- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-10-05
- Bylos Nr.
- N1-29-443/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arturas Rauktys
- Nukentėjusysis
- A. G.
- Kaltinamasis
- E. M., M. S.
- Advokatai
- Mindaugas Skruibis
- Kategorijos
nepilnamečiam kaltinamajam E. M., nepilnamečio kaltinamojo gynėjui advokatui Donatui Ramanauskui,
kaltinamajam M. S., kaltinamojo gynėjui advokatams Mindaugui Skruibiui ir Mariui Kuzminovui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
nepilnametis kaltinamasis E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis pagrindinį išsilavinimą, mokosi (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Šakių rajono apylinkės teismo 2015-12-07 pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 m. 3 mėn., įpareigojant būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su mokslu ar darbu, mokytis, taip pat bausmės laikotarpiu nevartoti alkoholinių gėrimų; 2) Šakių rajono apylinkės teismo 2017-02-20 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 21 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su mokslu, tęsti mokslą; vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 21 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su mokslu, tęsti mokslą; 3) Šakių rajono apylinkės teismo 2017-06-14 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalį ir skirta 60 parų arešto bausmė; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 40 parų arešto bausmė; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d., 3 d., 65 str. 1 d. 2c p., paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su Šakių rajono apylinkės teismo 2017-02-20 baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. N1-38-443/2017 paskirta bausme, t. y. prie neatliktos bausmės dalies – 6 mėnesių laisvės apribojimo, vieną arešto parą prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms (1:2), pridėti paskirtos – 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmės dalį ir galutinę subendrintą bausmę skirti 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 str. E. M. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 m. 6 mėn.; motoroleris „Yamaha“, be valstybinio numerio, VIN kodas VTLSA227000001812, priklausantis E. M., baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, nutartas konfiskuoti, teistumas neišnykęs, ir
kaltinamasis M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šakiuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis AB „(duomenys neskelbtini)“ šaltkalviu, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), iki nusikaltinmo padarymo neteistas, teistas Šakių rajono apylinkės teismo 2017-01-19 pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir paskirta 35 MGL (1 318 Eur) dydžio piniginė bauda, nustatant 6 mėnesių terminą paskirtai baudai sumokėti, visiškai tenkinant civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie SAM ieškinį priteista solidariai iš kaltinamųjų T. Š. ir M. S. 36,21 Eur nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie SAM naudai; Šakių rajono apylinkės teismo 2016-10-06 nutartimi byla Nr. 1-126-443/2016 (1-01-1-21137-2016-6) M. S. atžvilgiu nutraukta Lietuvos Respublikos BK 38 str. pagrindu – susitaikius su nukentėjusiuoju; šiuo metu Šakių rajono apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-49-630/2017 (1-01-1-27265-2016-4), kurioje kaltinamasis M. S. kaltinamas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti (Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d.; 259 str. 2 d.),
kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
nepilnametis kaltinamasis E. M. ir kaltinamasis M. S. 2016 m. naktį iš gegužės 30 d. į gegužės 31 d., ikiteisminio tyrimo ir bylos teisminio nagrinėjimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje su kitais dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pritaikę laukinių durų raktą, įsibrovė į Šakių kultūros centro padaliniui priklausančios (duomenys neskelbtini) laisvalaikio salės pastato vidų, išlaužė kabineto durų spynos šerdelę, pritaikę durų raktą, pateko į salės patalpą ir iš ten pagrobė Šakių kultūros centrui priklausančius daiktus: DVD grotuvą ,,Philips“ – 44,99 Eur vertės, įgarsinimo aparatūrą, tai yra 2 garso kolonėles, garso stiprintuvą, garso valdymo pultą, mikrofoną, jungiamuosius laidus, kurių bendra vertė – 1448,10 Eur, ir A. G. priklausančius 2 DVD grotuvus, kurių bendra vertė 35 Eur, tuo Šakių kultūros centrui padarė iš viso 1493,09 Eur turtinę žalą, o A. G. – 35 Eur turtinę žalą, – taip padarydami nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.
Nepilnametis kaltinamasis E. M. visiškai prisipažįsta, o kaltinamasis M. S. – neprisipažįsta padarę nurodytą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK (toliau tekste – BK) 178 str. 2 d. Be to, kaltinamųjų kaltė įrodyta liudytojų ir nukentėjusiosios parodymais, įvykio vietos apžiūros, akistatų, reikalaujamų daiktų pateikimo protokolais ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.
Nepilnametis kaltinamasis E. M. teisme parodė, kad kuo kaltinamas supranta, kaltu prisipažįsta visiškai. M. S. pažįsta – susipažino 2016 m. kovo mėnesį per V. (duomenys neskelbtini) E. M. gyveno bendrabutyje, buvo sakęs, kad yra tokios garso kolonėlės. Kaltinamasis su M. S. susitarė, kad pavogs tas kolonėles – jiems reikėjo pinigų. M. S. atvažiavo ir E. M. apie 21 val. paėmė iš bendrabučio – E. M. jų laukė pagrindiniame kelyje autobusų stotelėje, automobilis buvo sidabrinės spalvos. Jie atvažiavo trys – M. S. ir dar du asmenys. Visi nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), jie palaukė kaltinamojo aikštelėje. Kaltinamasis E. M. atitaikė raktą – tiko jo bendrabučio durų raktas, su kuriuo ir atrakino duris bei pateko į patalpų vidų ir paėmė kolonėles. Nunešė kolonėles vienas E. M. iki aikštelės – nešė per du kartus, kitų nekvietė padėti. M. S. tuo metu laukė aikštelėje. Kolonėlės buvo skirtos pardavimui. Prieš įvykdydami nusikaltimą kaltinamasis su M. S. susitarė, kad parduos tas kolonėles. (duomenys neskelbtini) kaime E. M. paleido ant kelio ir jie nuvažiavo į krepšinio aikštelę. E. M. jau anksčiau buvo pasibandęs atsirakinti tas duris. Atnešė pavogtus daiktus, sukrovė juos į automobilį ir išvažiavo. Į automobilį viskas tilpo lengvai. E. M. paleido prie Šakių mokyklos „Varpas“, o jie kažkur nuvažiavo. Paskui susitiko prie autobusų stoties, o jie nuvažiavo tuos daiktus pasidėti. Paskui kaltinamąjį nuvežė atgal į bendrabutį – sutarė daiktus parduoti ir pinigus pasidalinti per pusę. E. M. su M. S. susirašinėjo SMS. Kolonėlių niekas nepardavė. Po vagystės juos greitai surado ir išaiškino (t. 2, b. l. 126).
Teisėjas, nepilnamečio kaltinamojo E. M. parodymuose esant netikslumų, jam gerai neprisimenant įvykio aplinkybių, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 1 d. 2 p., balsu perskaito E. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Nepilnametis kaltinamasis E. M. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad M. S. pažįsta gal nuo 2016 m. pavasario. Susipažino su juo per pusbrolį V. Su juo bendravo ir telefonu, ir mieste gyvai kelis kartus susitikę. Buvo sakęs ar užsiminęs, kad kartais pasisavina ne savo daiktus, tai yra, vagiliauja. Likus iki vagystės gal dviems savaitėms M. S. paklausė ar žino ką nors vertingo. Suprato – ar žino ką pavogti konkrečiai, kas turėtų didelę vertę. Pasakė, kad žino, jog yra kolonėlės Briedžių mokykloje, kad turi raktą nuo bendrabučio kambario, kuris, patikrino, kaip tik tinka ir durims Briedžių mokyklai atrakinti. M. S. paklausė, ar reikėtų padėti. Jis pasakė, kad nueiti gali vienas ir paimti garso kolonėles iš mokyklos, o jis suras su kuo jas paimti. Kalbos apie pinigus už pavogtas kolonėles nebuvo, bet suprato ir tikėjosi, kad jis užmokės už kolonėles. Praėjus po pokalbio panašiai dviems savaitėms parašė SMS M. S., kad vakare atvažiuotų jį pasiimti iš Marijampolės PRC Kudirkos Naumiesčio skyriaus bendrabučio. Atvažiavo jie apie 22 val. ir laukė prie autobusų sustojimo aikštelės. Automobilis buvo nedidelis, markės nežino, šviesios spalvos, dviejų durų, numerių nežino. Automobilyje buvo dar du jam nepažįstami vaikinai, be M. S. Pasakė, kad važiuoja į (duomenys neskelbtini) . Paleido (duomenys neskelbtini) kaime priešais M. parduotuvę esančioje krepšinio aikštelėje ir jis nuėjo į mokyklą. Su savimi turėjo raktą nuo savo bendrabučio kambario durų, kurį buvo patikrinęs ar tinka savaitę prieš vagystę, kuriuo atsirakino duris, vienų durų spyną sugadino, nes nėjo atrakinti ir per du ar tris kartus kartus išsinešė garso aparatūrą, kolonėles, DVD, atrodo, kad buvo trys mikrofonai, laidai, pultas. Tuo metu lauke buvo tamsu, gatvės nebuvo apšviestos. Viską atsinešė prie mašinos. Iš mašinos visi išlipo ir M. S. viską sukrovė į bagažinę, kur viskas sunkiai tilpo, nes mašina buvo maža. M. S. su tais vaikinais pasitaręs nusprendė, kad paleis jį prie “Varpo” mokyklos, o jie nuvažiavo išsikrauti garso aparatūrą, pasukus nuo J. Basanavičiaus gatvės į dešinę. Jie liepė, kad jų lauktų prie stoties, nes buvo sutarimas, kad jie parveš atgal į (duomenys neskelbtini) . Panašiai, gal po 20 min., jie atvažiavo ir paėmė nuo autobusų stoties ir parvežė į (duomenys neskelbtini) . M. S. važiuojant sakė, kad jeigu parduos vogtus daiktus, tai pinigų jam duos, kiek – nesitarė. Pagrinde su M. S. tą vakarą bendravo SMS žinutėmis. Po parvežimo į (duomenys neskelbtini) daugiau M. S. nebuvo sutikęs (t. 1, b. l. 139-143).
Nepilnametis kaltinamasis E. M. davė analogiškus parodymus apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjos L. Masevičiūtės (t. 1, b. l. 145-146).
Motyvuojamoji dalis
Nepilnametis kaltinamasis E. M. patvirtino, kad tai tikrai jo parodymai ir jie yra tikslesni nei duotieji teisme, nes tuomet buvo praėję mažiau laiko nuo vagystės ir jis geriau prisiminė viską. Tačiau jis nesakęs sakinio, kad „nebūčiau kolonėlių vogęs jeigu M. S. nebūtų pasiūlęs parduoti“. Po parodymais yra tikrai E. M. parašas. Dirbo prie statybų, vagysčių jau nedaro, nes suprato, kad galima ir užsidirbti pinigų, labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. E. M. nėra jokio motyvo apkalbėti M. S.. Su M. S. kartais susitikdavo parke, iki nusikaltimo buvo susitikę kelis kartus – buvo pažįstami. Dėl vagystės – kalba buvo apie tai, kad reikia pinigų ir tada E. M. užsiminė, kad yra kolonėlės. Tyrėjas klausinėjo visų aplinkybių. E. M. žinojo, kad laisvalaikio salės yra kelios durys, bet nebuvo tikras, kad pavyks pavogti kolonėles. Dėl konkrečio sumos nesitarė, nes nežinojo už kiek parduos kolonėles. Atsimena, kad atvyko į bendrabutį jo pasiimti apie 22 val. E. M. sulaikė darbe prieš pietus ir nusivežė į policijos komisariatą. Policijoje apklausinėjo, per apklausą nedalyvavo gynėjas, jam nedavė iš kitų bylų parodymų paskaityti, nepasakė, ką kiti žmonės kalba apie kaltinamąjį. E. M. prisipažino padaręs nusikaltimą, jam pasakė, kad tos kolonėlės yra pas M. S.. E. M. ebuvo nurodyta kokius parodymus duoti. Po nusikaltimo su nukentėjusiąja jis nekalbėjo, nukentėjusiosios neatsiprašė, todėl dabar nori atsiprašyti (atsiprašo nukentėjusios) (t. 2, b. l. 126-127).
Kaltinamasis M. S. teisme parodė, kad neprisipažįsta kaltu, nieko neatsimena, prašo pagarsinti jo ikiteisminio tyrmo metu duotus parodymus.
Advokatui M. Kuzminovui teismo paprašius leisti su ginamuoju pasitarti ir teismui jiems suteikus tokią galimybę, kaltinamasis M. S. pareiškė atsisakantis duoti parodymus.
Advokatui M. Kuzminovui patikslinus jo atstovaujamo kaltinamojo poziciją, išsiaiškinta, kad M. S. sutinka duoti parodymus po visų įrodymų ištyrimo (t. 2, b. l. 127).
Kaltinamasis M. S., baudžiamojoje byloje po visų įrodymų ištyrimo paaiškino, kad neatsimena visko smulkiai. Atsimena tik, kad atvažiavo pas jį E. M. ir M. S. nupirkęs kolonėles. Natsimena daugiau tos dienos įvykių (t. 2, b. l. 159).
Teisėjas, kaltinamajam M. S. neatsimenant įvykio aplinkybių, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 1 d. 2 p., balsu perskaito M. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Kaltinamasis M. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad maždaug 2016-06-01 apie 18.30 val. Šakiuose prie Zanavykų turgavietės Aušros gatvėje susitiko E. M., kurį žino pravardėmis “V.” ir “G.”. Jis buvo su kažkokiu M. S. nepažįstamu draugu, buvo atvažiavę su juoda Audi 80. E. M. paklausė, ar M. S. nenorįs pirkti garso aparatūros už 50 eurų. M. S. pasidomėjęs kokia tai apratūra ir kad reikia ją apžiūrėti. Sėdo visi į Audi 80 ir nuvažiavo į Briedžių kaimą, į prie mokyklos esančią krepšinio aikštelę, kur su E. M. draugu liko laukti prie automobilio, o E. M. nuėjo tolyn į gyvenvietę ir per du kartus atnešė: dvi garso kolonėles, tris DVD grotuvus, valdymo pultą, mikrofoną, stiprintuvą ir laidus. M. S. paklausę, iš kur gauta ta aparatūra, į ką E. M. atsakęs, jog aparatūra yra jo. Tada tą aparatūrą sudėjo į automobilį ir parvežė pas M. S. į garažą ir ten jis ją sukrovė. Už minėtą aparatūrą pinigų E. M. nesumokėjo tada, nėra sumokėjęs ir dabar. Kad aparatūra vogta, sužinojęs tik apklausos metu. Aparatūrą buvo paskolinęs savo draugui J. S., kuris galvojo ją pirkti už minėtą pinigų sumą. M. S. vagystėje nedalyvavo, vienas ar su kuom nors vogė E. M. – nežino (t. 1, b. l. 48-49).
Kaltinamasis M. S. patvirtino, kad tai jo parodymai ir jie yra teisingi. Kaltinamasis nevežęs tos aparatūros – draugas vežęs, o M. S. tik sėdėjęs tame automobilyje (t. 2, b. l. 159).
Kaltinamasis M. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltu neprisipažįsta visiškai, jokioje vagystėje nedalyvavo nei su E. M., nei su kitais asmenimis. Savo draugų tarpe 2016 m. pavasarį užsiminė, kad reikalingos į kambarį garso kolonėlės. Gal gegužės mėnesio viduryje paskambino draugas D. V., kuris pasakė, kad toks vaikinukas pravarde ,,V." parduoda kolonėles. Suprato, kad tas V. yra iš (duomenys neskelbtini) kaimo, kaip ir pats D. V.. D. V. padiktavo V. telefono numerį. P. V., šis sakė, kad kolonėlės yra jo. Sutarė, kad jis atveš garso kolonėles į namus. Iki tol buvo sutarę už kolonėles mokėti 40 Eur. V. atvažiavo su Audi 80 markės automobiliu, tamsios spalvos, numerių neįsidėmėjo. Kas vairavo tą automobilį, to asmens nepažinojo, V. buvo šalia, kitų keleivių automobilyje nebuvo. Buvo darbo diena, galėjo būti po pietų. V. atsidaręs bagažinę parodė, kad bagažinėje buvo ne tik garso kolonėlės, bet ir garso aparatūra, tai yra mikrofonas, ir dar kas nurodyta įtarime ir kitų daiktų. Domino garso kolonėlės, toks buvo sutarimas, tačiau V. pasiūlė pirkti ne tik kolonėles, tačiau ir kitus daiktus, kurie nurodyti įtarime, už 40 Eur. Sutiko, nes už 40 Eur tiek aparatūros įsigyti yra “super”. Vairuotojas iš mašinos išlipęs nebuvo, viskas truko labai greitai – 10 min. Kai visus daiktus išiskrovė, kolonėles nešė į kambarį, o visa kita nunešė į garažą. Tuo metu sumokėti 40 E. V. neturėjo, todėl sutarė, kad pinigus jam priveš vėliau, į (duomenys neskelbtini) prie M. parduotuvės. Mama grįžo iš darbo vakare ir jos paprašė 40 Eur. Dar parodė daiktus, už kuriuos turi sumokėti tą 40 Eur. Mama davė pinigų 40 Eur – pasiėmė iš mamos automobilį BMW ir vienas nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) apie 20-21 val. ir perdavė pinigus. Po kelių dienų paskambino D. V. ir paklausė ar pirko kolonėles, ar groja kolonėlės, juokėsi iš jo. D. V. pasakė, kad kolonėlės galimai yra vogtos, nes (duomenys neskelbtini) kaime dingo kolonėlės iš mokyklos ar kultūros centro. D. V. pasakė, kad tas kolonėles galimai ir pavogė V. Gal po kelių dienų į namus atvažiavo policijos pareigūnas V. Skeirys, kuris iš namų paėmė ir išsivežė garso aparatūrą, išskyrus garso kolonėles, kurias buvo davęs laikinai savo draugui J. S. Jas po to nuvyko, paėmė iš J. S. ir perdavė V. Skeiriui. Policininkas pasakė, kad ta garso aparatūra vogta Briedžiuose iš kultūros centro ar mokyklos. Namuose, garaže pas jį D. V. su draugu ar kokiu kitu pašaliniu asmeniu tuo metu, kai ten buvo sudėta garso aparatūra, nebuvo, buvo tik J. S., kuris su savo broliu išsivežė iš jo namų garso kolonėles, kurias jam davė tik laikinai. G. K. jam nežinomas – gal tik iš matymo tokį ir žino. Ką veikė naktį iš 2016-05-30 į 2016-05-31 – nepasakys, nes neatsimena. 2016 m. gegužės mėnesį tarp M. S. ir V. buvę tik keli telefoniniai skambučiai, kaip jie tarėsi dėl kolonėlių kainos ir kai atvežė jam pinigus. Vienas du pokalbiai buvo su juo dienos metu, o vėliausias kontaktas buvo vakare apie 21 val. Nakties metu su juo nėra bendravęs – neatsimena, kad būtų telefonu bendravęs su juo naktį (t. 2, b. l. 22-23).
Kaltinamasis M. S. patvirtino, kad tai jo parodymai ir jie yra teisingi. 2016-05-31 nakties metu su E. M. ar kalbėjo, ar ne – neatsimena. Santykių su E. M. nėra jokių. Girdėjęs, kad E. M. yra vagiukas, Apie tai išgirdo jau po to, kai nupirko tas kolonėles (t. 2, b. l. 159).
Liudytojas D. V. parodė, kad kaltinamąjį M. S. pažįsta, jie kartu mokėsi „Varpo“ vidurinėje mokykloje. E. M. gyvena tame pačiame kaime. Santykiai nėra priešiški. M. S. pravardės neturi, o E. M. vadinamas „G.“. Kaip dar vadinamas – nežino. 2016 m. pavasarį buvo girdėjęs iš pačio E. M., kad jis sugeba įeiti į Briedžių laisvalaikio centrą su savo raktu. Jis pasakė, kad yra kolonėlės kurias galima paimti. Tai pasakė, gal norėdamas pasigirti. Pavogimo būdo neaiškino. Gal po dviejų savaičių liudytojas sužinojo, kad tos kolonėlės jau pavogtos – išgirdo apie tai kaime kalbant. Įtarė, kad taip galėjo padaryti E. M.. Vėliau liudytojas pas M. S. garaže matė tas kolonėles. Matė, būdamas kartu su J. S. ir G. K. – jie visi trys atvažiavo pas M. S. Liudytojas nežinojo, kad tai tos pačios pavogtos kolonėlės, jam tik G. K. pasakė, kad atvežė tas kolonėles. M. S. paaiškino, kad kolonėles nusipirko. Liudytojas smulkiai neatsimena parodymų, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo metu. M. S. lyg ir buvo išsigandęs, jiems kalbant apie tas kolonėles. Kai sužinojo, kas kolonėles pavogė ir pas ką jos yra, tada ir pradėjo kalbėti – M. S. pasakė, kad viskas tuoj išaiškės. M. S. gal bijojo to, kad nusipirko vogtas kolonėles, apie tai žinodamas. Tada kolonėles sudėjo į liudytojo draugo G. K. automobilį ir išvežė pas kitą draugą paslėpti. Liudytojas nevažiavo su jais kartu – liko pas M. S. Daiktus vežė pas J. S.. Po to su E. M. buvo susitikęs, apie vagystę ar kalbėjosi ar ne – nepamena (t. 2, b. l. 127-128).
Teisėjas, liudytojo D. V. parodymuose esant netikslumų, jam gerai neprisimenant įvykio aplinkybių, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 1 d. 3 p., balsu perskaito D. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Liudytojas D. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena Briedžių kaime kaip ir E. M., kurio pravardės ,,V.", ,,G.". Su V. pažįstami, pašneka kai susitinka, nes yra iš vieno kaimo, kažkokių draugiškų santykių su juo nėra. P. V. užsiminė, kad galima patekti į (duomenys neskelbtini) mokyklos patalpas, nes turįs raktą, kuris tinka tai spynai atrakinti. Sakė, kad ten mokyklos viduje yra kolonėlės ir yra galimybė jas pavogti. Jų vogti nesiūlė ir apie tai, kad jis jas pavogs ar planuoja, tokios kalbos iš V. nebuvo. Vėliau kaime išgirdo, kad kolonėlės pavogtos ir įtarė V., nes kaime jis dažnai vagia viską, nors pagautas nebuvo. Vėliau lankėsi su G. K. pas M. S. ir matė kolonėles, pultą. G. K. iš karto atpažino, kad tai kolonėlės iš (duomenys neskelbtini) mokyklos. M. S. pasakė, kad jam tą garso aparatūrą pavogė V. V. M. S. buvo pažadėjęs kažkiek pinigų už pavogtą aparatūrą, bet M. S. jų nesumokėjo jam. Bekalbant pas M. S. į garažą atėjo J. S.. M. S. dar bekalbant pasakė, kad jis, tipo, tai nevogė, o laukė, kol kolonėles pavogs V. Jis buvo su kažkuo nuvažiavęs, gal dar su dviems asmenimis, tačiau su kuom tokiais – konkrečiai neįvardijo. Kažkokių smulkmenų apie vagystę M. S. nepasakojo, tik iš jo pokalbio ėjo suprasti, kad jis nuvažiavo su draugais pasiimti tų kolonėlių V. jau jas pavogus iš (duomenys neskelbtini) mokyklos. M. S. puikiai tai žinojo, ir suprato, kad V. jam atnešė pavogtą garso aparatūrą. Kad M. S. V. telefoną davė gerokai prieš tą vagystę, numerio prašė pats M. S. Kai į garažą pas M. S. atėjo J. S., M. S. buvo labai išsigandęs, nes bijojo policijos, kad V. jau bus sulaikytas ir viską papasakos, kad jis prie vagystės irgi prisidėjo, todėl prašė G. K. išvežti kolonėles, aparatūrą kažkur paslėpti. G. K. iš pradžių nesutiko, tačiau vėliau įkalbėtas kažkur išvežė. M. S. viską sukrovė į G. K. automobilį ir jie visi su J. S. išvažiavo. Dar vos atėjus J. S. M. S. siūlė pirkti tas kolonėles ir, atrodo, kad tarp juodviejų buvo sutarimas, kad jis viską perka ir suprato, kad išveža viską pas J. S. J. S. neklausė nei iš kur toks kolonėlės, nei M. S. jam sakė iš kur jas gavo. Vėliau, gal po kelių dienų, sutiko V. ir jis pasakė, kad kolonėles vogė kartu su S., tik kad nėjo į vidų, o kad atvažiavo su draugais su maža mašina, kurioje vos tilpo ir laukė jo, kol viską atsinešė iki mašinos. Su kuo konkrečiai M. S. tą naktį važiavo į Briedžius vogtų kolonėlių paiimti jis nežino (t. 1, b. l. 60-61).
Liudytojas D. V. patvirtino, kad tai tikrai jo parodymai ir jie yra tikslesni nei duotieji teisme, nes tuomet buvo praėję mažiau laiko nuo vagystės ir jis geriau prisiminė viską. Teisingi parodymai, kad M. S. kolonėles pavogė „V.“. Liudytoją pasikvietė į policiją ir kabinete jie su tyrėja pakalbėjo, – apie ką, neatsimena, paskui buvo apklausa ir buvo rašomas protokolas. Spaudimas nebuvo daromas (t. 2, b. l. 128).
Liudytojas G. K. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, tačiau santykių su jais nepalaiko – jie tik pažįstami. Išgirdo kaime, kad (duomenys neskelbtini) kaime pavogtos kolonėlės. Iš karto pagalvojo, kad tai padarė „G.“ – taip vadinamas E. M. Liudytojas su D. V. ir J. S. nuvažiavo pas M. S. pasiimti žaidimo kompiuterio. Jie užėjo į garažą parūkyti. Liudytojas juokaudamas pasakė, kad žino apie vogtas kolonėles. Tada M. S. persigando ir parodė kur jos padėtos. Tada G. K. jam pasakė, kad jeigu su „G.“ tai padarė, liudytojas policijai tikrai papasakos. Liudytojas yra vedęs renginį tame kaime ir kolonėles atpažino. Tada M. S. paprašė G. K. jas išvežti. Iš pradžių liudytojas nesutikęs, bet paskui jį įkalbėjo. Liudytojas pats nieko nelietė, jam sudėjo viską į automobilį. Kur vežė – nežino, kelią rodė M. S.. D. V. kartu nevažiavo. Važiavo link mažosios Maximos, paskui – link didžiosios, paskui link poliklinikos, paskui pro vaikų namus pasuko į kažkokį apleistą namą. Automobilį pastatė galu, jie išlipo, viską iškrovė, paskui parvažiavo atgal į garažą. G. K. sėdėjo automobilyje. J. S. paliko, o G. K. su D. V. išvažiavo. Iš visų tų aplinkybių suprato, kad M. S. kažkiek prisidėjęs prie vagystės. G. K. nežino tokių atvejų, kad M. S. kaltę suverstų kitam asmeniui – apie tik yra girdėjęs (t. 2, b. l. 128).
Teisėjas, liudytojo G. K. parodymuose esant netikslumų, jam gerai neprisimenant įvykio aplinkybių, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 1 d. 3 p., balsu perskaito G. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Liudytojas G. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad būnant pas M. S. garaže juokais pradėjo M. S. sakyt, kad jis su D. V. viską žino, kad neva M. S. su tuo E. M. pavogė kolonėlės iš laisvalaikio centro. Iš pradžių M. S. gynėsi, bet po to abu su D. V. pasakė – vėlgi juokais, kad E. M. (,,G.”) “skilo” policijoje – pasipasakojo, kad jis kartu vogė su M. S.. Tada M. S. paklausė – ar čia rimtai? Liudytojas su D. V. sakė, kad – taip, rimtai. Tada M. S. “skilo”, sakydamas, kad jis, atseit, nieko nedarė, kad pas jį tik kolonėlės padėtos – ir parodė pirštu į garaže už durų padėtas kolonėles, mikrofoną, laidus ir stiprintuvą. Liudytojas pažino, kad tai buvo būtent ta aparatūra iš (duomenys neskelbtini) laisvalaikio centro, nes mokykloje rengdavo šokius. Kolonėlės jau buvo perdažytos. M. S. išsigando ir prašė tuos daiktus pervežti. Liudytojas nesutiko iš pradžių, bet po to M. S. pradėjo psichologiškai “varyti”, todėl ilgai įkalbinėtas G. K. sutiko. Sakė, kad reikės pervešti tuos daiktus 500 m ir sudėjo pats tas kolonėles ir kt. daiktus į automobilio bagažinę. M. S. rodė važiuoti link ligoninės, kur priešais esančioje gatvėje, apleistoje sodyboje M. S. viską iškrovė. Pats liudytojas sėdėjo automobilyje, o J. S. padėjo M. S. sunešti. Po to grįžo iki M. S. namų, kur paleido M. S. su J. S., o su D. V. išvažiavo namo. Iš M. S. poelgio suprato, kad jis prisidėjo dalyvavęs kolonėlių vagystėje. Jis dažniausia taip elgiasi, pakišdamas kitus, o pats likdamas sausas. Su kuo galėjo įvykdyti tą vagystę E. M. ir M. S. – nežino (t. 1, b. l. 54-55).
Liudytojas G. K. patvirtino, kad tai tikrai jo parodymai ir jie yra tikslesni nei duotieji teisme, nes tuomet buvo praėję mažiau laiko nuo vagystės ir jis geriau prisiminė viską (t. 2, b. l. 128).
Nukentėjusi A. G. parodė, kad dirba Plokščių mokykloje. Atvykusi į darbą 2016 m. birželio mėnesį (duomenys neskelbtini) laisvalaikio centre, atsirakino lauko ir salės duris. Nepastebėjo, kad kabineto durys būtų išlaužtos. Kai atėjo į salę. pastebėjo, kad nėra kolonėlių, 3 DVD grotuvų, pulto, mikrofono, laidų – buvo išnešta visa aparatūra, buvusi salėje. Paskambino policijai. Ėmė ieškoti, per kur įeita. Paskui suprato, kad patekta per kabineto duris, kadangi išlaužta spyna. Visa aparatūra buvo sugrąžinta, todėl civilinio ieškinio byloje nėra. Dėl spynos sugadinimo civilinio ieškinio taip pat nereiškė. E. M. pažinojo, jis mokėsi Plokščių vidurinėje mokykloje – nustebo, kad jis tai padarė. Mokykloje buvo tylus, ramus, geras. Kaimo vaikinai jį apibūdindavo, kad mėgsta svetimus daiktus imti. Kito teisiamojo nepažįsta. Mano, kad E. M. jauno amžiaus ir dar pasitaisys (t. 2, b. l. 128).
Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentelėmis matyti užfiksuota nusikaltimo vieta – (duomenys neskelbtini) laisvalaikio salė, (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 16-23).
Iš akistatos protokolo matyti, kad akistatos metu esminių prieštaravimų tarp tuomet įtariamųjų M. S. ir E. M. parodymų pašalinti nepavyko, kiekvienas liko prie savo parodymų (t. 1, b. l. 149-150).
Iš akistatos protokolo matyti, kad akistatos metu esminių prieštaravimų tarp liudytojo D. V. ir tuomet įtariamojo M. S. parodymų pašalinti nepavyko, tai yra D. V. nurodė, kad jokios kalbos su M. S. apie garso kolonėles iš anksto nebuvo, o tik sužinojęs, kad pavogtos kolonėlės iš (duomenys neskelbtini) mokyklos salės ant juoko užsiminė M. S., kad jis jas pavogė kartu su E. M. ir šis išsigando ir parodė savo garaže buvusią garso aparatūrą (t. 2, b. l. 29-30).
Iš reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo matyti, kad 2016-06-07 užfiksuota, jog iš J. S. buvo paiimta garso aparatūra: DVD grotuvai (3 vnt.), mikrofonas, garso kolonėlės (2 vnt.), garso stiprintuvas, valdymo pultas, jungiamieji laidai (t. 1, b. l. 31-32), kurie užfiksuoti apžiūros protokole ir pagal pakvitavimą grąžinti Šakių kultūros centro įgaliotai atstovei A. G. (t. 1, b. l. 33-40, 44-45).
Iš apžiūros protokoluose užfiksuotos apžiūrėtos telefono abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) (M. S.) ir Nr. 8 639 6798 (E. M.) pokalbių išklotinės matyti kontaktai tarp abonentų laikotarpiu nuo 2016-05-30 23:57 val. iki 2016-05-31 03:11 val., taip pat fiksuoti kontaktai M. S. su E. M. ir kitu jo naudotu telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) 2016-05-31 laikotarpiu nuo 00.17 val. iki 01.51 val. (t. 1, b. l. 77-78, 94-95).
Šioje baudžiamojoje byloje ypač aktualus įrodymų vertinimo klausimas. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos.
Teismas vertina, kad kaltinamasis M. S., neprisipažinęs kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo ir aiškinęs, kad jis tik neva nusipirkęs pavogtą aparatūrą iš E. M., teismui pateikė savo gynybinę įvykių versiją, kuri iš esmės bandoma derinti su kitais byloje surinktais įrodymais ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.
Teismas pažymi, kad kaltinamojo E. M., liudytojų D. V., G. K., nukentėjusios A. G. parodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys nei tarpusavyje, nei kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, juos patvirtina kiti objektyvūs bylos įrodymai. Teismas nenustatė jokių pagrįstų aplinkybių, dėl ko minėti asmenys galėtų apkalbėti kaltinamąjį M. S., nenurėdė tokių aplinkybių ir pats kaltinamasis M. S..
Kaltinamasis E. M. kaip ikiteisminio tyrimo metu, taip ir teisme prisipažino dėl padaryto nusikaltimo, nuoširdžiai gailėjosi. Kaltinamasis E. M., duodamas parodymus, paaiškino, kad dar iki nusikaltimo jis bendravo su M. S., kuris jam yra siūlęs pagrobti ką nors vertingo. Kai E. M. nusižiūrėjo, ką pavogti iš (duomenys neskelbtini) laisvalaikio centro, jie sutarė, kad M. S. pasirūpins transportu, ką pastarasis ir padarė. Sutartą dieną M. S. E. M. pasiėmė iš (duomenys neskelbtini) ir atvyko į nusikaltimo vietą. M. S. laukė, o E. M. pateko į patalpas, sunešė turtą. Kaltinamieji susitarė, kad M. S. aparatūrą parduos ir su E. M. atsiskaitys, t.y. duos jam pusę pinigų. Taip viskas ir vyko E. M. teigimu. Tokiais parodymais nėra pagrindo abejoti, kadangi juos patvirtino kiti byloje apklausti liudytojai G. K., D. V., kurie pirmieji ir pamatė pagrobtą turtą pas M. S.. Tyrimo metu pagrobtas turtas buvo surastas ir grąžintas savininkams.
Teismas nesutinka su M. S. gynėjo nuomone, kad jo parodymuose yra esminių prieštaravimų, kad tai nepatikima, linkusi išduoti asmenybė, ir todėl tais parodymais teismas neturi remtis. Teismo nuomene yra netgi priešingai – E. M., supratęs ir įvertinęs savo netinkamą, nusikalstamą elgesį, ėmė nuoširdžiai bendradarbiauti su nusikaltimą tiriančiais pareigūnais, duodamas išsamius, nuoseklius ir logiškus parodymus. Atskiri neatitikimai E. M. parodymuose – pvz., dėl nusikaltimo darymo tikslaus laiko, įvertinus nuo nusikaltimo padarymo praėjusį pakankamai ilgą laikotarpį, jauną kaltinamojo amžių, aplinkybę, kad darant nusikaltimą tikslaus laiko fiksavimas nėra tai, kuo pirmiausiai domisi nusikaltimą darantys asmenys, vertintini kaip neesminiai, neturintys įtakos jų patikimumui.
Kaip prieštaravimas nurodyti ir E. M. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme dėl pinigų pasidalinimo už pavogtus ir parduotinus daiktus duoti parodymai. Vertinant E. M. dar ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus dėl pinigų už parduotus vogtus daiktus dalybų, jis parodė, jog M. S. važiuojant iš Briedžių su pavogtais daiktais jam sakė, kad jeigu parduos vogtus daiktus, tai pinigų jam duos, kiek – nesitarė (t. 1, b. l. 139-143). Teisme, atsakydamas į procese dalyvaujančių asmenų klausimus E. M. paaiškino, jog nežinojo, kiek tiksliai gaus pinigų už kolonėles, todėl ir nesusitarė konkrečiai po kiek pinigų pasidalins (t. 2, b. l. 126-127). Teisiamajame posėdyje E. M. paaiškino, jog nepilnametį kaltinamąjį nuvežus atgal į bendrabutį, jie sutarė daiktus parduoti ir pinigus pasidalinti per pusę (t. 2, b. l. 126). Teismo vertinimu, tai nėra joks, o tuo labiau esminis prieštaravimas, kadangi ikiteisminiame tyrime kalba ėjo apie gautinų pinigų sumą, kuri buvo nežinoma, kol nebuvo parduoti vogti daiktai, o teisiamajame posėdyje E. M. paaiškino būsimų pinigų pasidalinimo būdą – per pusę nuo gautos sumos.
Tuo tarpu M. S., analizuojant jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, atsiskleidžia kaip meluoti ir išsisukinėti linkęs amsuo, bet kokia kaina siekantis išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą. Taip, prieštaraudamas ne tik kitiems įrodymams, bet ir sau pačiam, M. S. vienu atveju aiškina, kad už minėtą iš E. M. pirktą aparatūrą pinigų E. M. nesumokėjo tada, nėra sumokėjęs ir dabar (apklausos metu) (t. 1, b. l. 48-49). Kitu atveju M. S., jau bandydamas pagrįsti savo vėlyvus telefoninius pokalbius su E. M., aiškino, kad 2016 m. gegužės mėnesį tarp M. S. ir E. M. buvę tik keli telefoniniai skambučiai, kaip jie tarėsi dėl kolonėlių kainos ir kai atvežė jam pinigus. Vienas du pokalbiai buvo su juo dienos metu, o vėliausias kontaktas buvo vakare apie 21 val. Nakties metu su juo nėra bendravęs – neatsimena, kad būtų telefonu bendravęs su juo naktį (t. 2, b. l. 22-23). Taigi, M. S. nurodo, ir kad pinigų nėra sumokėjęs E. M., ir kad tarėsi, kalbėjo telefonu su E. M., kai atvežė jam pinigus.
Kad kaltinamasis M. S. meluoja, sakydamas, jog niekada nekalbėjo su E. M. vėliau 21 val. ir tuo labiau naktį, įrodo apžiūros protokoluose užfiksuotos apžiūrėtos telefono abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) (M. S.) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (E. M.) pokalbių išklotinės, iš kurių matyti kontaktai tarp abonentų laikotarpiu nuo 2016-05-30 23:57 val. iki 2016-05-31 03:11 val., taip pat fiksuoti kontaktai M. S. su E. M. ir kitu jo naudotu telefono abonentu Nr. 8 636 01205 2016-05-31 laikotarpiu nuo 00.17 val. iki 01.51 val. (t. 1, b. l. 77-78, 94-95).
Skiriasi ir M. S. aiškinimai dėl aparatūros pirkimo aplinkybių. Vienu atveju jis nurodo, kad E. M. su kažkokiu M. S. nepažįstamu draugu, buvo atvažiavę su juoda Audi 80 ir E. M. paklausė, ar M. S. nenorįs pirkti garso aparatūros už 50 eurų. M. S. pasidomėjęs kokia tai aparatūra ir kad reikia ją apžiūrėti. Sėdo visi į Audi 80 ir nuvažiavo į Briedžių kaimą, į prie mokyklos esančią krepšinio aikštelę, kur su E. M. draugu liko laukti prie automobilio, o E. M. nuėjo tolyn į gyvenvietę ir per du kartus atnešė: dvi garso kolonėles, tris DVD grotuvus, valdymo pultą, mikrofoną, stiprintuvą ir laidus. M. S. paklausę, iš kur gauta ta aparatūra, į ką E. M. atsakęs, jog aparatūra yra jo. Tada tą aparatūrą sudėjo į automobilį ir parvežė pas M. S. į garažą ir ten jis ją sukrovė (t. 1, b. l. 48-49).
Kitu atveju M. S. aparatūros įgijimo aplinkybes aiškina jau kitaip – kad E. M. atvažiavo su Audi 80 markės automobiliu, tamsios spalvos, vairuoto kito asmens, pas jį į namus, atsidaręs bagažinę parodė ten buvus ne tik garso kolonėles, bet ir garso aparatūrą, kurią visą M. S. sutiko nupirkti už 40 Eur, visus daiktus išiskrovė, kolonėles nešė į kambarį, o visa kitą nunešė į garažą (t. 2, b. l. 22-23).
Kaip liudytojas D. V. (t. 2, b. l. 127-128; t. 1, b. l. 60-61), taip ir liudytojas G. K. (t. 2, b. l. 128; t. 1, b. l. 54-55) detaliai ir nuosekliai aiškina, kada, kokiu tikslu ir kaip jiedu bei J. S. lankėsi pas M. S. namuose, kokiomis aplinkybėmis ir dėl ko – išsigandus M. S., kad jis bus demaskuotas dėl vagystės, nes E. M. jau buvo išaiškintas, G. K. buvo priprašytas paties M. S. išvežti tą aparatūrą paslėpti, kaip vėliau paaiškėjo, pas J. S.. Tuo tarpu M. S. neigia D. V. ir G. K. buvus pas jį, mačius aparatūrą ir prašant kaltinamajam – išvežus ją. Dar daugiau – kaltinamasis M. S. nurodo nepažįstąs G. K. kaip tokio. Teismui nėra pagrindo netikėti liudytojų D. V. ir G. K. nuosekliais, detaliais ir logiškais aprodymais, paneigiančiais M. S. versiją apie garso apartūros įgijimą iš E. M., net nežinat apie tai, kad ji vogta.
Teismas nesutinka su M. S. gynėjo vertinimu, kad neapklausus liudytojo J. S. teismas negavo svarbios informacijos ir dėl to laikytina, kad byla išnagrinėta neišsamiai ir nevisapusiškai. Teismo vertinimu, liudytojo J. S., galimai išvykusio į užsienį, apklausos teisme siekis – gynybinės taktikos dalis, kuria M. S. bando užvilkinti baudžiamosios bylos nagrinėjimą. Prokurorui atsisakius liudytojo J. S. kvietimo į teismą, teismui suteikus M. S. galimybę išsikviesti J. S., jeigu tai reikalinga jo gynybai, aplinkybėms, kurios galėtų būti aiškintinos teisme, esant pakankamai aiškioms ir įrodytoms liudytojų D. V. ir G. K. parodymais, teismas vertina tokiomis aplinkybėmis esant galimą liudytojo J. S. nedalyvavimą teisiamajame posėdyje.
Teismas atmeta M. S. gynėjo kritiką kaltinimo ažvilgiu, neva jo ginamajam M. S. nepagrįstai inkriminuota veika, atlikta tik E. M.. Baudžiamasis kodeksas numato ir teismų praktikoje susiformavę, kad visiems nusikaltimo bendrininkams inkriminuojami visi jų tyčią apėmę nusikalstami veiksmai. Tai, kad į patalpą brovėsi tiesiogiai E. M., niekuo nelengvina ir nekeičia nusikaltimo bendrininko M. S. padėties. Pasiskirstę vaidmenimis asmenys darė nusikaltimą, o M. S. vaidmuo buvo užtikrinti transportą, užtikrinti pagrobto turto išgabenimą iš jo teisėtos buvimo vietos ir galiausiai jį realizuoti. Toks buvo M. S. vaidmuo, bet visi veiksmai abiems kaltinamiesiems pagrįstai inkriminuojami kartu.
Byloje pakanka duomenų, įrodymų dėl kaltinamojo M. S. padaryto nusikaltimo – įrodymai vertinami ne tik kiekvienas atskirai, bet ir sąsajoje vieni su kitais, sistemiškai. Vertinant kaltinamojo M. S. parodymus, negalima laikyti, kad jie yra nuoseklūs, logiški, patikimi – teismas tuos prieštaravimus išryškino, juos analizuodamas. Teismo nustatyti akivaizdūs ir reikšmingi prieštaravimai kaip tarpusavyje, taip ir kitiems įrodymams, nustatant įvykių eigą iki nusikaltimo padarymo ir po jo, nusikalstamą veiką betarpiškai padariusius asmenis, nusikalstamos veikų pobūdį bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, įpareigoja teismą abejoti ir vertinti kaltinamojo M. S. parodymus kaip nepatikimus, kaip duotus ikiteisminiame tyrime ir teisme, siekiant išvengti atsakomybės.
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir bausmių skyrimo pagrindų
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamųjų veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, atsakomybė už kurį numatyta BK 178 str. 2 d., kadangi kaltinamasis M. S. ir nepilnametis kaltinamasis E. M., veikdami bendrininkų grupėje su kitais dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pasidalinę vaidmenimis – E. M. turėjo patekti į saugomas patalpas ir iš ten išnešti vagiamus daiktus, M. S. pasirūpino transportu atvykti į nusikaltimo darymo vietą, pavogtiems daiktams išvežti ir buvo atsakingas už jų paslėpimą, pritaikę laukinių durų raktą, įsibrovė į kultūros centro laisvalaikio salės pastato vidų, išlaužė kabineto durų spynos šerdelę, pritaikę durų raktą, pateko į salės patalpą ir iš ten pagrobė kultūros centrui priklausančius daiktus: DVD grotuvą ,,Philips“ – 44,99 Eur vertės, įgarsinimo aparatūrą, tai yra 2 garso kolonėles, garso stiprintuvą, garso valdymo pultą, mikrofoną, jungiamuosius laidus, kurių bendra vertė – 1448,10 Eur, ir A. G. priklausančius 2 DVD grotuvus, kurių bendra vertė 35 Eur, tuo kultūros centrui padarė iš viso 1493,09 Eur turtinę žalą, o A. G. – 35 Eur turtinę žalą.
Nepilnamečio kaltinamojo E. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.); kaltinamojo M. S. atrsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė; abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.).
Kaltinamieji vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 140 str. šioje byloje laikinai sulaikyti nebuvo.
E. M. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 1, b. l. 151-152); M. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 310).
Skiriant kaltinamajam M. S. bei nepilnamečiam kaltinamajam E. M. bausmes, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str., į bausmių skyrimo ypatumus nepilnamečiams (Lietuvos Respublikos BK 90, 91 str.), tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, – nusikaltimas apysunkis, pagrobtas turto už pakankamai didelę sumą; į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas baigtas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikalstama veika padaryta iš savanaudiškumo; į kaltinamųjų asmenybę, amžių, socialinę brandą – M. S. pilnametis, dirba, neteistas iki šio nusikaltimo padarymo, jau po šio nusikaltimo padarymo buvo 2016-10-06 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl kito nusikaltimo, padaryto iki šio nusikaltimo padarymo bei nuteistas kitu – 2017-01-19 nuosprendžiu; E. M. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis, teisiamas jau būdamas pilnamečiu, mokosi Marijampolės profesinio rengimo centro Kudirkos Naumiesčio skyriaus 12 klasėje, nusikaltimą padarė, pažeisdamas ankstesniu nuosprendžiu paskirtą įpareigojimą būti namuose nuo 21 val. iki 6 val.; vieną kartą – 2015-12-07 teistas iki šio nusikaltimo padarymo, du kartus – 2017-02-20 ir 2017-06-14 po šio nusikaltimo padarymo, šios bylos nagrinėjimo metu realiai atlikinėjo subendrintą 90 parų arešto bausmę; į tai, kad byloje nereiškiami turtinės žalos atlyginimo civiliniai ieškiniai, kadangi pagrobtas turtas gražintas savininkams; į kaltinamųjų atsakomybę sunkinančią ir kaltinamojo E. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybes.
Teismo vertinimu kaltinamajam M. S. yra pagrindas ir būtinybė taikyti didesnę nei įstatymo numatytas bausmės vidurkis arešto bausmę. Nepilnamečiam kaltinamajam E. M. skirtina atitinkamai mažesnė nei įstatymo numatytas bausmės vidurkis arešto bausmė. Teismo vertinimu nėra tikslinga BK 63 str. 1 ir 4 d. pagrindu paskirtos bausmės dalinio sudėjimo būdu subendrinti su teismo 2017 m. birželio 14 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, kaip to prašo prokuroras, ir tik tuomet paskirti galutinę bausmę, uždraudžiant vairuoti transporto priemones 1 m. 6 mėn., konfiskuoti transporto priemonę, kadangi šio teisiamojo proceso metu E. M. jau atlikinėjo paskirtą arešto bausmę, o ankstesniu baudžiamuoju įsakymu paskirta papildoma bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonė gali būti vykdomos savarankiškai.
Įvertindamas tai, kas kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
M. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir nuteisti 60 (šešiasdešimties) parų areštu, atliekant bausmę areštinėje.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
E. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir nuteisti 30 (trisdešimties) parų areštu.
Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.