Šiaulių apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal ieškovo UAB „Varpas-154“ ieškini atsakovui Nacionalinei žemes tarnybai prie Žemes ukio ministerijos, treciajam asmeniui notarei O. J. del (duomenys neskelbtini) valstybines žemes pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir atsakovo Nacionalines žemes tarnybos prie Žemes ukio ministerijos priešieškini ieškovui UAB „Varpas-154“, treciajam asmeniui notarei O. J. del (duomenys neskelbtini) valstybines žemes pirkimo-pardavimo sutarties dalies pripažinimo negaliojancia, imoku išieškojimo.

Aprašomoji dalis

nustate:

Ieškovo UAB „Varpas-154“ ieškinys tenkintinas visiškai, o atsakovo Nacionalines žemes tarnybos prie Žemes ukio ministerijos priešieškinys atmestinas.

Nagrinejamoje byloje tarp šaliu kiles gincas del šaliu (duomenys neskelbtini) sudarytos valstybines žemes pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir sutarties nutraukimo pasekmiu (restitucijos).

Mineta, kad šalys buvo sudariusios susitarima, pagal kuri ieškovas išsimoketinai už 800 000 Lt nupirko 2,0160 ha ploto žemes sklypa, esanti (duomenys neskelbtini). Šis susitarimas buvo iformintas (duomenys neskelbtini) sudaryta valstybines žemes pirkimo-pardavimo sutartimi (6–9 b. l.). Ieškovas del sunkios finansines padeties velavo moketi eilines imokas už žemes sklypa, todel remiantis (duomenys neskelbtini) sutarties 8 punktu kreipesi i atsakova del sutarties nutraukimo, taciau atsakovas, nesant atitinkamo reglamentavimo, atsisake ja nutraukti (24, 25 b. l.).

Pažymetina, kad sutartimi du ar daugiau asmenu susitaria sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys isipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikru veiksmu atlikimo), o pastarieji igyja reikalavimo teise (LR CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Taigi sutartis, kaip susitarimas, yra keliu asmenu samoningai tikslingas ir laisvanoriškas valios išreiškimo aktas. Pagal bendraja taisykle sudarytos sutartys turi buti vykdomos taip, kaip šalys susitare, t. y. šalys privalo vykdyti sutarti tinkamai ir sažiningai (LR CK 6.200 straipsnio 1 dalis).

Iš nurodytos valstybines žemes pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad pagal sutarties salygas žemes sklypas perkamas išsimoketinai per 15 metu, pradinis inašas ieškovo (20 proc. –160 000 Lt) buvo sumoketas prieš sutarties sudaryma, o isiskolinimo likuti (640 000 Lt) ir palukanas (95 998,70 Lt) ieškovas isipareigojo sumoketi nustatytais terminais ir salygomis (sutarties 5, 6 punktai).

Šaliu sudaryta sutartis turi ne tik pradžia, bet ir pabaiga. Vienas iš sutarciu pabaigos atveju yra sutarties nutraukimas. Sutarties šalys gali sutarimu nutraukti civilinius teisinius santykius (LR CK 6.154, 6.156 straipsniai); vienašališkai sutarti galima nutraukti tik sutartyje ar istatyme nustatytais pagrindais ir tvarka (LR CK 6.217–6.220 straipsniai). Nagrinejamoje byloje pagal (duomenys neskelbtini) valstybines žemes pirkimo-pardavimo sutarties 8 punkta šalys susitare, jog pirkejas iki galutinio ir tinkamo atsiskaitymo su pardaveju neturi teises nekilnojamojo daikto parduoti, dovanuoti, ikeisti, mainyti, išnuomoti arba suteikti panaudos teise be raštiško pardavejo sutikimo. Taip pat sutarties 8 punkte nurodyta, kad pirkejui neivykdžius sutarties isipareigojimu, šalys isipareigojo sutarti nutraukti ir gražinti viena kitai viska, ka gavo pagal sutarti, o pirkejas isipareigojo atlyginti ir kompensuoti pardavejui visus nuostolius del sutarties neivykdymo.

Pagal kasacinio teismo jurisprudencija, kai kyla šaliu gincas del konkrecios sutarties turinio, jos salygu, sutartis turi buti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyviu ketinimus, atsižvelgiant i sutarties salygu tarpusavio ryši, sutarties esme, tiksla, jos sudarymo aplinkybes, i šaliu derybas del sutarties sudarymo, šaliu elgesi po sutarties sudarymo ir kitas konkreciu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties salygos turi buti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštu nesažiningumo vienos iš šaliu atžvilgiu. Be to, aiškinant sutarti, butina vadovautis ir LR CK 1.5 straipsnyje itvirtintais bendraisiais teises principais. Teismas turi kiek imanoma tiksliau išsiaiškinti šaliu valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokiu sutarciu kylancius isipareigojimus. Esminiai sutarciu aiškinimo principai, t. y. nagrineti tikruosius sutarties šaliu ketinimus ir aiškinti sutarti sažiningai, lemia butinybe aiškinant sutarties salygas atsižvelgti ne tik i ju lingvistine reikšme, bet ir ivertinti sutarties šaliu elgesi, ju subjektyvia nuomone del sutarties salygu turinio bei sutarties sudarymo metu buvusi salygu suvokima. Del to reikšminga LR CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisykle, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktines aplinkybes, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šaliu veiksmais, nes faktiniai šaliu veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šaliu ketinimus (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-323/2010; išplestines teiseju kolegijos 2010 m. lapkricio 2 d. nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.).

Šios bylos kontekste teismas laiko butinu ivertinti šaliu sažininguma ikisutartiniuose santykiuose. Byloje nustatyta, kad prieš sudarant mineta sutarti pats atsakovas pateike teismui ieškovo 2005-12-14 prašymo nuoraša, iš kurio matyti, jog ieškovo atstovas, motyvuodamas tuo, kad imoneje susikloste nepalanki finansine situacija, praše atideti pirkimo-pardavimo sutarties pasirašyma iki 2006 m. vasario 1 d. (82 b. l.). Remiantis prieš tai nurodytomis aplinkybemis, ir tuo, kad šaliu sutartis pasirašyta (duomenys neskelbtini), teismas sprendžia, kad atsakovui jau iki sutarties sudarymo buvo žinoma ieškovo sudetinga finansine padetis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad nagrinejamu atveju svarbu ivertinti šaliu elgesi po sutarties sudarymo. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2006-03-06 ieškovas sumokejo atsakovui 160 000 Lt (22 b. l.), o nuo 2007-12-29 iki 2008-12-05 dalimis sumokejo dar 116 089,70 Lt (10–21 b. l.). Taip patvirtina ir atsakovas, nurodydamas, kad Nacionalines žemes tarnybos Šiauliu žemetvarkos skyriaus buhalterines apskaitos duomenimis ieškovas sumokejo 276 129,70 Lt. Veliau, ieškovui veluojant moketi eilines imokas pagal sutarti, šalys derindavo skolu sumokejima, tai pagrindžia 2010 m. gegužes 24 d. aktas ir 2010 m. gruodžio 6 d. tarpusavio atsiskaitymu suderinimu aktas Nr. 16 (50, 53–54 b. l.). Atsižvelges i prieš tai nurodytas aplinkybes, i ieškovo imoku dydi bei mokejimo testinuma, periodiškuma ir šaliu derybas del skolu pagal sutarti derinimo, teismas konstatuoja, kad atsakovas turejo galimybes numatyti galimus nuostolius del ieškovo netinkamo sutarties vykdymo. Kadangi šaliu (duomenys neskelbtini) valstybines žemes pirkimo-pardavimo sutarties 8 punktas numate sutarties nutraukimo galimybes pirkejui neivykdžius sutarties isipareigojimu, teismas nelaiko, kad ieškovas elgesi nesažiningai prašydamas nutraukti sutarti (24 b. l.). LR CK 6.205 straipsnyje numatyta, kad sutarties neivykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievoles neivykdymas, iskaitant netinkama ivykdyma ir ivykdymo termino praleidima.

Priešingai, nei teigia atsakovas, kad Šiauliu apskrities viršininkas negalejo keisti sutarties salygu, teismas pažymi, kad Šiauliu apskrities viršininko 2006 m. sausio 3 d. igaliojime nenustatyta jokiu apribojimu sudaryti valstybines žemes pirkimo-pardavimo aktus. Iš mineto igaliojimo turinio matyti, kad Šiauliu apskrities viršininkas igaliojo Šiauliu apskrities viršininko administracijos Žemes tvarkymo departamento Šiauliu miesto žemetvarkos skyriaus vedeja V. K. pasirašyti už ji visus reikalingus dokumentus del Šiauliu mieste esancios žemes. Igaliojimo 3 punkte numatyta igaliotinio teise taip pat ir sudaryti, pasirašyti valstybines žemes pirkimo-pardavimo ir nuomos sutartis bei perdavimo-priemimo aktus su fiziniais ir juridiniais asmenimis (75 b. l.). Pažymetina, kad igaliojimas buvo išduotas iki 2006 m. gruodžio 31 d., valstybines žemes pirkimo-pardavimo sutartis igaliotinio V. K. pasirašyta (duomenys neskelbtini) (75, 42–45 b. l.).

Lietuvos Aukšciausiasis Teismas yra nurodes, kad nagrinedamas bylas teismas aiškina ir taiko teises normas ne a priori, o konkrecioje byloje, atsižvelgdamas i konkrecios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teises norma. Del to kiekvienas teismo pateiktas teises aiškinimas gali ir turi buti suprantamas ir aiškinamas tik konkrecios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrecioje byloje ratio decidendi. Teises taikymo taisykliu taikymas, suformuluotas konkreciose teismo bylose, neturinciose esminio panašumo su byla, kuria nagrinejant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštu teises normos taikyma teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Del to Lietuvos Aukšciausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik teismams nagrinejant panašias savo faktinemis aplinkybemis bylas i ta byla, kuria nagrinedamas Lietuvos Aukšciausiasis Teismas išaiškino atitinkama teises norma (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-101/2011). Todel teismas sprendžia, kad atsakovo nurodytos Lietuvos Aukšciausiojo Teismo nutartys (2008-02-29 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-151/2008, 2007-05-10 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-203/2007, 2003-03-17 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-813/2003) neturi faktiniu aplinkybiu esminio panašumo su nagrinejama byla, todel jose pateiktas teises aiškinimas nagrinejamoje byloje netaikomas.

Teismas atkreipia demesi i tai, kad šaliu sutartis, kaip prieš tai mineta, buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), taciau atsakovas sutarties 8 punkto dalies salygas pradejo gincyti tik ieškovui 2010 m. lapkricio 24 d. pateikus ieškini teismui (2–4 b. l.). Be to, teigdamas, kad sutarties 8 punkto dalis pažeidžia visuomenes interesus ir prieštarauja imperatyvioms istatymo normoms, todel turi buti pripažinta niekine ir negaliojancia, o sutartis tesiama, atsakovas remiasi LR CK 1.80 str. 1 d. Taciau mineto straipsnio 2 dalis numato sandorio pripažinimo negaliojanciu padarinius: kiekviena sandorio šalis privalo gražinti kitai šaliai visa, ka pagal ji yra gavusi, t. y. šalis gražinamos i padeti, buvusia iki sudarant sutarti (restitucija).

Teismas atmeta atsakovo teiginius, kad sutarties 8 punkto salygos buvo šaliu neaptartos, kadangi teismui nepateikta jokiu irodymu, pagrindžianciu atsakovo teiginius. Atsakovo teismui pateiktas sutarties projektas neirodo aplinkybiu, kad minetos sutarties salygos nebuvo šaliu aptartos(47 b. l.), kadangi sutartis šaliu patvirtinta, sutarties 8 punkto salygos tekste paryškintos, todel toks atsakovo sutarties salygu aiškinimas paneigtu sutarties salygu esme, butu pažeistas sutarties šaliu lygiateisiškumo principas ir sudarytu salygas vienai iš šaliu tapti nepagristai privilegijuota keiciant sutarties salygas, kadangi butu pažeistas sutarties laisves principas. Civilines apyvartos dalyviai (išskyrus atvejus, kai pareiga sudaryti sutarti nustato istatymai ar savanoriškas isipareigojimas sudaryti sutarti) yra laisvi spresti, ar sudaryti sutarti ir kokiomis salygomis ja sudaryti. Nuo sutarties sudarymo momento sutartis jos šalims igyja istatymo galia – sutarties šalys turi vykdyti prisiimtus isipareigojimus tinkamai, vienos sutarties šalies pareiga vykdyti sutartine prievole atitinka kitos sutarties reikalavimo teise, kuri yra ginama istatymu.

Apibendrinant pirmiau nurodytus motyvus, teismas konstatuoja, kad ieškovo ieškinys yra teisetas ir pagristas, todel tenkintinas. Šaliu (duomenys neskelbtini) sudaryta valstybines žemes pirkimo – pardavimo sutartis nutrauktina, bei taikytina restitucija, šalys ipareigotinos gražinti viena kitai viska, ka gavo pagal valstybines žemes pirkimo-pardavimo sutarti, t. y. ieškovui UAB „Varpas-154“ gražintini 276 089, 70 Lt (du šimtai septyniasdešimt šeši tukstanciai aštuoniasdešimt devyni litai 70 ct), o atsakovui Nacionalinei žemes tarnybai prie Žemes ukio ministerijos gražintinas 2,0160 ha ploto žemes sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)) (LR CK 6.217 str. 4 d., 6.222 str.). Atsakovo priešieškinys yra nepagristas, todel atmestinas.

Ieškovo ieškini tenkinus, o atsakovo priešieškini atmetus, teismas sprendžia, kad nera reikalo placiau analizuoti atsakovo prašomo priteisti ieškovo isiskolinimo.

Kadangi ieškovo ieškinys tenkintinas, todel remiantis LR CPK 88 str.1 d. 3, 6 p., 93 str. 3 d., 98 str. iš atsakovo Nacionalines žemes tarnybos prie Žemes ukio ministerijos priteistina 2 000,00 Lt už advokato pagalba (111–116 b. l.) ir ieškovo už ieškini sumoketo 134,00 Lt žyminio mokescio (5 b. l.) ieškovo UAB „Varpas-154“ naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268–270 straipsniais, 279 straipsniu,

nusprende:

Ieškini tenkinti visiškai, o priešieškini atmesti.

Nutraukti (duomenys neskelbtini) valstybines žemes pirkimo-pardavimo sutarti, sudaryta tarp Lietuvos Respublikos Valstybes atstovaujamos Šiauliu apskrities viršininko administracijos ir ieškovo UAB „Varpas – 154“ del 2,0160 ha ploto žemes sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini)) pardavimo ieškovui.

Taikyti restitucija, ipareigoti šalis gražinti viena kitai viska, ka gavo pagal (duomenys neskelbtini) valstybines žemes pirkimo-pardavimo sutarti, gražinti ieškovui UAB „Varpas-154“ (i. k. 300001817, adresas: Vilniaus g. 154, Šiauliai, a. s. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini)) 276 089, 70 Lt (du šimtus septyniasdešimt šešis tukstancius aštuoniasdešimt devynis litus 70 ct), o atsakovui Nacionalinei žemes tarnybai prie Žemes ukio ministerijos (imones kodas 188704927) 2,0160 ha ploto žemes sklypa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini)).

Priteisti iš atsakovo Nacionalines žemes tarnybos prie Žemes ukio ministerijos ieškovo UAB „Varpas-154“ naudai 2000 Lt (du tukstancius litu) už advokato pagalba ir 134,00 Lt (šimta trisdešimt keturis litus) ieškovo teismo išlaidas.

Sprendimas per 30 dienu gali buti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skunda paduodant Šiauliu apygardos teismui.