Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės, Savinijaus Katausko ir Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Bronislovo Razmos apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio, kuriuo

J. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – 60 MGL (3 000 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bauda sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta bausmė – 40 MGL (2 000 Eur) bauda.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. J. P. nuteistas už tai, kad nežymiai sutrikdė sveikatą, o būtent: jis 2023 m. balandžio 16 d., naktį apie 1.40 val., lauke prie pirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,74 prom.), kas turėjo įtakos nusikalsti, veikdamas kartu su R. L., A. S. ir P. P., mušdami R. A. nežymiai jį sužalojo, t. y. kilusio konflikto metu A. S. tyčia ne mažiau kaip tris kartus kumščiais sudavė stovinčiam R. A. į galvą, petį ir kairįjį šoną, R. L. tyčia ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu iš nugaros pusės sudavė stovinčiam R. A. į petį, J. P. tyčia ne mažiau kaip du kartus stovinčiam R. A. kumščiu sudavė į galvos sritį, dėl ko R. A. suklupo ant žemės. Po to, P. P., J. P., A. S. ir R. L., tęsdami nusikalstamą veiką, rankomis ir kojomis tyčia į įvairias kūno vietas – galvą, pilvą, nugarą, šonus sudavė ant žemės suklupusiam R. A. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių, taip nukentėjusiajam R. A. sukėlė sužalojimus, atitinkančius nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

4. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu prokuroras neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, J. P. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam J. P. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirdamas bausmę – baudą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrė bausmę, nes bauda, kaip bausmė BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nenumatyta, ir prašo paskirti laisvės apribojimo bausmę.

5. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamąjį įstatymą, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

6. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ir neteisingą bausmę. Pagal teismų praktiką bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-390/2011, 2K-456/2013, 2K-126-693/2018).

7. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už šios nusikalstamos veikos padarymą sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės rūšys - viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas, arba laisvės atėmimas iki 1 (vienerių) metų.

8. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam J. P. atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną nesunkią nusikalstamą veiką būdamas neteistas, o nuteistas buvo po to, kai atliko bausmę, turi neišnykusį teistumą. Taip pat įvertino tai, kad administracine tvarka nebaustas, dirba. J. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalsti. Apylinkės teismas sprendė, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti jam paskyrus bausmę – baudą.

9. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas J. P. švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje, nei nuosprendžio motyvuojamojoje, nei rezoliucinėje dalyje nenurodė, kokiomis baudžiamojo įstatymo normomis vadovaujasi.

10. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad paprastai švelnesnė, nei numatyta įstatyme, bausmė gali būti paskirta tik esant BK 62 straipsnyje ar 54 straipsnio 3 dalyje nustatytiems pagrindams. Tuo pačiu aukštesnis teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą švelnesnės bausmės, negu numatyta įstatyme, paskyrimas, net ir esant konkrečioje baudžiamojoje byloje BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse ar BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytoms taikymo sąlygas, yra teismo, nagrinėjančio bylą, teisė, bet ne pareiga.

11. Nagrinėjamoje byloje svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nuo 2025 m. vasario 1 d., remiantis 2024 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. XIV-3033 (TAR, 2024, Nr. 2024-18357), įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72-2, 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 5-1, 40-1, 58-1, 72-5, 72-6, 72-7, 72-8 straipsniais įstatymo Nr. XIV-2573 50 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIV-2573 (TAR, 2024, Nr.2024-08214) (toliau – ir BK pakeitimo ir papildymo įstatymas). Be kita ko, BK pakeitimo ir papildymo įstatymo 23 straipsniu pakeistos BK 62 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatos. BK pakeitimo ir papildymo įstatymo 50 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šiame įstatyme išdėstytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnių nuostatų galiojimas laiko atžvilgiu nustatomas pagal Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio nuostatas, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą taisyklę. To pačio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad šio įstatymo 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 19, 22, 23, 26, 27, 37 ir 45 straipsnių nuostatos tiek, kiek jos lengvina asmenų teisinę padėtį, taikomos tik toms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos padarytoms nusikalstamoms veikoms, dėl kurių dar nebaigtas bylų nagrinėjimo procesas pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijų teismuose. Kaip minėta, BK 62 straipsnio, numatančio teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, pakeitimai įtvirtinti BK pakeitimo ir papildymo įstatymo 23 straipsnyje, vadinasi, taikytinos ir šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje.

12. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi BK 62 straipsnio 1 dalies redakcija numato, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką arba sulaikytas užklupus darant nusikalstamą veiką ar tuoj po jos padarymo prisipažino ją padaręs, nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui išaiškinti nusikalstamą veiką ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Šiuo atveju nustatyta viena nuteistojo J. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog yra nustatyta ir nuteistojo J. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y. jis padarė nusikalstamą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalsti (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti BK 62 straipsnio nuostatas.

13. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos (išimtinės) aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2008, Nr. 2K-3/2010, Nr. 2K-128/2011, Nr. 2K-491/2012, Nr. 2K-436-489/2016, Nr. 2K-317-489/2017, Nr. 2K-377-489/2018, Nr. 2K-19-1073/2021 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina, kad ir minimali, sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parenkama švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-489/2015, Nr. 2K-377-489/2018, Nr. 2K-19-1073/2021 ir kt.). Taigi BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti labai svarbi yra kaltininko asmenybė, kurios vertinimas gali suponuoti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas, vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013).

14. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog nėra jokių aplinkybių, kurios rodytų mažesnį nuteistojo J. P. asmenybės pavojingumą, tokių aplinkybių nenurodė ir nuteistojo gynėjas teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme. Skundžiamame nuosprendyje nurodytos aplinkybės, jog jis darbingas, yra sveikas, nerodo mažesnio nuteistojo J. P. asmenybės pavojingumo ir nėra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, ir skirti švelnesnę bausmę nei numatyta BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

15. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju sąlygų ir aplinkybių, leidžiančių taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio nuostatas, visumos nėra, t. y. skirti J. P. švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje, negalima. Todėl teisėjų kolegiją, atsižvelgusi į visas aptartas aplinkybes, sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti J. P. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, paskyrus 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojant visą laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, būtent tokios bausmės paskyrimas atitiks J. P. padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, be to, tai užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje. Nuteistajam J. P. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, skirti švelniausią šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus, teismas negali, kadangi nuteistasis J. P. nėra išreiškęs sutikimo dirbti tokius darbus (to nepadarė ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka) (BK 46 straipsnio 1 dalis).

16. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas, skirdamas bausmę J. P. neįvertino visų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, nenurodė pakankamų jos rūšies parinkimo motyvų. Todėl prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, kadangi neteisingai paskirta bausmė (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

17. Klaipėdos apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. sausio 31 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 75 Eur už J. P. suteiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

18. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

19. Šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal prokuroro apeliacinį skundą, kuris šiuo nuosprendžiu tenkinamas, ttodėl būtinybė skirti nuteistajam gynėją kilo dėl BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reglamentavimo, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, proceso išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Bronislovo Razmos apeliacinį skundą tenkinti.

pakeisti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. lapkričio 28 d. nuosprendį dalyje dėl bausmės:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria J. P. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė – 60 MGL (3 000 Eur) bauda, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – 40 MGL (2 000,00 Eur) bauda.

J. P., pripažintam kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Nepriteisti iš nuteistojo J. P. valstybės naudai 75 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.