosius. Nurodė, kad jeigu jis turėtų nuosavus drabužius, tai apsirengtų šilčiau ir galėtų pakentėti, tačiau problema yra ta, kad pagal Ligoninės direktoriaus įsakymą iš ligonių buvo paimami visi drabužiai. Pareiškėjui buvo išduota tik pižama, tad jis sistemingai vieną kartą per savaitę buvo šaldomas ir kankinamas. Jis netgi buvo atsisakęs eiti į dušą, nes bijojo sušalti ir susirgti. Teigė, kad jis ne kartą kreipėsi į Ligoninės administraciją su skundais dėl šios problemos, taip pat prašė, kad jam duotų bent minimalų nuosavų drabužių kiekį, bet jam buvo atsakyta. Teigė, kad minėtų priežasčių jis labai išgyveno dvasiškai, psichologiškai ir emociškai, tokie Ligoninės veiksmai prilygo kankinimui. Prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Atsikirtime į atsakovės atsiliepimą į skundą (b. l. 139–140) pareiškėjas teigė, kad jam avarijos metu nebuvo išduotas šildytuvas ir antklodė, kaip teigė atsakovės atstovė. Ligoninėje duše įrengtas vandens šildytuvas. Teigė, kada Ligoninės išduotos pižamos nekokybiškos.

Atsiliepimas

Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujanti Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepimu į skundą nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 10–15) ir 2019 m. kovo 4 d. rašte Nr. S-1012 „Dėl duomenų pateikimo“ (b. l. 74–75) paaiškino, kad kamerų tipo patalpose, kuriose gydėsi pareiškėjas, įrengtas centrinis šildymas, oro temperatūra Ligoninėje atitinka Higienos normos reikalavimus. Oro temperatūra patalpose automatiškai reguliuojama pagal lauko oro temperatūrą. Ligoninės patalpos atitinka teisės aktų reikalavimus vykdyti ūkinę komercinę veiklą, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, tai patvirtina leidimai-higienos pasai. 2018 m. gruodžio 4 d. buvo trūkęs vamzdis, dėl to imantis priemonių avarijai likviduoti, buvo užsuktas šildymo ir karšto vandens tiekimas į 6-tą korpusą (Tuberkuliozės skyrių), o 2018 m. gruodžio 6 d. pašalinus trūkumus šildymo sistemoje, tiekimas buvo atnaujintas. Siekiant užtikrinti tinkamą patalpų oro temperatūrą, šios avarijos metu nuteistiesiems buvo papildomai išduoti šildytuvai ir antklodės. Paaiškino, kad iš pareiškėjo ginčo laikotarpiu buvo paimti asmeniniai drabužiai infekcijų ir užkrečiamų ligų prevencijos ir kontrolės tikslais, vadovaujantis teisės normų reikalavimais. Ligoninės pacientų asmeniniai drabužiai jiems gali būti išduodami tik raštiškai paprašius ir gavus Ligoninės administracijos leidimą, vadovaujantis teisės normų reikalavimais. Ligoninės pacientams yra išduodamos pižamos. Atsikirtime į pareiškėjo atsikirtimą (b. l. 143–144) atsakovės atstovė paaiškino, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas Tuberkuliozės skyriuje (6-tame korpuse) ir Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros skyriuje (12-tas korpuse). Nurodė, kad Ligoninė į bylą pateikė uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Specialusis projektas“ techninį projektą, kuris buvo skirtas Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros skyriui, bei leidimus-higienos pasus Tuberkuliozės skyriaus ir Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros skyriaus, minėti dokumentai patvirtina, kad Ligoninės pastatai atitinka reikalavimus, reikalingus įstaigos veiklai vykdyti. Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos atsakovės atstovas atsiliepime teigė, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad Ligoninė savo veiksmais (neveikimu) būtų pažeidusi jo teises ar teisėtus interesus, apibūdindamas tariamai patirtą žalą, apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Ligoninės veiksmų (neveikimo) ir tariamai atsiradusių pasekmių, nepagrindė prašomos priteisti neturtinės žalos sumos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, atlyginimo.

Bylos duomenys (b. l. 11, 74) patvirtina, kad pareiškėjas buvo laikomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje jo nurodytu laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 22 d. iki 2018 m. gruodžio 9 d. Byloje esant tokiems duomenims, byloje sprendžiama dėl pareiškėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 22 d. iki 2018 m. gruodžio 9 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).

Pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš to, kad Ligoninė maudymosi duše dieną (vieną kartą per savaitę, kai jam priklausydavo ši teisė išsimaudyti) nuo 8 val. iki 17 val. išjungdavo centrinį šildymą, dėl to gyvenamojoje patalpoje tapdavo šalta, tad grįžęs iš dušo, jis iki vakaro turėdavo kęsti šaltį.

Gydymo stacionare ligos istorijoje yra duomenys, kad pareiškėjui diagnozuota infiltracinė plaučių tuberkuliozė (b. l. 146). Atsakovės atstovas nurodė, kad pareiškėjui diagnozuota atviros plaučių tuberkuliozės forma (b. l. 11, 74). Bylos duomenimis (b. l. 143), pareiškėjas ginčo laikotarpiu Ligoninėje buvo laikomas Tuberkuliozės skyriuje (6-tame korpuse) ir Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros skyriuje (12-tame korpuse).

Laisvės atėmimo vietų ligoninės nuostatų (toliau – Ligoninės nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65, 1 punkto redakcija, galiojusi nuo 2014 m. kovo 8 d. iki 2018 m. rugsėjo 4 d., t. y. galiojusi ir ginčui aktualiu laikotarpiu, nustatė, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė yra Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) pavaldi biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis – ambulatorinių ir stacionarių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir arešto bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės – suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymą. Ligoninės nuostatų 1 punkto redakcija, galiojanti nuo 2018 m. rugsėjo 4 d., t. y. galiojusi ir ginčui aktualiu laikotarpiu, nustato, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė yra Kalėjimų departamentui pavaldi biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis – valstybės politikos įgyvendinimas vykdant kardomąją priemonę – suėmimą, arešto ir laisvės atėmimo bausmes ir teikiant ambulatorines ir stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, arešto ar laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 62 straipsnio 1 dalis nustato, kad laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos yra šių rūšių: pataisos namai, nepilnamečių pataisos namai, kalėjimai, atviros kolonijos ir laisvės atėmimo vietų ligoninės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė BVK 62 straipsnio 1 dalies prasme yra priskirtina pataisos įstaigai (2014 m. spalio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1266/2014). Kaip numatyta Ligoninės nuostatuose, Ligoninė teikia asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Atsakovės atstovė atsikirtime į pareiškėjo atsikirtimą (b. l. 143) paaiškino, kad į nagrinėjamą bylą ji pateikė Tuberkuliozės skyriaus ir Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros skyriaus leidimus-higienos pasus ir Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros skyriaus techninius projektus. Kaip jau rašyta, bylos duomenimis (b. l. 143), pareiškėjas ginčo laikotarpiu Ligoninėje buvo laikomas Tuberkuliozės skyriuje (6-tame korpuse) ir Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros skyriuje (12-tame korpuse), tad į bylą yra pateikti tų skyrių, kuriuose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, leidimai-techniniai pasai, ir vieno skyriaus techninis projektas. Minėtų dokumentų duomenys aptariami toliau. UAB „Specialusis projektas“ 2004 m. techniniame projekte, kuriame projektuotas pastatas 12N3/p Terapinis skyrius. Bendras skyrius (b. l. 16–29) yra duomenys apie šildymo sistemos įrengimą. Kauno visuomenės sveikatos centro 2012 m. balandžio 5 d. ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygų vertinimo pažymoje Nr. 39-0140(6) (b. l. 51–54), įvertinus ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygas Laisvės atėmimo vietų ligoninės pastatuose 6D3p ir 9L2p (b. l. 54), yra nurodyta, jog yra centralizuotas šildymas (b. l. 51–52), ir pateikta išvada, jog ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygos vykdyti ligoninių veiklą (suaugusiųjų tuberkuliozė II) atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus (b. l. 54). Minėta pažyma patikslinta 2016 m. rugsėjo 7 d. (b. l. 50), o pastaroji pažyma patikslinta 2017 m. rugpjūčio 8 d. (b. l. 57), patikslinant pažymos grafą „2. Ūkinės komercinės veiklos vieta“. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2016 m. rugpjūčio 23 d. ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygų vertinimo pažymoje Nr. LHP.2-517 (17.7.1.2.11) (b. l. 58–60), įvertinus ūkinės komercinės vykdymo sąlygas Laisvės atėmimo vietų ligoninės pastatuose 11D3p ir 2D2p (b. l. 58), yra pateikta išvada, kad ligoninių veiklos (vidaus ligos, psichiatrija II) sąlygos atitinka visuomenės sveikatos teisės aktų reikalavimus (b. l. 60). Minėta pažyma tikslinta 2017 m. rugpjūčio 8 d. (b. l. 49), patikslinant pažymos grafą „2. Ūkinės komercinės veiklos vieta“. Bylos medžiagoje taip pat yra Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2017 m. rugpjūčio 8 d. leidimo-higienos paso Nr. LHP.2-698 (16.7.1.2.11) (b. l. 47–48), ir 2017 m. rugpjūčio 8 d. leidimo-higienos paso Nr. LHP.2-699 (16.7.1.2.11) (b. l. 55–56), ir išduotų Laisvės atėmimo vietų ligoninei, kopijos. Atsižvelgdamas į minėtus duomenis, teismas daro išvadą, kad Ligoninės pastatai, kuriuose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, atitinka reikalavimus vykdyti įstaigos veiklai.

Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo ir ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), kuri nustato, be kita ko, ir laisvės atėmimo vietų ligoninių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus (Higienos normos HN 134:2015 1 punktas). Tad Ligoninė privalo vadovautis Higienos norma HN 134:2015. Higienos normos HN 134:2015 16 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C. Higienos norma HN 134:2015 neišskiria reikalavimų atskirai šiltajam ir šaltajam metų periodui. Higienos normos HN 134:2015 16 punktas taip pat nustato reikalavimus oro temperatūrai prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose naudojimosi šiomis patalpomis dieną, tačiau šie reikalavimai nagrinėjamu atveju nėra aktualūs, kadangi pareiškėjas skundėsi dėl netinkamos oro temperatūros gyvenamojoje patalpoje, o ne prausykloje, duše, persirengimo kambaryje. Atsakovės atstovė atsiliepime (b. l. 12) pažymėjo, kad kamerų tipo patalpose, kuriose gydėsi pareiškėjas, centrinis šildymas yra įrengtas, kaip tai numatyta teisės aktuose, ir patvirtino, kad atsižvelgiant į tai, kad Ligoninėje yra įrengta karšto vandens sistema ir karštas vanduo yra tiekiamas centralizuotai, oro temperatūra atitinka Higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Atsakovės atstovė atsiliepime (b. l. 12) taip pat nurodė, kad Ligoninės šildymo sistemoje įrengti automatiniai reguliavimo ir valdymo įtaisai, įgalinantys sekti pagrindinius lauko oro temperatūros rodiklius; pagal lauko oro temperatūrą automatiškai reguliuojama į atskirus šildymo prietaisus sklindančios šilumos temperatūra. Ši informacija apie automatinį šildymo reguliavimą buvo nurodyta ir Ligoninės 2018 m. vasario 22 d. rašte (b. l. 40) ir 2019 m. sausio 9 d. rašte (b. l. 43), atsakant pareiškėjui į jo 2018 m. sausio 23 d. skundą (b. l. 42), 2018 m. sausio 30 d. skundą (b. l. 41), kuriuose pareiškėjas prašė paaiškinti, kodėl kiekvieną pirmadienį būna atjungtas šildymas. Pastaruosiuose dviejuose Ligoninės raštuose pareiškėjui, be to, buvo paaiškinta, jog šaltas radiatorius nereiškia, kad patalpoje šalta.

Iš atsakovės atstovės paaiškinimų nustatyta, kad centrinis šildymas nuo 2018 m. gruodžio 4 d. iki 2018 m. gruodžio 6 d., t. y. kelias dienas buvo užsuktas dėl įvykusios avarijos, tačiau tuo metu buvo imamasi priemonių kitokiu būdu užtikrinti šildymą pareiškėjo gyvenamosiose patalpose. Atsakovės atstovės atsiliepime (b. l. 12), atsikirtime į pareiškėjo atsikirtimą (b. l. 143) ir Ligoninės Turto valdymo skyriaus komendanto 2019 m. balandžio 10 d. pažymoje (b. l. 145) nurodytais duomenimis, 2018 m. gruodžio 4 d. Ligoninės teritorijoje buvo trūkęs lauko šilumos trasos antžeminis vamzdis, dėl to imantis priemonių avarijai likviduoti, buvo užsuktas šildymo ir karšto vandens tiekimas į 6-tą korpusą (Tuberkuliozės skyrių), o 2018 m. gruodžio 6 d., pašalinus trūkumus šildymo sistemoje, šilumos ir karšto vandens tiekimas 6-tame korpuse (Tuberkuliozės skyriuje) buvo atnaujintas; siekiant palaikyti tinkamą patalpų oro temperatūros palaikymą, šios avarijos metu nuteistiesiems buvo papildomai išduoti šildytuvai ir antklodės. Pareiškėjas atsikirtime (b. l. 139) neigė tai, kad jam ir kitiems nuteistiesiems buvo išduotas šildytuvas ir antklodė. Atsakovės atstovo paaiškinimu (b. l. 143, 145), šildytuvų ir antklodės išdavimas nebuvo registruojamas ar kitaip fiksuojamas dėl tos priežasties, kad minėti daiktai buvo išduoti skubos tvarka, siekiant skubiai išspręsti susidariusią situaciją. Teismas, atsižvelgdamas ir į šiuos atsakovės atstovo paaiškinimus, jog minėtų daiktų išdavimas nebuvo užregistruotas siekiant skubiai išspręsti problemą, sprendžia, kad nėra pagrindo netikėti atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu, jog įvykus avarijai ir ją likviduojant šildytuvas ir antklodė pareiškėjui buvo išduoti. Teismo vertinimu, paminėti duomenys apie šildytuvo ir antklodės išdavimą nuteistiesiems, taigi, ir pareiškėjui, leidžia daryti išvadą, kad atsakovės atstovas tinkamai pasirūpino tuo, kad pareiškėjas nesušaltų, kol bus likviduota minėta kelias dienas trukusi avarija ir vėl bus atsuktas šildymas.

Iš Ligoninės 2017 m. kovo 16 d. rašto (b. l. 35) – atsakymo į pareiškėjo 2017 m. vasario 17 d. ir 2017 m. vasario 20 d. skundus nustatyta, kad 2017 m. vasario 17 d. 14.30 val., t. y. ginčo laikotarpiu, Ligoninės Ūkio skyriaus darbuotojai pagal pareiškėjo skundą nuvykę į gyvenamąją patalpą išmatuoti oro temperatūrą, pastebėjo joje atidarytą langą ir atvėsintą patalpą. Tai pastebėję, darbuotojai objektyviai nusprendė, jog matuoti oro temperatūrą netikslinga. Iš Ligoninės 2018 m. sausio 29 d. (b. l. 38) – atsakymo į pareiškėjo 2017 m. gruodžio 29 d. skundus (skundą Nr. 24-2-1635, kuriame pareiškėjas prašė paaiškinti, dėl kokios priežasties pirmadieniais dieną buvo atjungtas centrinis šildymas, ir teigė, kad jis turi kęsti šalti (b. l. 39) ir į kitus pareiškėjo 2017 m. gruodžio 29 d. skundus kitais klausimais) matyti, kad 2018 m. sausio 29 d., pirmadienį, t. y. ginčo laikotarpiu, Ligoninės pastate 12D3p (Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros skyrius), t. y. tame pastate, kuriame ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, patikrinimo metu buvo nustatyta 22 °C patalpų oro temperatūra, kuri atitinka Higienos normos HN 134:2015 16 punkto reikalavimus. Iš šių Ligoninės raštų-atsakymų į pareiškėjo skundus duomenų matyti, kad vieno patikrinimo metu pareiškėjo gyvenamosiose patalpose buvo nustatyta tinkama oro temperatūra, o kito patikrinimo metu pareiškėjas ar kitas tos pačios gyvenamosios patalpos gyventojas buvo atidaręs langą. Kadangi pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje buvo atidarytas langas, darytina išvada, kad pareiškėjas nemanė, kad jo gyvenamojoje patalpoje buvo šalta.

Teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatė pagrindo netikėti minėtų atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu, t. y. jog pareiškėjo gyvenamosiose patalpose buvo centralizuotas šildymas, šildymas buvo automatiškai reguliuojamas atsižvelgiant į lauko oro temperatūrą, buvo užtikrinama pareiškėjo gyvenamųjų patalpų oro temperatūra pagal Higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, todėl, atsižvelgdamas ir į nurodytus UAB „Specialusis projektas“ techninio projekto, ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygų vertinimo pažymų, leidimų-higienos pasų duomenis (jog Ligoninės pastatai atitinka reikalavimus vykdyti įstaigos veiklai), į tai, kad kelių minėtų patikrinimų metu nebuvo nustatyta, jog pareiškėjo gyvenamosiose patalpose buvo šalta, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus dėl netinkamos gyvenamosios patalpos oro temperatūros. Todėl pareiškėjo skundo argumentas dėl oro temperatūros gyvenamojoje patalpoje atmetamas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildino ir iš to, kad jam nebuvo duodamas bent minimalus asmeninių drabužių kiekis, todėl jis negalėdavo šilčiau apsirengti ir jam tekdavo šalti tuo metu, kai būdavo išjungiamas centrinis šildymas.

Šiame teismo sprendime nebuvo nustatyta, jog pareiškėjo gyvenamosiose patalpose buvo šalta, kaip teigė pareiškėjas.

BVK 112 straipsnio 3 dalis nustato, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji dėvi savo arba pataisos įstaigos išduotus drabužius. Kaip jau rašyta, Ligoninė BVK 62 straipsnio 1 dalies prasme yra priskirtina pataisos įstaigai, ir kaip numatyta Ligoninės nuostatuose, ji teikia asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Sveikatos priežiūros įstaigų infekcijų kontrolės reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. V-946 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 47-1:2012). Higienos normos HN 47-1:2012 2 punktas nustato, kad ši higienos norma yra privaloma sveikatos priežiūros įstaigoms. Kadangi Ligoninė pagal jos nuostatus teikia asmens sveikatos priežiūros paslaugas, teismas sprendžia, kad Ligoninė savo veikloje privalo vadovautis ir Higienos norma HN 47-1:2012. Atsakovės atstovas patvirtino (b. l. 74), kad Ligoninėje infekcinių ir užkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės tikslais vadovaujamasi Higienos norma HN 47-1:2012. Higienos normos HN 47-1:2012 106 punktas nustato, kad sveikatos priežiūros įstaigų kietasis inventorius turi būti iš atsparių valymo ir dezinfekcijos priemonėms medžiagų, o minkštasis inventorius – iš medžiagų, atsparių šiluminiam arba šiluminiam-cheminiam dezinfekcijos būdams. Jos 108 punktas nustato, kad stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose pacientai perrengiami įstaigos drabužiais arba jiems pagal sveikatos priežiūros įstaigos vidaus tvarkos taisykles leidžiama dėvėti asmeninius drabužius ir avalynę; pacientų drabužiai turi būti švarūs; drabužiai keičiami ne rečiau kaip vieną kartą per 7 dienas, užteršti krauju ir (ar) kūno skysčiais, ekskretais – tuoj pat; pacientų avalynė, išduota įstaigoje, turi būti iš neperšlampamos medžiagos, tinkamos valyti ir dezinfekuoti. Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2017 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-39 patvirtintų Ligoninės vidaus tvarkos taisyklės (b. l. 61–66) (toliau – Taisyklės) 17 punktas nustatė, kad infekcijų ir užkrečiamų ligų prevencijos ir kontrolės tikslais, pacientų asmeniniai drabužiai (kitos aprangos dalys) ir avalynė, išskyrus apatinį trikotažą, marškinėlius, pižamą (skirtą miegui), kojines ir vieną porą batų, paliekami saugoti Ligoninės daiktų saugojimui skirtose patalpose, išduodant Perduotų saugoti ir turimų daiktų kvitą; pacientų asmeniniai drabužiai (kitos aprangos dalys) ir avalynė gali būti išduodami tik raštiškai paprašius ir gavus Ligoninės administracijos leidimą. Ligoninės direktoriaus 2017 m. vasario 28 d. įsakymas Nr. V-39 ir juo patvirtintos Taisyklės galiojo ginčo laikotarpiu. Šis įsakymas skirtas užtikrinti Ligoninės vidaus darbą. Atsižvelgiant į tai, kad Ligoninėje turi būti laikomasi taisyklių (higienos normų), nėra pagrindo konstatuoti, kad šis įsakymas yra neteisėtas, kaip teigė pareiškėjas atsikirtime (b. l. 140).

Atsakovės atstovė atsiliepime (b. l. 13) ir 2019 m. kovo 4 d. rašte „Dėl duomenų pateikimo“ (b. l. 75) patvirtino, kad Ligoninė laikėsi minėtųjų normų reikalavimų, todėl visiems pacientams privalomai išduodavo įstaigos drabužius, o pacientų asmeninius drabužius (išskyrus drabužius, kuriuos pacientams leidžiama su savimi turėti) saugojo Ligoninės daiktų sandėlyje. Teismas daro išvadą, kad Ligoninė, paimdama iš pareiškėjo asmeninius drabužius (išskyrus apatinį trikotažą ir kitus minėtus daiktus, kuriuos leidžiama turėti), elgėsi teisėtai, kadangi vadovavosi Higienos normos HN 47-1:2012 108 punktu ir Taisyklių 17 punktu. Iš Ligoninės 2018 m. sausio 22 d. rašto (b. l. 90) – atsakymo į pareiškėjo 2017 m. gruodžio 8 d. skundą (b. l. 86) ir 2017 m. gruodžio 14 d. skundą (b. l. 87–89) matyti, kad remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, Ligoninė neribojo pacientams apatinio trikotažo, marškinėlių, kojinių kiekio. Bylos duomenimis (b. l. 75, 95), pareiškėjui pagal jo prašymą buvo išduoti apatiniai drabužiai, kojinės.

Atsakovės atstovė atsiliepime (b. l. 13) paaiškino, kad pacientams, taigi ir pareiškėjui, asmeniniai drabužiai (kitos aprangos dalys) ir avalynė galėjo būti išduodami tik raštiškai paprašius ir gavus Ligoninės administracijos leidimą, taip pat pažymėjo, kad tokio pobūdžio asmenų prašymai turi būti pagrįsti ir motyvuoti. Teismo vertinimu, asmuo, pateikdamas tokį prašymą, turėtų nurodyti motyvus, sudarančius pakankamą pagrindą išduoti jam asmeninius drabužius, kadangi pagal Higienos normos HN 47-1:2012 108 punkto, Taisyklių 17 punkto prasmę, asmeniniai drabužiai Ligoninės pacientams nėra išduodami, siekiant išvengti infekcijų ir užkrečiamųjų ligų ir jas kontroliuoti. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į Ligoninės administracijos direktorių, 2017 m. gruodžio 8 d. skunde (b. l. 86) teigdamas, kad iš jo buvo paimti visi drabužiai, jam šalta, jis peršalo, 2017 m. gruodžio 14 d. skunde (b. l. 87–89) teigdamas, kad jam šalta, jis peršalo, prašydamas nurodyti teisės aktą, kuriame yra draudimas Ligoninės pacientams turėti asmeninius drabužius, 2018 m. sausio 4 d. skunde (b. l. 92) teigdamas, kad iš jo paimti drabužiai, jam šalta, 2018 m. kovo 15 d. skunde (b. l. 98) prašydamas nurodyti teisės aktą, kuriame yra draudimas Ligoninės pacientams turėti asmeninius drabužius. Ligoninė atsakė į šiuos pareiškėjo skundus 2018 m. sausio 2 d. raštu (b. l. 90), 2018 m. sausio 30 d. raštu (b. l. 93–94), 2018 m. balandžio 9 d. raštu (b. l. 99–100), nurodydama Taisyklių 17 punktą, t. y. jog infekcijų ir užkrečiamų ligų prevencijos ir kontrolės tikslais, pacientų asmeniniai drabužiai jiems neišduodami. Tad Ligoninė, neišduodama pareiškėjui drabužių, vadovavosi aptartu teisiniu reglamentavimu. Gydymo stacionare ligos istorijoje yra duomenys, kad pareiškėjas 2017 m. lapkričio 25 d. skundėsi karščiavimu, galvos ir gerklės skausmu, sloga (b. l. 147–148), tačiau joje nėra duomenų, kad pareiškėjui buvo nustatyti sveikatos sutrikimai, susiję su minėtais nusiskundimais, dėl netinkamos oro temperatūros gyvenamojoje patalpoje ar dėl netinkamo apsirengimo. Pažymėtina, kad šioje byloje nebuvo nustatyta, jog pareiškėjo gyvenamosiose patalpose buvo šalta, kaip teigė pareiškėjas. Pareiškėjas skunde teismui teigė, kad jis yra sunkus ligonis (b. l. 3). Bylos duomenimis (b. l. 146), pareiškėjui diagnozuota infiltracinė plaučių tuberkuliozė, tai pareiškėjas nurodė ir minėtame savo 2017 m. gruodžio 14 d. skunde Ligoninės direktoriui (b. l. 88), skųsdamasis dėl asmeninių drabužių paėmimo. Tačiau iš gydymo stacionare ligos istorijos duomenų (b. l. 148) matyti, kad pareiškėjas 2017 m. gruodžio 5 d. atsisakė gydymo ir tyrimų dėl tuberkuliozės. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras nurodo, kad vaistų vartojimo režimo laikymasis labiausiai lemia gydymo nuo tuberkuliozės sėkmę (žr., „Tuberkuliozės ir žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) infekcijos metodinės rekomendacijos“, 2014, p. 19, <http://www.ulac.lt/uploads/downloads/leidiniai/ziv_tub_proj.pdf>), ir kad sergantis tuberkulioze žmogus turi griežtai laikytis gydymo reikalavimų (nustatytu laiku apsilankyti pas gydytoją, gerti vaistus), priešingu atveju ligonio išgydyti gali nepavykti (ten pat, p. 11). Nagrinėjamu atveju, kadangi pareiškėjas atsisakė gydymo ir tyrimų dėl tuberkuliozės, darytina išvada, kad pats pareiškėjas savo elgesiu darė neigiamą įtaką savo sveikatai ir išgijimui. Gydymo stacionare ligos istorijos duomenimis, pareiškėjui tą dieną buvo išaiškintos galimos pasekmės dėl nutraukto gydymo (b. l. 148). Teismo vertinimu, Ligoninė, neišduodama pareiškėjui pagal minėtus jo skundus (prašymus) asmeninių drabužių, pagrįstai vadovavosi aptartų teisės normų reikalavimais, kadangi Ligoninėje turi būti laikomasi taisyklių (higienos normų), infekcijų ir užkrečiamų ligų prevencijos ir kontrolės tikslais.

Atsakovės atstovės paaiškinimu (b. l. 13), Ligoninės pacientams, taigi, ir pareiškėjui, buvo išduodamos pižamos. Tad pareiškėjas galėjo dėvėti pižamą. Skunduose Ligoninei (2018 m. rugsėjo 14 d. skunde (b. l. 107), 2018 m. liepos 16 d. skunde (b. l. 109), 2018 m. liepos 27 d. skunde (b. l. 110), 2018 m. liepos 8 d. skunde (b. l. 111), 2018 m. liepos 2 d. skunde (b. l. 114) pareiškėjas skundėsi dėl Ligoninės išduotų pižamų kokybės. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas skunde teismui neįvardijo, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl nekokybiškų Ligoninės pižamų. Nors atsikirtime į atsakovės atstovo atsiliepimą pareiškėjas abstrakčiai užsiminė, kad Ligoninės išduotos pižamos buvo nekokybiškos (b. l. 110), tačiau konkrečių aplinkybių apie tai, kokiu laikotarpiu jam buvo išduotos nekokybiškos pižamos, dėl kokių priežasčių jos buvo nekokybiškos ir kt. pareiškėjas nenurodė, kas, atsižvelgiant į pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir pareikštą reikalavimą, sudaro pagrindą spręsti, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nekėlė ginčo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl nekokybiškų pižamų, atlyginimo. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, 2018m. birželio 28d. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai ir 2019m. sausio 11d. to paties teismo Panevėžio rūmai priėmė sprendimus administracinėse bylose atitinkamai Nr. I-3099-428/2018 ir Nr. I-291-283/2019 pagal pareiškėjo A. L. skundus atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės vietų atėmimo ligoninės, dėl atlyginimo neturtinės žalos, kurią pareiškėjas, be kita ko, kildino būtent iš jo aprūpinimo nekokybiškomis pižamomis(nurodyti sprendimai neįsiteisėję). Taigi, nagrinėjamoje byloje pareiškėjo atsikirtimuose į atsakovės atstovo atsiliepimą užsiminimas apie, jo teigimu, nekokybiškas pižamas, negali būti laikomas pareiškėjo skundo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrindą sudarančia aplinkybe ir dėl jo nėra pasisakoma. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-60-261/2019, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009), juo labiau, kad šiuo atveju – tai tik užuomina atsikirtimuose į atsakovės atstovės atsiliepimą.

Ligoninė raštuose (2018 m. sausio 2 d. rašte (b. l. 90), 2018 m. sausio 30 d. rašte (b. l. 93), 2018 m. balandžio 9 d. rašte (b. l. 99–100) – atsakymuose į minėtus pareiškėjo skundus (kuriuose pareiškėjas skundėsi, kad jam šalta, jis peršalo), buvo paaiškinta, kad Ligoninė neriboja apatinio trikotažo, kojinių, marškinėlių kiekio. Tad pareiškėjas po pižama galėjo dėvėti jam išduotus ir leidžiamus dėvėti asmeninius drabužius – apatinį trikotažą.

Skunduose Ligoninei (2017 m. vasario 17 d. skunde (b. l. 78), 2017 m. vasario 17 d. skunde (b. l. 80), 2017 m. vasario 17 d. skunde (b. l. 81), 2017 m. vasario 24 d. skunde (b. l. 82), 2017 m. vasario 20 d. skunde (b. l. 83), 2017 m. kovo 8 d. skunde (b. l. 84), 2018 m. kovo 14 d. skunde (b. l. 97, 103) pareiškėjas skundėsi dėl striukių, t. y. lauke skirtų nešioti drabužių kokybės, ir kad jam šalta vaikščioti lauke, o ne gyvenamojoje patalpoje. Šioje byloje pareiškėjas skundėsi dėl patalpos oro temperatūros, todėl nagrinėjamai bylai šie pareiškėjo prašymai nėra aktualūs.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovės veiksmus dėl to, kad pareiškėjui nebuvo išduoti asmeniniai viršutiniai drabužiai. Todėl pareiškėjo skundo argumentas dėl to, kad jam nebuvo išduodamas bent minimalus asmeninių drabužių kiekis, atmetamas kaip nepagrįstas.

Byloje nenustatytas pagrindas konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovės Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir šios institucijos pareigūnų veiksmus. Nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, sąlygos, o nesant šios sąlygos, negali kilti ir atsakomybė už žalą. Dėl to nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Dalia Pranckienė