Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2024-07-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-761-800/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-07-12
Bylos Nr.
1-761-800/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24021-2024-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Živilė Janavičienė
Kaltinamasis
D. P.
Advokatai
Vaidas Jurčikonis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-761-800/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24021-2024-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.12; 1.1.9.1; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.1.10.1.1; 1.2.25.5; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.12.2.8 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 12 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Živilė Janavičienė,sekretoriaujant Loretai Janušauskienei,dalyvaujant prokurorei Jūratei Štreimikytei,kaltinamajam D. P. ir jo gynėjui advokatui Vaidui Jurčikoniui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2017 m. lapkričio 2 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį 40 MGL dydžio (1 506,40 Eur) bauda, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto (automobilio) konfiskavimas ir draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, baudą sumokėjęs 2018 m. gegužės 24 d.,

2) 2021 m. kovo 31 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal BK 284 straipsnį 50 MGL dydžio (2 500 Eur) bauda, baudą sumokėjęs 2021 m. gegužės 17 d.,

kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis D. P. 2024 m. birželio 25 d. apie 3.35 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo V. P. vardu registruotą motorinę transporto priemonę – automobilį „Škoda Superb“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatyta 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis D. P. paaiškino, kad 2024 m. birželio 25 d. namuose gėrė alkoholį. Susipykęs su žmona apie 2 val. ryto išėjo iš namų ir sėdęs į automobilį išvažiavo. Su automobiliu nuvažiavo į kitą gatvės pusę. Stovint aikštelėje po 1,5 val. atvažiavo pareigūnai. Jie nustatė 1,87 promilių girtumą. Sėsdamas už vairo dėl girtumo nelabai suvokė ką daro. Važiuodamas į turgaus aikštelę viena puse užvažiavo ant bordiūro ir dėl to sprogo abi padangos. Išvažiavo su tikslu nuvažiuoti į aikštelę ir ten išbūti per naktį. Įvykio metu Lietuvos Respublikos vairuotojo teisų neturėjo. 2017 metais jos buvo 3 metams atimtos. 2023 metais Lenkijoje įgijo vairuotojo teises. Moku rusų, nelabai gerai vokiečių, anglų ir šiek tiek lenkų kalbas. Gyveno Lenkijoje, ten turi gyvenamąją vietą. Darbdavys suorganizavo, kad gautume vairuotojo teises, nes jos buvo reikalingos darbe. Lenkijoje laikė teoriją ir važiavimą. Tyrėjui vairuotojo teisių neatidavė, nes jos likę namuose.

Automobilis priklauso žmonai, kuri nematė, kad išeidamas pasiėmė automobilio raktelius. Automobilis yra žmonos, nes ji jį pirko už savo pinigus. Su žmona bendrą ūkį veda nuo (duomenys neskelbtini)kai susituokė. Ankščiau kartu gyveno užsienyje. Kartu gyveno nuo 2019 metų. Žmona automobilį pirko 2023 metais.

Tai jau 3 kartas kai vairuoja automobilį būdamas neblaivus. Girtą už vairo sulaikė apie 2015 metus ir 2017 metais. Po pirmo įvykio vairuotojo teises persilaikė praėjus pusei termino. Pirmą kartą baudžiamoji atsakomybė nebuvo taikoma, o antrą kartą buvo taikoma. Savo poelgį vertina blogai. Turi problemų su alkoholiu, žada gydytis. Po šio įvykio jo atžvilgiu buvo pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Smurtavo prieš žmoną. Šiuo metu susitaikė ir byla buvo nutraukta.

Teisiamojo posėdžio metu atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas D. P. davė iš esmės analogiškus parodymus kaip ir teismo posėdžio metu.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus patrulio E. L. tarnybiniame pranešime, užfiksuota, kad apie 03.35 val., patruliuodami (duomenys neskelbtini), turgavietės aikštelėje pastebėjo atbuline eiga važiuojantį automobilį „Škoda Superb“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurio kairysis šonas buvo visas nubrauktas, taip pat abu šoniniai kairės pusės ratai kiauri. Sustabdžius minėtą automobilį ir priėjus prie vairuotojo paaiškėjo, kad automobilį vairavo D. P.. Paklausus kaip atsirado ant automobilio šie apgadinimai, šis paaiškino, kad jau pirko automobilį tokį apgadintą. Bendraujant D. P. elgėsi keistai, todėl buvo nuspręsta patikrinti jo blaivumą alkoholio kiekio matuokliu. Alkoholio kiekio matuokliu Drager 7510 ARJK 0149, metrologinės patikros Nr. 2066146, pirmuoju tikrinimu 3.40 val. jam buvo nustatytas 1,87 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu 3.57 val. – 1,89 promilių neblaivumas. Pasiteiravus prieš kiek laiko vartojo alkoholį, jis paaiškino, kad prieš 3 valandas ir čia pats atvažiavo jau išgėręs.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentele, matyti, kad apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas automobilis „Škoda Superb“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini).

Neblaivumo nustatyto akte, užfiksuota, kad 3.40 val. D. P. nustatytas 1,87 promilių neblaivumas, 3.57 val. – 1,89 promilių neblaivumas. Pažymėti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Su tikrinimo rezultatais D. P. sutiko, aktą pasirašęs.

VĮ Regitra duomenys, patvirtina, kad automobilio „Škoda Superb“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) savininkė-valdytoja V. P..

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų, nustatyta, kad automobilio „Škoda Superb“, kurio techninės charakteristikos atitinka vairuoto D. P., vidutinė rinkos kaina Lietuvoje yra 5 300 Eur su PVM.

Liudytoja V. P. apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad parodymus sutinka duoti. (duomenys neskelbtini) ji susituokė su D. P.. Nuo 2021 m. abu kartu dirbo Olandijoje ir Norvegijos Karalystėje, vedė bendrą ūkį, už gautą atlyginimą lygiomis dalimis pirko maisto produktus, taupė bendriems interesams. 2023 m. birželio mėn. kartu grįžo į Lietuvą atostogauti. Ji turėjo pinigų ir savo asmeninėms reikmėms, kurių su D. P. bendrai nedalino. Ji turėjo susitaupiusi 4 000 Eur grynųjų pinigų, todėl 2023 m. birželio mėn. nusipirko automobilį „Šoda Superb“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Kadangi gyveno santuokoje su D. P., todėl juo leido be jokių apribojimų naudotis ir sutuoktiniui. Žinojo, kad 2017 m. jis buvo teistas už transporto priemonių vairavimą būnant apsvaigus nuo alkoholio, todėl su juo buvo kalbama šia tema, kad jis neimtų automobilio „Škoda Superb“ būdamas neblaivus. 2024 m. birželio 24 d. apie 20 val. jie susipyko, nes sutuoktinis namuose vienas vartojo alkoholį bei garsiai leido muziką. Ji pati apie 22 val. nuėjo miegoti. 2024 m. birželio 25 d. apie 7 val. rado D. P. miegantį, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Patikrino jo mobilaus ryšio telefoną ir pastebėjo praleistus skambučius bei nuotraukų galerijoje rado automobilio „Škoda Superb“ nuotrauką, kurioje buvo matyti, kad nakties metu šalia minėto automobilio stovėjo policijos pareigūnų automobilis. Suprato, kad D. P. prisidarė bėdų. Apie 12 val. jis kažkam skambino ir ji išgirdo, kaip pasakojo, jog pakliuvo būdamas neblaivus ir vairavo jai priklausantį automobilį „Škoda Superb“. Kadangi automobilis „Škoda Superb“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), jai yra reikalingas asmeniniais tikslais, turi problemų su sveikata ir nuolat tenka važiuoti į Kauno klinikas, taip pat rūpinasi savo senyvo amžiaus seneliais, todėl prašo, esant galimybei automobilį jai grąžinti.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Aukščiau aptarti duomenys, surinkti nepažeidžiant BPK normų reikalavimų, laikytini įrodymais, kurie neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis D. P. 2024 m. birželio 25 d., apie 3.35 val., (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Škoda Superb“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam 3 val. 40 min. nustatyta 1,87 promilių neblaivumas.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. P. kaltę visiškai pripažino, nurodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo žmonos vardu registruotą automobilį būdamas neblaivus. Kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir aukščiau aptarti įrodymai. Tokie kaltinamojo D. P. tyčiniai veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Skirdamas bausmę kaltinamajam D. P., teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis neneigia žinojęs, kad įstatymas draudžia vairuoti girtam, tačiau nepaisydamas šio draudimo ir suvokdamas, jog yra neblaivus vairavo automobilį – nustatytas neblaivumas viršijantis 1,51 promiles (1,87 promilės). Taigi, kaltinamasis suprato pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, vadinasi, jis veikė tyčia. D. P. anksčiau teismo teistas, taip pat ir už analogišką nusikalstamą veiką, baudas paskirtas už nusikaltimus sumokėjęs, administracine tvarka nebaustas, turi pastovią gyvenamąją vietą, šiuo metu dirba, į psichikos sveikatos centro įskaitą neįrašytas. D. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas, įvertinęs D. P. padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, aukščiau aptartas aplinkybes, mano, kad kaltinamajam turi būti paskirta arešto bausmė, jos vykdymą atidedant.

Byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ir atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis D. P. kaltu prisipažino, todėl skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹straipsnis).

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 42 straipsnio 6 dalis numato, jog padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių. Pažymėtina, jog uždraudimas naudotis specialia teise, <...>, turto konfiskavimas, <...> gali būti skiriami kartu su bausme <...> (BK 67 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamasis D. P. nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir vairuodamas automobilį, todėl jam gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis). Pažymėtina, jog teismas asmeniui gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, atsižvelgiama į tai, jog D. P. su Kelių eismo taisyklių pažeidimu susijusią nusikalstamą veiką, kėlusią realų pavojų tiek jam pačiam, tiek ir kitiems eismo dalyviams padarė vairuodamas automobilį tamsiuoju paros metu, neblaivus transporto priemonę vairuoja jau ne pirmą kartą, todėl įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos bausmės paskirties įgyvendinimui būtina kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams.

Kaltinamasis D. P. neblaivus vairavo automobilį „Škoda Superb“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kuris registruotas jo sutuoktinės V. P. vardu. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis santuoką su V. P. sudarė (duomenys neskelbtini)(b. l. 62-63), automobilį „Škoda Superb“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), įsigijo 2023 m. birželio 29 d. (transporto priemonės registracija atlikta 2023 m. birželio 30 d.) (b. l. 40). Teisme kaltinamasis nurodė, kad su V. P. kartu gyveno nuo 2019 metų, bendrą ūkį veda nuo (duomenys neskelbtini)kai susituokė. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta V. P. nurodė, jog kartu su kaltinamuoju D. P. dirbo užsienyje nuo 2021 metų, jie vedė bendrą ūkį, kartu taupė bendriems interesams. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad V. P., būdama santuokoje su D. P. ir vesdama su juo bendrą ūkį, būtent automobilį „Škoda Superb“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), įsigijo už asmenines lėšas. Be kita ko, V. P. nurodė, jog automobiliu „Škoda Superb“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis naudojasi be jokių apribojimų. Taigi, pagal bylos duomenis transporto priemonė, kurią vairavo neblaivus kaltinamasis D. P., yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Atsižvelgiant į teismų praktiką panašiose bylose, kaltinamojo vairuotas minėtas automobilis pripažįstamas nusikalstamos veikos padarymo priemone, kuris pagal BK 72 straipsnio 2 dalį laikoma konfiskuotinu turtu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Škoda Superb“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas. Šios bylos kontekste pažymėtina, jog BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. BK 72 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kitam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą ar ne, esant tam tikroms sąlygoms, viena kurių: perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, asmuo, kuriam priklauso konfiskuotinas turtas, žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Pagal BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, kai konfiskuotinas turtas <...> priklauso tretiesiems asmenims <...>, tuomet teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog tais atvejais, kai kaltininkas darydamas nusikalstamą veiką kaip įrankį ar priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą, todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką (Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 12 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-233-634/2023). Toks bendraturtis ir BK 72 straipsnio 5 dalies prasme nelaikomas „trečiuoju asmeniu“. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tokiu atveju sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio veiksmų, kai dėl to sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205-628/2018, Nr. 2K-168-511/2020 ir kt.).

Kaltinamajam D. P. ikiteisminio tyrimo pareigūno 2024 m. birželio 26 d. nutarimu paskirtos kardomosios priemonės – dokumento paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas panaikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Štreimikytės 2024 m. birželio 27 d. nutarimu galimam transporto priemonės konfiskavimui užtikrinti paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, t. y. iki 2025 m. sausio 27 d. laikinai apribota nuosavybės teisė į transporto priemonę – automobilį „Škoda Superb“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 42-45). Paskirta procesinė prievartos priemonė paliktina galioti iki bus įvykdyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

2024 m. liepos 4 d. teismo nutartimi, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, kaltinamajam D. P. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas advokatas Vaidas Jurčikonis. Tarnyba pateikė teismui pažymą Nr. APD-2024-07109 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurių suma nurodyta 79,17 Eur. Teismas pažymi, kad pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 1 punktą asmenys turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į asmens (šeimos) turtą ir asmens pajamas tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas byloje būtinas pagal BPK 51 straipsnį. Šiame punkte nustatytu pagrindu paskirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo išieškomos į valstybės biudžetą BPK nustatyta tvarka, atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą išieškoti iš kaltinamojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, t. y. dėl to, kad byla teisme buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad kaltinamasis D. P. turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba ir gauna užmokestį, todėl daryti išvadą, kad jo turtinė padėtis sunki nėra jokio pagrindo. Esant tokioms aplinkybės iš kaltinamojo išieškotina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

D. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. P. galutinę bausmę – 50 parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 5 mėnesiams ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad D. P. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką turi būti savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, bei paskiriant įpareigojimus – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68 ir 72 straipsniais, skirti D. P. baudžiamojo poveikio priemones:

1) draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. birželio 26 d.;

2) transporto priemonės „Škoda Superb“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš D. P. 79,17 Eur išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, valstybės naudai, šią pinigų sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas – 5630, nurodant mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Štreimikytės 2024 m. birželio 27 d. nutarimu galimam transporto priemonės konfiskavimui užtikrinti taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į transporto priemonę – automobilį „Škoda Superb“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės turto konfiskavimo įvykdymo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nuosprendį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja Živilė Janavičienė