Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:

1. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskiriant 8 MGL baudą;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ( 2013 m. rugsėjo 5 d. veika) ir nuteistas laisvės atėmimu 4 metams; pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2013 m. lapkričio 23 d. veika) ir nuteistas laisvės atėmimu 6 mėnesiams; pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2013 m. lapkričio 23 d. veika) ir nuteistas laisvės atėmimu 4 metams; pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ( 2013 m. lapkričio 23 d. veika) ir nuteistas areštu 15 parų; pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2013 m. lapkritis, pardavimas T. K.) ir nuteistas laisvės atėmimu 4 metams; pagal BK 302 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, 65 straipsniu, paskirtąsias bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas 7 metams. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu M. P. skundą tenkino dalinai ir pašalino aplinkybę, kad 2013 m. rugsėjo 5 d. nusikaltimas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje padarytas bendrininkų grupėje su O. R. ir pakeitė sumą, už kurią M. P. pardavė O. R. 2,303 metamfetamino, sumažinant ją iki 100 Lt; už šį nusikaltimą skirtas laisvės atėmimas 3 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, 65 straipsniu, šiuo nuosprendžiu už 2013 m. rugsėjo 5 d. padarytą nusikaltimą skirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus m. apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2013 m. lapkričio 23 d. veika), BK 260 straipsnio 1 dalį (2013 m. lapkričio 23 d. veika), BK 259 straipsnio 2 dalį ( 2013 m. lapkričio 23 d. veika), BK 302 straipsnio 1 dalį skirtomis bausmėmis ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 6 metams. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria M. P. buvo nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dėl disponavimo psichotropinėmis medžiagomis 2013 m. pabaigoje ir priimtas naujas nuosprendis - M. P. išteisintas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dėl disponavimo psichotropinėmis medžiagomis 2013 m. pabaigoje, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos nusikalstamos veikos aplinkybės

M. P. 2019 m. gruodžio 24 d. vakare, apie 21:40 val., tiksliai nenustatytu laiku, bendrame koridoriuje, priklausančiame butams Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, kumščiu du kartus sudavęs nukentėjusiajam S. S. į veidą nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, padarydamas jam kairio viršutinio voko žaizdą ir viršutinio voko kraujosruvą. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Teisiamojo posėdžio metu 2020 m. lapkričio 12 d. kaltinamasis M. P. sutiko duoti parodymus ir kaltę pripažino iš dalies. Parodė, kad S. S. yra kaimynas, o A. P. yra jo draugė (teismo pastaba – kaltinamojo M. P.). Viskas vyko 2019 metais per Šv. Kūčias. Po 21 val. grįžo namo. Buvo blaivus Neblaivus kaimynas pradėjo šaukti, kad jis ten negyvens. Atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Įėjimas į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butus yra bendras. Jis buvo virtuvėje, o kaimynas šaukė iš bendro koridoriaus. Durys buvo uždarytos. Suprato, kad šaukė jam, nes daugiau nieko nebuvo. Kaimynas kažkaip atsirado pas jo (duomenys neskelbtini) metų vaiką, kuris žaidė kambaryje, o jis tuo metu buvo virtuvėje. Kaimynas vaikui kažką padovanojo Šv. Kalėdų proga ir išėjo. Vaikas dovaną priėmė. Kaimynas bendrame koridoriuje vėl pradėjo kažką šaukti, vartojo keiksmažodžius. Kaimynas prieš jį nusiteikęs, įžeidinėjo žodžiais, vadino jo draugę keiksmažodžiais. Nieko jam nesakė. Išėjo į koridorių ir vieną kartą sudavė kaimynui. Galima sakyti, kad nesudavė, o pastūmė. Du kartus nesudavė. Kaimynas toliau šaukė, nuo stūmimo atsitrenkė į sieną. Stūmė stipriai. Jis nukrito ir pradėjo šaukti, kad kvies policiją. Pasakė draugei, kad ji kviestų policiją. Draugė paskambino, atvyko GMP, policijos pareigūnai, kurie išvežė kaimyną. Pripažino, kad pastūmė kaimyną. Pastūmė kaimyną dviem rankomis į krūtinę (b. l. 138-139). Teisiamajame posėdyje 2020 m. gruodžio 17 d. kaltinamasis į teisėjo klausimus atsakė, kad jeigu padarė žalos, ją atlygins. Kraujosruva pas nukentėjusįjį atsirado ne šiaip sau. Negali tiksliai pasakyti, kad trenkė nukentėjusiajam. Prisimena, kad buvo jį nustūmęs nuo savęs, bet netrenkė. Nori atsiprašyti už tai, kad pastūmė, sugadino šventes. Viska galėjo būti kitaip, gal nereikėjo išstumti jo iš virtuvės. Tiki jo pasakojimu, kad sugadino jam šventes, jis vyresnis. Nuo pat pradžių sakė, kad kaimynas vaikui netrenkė, gal užkabino, kai kėlė ranką. Daug kartų tai minėjo. Nežino kodėl taip sakė A. P.. Netrenkė nukentėjusiojo, tiesiog jį išstūmė, o jis nugara atsitrenkė į sieną. (b. l. 163 - 164).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. vasario 02 d. apklaustas įtariamuoju M. P. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini) su tėvais. Laikinai nedirba, registruotas užimtumo tarnyboje. Su juo gyvena sugyventinė A. P. ir jų sūnus N. P.. 2019 m. gruodžio 24 d. vakare, adresu (duomenys neskelbtini), jie grįžo iš svečių ir norėjo jau eiti miegoti. Jis nebuvo girtas, o jo sugyventine buvo išgėrus. Įbėgo į virtuvę kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto, kuris buvo girtas, čiupo jį už gerklės ir pasakė, kad jis čia negyvens. Jis nepažįsta to kaimyno. Jis atstūmė kaimyną nuo savęs, šis atsitrenkė į sieną ir pasakė, kad tuoj iškvies policiją. Tada jis pasakė savo sugyventinei, kad ji iškviestų policiją, ji taip ir padarė. Kaimynas apsiramino ir išėjo iš jų. Po kurio laiko ji išėjo į balkoną, kuris yra bendro naudojimo, pažiūrėti ar neatvyko policiją. Kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto atsistojo prie balkono durų ir pasakė jam niekur nepabėgti ir vėl jį paėmė už gerklės, jie susistumdė su kaimynu, tada atbėgo jo sugyventinė, atsistojo tarp jo ir kaimyno, tada išbėgo sūnus N. į koridorių. Kaimynas atstūmė vaiką į šoną, šis atsitrenkė į spintą ir labai išsigando ir pradėjo verkti. Atvyko policijos pareigūnai, greitoji. Policijos pareigūnai iš karto kaimynui uždėjo antrankius ir išvedė į lauką. Medikai apžiūrėjo vaiką, jam buvo viskas gerai, vaikas greitai apsiramino. Kaimyną policija išvežė į areštinę. Jie nuėjo miegoti. Jis nemušė kaimyno iš (duomenys neskelbtini) buto, jis tik ginė save ir savo šeimą (b. l. 51). Papildomos apklausos metu 2020 m. gegužės 05 d. M. P. liko prie savo duotų parodymų (b. l. 54).

Teisiamojo posėdžio metu 2020 m. lapkričio 12 d. nukentėjusysis S. S. parodė, kad 2019 metais kaltinamasis dažnai lankydavosi tame bute, bet su juo jokių kontaktų neturėjo. Pradėjo jį matyti nuo vasaros. Jis pastoviai ten negyveno, bet ateidavo. Pažįsta A. P., ji ten gyvena, tai jos butas, jų santykiai draugiški. Tarp jo ir kaltinamojo konfliktų nebūdavo. Buvo Šv. Kūčių vakaras. Tą vakarą grįžo iš darbo. Iš virtuvės ėjo į bendrą laiptinės balkoną parūkyti. Kai išeina iš savo virtuvės turi praeiti jų virtuvės ir kambario duris. Jų virtuvės durys buvo uždarytos, jie kažką aiškinosi, jis nekreipė dėmesio, o vaiko kambario durys buvo praviros. Pamatė, kad vaikas sėdėjo, žiūrėjo į lubas. Buvo Kūčių vakaras, sugalvojo, kad reikia kažką jam padovanoti. Turėjo kreideles ir popierių, todėl nunešė ir padovanojo juos vaikui, parodė kaip piešti. Užėjo į vaiko kambarį, nes jų santykiai su kaimyne draugiški, jie užeina vienas pas kitą, ypač jei pravertos durys. Parūkė ir grįždamas pamatė, kad virtuvės durys taip pat buvo pravertos. Pro pravertas duris pasakė kaimynui, kad jis yra neblogas vyrukas, bet jei jam kažko iš jo reikia, prieš eidamas jis turėtų pasibelsti. Tą dieną jis nebuvo užėjęs pas jį nepasibeldęs. Jis įsiuto, įšoko į bendrą buto koridorių, pradėjo šaukti: „ko tu aiškini, kodėl mokai mane gyventi“, porą kartų sudavė į kairį antakį ir jis (teismo pastaba – nukentėjusysis) nukrito. Buvo išgėręs porą butelių alaus, kuris jį veikia raminančiai. Jis sudavė jam už nieką. Jo draugė išėjo, matė kaip jis sudavė. Atsikėlęs pasakė, kad iškvies policiją. Iškvietė, pats atidarė jiems duris. Vienas policijos pareigūnas pasiliko su juo, kitas nuėjo pas juos. Kviesdamas policiją pasakė, kad kaimynas žodinio konflikto metu praskėlė antakį. Policijos pareigūnas uždėjo jam (teismo pastaba – nukentėjusiajam) antrankius, išvedė į bendrą koridorių ir pasakė palaukti. Jį išvedė į bendrą laiptinės koridorių. Po kiek laiko grįžo antras policijos pareigūnas ir pasakė, kad reikia važiuoti į komisariatą ir su juo (teismo pastaba – nukentėjusiuoju) kažką išsiaiškinti, liepė apsirengti ir išvežė, automobilyje antrankius nuėmė. Jį vežė vieną. Įteikė administracinio nusižengimo protokolą. Grįžo namo, pamiegojo ir tą pačią dieną nuvažiavęs į policiją parašė savo pareiškimą. Jie pasijuokė iš to, ką parašiau, bet priėmė jį. Kitą rytą nuvažiavo į traumatologinį skyrių, papasakojo, kad jį sumušė ir jam reikalinga pažyma. Buvo prakirsta akis, skaudėjo. Kraujas bėgo, policijos pareigūnai turėjo tai matyti. Buvo atvykusi GMP, apžiūrėjo jį (b. l. 139-140). Teisiamajame posėdyje 2020 m. gruodžio 17 d. nukentėjusysis patvirtino savo duotus parodymus, palaikė byloje pareikštą civilinį ieškinį (b. l. 162-163).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas 2020 m. sausio 10 d. S. S. parodė, kad 2019 m. gruodžio 24 d. apie 21.00 val. po darbo sėdėjo namuose, gėrė alų, žiūrėjo televizorių, ilsėjosi. Jis girdėjo, kaip iš (duomenys neskelbtini) buto kaimynė A. kartu su savo sugyventiniu, tikslaus jo vardo nežinojo, galimai M., barėsi virtuvėje, buvo pakelti jų balsai. Jų kambaryje buvo paliktos praviros durys, ant grindų sėdėjo kaimynų vaikas ir verkė. Vaikui apie (duomenys neskelbtini) metai. Jis nuėjo į savo kambarį, paėmė piešimo popieriaus, kreidelių ir nunešė visa tai vaikui. Pasakė vaikui, kad tai bus kalėdinė dovana. Iš virtuvės išėjo A. sugyventinis ir pradėjo klausinėti, ką jis daro jų kambaryje. Jis atsakė, jog atnešė vaikui dovaną, kad jis neverktų. Vyras pasakė, kad jis daugiau nekištų į jų kambarį savo nosies. Galimai jis kažką grubiai vyrui atsakė, po ko vyras trenkė jam pora kartų per veidą, prakirto antakį. Jis iškvietė policiją, greitosios pagalbos nekvietė. Kai atvažiavo pareigūnai, jie paskambino į buto duris ir jis juos įleido. Vienas pareigūnas nuėjo į (duomenys neskelbtini) butą, o kitas liko su juo, uždėjo jam antrankius bei išvedė jį į bendrą namo koridorių. Jis bandė pareigūnui papasakoti kaip viskas buvo, kad jis nukentėjusysis, bet pareigūnas nekreipė dėmesio. Po kurio laiko atėjo antras pareigūnas, nuėmė antrankius, liepė apsirengti, užrakinti buto duris ir pasakė, jog važiuos į nuovadą, kur jis galės viską papasakoti. Jie nuvažiavo į nuovadą. Iš jo paėmė visus dokumentus, visus asmeninius daiktus ir uždarė į kamerą. Jis daug kartų klausė už ką jis sulaikytas, tačiau niekas jam neatsakė. Būdamas kameroje, jis paprašė pareigūnų, kad jie iškviestų jam medikus. Atvykę medikai nustatė sumušimą. Ar tai kur nors užfiksavo, jis nežinojo. Jis kameroje prabuvo iki 6 ryto. Ryte pareigūnas atidavė jam daiktus, įteikė administracinio nusižengimo protokolą. 2019 m. gruodžio 26 d. jis nuvažiavo į Lazdynų ligoninę (b. l. 12).

Iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes nukentėjusysis buvo nurodęs 2019 m. gruodžio 25 d. pareiškime, t. y., kad 2019 m. gruodžio 24 d. vakarą leido pažįstamos bute, (duomenys neskelbtini). Butas yra bendrabutinio tipo, jame yra du butai. Kitame bute gyvena kaimynė A. Pas ją dažnai lankosi abejotinos reputacijos jauni vyrai. Vienas iš, galimai M., tą vakarą buvo pas ją. Jie sėdėjo užsidarę virtuvėje, dėl kažko nesutarė, pykosi. Koridorius yra bendras, todėl jis girdėdavo kartas nuo karto šūksnius. Kambario durys buvo praviros. Jis žvilgtelėjo į vidų, ant žemės sėdėjo mažametis A. sūnus ir verkė. Nuėjo pas save į kambarį ir paėmė piešimo popieriaus ir kreidelių. Nunešė visą tai vaikui ir pasakė, kad tai kalėdinė dovana. Išėjo iš kambario. Tuo metu iš virtuvės išėjo A. svečias ir kažką šaukdamas porą kartų smogė jam į veidą. Vienas smūgis prakirto jam antakį. Jis konflikto nevystė, o paskambino pagalbos telefonu 112. Atvykę pareigūnai nesiklausė paaiškinimų, kad jis yra nukentėjusysis. Jie uždėjo jam antrankius, išvedė į koridorių ir liepė laukti. Tuo metu jie surašė kaimynų versijas. Jis prašė, kad pareigūnai jį išklausytų, be tai neįvyko. Liepė susirinkti daiktus, apsirengti, užrakinti butą ir išvežė jį į policijos nuovadą. Paprašė iškviesti medikus, kurie atvykę nustatė sumušimus (b. l. 9).

Teisiamojo posėdžio metu 2020 m. lapkričio 12 d. liudytoja A. P. parodė, kad kaltinamasis M. P. yra jos vaiko tėvas, jie kartu gyvena, veda bendrą ūkį. Nukentėjusysis S. yra kaimynas. Bendras koridorius priklauso jos ir nukentėjusiojo butams. Buvo Šv. Kūčios, grįžo iš šventės, klojo lovą. Kaimynas buvo išgėręs, jis atėjo, pabeldė į duris ir pradėjo ant jos ir M. rėkti: „tu čia daugiau pas mane nevaikščiosi“. Prieš tai jis nunešė mano vaikui kreideles. Vėliau jis nepasibeldęs atėjo pas juos į virtuvę, jie koridoriuje susistumdė, o ji nuėjo pas vaiką. Tą dieną su M. P. nesipyko. Matė kaip jie susistumdė, nes buvo virtuvėje, klojo lovą. Nemačiau kaip jie susistumdė, nes durys buvo privertos, bet girdėjau, kad vyko konfliktas. Nieko negirdėjo. S. sakė M. P.: „tu daugiau pas mane nebevaikščiosi“, gal jam pasirodė, kad jis vaikšto pas jį nepasibeldęs, bet niekas niekada nevaikščiojo. Tai pirmas tarp jų įvykęs konfliktas. Jie susimušė. Man pasirodė, kad jie susistumdė. Išgirdo, kad kažkas nukrito. Išėjo ir pamatė, kad nukrito S., bet jis greit atsistojo. Vyras pasakė jai iškviesti policiją. Nuėjo į kambarį ir paskambino, pasakė, kad kaimynas išgėręs, įvyko konfliktas. Atvažiavo policijos pareigūnai. Atvažiavo policijos pareigūnai ir S. su M. tarp durų išskyrė, nes jie vėl buvo susikibę. Smūgių nematė, bet matė, kad stumdėsi. Policijos pareigūnai tarpduryje juos išskyrė ir S. išvedė į koridorių su antrankiais, o juos apklausė. M. lūpa buvo nubrozdinta. Prieš tai ji nebuvo nubrozdinta. S. pamatė kitą dieną, ant jo veido, po akimi buvo kraujosruva. Kai jie buvo susikibę sužalojimų ir kraujo nematė. Vėliau su S. bendravo. Antros apklausos metu sakė netiesą. Sakė, kad S. pastūmė vaiką, bet to nebuvo. Melavo, kad buvo prigąsdinta ir tai, kad M. jai grasino. Netiesa, kad M. trenkė. Nematė to, tik girdėjo susistumdymą. Vaikas išsigando, pradėjo verkti, nes tuo metu, kai jie ėjo į bendrą balkoną, vėl išėjo kaimynas ir jie vėl susistumdė. Vaikas tai išgirdo ir išbėgo į koridorių. S. patraukė vaiką, kad jo neužgautų. Policijos pareigūnai juos išskyrė (b. l. 140-141).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. P. parodė, kad 2019 m. gruodžio 24 d. apie 21 val. ji su sugyventiniu M. P. ir vaiku grįžo iš svečių. Greitai ji su M. pradėjo kloti lovą virtuvėje, kur miega. Vaikas buvo kitame kambaryje, žiūrėjo filmukus. Po kelių minučių vaikas atėjo į virtuvę sakydamas, kad kaimynas atnešė kreidą ir popierių. Ji vaikui atsakė, kad jis eitų žaisti į savo kambarį, ką šis ir padarė. Po kelių minučių į virtuvę atėjo kaimynas S. iš (duomenys neskelbtini) buto ir pasakė M., kad jis nevaikščiotų pas jį į kambarį nepasibeldus. M. pradėjo sakyti, kad S. išeitų iš virtuvės bei išstūmė jį iš virtuvės į koridorių, pirmas su dešine ranka trenkė kaimynui iš kumščio į veidą. Sudavė mažiausiai vieną kartą, ar sudavė daugiau kartų, ji pasakyti negalėjo. Visą tai matė gerai, kadangi atstumas buvo apie 1 metrą. Po smūgio kaimynas nukrito. Atsikėlęs kaimynas pasakė, kad iškvies policiją ir nuėjo į savo virtuvę. T. M. pribėgęs prie jos pradėjo sakyti, kad ji skambintų pirma į policiją. Ji atsisakė, tačiau jis liepė jai tai padaryti. Ji iškvietė policiją. Kol policija važiavo, M. liepė jai sakyti, kad jis nemušė kaimyno. Kadangi M. ir anksčiau smurtavo prieš ją, nors niekur ir nesikreipė dėl to, ji buvo išsigandusi, matė kaip stipriai sudavė S., todėl tuo meta jam pažadėjo, kad policijai sakys taip, kaip jis jai liepė. Ji ėjo į balkoną, kad pasižiūrėtų ar neatvažiavo policija. Iš paskos ėjo M.. Iki balkono ji nenuėjo. Kaimynas sugriebė M. už drabužių iš nugaros, sakydamas, kad jis nekur neis. Įvyko susistumdymas, todėl ji atsistojo tarp vyrų, kad jie nesusimuštų. Iš kambario išbėgo vaikas ir pradėjo verkti, pribėgo prie jų. Kaimynas S. vaiką patraukė toliau nuo visos sumaišties. Tuo metu užėjo policija kartu su medikais. Policija uždėjo S. antrankius ir išvedė. Medikė apžiūrėjo vaiką, jis buvo tik išsigandęs. S. buvo išvežtas į policiją (b. l. 20).

Teisiamojo posėdžio metu 2020 m. lapkričio 24 d. liudytojas A. M. parodė, kad tiksliai nieko neprisimena. Gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini), įvyko konfliktas tarp kaimynų, kurie gyvena šalia. Atvykus į įvykio vietą, jie sulaikinėjo nenukentėjusįjį, buvo moteris, paaiškino, kad jos vaikui iki (duomenys neskelbtini) m., minėtas pilietis trenkė vaikui. Stumdėsi moteris, nukentėjusysis ir buvo dar kažkas. Išskyrė šį vyrą (teismo pastaba – nukentėjusįjį) ir moterį. Pilietis paaiškino, kad vaikui perka flomasterius, popierių, kad jis jo nestūmė, kad jis gerai su juo bendrauja. Tuo momentu buvo informacija, kad jis tą vaiką pastūmė, tas vaikas verkė. Jei būtų matomi sužalojimai, būtų iškvietę med. pagalbą. Buvo greitoji. Prisiminė buvo moteris, vaikas, su moterimi dar buvo vyras (b. l. 153-154).

Teisiamojo posėdžio metu 2020 m. lapkričio 24 d. liudytojas R. R. parodė, kad 2019 m. gavo bylą. Išnagrinėti administracinio nusižengimo protokolą, kad nukentėjusysis susimušė su įtariamuoju. Buvo iškviesti pareiškimą parašę asmenys, kaltinamasis ir mergina A.. Jie buvo apklausti. Prieš tai buvo apklaustas nukentėjusysis. Po kažkiek dienų, gal po savaitės, mergina atėjo į komisariatą ir pasakė, kad nori duoti kitus parodymus. Ji pasakė, kad nukentėjusysis (rodo į nukentėjusįjį) atėjo į jų kambarį, kilo konfliktas, kurio metu jis pastūmė kaltinamąjį, prasidėjo muštynės. Kai pasikeitė liudytojos parodymai, tada buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Buvo gautas pareiškimas iš nukentėjusiojo, pradėtas tyrimas, apklausta liudytoja A.. Pradžioje ją apklausė administracinėje byloje. Ji buvo labai nusiteikusi pakeisti prieš tai duotus parodymus. Kaip suprato jai nusibodo kentėti smurtą, kadangi buvo atėjusi su mėlyne. Kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas tada buvo antri parodymai. Patvirtino parodymus, kuriuos davė administracinėje bylos medžiagoje. Jie buvo vienoje patalpoje, bet vienas nuo kito toliau. Gal ir galėjo girdėti vienas kitą. Parodymai buvo jų panašūs (b. l. 154-155).

Teisiamojo posėdžio metu 2020 m. gruodžio 17 d. liudytojas T. K. parodė, kad (duomenys neskelbtini) susimušė kaimynai. Buvo gautas iškvietimas, kad kaimynas užpuolė pranešėją. Skambino moteris, tiksliai pasakyti negalėjo. Atvažiavo greitoji medicinos pagalba. Jis atvažiavo su A. M.. Atsidarius lifto durims išgirdo grumtynių garsus. Kairėje pusėje buvo butas, o tarpduryje už drabužių buvo susikibę du vyrai, kuriuos atskyrė. Nukentėjusiajam po akimi buvo tamsiai mėlynos spalvos kraujosruva. Kraujosruva buvo galimai po dešine akimi, prie pat akies. Buvo kaltinamasis ir moteris, kuri bandė juos atskirti. Vienu momentu koridoriuje buvo mažametis vaikas. Kaltinamasis su moterimi nurodė, kad kaimynas nepasiklausęs atėjo pas juos į butą, įvyko konfliktas, kaimynas trenkė jo vaikui ir jie pradėjo stumdytis, kaltinamasis išstūmė nukentėjusįjį iš savo kambario ir moteris, kaip suprato kaltinamojo sugyventinė, iškvietė policiją. Nukentėjusysis atėjo įteikti vaikui kalėdinę dovaną ir dėl kažko kaltinamasis jį išstūmė iš kambario. Nukentėjusysis nesakė, kad jį kažkas sumušė, sakė, kad jį išstūmė, o dėl smūgių, fizinio skausmo sukėlimo neminėjo. Blaivumo nenustatinėjo. Iš nukentėjusiojo sklido alkoholio kvapas, jis svirduliavo, nelabai aiškiai kalbėjo. Kaltinamasis aiškiai kalbėjo ir dėstė mintis. Moteris buvo labai užtikrinta savo žodžiais, kad kaimynas atėjo ir per prievartą davė dovaną vaikui, o vaikas jos nenorėjo. Jie patikėjo. Medikai apžiūrėjo vaiką, bet jokių sumušimų nenustatė. Tai, kad kaimynas sudavė vaikui, sužinojo iš kaltinamojo. Nukentėjusysis sakė, kad atėjo į svečius, jį įleido ir dėl kažko įvyko konfliktas. Ten bendrabučio tipo butas, įėjus yra prieškambaris, tiesiai kaltinamojo butas, dešinėje pusėje nukentėjusiojo butas. Įvykio vietos apžiūros nedarė. Priėmė pareiškimus iš kaltinamojo ir jo sugyventinės. Jiems pasirodė, kad nukentėjusysis buvo neblaivus, todėl jam buvo pasiūlyta kreiptis į policiją. Kartu su dviem pareiškimais jį pristatė į komisariatą. Neprisimina, ką nukentėjusysis atsakė dėl kraujosruvos (b. l. 161).

Teisiamojo posėdžio metu prokurorės pateikti ir teismo prijungti duomenys:

- patvirtinta kopija nutarimo nepradėti administracinio nusižengimo teisenos S. S. atžvilgiu (b. l. 169-172);

- administracinio nusižengimo protokolas, surašytas S. S. (b. l. 174-175);

- 2019 m. gruodžio 24 d. S. S. administracinio sulaikymo protokolas (b. l. 176).

- patikros sertifikatas, alkotesterio parodymai – S. S. nustatytas 1,73 prom. neblaivumas (b. l. 177-178);

S. S. asmens tapatybės kortelės kopijos, duomenų iš bazių apie S. S. (b. l. 187-191).

- spalvota nuotrauka, kurioje akivaizdžiai matomas pamėlynavimas, paraudimas - sužalojimas virš kairės akies (b. l. 167).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Šio nuosprendžio II dalyje nurodyti duomenys pripažįstami įrodymai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnis).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad M. P. kaltė, padarius jam inkriminuojamą BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina nuosekliai įvertinus byloje surinktus įrodymus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vientisą įrodomąją grandinę.

Įrodyta, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo konfliktas. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad – „<...> bendrame koridoriuje susibarė su kaimynu <...> išėjo į koridorių ir vieną kartą sudavė kaimynui. Galima sakyti, kad ne sudavė, o pastūmė. Du kartus nesudavė. Jis toliau šaukė, nuo stūmimo atsitrenkė į sieną. Stūmė stipriai.“. Taigi, pradžioje patvirtinęs, kad nukentėjusiajam sudavė, tuos pačios apklausos metu ir kitame teismo posėdyje, po pertraukos, parodė, kad nesudavė, o pastūmė nukentėjusįjį, o šis atsitrenkė į sieną. Ikiteisminiame tyrime apklaustas įtariamuoju, kaltinamasis taip pat teigė, kad kaimyno nemušė. „<...> Jis atstūmė kaimyną nuo savęs, šis atsitrenkė į sieną ir pasakė, kad tuoj iškvies policiją. <...> Kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto atsistojo prie balkono durų ir pasakė jam niekur nepabėgti ir vėl jį paėmė už gerklės, jie susistumdė su kaimynu, tada atbėgo jo sugyventinė, atsistojo tarp jo ir kaimyno, tada išbėgo sūnus N. į koridorių. Kaimynas atstūmė vaiką į šoną, šis atsitrenkė į spintą ir labai išsigando ir pradėjo verkti“ (b. l. 51).

Svarbu ir tai, kad teisiamajame posėdyje 2020 m. gruodžio 17 d. kaltinamasis dar kartą patvirtino, kad stūmė nukentėjusįjį, tačiau, nurodė ir tai, kad nukentėjusiajam kraujosruva po akimi pati atsirasti negalėjo, gailisi, kad sugadino nukentėjusiajam šventes ir pažadėjo atlyginti jam žalą. Taigi, kaltinamasis, pirmoje apklausoje teisme pripažinęs sudavęs nukentėjusiajam, o vėliau tai neigęs, nurodydamas, kad tik stipriai stūmė šį, faktiškai pripažino panaudojęs prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą, dėl kurio nukentėjusysis buvo ir parkritęs.

Pažymėtina, kad kaltinamojo parodymai nėra nuoseklus ir nurodant vietą ir konflikto su nukentėjusiuoju priežastį. Taip, ikiteisminiame tyrime parodęs, kad kaltinamasis įsiveržė į virtuvę ir griebė jį už gerklės, teisme parodė tik tai, kad nukentėjusysis įžeidinėjo jį ir jo draugę, todėl būtent koridoriuje (teismo pastaba – tarp butų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) panaudojo prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą.

Minėta, kad teismas nustatė, jog fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį pasireiškė būtent smūgiu šiam sudavimu į veido sritį, dėl ko buvo padarytas Specialisto išvadoje konstatuotas sužalojimas, kuris padarytas pastarajam iki jo apžiūros gydymo įstaigoje 2019 m. gruodžio 26 d. Tai patvirtina ir medicininiai dokumentai. Nukentėjusįjį apžiūrėjus 2019 m. gruodžio 24 d., nustatyta, kad šis skundėsi stipriu galvos skausmu. Prieš kelias minutes kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto sumušė pranešėją. Sumušta galva. BPC S. S. (b. l. 27, 28). Medicinos dokumentų išraše patvirtinama, kad S. S. ((duomenys neskelbtini)) trauma gavo 2019 m. gruodžio 24 d. 21:00 val. Kairio antakio srities sumušimas. „Tyčia sužaloji kiti. (duomenys neskelbtini)sumušė iš matymo pažįstamas asmuo.“ (b. l. 29).

Tai, kad nukentėjusiajam buvo sužalotas kairys antakis ir buvo kraujosruva, patvirtino ir į įvykį atvykęs policijos patrulis - 2020 m. gruodžio 17 d. teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas T. K. parodė, kad „<...>Nukentėjusiajam po akimi buvo tamsiai mėlynos spalvos kraujosruva<...>“. Kraujosruva nustatyta ir pristačius nukentėjusįjį į policijos komisariatą, kur buvo padaryta ir fotonuotrauka.

Nukentėjusiojo parodymai nesikeitė. Tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme davė nuoseklius parodymus apie kaltinamojo jam suduotus smūgius į veido sritį ir padarytą sužalojimą. Pastarojo parodymai patvirtinti jau aptartais įrodymais.

Sugretinus aukščiau aptartus duomenis, teismas konstatuoja, kad šių byloje esančių įrodymų visiškai pakanka konstatuoti, kad M. P. 2019 m. gruodžio 24 d. vakare, apie 21:40 val., nenustatytu laiku, bute, adresu (duomenys neskelbtini) g., bendrame koridoriuje tarp butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, kumščiu ne mažiau vieno karto sudavė į veidą nukentėjusiajam S. S., dėl ko šiam padarė kairio viršutinio voko žaizda ir viršutinio voko kraujosruva, taip nežymiu sutrikdė jo sveikatą.

Teismas tikslina faktines aplinkybes, kurios nėra iš esmės skirtingos nuo nustatytų ikiteisminiame tyrime, nurodydamas tikslesnį veikos padarymo laiką ir vietą, nes veika padaryta ne pačiame nukentėjusiojo bute Nr. (duomenys neskelbtini), o bendrajame koridoriuje tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo butų, atitinkamai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Dėl liudytojos A. P. parodymų.

Liudytoja A. P. davė prieštaringus parodymus, juos ne kartą keitė. Taip, ikiteisminiame tyrime apklausta liudytoja parodė, kad M. sakė S. išeiti iš virtuvės ir šį išstūmė iš virtuvės į koridorių, pirmas su dešine ranka trenkė kaimynui iš kumščio į veidą. Sudavė mažiausiai vieną kartą, ar sudavė daugiau kartų, ji pasakyti negalėjo. Visą tai matė gerai, kadangi atstumas buvo apie 1 metrą. Po smūgio kaimynas nukrito <...> M. liepė jai sakyti, kad jis nemušė kaimyno. Kadangi M. ir anksčiau smurtavo prieš ją, nors niekur ir nesikreipė dėl to, ji buvo išsigandusi, matė kaip stipriai sudavė S., todėl tuo meta jam pažadėjo, kad policijai sakys taip, kaip jis jai liepė (b. l. 20). O jau teisiamajame posėdyje liudytoja A. P. parodė, kad <...> Kaimynas buvo išgėręs, jis atėjo, pabeldė į duris ir pradėjo ant jos ir M. rėkti: „tu čia daugiau pas mane nevaikščiosi“. Vėliau jis nepasibeldęs atėjo pas juos į virtuvę, jie koridoriuje susistumdė, o ji nuėjo pas vaiką. Matė kaip jie susistumdė, nes buvo virtuvėje, klojo lovą. Nematė kaip jie susistumdė, nes durys buvo privertos, bet girdėjo, kad vyko konfliktas. <...> Jie susimušė. Pasirodė, kad jie susistumdė. Išgirdo, kad kažkas nukrito. Išėjo ir pamatė, kad nukrito S., bet jis greit atsistojo. <...> M. lūpa buvo nubrozdinta. Prieš tai ji nebuvo nubrozdinta. S. pamatė kitą dieną, ant jo veido, po akimi buvo kraujosruva. Kai jie buvo susikibę sužalojimų ir kraujo nematė (b. l. ). Liudytoja teisiamojo posėdžio metu akcentavo, kad ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus - antros apklausos metu sakė netiesą. Sakė, kad S. pastūmė vaiką, bet to nebuvo. Melavo, kad buvo prigąsdinta ir tai, kad M. jai grasino. Netiesa, kad M. trenkė. Nematė to, tik girdėjo susistumdymą.

Taigi, iš tokių parodymų aišku, kad šios liudytojos parodymais tikėti nėra pagrindo dėl jų melagingumo, o konkrečiai, dėl parodymų duotų teisme. Liudytojai buvo išaiškinta teisė neduoti teisme parodymų prieš savo vaiko tėvą ir savo sugyventinį, su kuriuo kartu gyvena kaip šeima, todėl, faktiškai laikytina prieš savo šeimos narį. Visgi, liudytoja sutiko duoti parodymus, suprato melagingų parodymų pasekmes ir teismui melavo, norėdama palengvinti kaltinamojo padėtį. Pažymėtina ir tai, kad ir patys pirmieji paaiškinimai, kai tik buvo iškviesta policija, taip pat pasireiškė šios liudytojos melu, nes ji melagingai, palaikydama kaltinamąjį, apkaltino nukentėjusįjį smurtu prieš vaiką. Tai ji patvirtino ir apklausiama 2020 m. sausio 10 d. (b. l. 181) administracinio nusižengimo teisenoje.

Dėl aptarto, teismas sprendžia, kad A. P. galimai padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, todėl apie tai turi būti pranešta prokurorui.

IV. Dėl bausmės skyrimo

Pažymėtina, kad BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Spręsdamas dėl M. P. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. M. P. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, susijusį su kito žmogaus nežymiu sveikatos sutrikdymu. M. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Taip pat, atsižvelgiama į M. P. asmenybę – jauno amžiaus, nevedęs, turi sugyventinę, nepilnametį sunų (b. l. 77), teistas (b. l. 69–76), per penkerius metus baustas už administracinių nusižengimų padarymus (b. l. 82–85), SODROS duomenimis nedirba. Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre, valstybinis kaltintojas nesurinko.

Manytina, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskyrus laisvės apribojimo bausmę, šios bausmės dydį nustatant lygų bausmės vidurkiui. Kartu taikytini BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte, 5 dalies 4 punkte numatyti įpareigojimas ir draudimas.

V. Dėl civilinių ieškinių

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 25,19 EUR žalos už nukentėjusiojo gydymą atlyginimo (b. l. 39). Iš byloje pateikto gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad 2019 m. gruodžio 26 d. buvo teiktos oftalmologo paslaugos, diagnozė – akies voko ir periokulinės srities žaizda (b. l. 41). Teismui nekyla abejonių dėl prašomos priteisti turtinės žalos tiesioginio priežastinio ryšio su kaltinamojo padaryta nusikalstama veika. Prašomas priteisti žalos dydis pagrįstas kartu su civiliniu ieškiniu pateiktais įrodymais, todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl M. P. nusikalstamos veikos patirtų išlaidų, tenkintinas ir iš M. P. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 25,19 EUR suma.

Nukentėjusysis baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl patirtos 500 eurų turtinės ir neturtinės žalos. Nurodė, kad po sumušimo turėjo porą savaičių tepti sumuštą antakį gydomaisiais kremais ir maskuoti kraujosruvas. Be to, dė1 susidariusios situacijos negalėjo susitikti per Kalėdas su artimaisiais. Įvykio pasekmes nurodė šias – patyrė fizinį skausmą, laisvės apribojimą, stresą, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, darbovietėje pablogėjo jo reputacija (b. l. 35).

Šioje byloje nustačius, kad kaltinamasis atsakingas už nukentėjusiojo patirtą nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl pagal pirmiau nurodytas BPK nuostatas kaltinamasis turi atlyginti turtinę žalą, susijusią su nukentėjusiojo turėtomis išlaidomis. Iš kaltinamojo M. P. priteistina civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo S. S. naudai 100 EUR turtinė žala.

Vertinant nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymi, kad toks reikalavimas grindžiamas tuo, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo veiksmų patyrė skausmą, stresą, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, darbovietėje pablogėjo jo reputacija.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Įvertinęs ieškinio pagrindą ir nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo paaiškinimus, teismas neabejoja, kad dėl M. P. nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė skausmą, nepatogumus ir išgyvenimus dėl to. Teismas, siekdamas išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį bei jo galimybes atlyginti turtinę žalą. M. P. yra jauno, darbingo amžiaus, šiuo metu nedirba. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau išdėstytų, neturtinės žalos piniginės išraiškos dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių pagrindu, nukentėjusiajam S. S. nustatytinas 150 EUR atlygintinos neturtinės žalos dydis. Teismo vertinimu, būtent tokia suma neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiks ne tik pirmiau aptartas šiam dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, bet ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad toks neturtinės žalos dydis atitinka ir teismų praktiką bylose pagal BK 284 straipsnį, tai yra, priteisiamos neturtinės žalos sumos paprastai svyruoja apytiksliai nuo 145 EUR iki 1 500 EUR (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2014, 2K-522/2013, 2K-267/2013, 2K-605/2011, 2K-144/2010, 2K-382/2009, 2K-316/2008, 2K-648/2015).

Dėl kardomųjų priemonių ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Ikiteisminio tyrimo metu M. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 56) – paliktina iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokai su CD laikmenomis prisegti prie galinio viršelio, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant:

- būti namuose nuo 22:00 val. iki 06:00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar sveikatos priežiūra;

- dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- iki 2021 m. kovo 01 d. atlyginti nukentėjusiajam S. S. nusikalstama veika padarytą 100 EUR turtinę žalą;

- per 14 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir būti joje užsiregistravusiam iki bus įvykdytas nuosprendis;

- uždrausti bendrauti su nukentėjusiuoju S. S., jeigu tai nesusiję su turtinės ar neturtinės žalos atlyginimu.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui S. S. 100 EUR turtinei žalai atlyginti ir 150 EUR neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamojo civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 25,19 EUR turtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokus su CD laikmenomis, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu (jeigu ji paskirta) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.