- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-13
- Bylos Nr.
- e2S-3102-640/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29275-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Atsakovas
- A. M., R. M.
- Ieškovas
- Ž. Č.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. M. ir R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Ž. Č. ieškinį atsakovams R. M. ir A. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Teisme priimtas ieškovo Ž. Č. dokumentinio proceso tvarka pateiktas ieškinys, kuriuo ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų R. M. ir A. M. 23 000 Eur negrąžintos paskolos ir palūkanų, 94,52 Eur palūkanų už praleistą terminą grąžinti skolą, priteisti iš atsakovo A. M. 5 000 Eur negrąžintos paskolos ir 3 500 Eur delspinigių, taip pat priteisti iš atsakovų 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas atsakovus ir/ arba trečiuosius asmenis. Nurodė, kad ieškinys yra pagrįstas, pareikštų reikalavimų suma yra didelė, atsakovai yra nesąžiningi, nevykdo savo įsipareigojimų, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovai gali turtą perleisti, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 24 d. nutartimi ieškovo Ž. Č. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino - areštavo atsakovui A. M. ir atsakovei R. M. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudė disponuoti areštuotu turtu, paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis; nusprendė turto nesant ar jo nepakankant, areštuoti pinigines lėšas bei turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, paliekant teisę įmokėti pinigus į banko sąskaitą (-as), uždrausti disponuoti ar naudotis areštuotoje sąskaitoje (-ose) esančiomis lėšomis, leidžiant areštuotomis lėšomis ir turtu atsiskaityti su ieškovu, taip pat leidžiant iš areštuotų lėšų disponuoti atsakovui 1 MMA (400 Eur) suma kas mėnesį. Bendra atsakovo areštuoto turto ir piniginių lėšų suma savo verte turi neviršyti 31 594,52 Eur sumos. Bendra atsakovės areštuoto turto ir piniginių lėšų suma savo verte turi neviršyti 23094,52 Eur sumos. Bendra atsakovams pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių suma neturi viršyti 31 594,52 Eur sumos.
Šalies argumentai
4. Nustatė, kad ieškovo reikalavimas yra turtinio pobūdžio, tikėtinai pagrįstas, tiek ieškiniu prašoma priteisti iš atsakovo A. M. 8500 Eur suma, tiek solidariai iš atsakovų R. M. ir A. M. 23094,52 Eur suma, yra didelė. Dėl nurodyto darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju yra būtina užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą taikant laikinąsias apsaugos priemones, nes teismo sprendimo vykdymas gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas. Esant solidariajai atsakovų prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį, todėl ieškovo prašymas areštuoti kiekvieno iš atsakovų turtą už visą iš to atsakovo reikalaujamą priteisti sumą yra pagrįstas. Dėl nurodyto, atsakovui A. M. laikinosios apsaugos priemonės taikomos 31594,52 Eur sumai, o atsakovei R. M. – 23094,52 Eur sumai. Tačiau bendra laikinųjų apsaugos priemonių suma neturi būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą, šioje byloje bendra laikinųjų apsaugos priemonių suma neturi viršyti 31594,52 Eur sumos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Apeliantai A. M. ir R. M. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės -ieškovo Ž. Č. pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
6. Nurodė, kad patikslintas ieškinys nėra tikėtinai pagristas ir nėra jokios grėsmės, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi didelės ieškinio sumos prezumpcija, t. y. nurodė, jog vien didelės turtinės vertės reikalavimas gali pasunkinti arba padaryti neįmanomu būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymą. Vien formalus nurodymas skundžiamoje nutartyje apie tai, kad byloje pareikšto patikslinto ieškinio suma yra didelė, nėra pakankamas pagrindimas būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui ar negalimumui. Spręsdamas, ar yra pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms, grindžiamomis didele ieškinio suma, taikyti, teismas kiekvienu atveju turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, t. y. atsakovo turtinės padėties pokyčio perspektyvas, asmens elgesį iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu, atsakovo buvusį, esamą ar tikėtinai būsiantį nesąžiningumą, pavyzdžiui, kai atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, turėdamas tikslą neatsiskaityti su savo kreditoriumi pagal galimai atsakovui nepalankų teismo sprendimą. Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, jog neva egzistuoja rizika, jog atsakovas mėgins jam priklausantį kilnojamąjį turtą perleisti tretiesiems asmenims arba jį paslėpti, tačiau ieškovas tokių aplinkybių egzistavimo nepagrindžia jokiais įrodymais. Vienintelis įrodymas, kuriuo remiasi atsakovas yra pateiktas atsakovo atsakymas į ieškovo 2018 m. rugpjūčio 7 d. pretenziją, kurioje atsakovas nurodė, jog pretenzijoje suformuluotas reikalavimas yra nepagrįstas. Šiuo atveju atskirajame skunde pažymėta, kad laikinosios apsaugos priemonės yra pritaikytos abejiems atsakovams, tačiau grėsmės, jog atsakovė mėgins jai priklausantį kilnojamąjį turtą perleisti tretiesiems asmenims arba jį paslėpti, ieškovas niekaip nesistengė įrodyti, nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliantai darė išvadą, kad iš visų aukščiau išdėstytų aplinkybių akivaizdžiai matyti, kad nėra būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo neįvykdymui ir tai sudaro pagrindą skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti.
7. Atsakovas pažymėjo, jog paskolą yra gavęs tik pagal paskolos sutartį/2 (5 000 Eur suma, kuri buvo sumokėta pavedimu). Vertinant ieškovo poziciją susidaro įspūdis, jog ieškovas laikosi versijos, jog pagal kitas paskolos sutartis paskolos buvo suteiktos grynaisiais pinigais, tačiau atsakovas ne tik, kad tokių paskolos sumų iš viso nėra gavęs, tačiau tokia ieškovo pozicija prieštarauja ir imperatyvioms teisės normos, reguliuojančioms sandorio formą. Ieškovo 2018 m. rugpjūčio 7 d. pretenzijoje ir patikslintame ieškinyje nurodytų atsakovo įsiskolinimo dydžiai neatitinka. Paskolos sutarties/4 1 punkte nurodyta, kad atsakovas priima lėšas ir užtikrina jų grąžinimą, tuo tarpu jau kitame sutarties punkte yra nurodoma, kad ieškovas jau neva anksčiau yra perdavęs paskolos sumą atsakovui. Tokios pačios sutarties sąlygos nurodytos ir paskolos sutartyje/1, paskolos sutartyje/2. Atsakovų vertinimu, nurodytos aplinkybės ir paskolos sutarčių formos nesilaikymas jau patikslinto ieškinio priėmimo stadijoje sudarė sąlygas išvadai, jog ieškovo reiškiamas reikalavimas negali būti vertinamas kaip prima facie pagrįstas.
Atsiliepimas
8. Ieškovas Ž. Č. atsiliepime prašė atsakovų atskirąjį skundą atmesti kaip visiškai nepagrįstą.
9. Nurodė, kad iš esmės visą atsakovų nesutikimo dėl ieškinio prima facie pagrįstumo sudaro argumentai, kurie yra ginčo nagrinėjimo iš esmės dalykas. Šių teiginių pagrįstumas gali būti vertinamas tik pirmosios instancijos teismui priimant galutinį sprendimą byloje. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje nesutikimo su ieškinio dalyku argumentai, kurie sudaro bylos esmę, nėra vertinami. Ieškovas pareikštame ieškinyje aiškiai suformulavo ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą, kuriuos grindžia ieškinyje nurodomomis aplinkybėmis. Byloje taip pat nėra duomenų, jog ieškovo reikalavimai būtų akivaizdžiai nepagrįsti ir/ar jis savo teisėtus interesus gintų aiškiai netinkamu būdų. Faktinę grėsmę ieškinio pateikimo metu įrodyti daugeliu atveju yra itin sudėtinga arba praktiškai neįmanoma (pvz., tikėtinai pagrįsti esant atsakovo sąmoningą ketinimą išvengti jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo), arešto taikymo prašančiam asmeniui yra suteikta galimybė remtis nurodytu teisinio pobūdžio teiginiu (didele ieškinio suma). Taikant ieškinio sumos prezumpciją įrodinėjimo našta perkeliama atsakovui, t. y. būtent jis turi pagrįsti, kad ieškinio suma atsakovui nėra reikšminga, o turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo. Taigi, atmestinas atsakovų argumentas, kad visais atvejais laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai ieškovas įrodo atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Kitą vertus, nors byloje ir nėra tiesioginių duomenų (tokius duomenis ieškovui objektyviai sunku gauti), kad atsakovai savo veiksmais mažintų jiems priklausančio turto masę, ketintų jį realizuoti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip bandytų sumenkinti savo turtinę padėtį, tačiau ieškinyje nurodomi atsakovų veiksmai ieškovo atžvilgiu gali būti vertinami kaip nesąžiningi, o tai teikia pagrindą manymui apie galimą nesąžiningą elgesį taip pat ir ieškovui palankaus sprendimo vykdymo atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi ir atsakovo nesąžiningumą patvirtinančiomis aplinkybėmis, būtent tuo, kad dar prieš ieškinio pareiškimą vengė komunikuoti su ieškovu, slapstėsi nuo ieškovo ir pan. Toks atsakovo elgesys, ieškovo nuomone, įrodo jo siekį išvengti galimų reikalavimų įvykdymo, t. y. liudija jo nesąžiningumą. Atsakovai nepaisė ir raštiško raginimo ir nėra net dalinai įvykdę prievolės, todėl tai kelia pagrįstų abejonių, kad atsakovai nesiims veiksmų, kurie neapsunkintų galimo teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovas savo parašu keturiose paskolos sutartyse (2018 m. gegužės19 d. Paskolos sutartyje; 2018 m. gegužės 21d. Paskolos sutartyje; 2018 m. birželio 19 d. Paskolos sutartyje; 2018 m. birželio 21 d. Paskolos sutartyje) aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino, jog gavo iš ieškovo pinigų sumas. Atsakovė pasirašė laidavimo sutartis, kas iš esmės taip pat patvirtina, jog pinigai atsakovui buvo perduoti. Tuo tarpu, atsakovas neginčydamas savo patvirtinimo dėl pinigų gavimo ir/ar parašų ant paskolos sutarčių tikrumo, atskirajame skunde jau teigia, jog jokių pinigų iš ieškovo apskritai negavo. Taigi atsakovo prieštaringa pozicija taip pat liudija jo nesąžiningumą ir siekį bet kokia kaina išvengti prievolės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
11. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovų atžvilgiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo žinioje yra civilinė byla Nr. e2-39906-936/2018 pagal ieškovo Ž. Č. patikslintą ieškinį, kuriuo ieškovas prašo priteisti solidariai iš atsakovės R. M. ir atsakovo A. M. 23 000 Eur negrąžintos paskolos ir palūkanų, 94,52 Eur palūkanų už praleistą terminą grąžinti skolą, priteisti iš atsakovo 5 000 Eur negrąžintos paskolos ir 3 500 Eur delspinigių, taip pat priteisti iš atsakovės ir atsakovo 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 24 d. nutartimi nutarė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti ir areštuoti atsakovams nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždrausti disponuoti areštuotu turtu, palikti teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis; turto nesant ar jo nepakankant, areštuoti pinigines lėšas bei turtines teises, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, paliekant teisę įmokėti pinigus į banko sąskaitą (-as), uždrausti disponuoti ar naudotis areštuotoje sąskaitoje (-ose) esančiomis lėšomis, leidžiant areštuotomis lėšomis ir turtu atsiskaityti su ieškovu, taip pat leidžiant iš areštuotų lėšų disponuoti atsakovams 1 MMA (400 Eur) suma kas mėnesį. Bendra atsakovams pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių suma neturi viršyti 31 594,52 Eur sumos, atskirai atsakovui 31 594,25 Eur, atsakovei - 23 094,52 Eur.
14. Teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).
15. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (iš pirmo žvilgsnio) vertinimą. Pagal prima facie doktriną ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015 ir kt.). Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016 ir kt.). Taigi preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pvz., ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., tai yra tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015 ir kt.). Tik įsitikinęs ieškinio reikalavimų tikėtinu pagrįstumu, teismas gali spręsti ar yra kitos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
16. Kaip minėta ieškovas ieškiniu prašo solidariai priteisti iš atsakovų R. M. ir A. M. 23 000 Eur negrąžintos paskolos ir palūkanų, 94,52 Eur palūkanų už praleistą terminą grąžinti skolą, priteisti iš atsakovo 5 000 Eur negrąžintos paskolos ir 3 500 Eur delspinigių, taip pat priteisti iš atsakovės ir atsakovo 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovo reikalavimas pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir ieškovo poziciją tikėtinai pagrindžiančiais įrodymais, teisiniais pagrindais. Pažymėtina, jog šioje proceso stadijoje ieškovė neprivalo įrodyti, o teismas – iš esmės įvertinti ieškinio pagrįstumo, nes reikalavimų pagrįstumas nustatomas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Kadangi ieškinio forma ir turinys atitinka įstatymo nuostatas, nėra duomenų, kad ieškovo reikalavimas dėl skolos ir palūkanų priteisimo būtų akivaizdžiai nepagrįstas ir jis savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškinys preliminariai pagrįstas. Tačiau tai tik viena sąlyga, kurią nustačius galimas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas.
17. Antroji sąlyga būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, jam palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas. Šią grėsmę sprendimo įvykdymui ieškovas iš esmės grindžia tuo, jog ieškinio suma yra didelė ir atsakovai neįrodė priešingai, t.y. kad ieškinio suma jiems nėra didelė.
18. Pažymėtina, kad naujausioje ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, jog ieškinio sumos dydis ar asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis yra tik vieni iš daugelio, bet anaiptol ne vieninteliai kriterijai, kurie turėtų būti įvertinti sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių poreikio buvimo. Todėl vien ieškinio sumos dydis atsakovams, ar jo neatsiskaitymas su procesą inicijavusiu ieškovu, savaime dar nepatvirtina rizikos, jog teismo sprendimas gali būti neįvykdomas būtent dėl atsakovų nesąžiningumo ar su tokiu jos elgesiu susijusių priežasčių. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra teikiami išaiškinimai, kad tokios aplinkybės, kaip ieškinio sumos dydis ir asmens turtinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti (Lietuvos apeliacinio teismo; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-313-186/2018). Nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovams yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovų turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jų turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018).
19. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Todėl pirmosios instancijos teismas kiekvienu atveju privalo vertinti įrodinėjamas aplinkybes, susijusias su asmenų, kurių atžvilgiu norima taikyti laikinąsias apsaugos priemones nesąžiningumu ir dėl šių aplinkybių pasisakyti.
20. Prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas teigia, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai, nes melavo ieškovui, jog grąžins skolą ir palūkanas, vilkino skolos grąžinimo terminą, slapstėsi ir neatsiliepinėjo į skambučius. Be to, atsakovas ir laiduotoja (atsakovė), nenurodydami jokių argumentų, pateikė prieštaravimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo išduoto 2018 m. rugsėjo 21 d. teismo įsakymo. Šiuo atveju, sutiktina su atsakovų atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas minėtų ieškovo prašyme nurodytų aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė. Kitą vertus, atsakovai nesutikdami su teismo įsakymu turėjo teisę teikti prieštaravimus, teiginiai, jog atsakovas slapstėsi ir neatsiliepinėjo į skambučius yra deklaratyvūs, nepagrįsti įrodymais, o tai ar atsakovas melavo ir vilkino procesą yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, todėl negali būti vertintinas kaip neabejotinas įrodymas pagrindžiantis atsakovo nesąžiningumą. Taigi, prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodomos aplinkybės savaime neįrodo atsakovų tikėtino ar esamo nesąžiningumo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog egzistuoja antrą būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
21. Proporcingumo, ekonomiškumo, šalių interesų pusiausvyros principai reikalauja įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymu potencialiai sukeliamas teisines pasekmes su tomis pasekmėmis, kurios kiltų netaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Konkrečiu atveju, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas lemtų akivaizdžiai neproporcingą atsakovų teisių suvaržymą, kuris nėra tikslingas neturint byloje duomenų apie grėsmę sprendimo įvykdymui.
22. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įstatymų normas reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl priėmė neteisėta ir nepagrįstą nutartį, kuri naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš spręsti iš esmės – atmesti ieškovo Ž. Č. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.