- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-14
- Bylos Nr.
- e2S-819-467/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29275-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- R. M., A. M.
- Ieškovas
- Ž. Č.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų R. M. ir A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovo Ž. Č. patikslintą ieškinį atsakovams R. M. ir A. M. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Ž. Č. 2018 m. rugsėjo 20 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, kuris buvo išduotas, tačiau, atsakovams pateikus prieštaravimus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartimi panaikintas. Ieškovas pareiškė ieškinį, kuriuo prašė priteisti jam iš atsakovų R. M. ir A. M. 23 000 EUR negrąžintos paskolos ir palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 129 EUR žyminio mokesčio.
2. Ieškovas Ž. Č. patikslino ieškinį ir prašė priteisti solidariai iš atsakovų A. M. ir R. M. 23 000 EUR skolą ir 94,52 EUR sumą už praleistą terminą grąžinti skolą; priteisti iš atsakovo A. M. 5 000 EUR skolą ir 3 500 EUR delspinigių sumą už praleistą terminą grąžinti skolą; 5 proc. dydžio procesines palūkanas, mokamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio užtikrinimui taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 24 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – atmetė ieškovo Ž. Č. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė atsakovų nesąžiningumo, o vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
Šalies argumentai
4. Ieškovas Ž. Č. 2019 m. kovo 18 d. pateikė naują prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams A. M. ir R. M. nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bendrai 31 594,52 EUR sumai, uždraudžiant šį turtą bei iš jo kylančias turtines ir neturtines teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti, o, nesant (trūkstant) tokio turto, areštuoti atsakovų pinigines lėšas bei turtines teises, esančias pas atsakovus ir/arba trečiuosius asmenis, paliekant teisę įmokėti pinigus į banko sąskaitą (-as), uždrausti disponuoti ar naudotis areštuotoje sąskaitoje (-ose) esančiomis lėšomis, leidžiant areštuotomis lėšomis ir turtu atsiskaityti su ieškovu.
5. Ieškovas prašymą grindė tuo, kad ieškinio suma atsakovams yra didelė. Atsakovai nepateikė ir byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovų gerą turtinę padėtį ir eliminuojančių abejones dėl atsakovų galimybės įvykdyti teismo sprendimą ieškinio patenkinimo atveju. Ieškovo teigimu, atsakovo A. M. atžvilgiu yra pradėti ikiteisminiai tyrimai pagal požymius nusikalstamų veikų (sukčiavimo ir kt.), kuriomis padaryta žala kitiems tretiesiems asmenims. Ieškovo turimais duomenimis ikiteisminiame tyrime apklausti atsakovo A. M. nepavyksta, nes jis yra išvykęs iš Lietuvos (galimai slapstosi nuo teisėsaugos). Yra didelė tikimybė, jog atsakovo A. M. atžvilgiu yra pradėta ir daugiau ikiteisminių tyrimų, pareikšta piniginių reikalavimų. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas vengia atsakomybės, yra nepatikimas ir nesąžiningas.
6. Ieškovas taip pat nurodė, kad nukentėję asmenys gali pareikšti civilinius ieškinius ikiteisminiame tyrime ar baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme, kurių suma šiuo metu nežinoma, tačiau gali gerokai viršyti ieškovo reikalavimus šioje byloje.. Ši aplinkybė dar labiau sustiprina aukščiau išdėstytą poziciją, jog ieškinio suma atsakovams laikytina didele ir yra didelė tikimybė, kad atsakovai nesąžiningai vengs įvykdyti galimai ieškovui palankų sprendimą ar kitaip apsunkins jo įvykdymą. Ieškovo vertinimu, išdėstyti objektyvūs duomenys leidžia daryti prielaidą dėl atsakovo nesąžiningumo bei sustiprina riziką, kad šioje byloje ieškovui galimai palankus sprendimas nebus įvykdytas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 20 d. nutartimi ieškovo Ž. Č. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino - areštavo atsakovui A. M. priklausančius nekilnojamuosius ir (arba) kilnojamuosius daiktus, jų esant nepakankamai – pinigines lėšas ir (ar) turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis 31 594,52 EUR sumai; areštavo atsakovei R. M. priklausančius nekilnojamuosius ir (arba) kilnojamuosius daiktus, jų esant nepakankamai – pinigines lėšas ir (ar) turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, 23 094,52 EUR sumai.
Šalies argumentai
8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškiniu prašoma priteisti iš atsakovo A. M. 8 500 EUR suma, tiek solidariai iš atsakovų R. M. ir A. M. - 23 094,52 EUR suma, yra didelė. Aplinkybę, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, patvirtina jau priimtas 2018 m. spalio 24 d. preliminarus sprendimas.
9. Ieškovas, pagrįsdamas grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, nurodė, kad atsakovas A. M. jau kurį laiką yra išvykęs į užsienį, susisiekti su juo nepavyksta. Atsakovo A. M. atžvilgiu yra pradėti ikiteisminiai tyrimai (sujungto ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-48600-18) pagal nusikalstamų veikų požymius (sukčiavimo ir kt.), kuriomis padaryta žala kitiems tretiesiems asmenims, atsakovo ikiteisminiame tyrime apklausti nepavyksta. Anot ieškovo, atsakovas vengia atsakomybės, yra nepatikimas ir nesąžiningas. Ieškovas nurodė, kad atsakovas A. M. yra nesąžiningas ne tik ieškovo, bet ir kitų asmenų atžvilgiu, užsiima neteisėtomis veikomis, apgaudinėja žmones, prisidėdamas prie vykdomų nusikaltimų, išviliojant iš kitų asmenų pinigus, slapstosi ir vengia bendradarbiauti ne tik su ieškovu, bet ir su teisėsaugos institucijomis. Atsižvelgdamas į ieškovo nurodytas aplinkybes ir argumentus, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo atveju būtina užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, taikant laikinąsias apsaugos priemones, nes teismo sprendimo vykdymas gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
10. Atskiruoju skundu atsakovai A. M. ir R. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-20 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo Ž. Č. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
11. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas formaliai įvertino ieškovo teiginius, nes atsakovų nesąžiningumas nepatvirtintas jokiais leistinais įrodymais. Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas atsakovų atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje, aiškiai nurodė, kad ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Taigi, ieškovui tenka pareiga įrodyti atsakovų nesąžiningumą, jų ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti.
Žemesnės instancijos teismas
12. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas daro išvadą dėl atsakovo nesąžiningumo, remdamasis ieškovo pateiktais deklaratyviais teiginiais, jog atsakovas vengia atsakomybės, yra nepatikimas ir nesąžiningas. Tačiau panašaus pobūdžio teiginiais ieškovas siekė įrodyti atsakovų nesąžiningumą ir pirmajame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių, bet toks jo prašymas buvo atmestas, todėl skundžiama nutartimi laikinosios apsaugos priemonės galėjo būti pritaikytos tik egzistuojant papildomoms aplinkybėms, dėl kurių teismas galėtų konstatuoti byloje atsiradus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą.
13. Atsakovai akcentuoja, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, atsakovo neteisėtų veikų atlikimą ar realų jų egzistavimą. Kitą vertus, atsakovas negali būti kaltinamas neteisėtų veikų vykdymu, žmonių apgaudinėjimu, pinigų išviliojimu, slapstymusi nuo teisėsaugos, kol tai nėra įrodyta įstatymų nustatyta tvarka. Net jei būtų patvirtintas tokių ikiteisminių tyrimų pradėjimo faktas, tai nebūtų pagrindas spręsti, jog atsakovas yra nesąžiningas. Vien ikiteisminio tyrimo pradėjimas nesuponuoja išvados, kad asmuo atliko nusikalstamus veiksmus.
14. Atsakovai pažymi, kad šiuo atveju skundžiama nutartimi laikinosios apsaugos priemonės yra pritaikytos abiem atsakovams, tačiau grėsmės, jog atsakovė mėgins jai priklausantį kilnojamąjį turtą perleisti tretiesiems asmenims arba jį paslėpti, ieškovas niekaip nesistengia įrodyti, nepateikia jokių tai pagrindžiančių įrodymų, taip pat ir teismas skundžiamoje nutartyje neįvardina jokių aplinkybių, kurios pagrįstų atsakovės nesąžiningumą.
15. Ieškovas Ž. Č. atsiliepime prašo atsakovų atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Be to, sprendžiant dėl atsakovų nesąžiningumo, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismui tik pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tikėtina grėsmė teismo sprendimo įvykdymui ar kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė, tačiau teismui nebūtina turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai tokia grėsmė atsiras. Taigi CPK normos suteikia teismui diskrecijos teisę spręsti, ar konkrečiu atveju reikalinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepimas
16. Ieškovas pažymi, kad minėtoje ikiteisminėje byloje atsakovas yra įtariamasis, kas reiškia, kad jis yra realiai įtariamas šių nusikalstamų veikų padarymu (dėl sukčiavimo, apgaule pasisavinto svetimo turto ir kt.), todėl tikėtina, kad atsakovui bus taikytos kardomosios priemonės, siekiant, kad jis nesislapstytų, nedarytų naujų nusikaltimų. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, jog atsakovo veiksmuose yra nesąžiningumo, apgaulės, piktnaudžiavimo ir šie veiksmai nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
18. Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teikia antrą kartą. Pirmasis prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo grindžiamas tuo, kad reikalavimų suma yra didelė, o atsakovai yra nesąžiningi, kadangi nevykdo savo įsipareigojimų, atsakovas gera valia nesutinka grąžinti skolos ir mokėti palūkanų jau ilgą laiką. Atsakovas elgėsi nesąžiningai, meluodamas ieškovui, kad grąžins skolą ir palūkanas terminui sueinant, ir taip tyčia vilkino laiką. Atsakovas taip pat slapstosi nuo ieškovo ir neatsiliepinėja į skambučius. Pirmosios instancijos teismas prašymą tenkino, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartį, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir klausimą išsprendė iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
19. Teikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antrą kartą ieškovas iš esmės nurodo tas pačias aplinkybes, kurios, jo vertinimu, sudaro pagrindą prašymą tenkinti ir laikinąsias apsaugos priemones pritaikyti, akcentuodamas faktą, kad atsakovo A. M. atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tačiau laikinosios apsaugos priemonės pasižymi procesiniu, o ne materialiniu teisiniu pobūdžiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-280/2012, kt.). Tai reiškia, kad, paaiškėjus ar iškilus naujoms grėsmėms būsimo teismo sprendimo įvykdymui, ieškovas turi teisę pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje (CPK 144 straipsnio 1 ir 3 dalys, 147 straipsnio 2 dalis). Tik tokiu atveju teismas turi iš naujo vertinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą, nustatinėdamas, ar pakartotinio prašymo nagrinėjimo metu egzistuoja prašyme nurodytos naujos grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Teismas turi vertintini, ar ieškovas nurodė naujas aplinkybes, pagrindžiančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. E2-482-823/2016).
20. Taigi, pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimai ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).
21. Civilinio proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymui reikalinga konstatuoti abiejų sąlygų egzistavimą. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
22. Iš ieškovo Ž. Č. ieškinio ir patikslinto ieškinio turinio matyti, kad ieškovas pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, detaliai išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, pateikė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė bus nustatyta nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos stadijoje. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje civilinės bylos stadijoje (sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą), kai ginčas dar nėra nagrinėjamas iš esmės, nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas tikėtinai nepagrindė pareikšto ieškinio reikalavimų, t.y. darytina išvada, kad ieškovo Ž. Č. ieškinys yra tikėtinai pagrįstas (CPK 144 str. 1 d.). Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šiuo atveju nėra pagrindo vertinti, jog ieškinys nepagrįstas.
23. Antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga CPK 144 straipsnio 1 dalies prasme reikalauja išaiškinti aplinkybę, ar, netaikius suinteresuoto asmens prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, būtų pakenkta būsimojo teismo sprendimo įvykdymo galimybei ar ne. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, svarbu įvertinti ne tik galimą grėsmės galimai ieškovui palankaus sprendimo neįvykdymui kilimą, bet ir, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių atitikimą ekonomiškumo, proporcingumo, teisingumo, protingumo principams, nes bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, kadangi to reikalauja universalieji civilinio proceso teisės principai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-262-464/2015).
24. Civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai lemia tai, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (poreikį) tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui, o priešinga proceso šalis, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdama išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų esant pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. grėsmę, kad ieškovui palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas ar jo vykdymas apsunkintas. Taigi, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).
25. Nagrinėjamu atveju sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad atsakovo nesąžiningumas tuo aspektu, jog atsakovas neva vengia atsakomybės, yra nepatikimas, geranoriškai nesumoka ieškovui skolos, jau buvo įvertintas ankstesnėje Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje, taikant laikinąsias apsaugos priemones, ir Vilniaus apygardos teismo nutartyje, naikinant šią nutartį apeliacine tvarka. Taigi, minimi ieškovo teiginiai buvo įvertintini kaip nepakankami ir nesudarantys pagrindo spręsti apie atsakovo nesąžiningumą, todėl juos vertinti kitaip, nesant kitų įrodymų, nėra pagrindo.
26. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, taikydamas ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones atsakovų atžvilgiu, be jau nurodytų, rėmėsi ir tokiomis ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, kaip, kad atsakovas A. M. jau kurį laiką yra išvykęs į užsienį, susisiekti su juo nepavyksta, atsakovo A. M. atžvilgiu yra pradėti ikiteisminiai tyrimai pagal nusikalstamų veikų požymius (sukčiavimo ir kt.), kuriomis padaryta žala kitiems tretiesiems asmenims ir jie gali taip pat pareikšti ieškinius atsakovui ir pan. Tačiau nurodytos aplinkybės pačios savaime neapsprendžia būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones konkrečioje byloje, nesant neginčijamų įrodymų, patvirtinančių atsakovo nesąžiningumą. Be to, nors ieškovas nemažai kalba apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, tačiau jo nurodytas aplinkybes pagrindžiančių objektyvių įrodymų neteikia.
27. Pažymėtina ir tai, kad, nors ieškovas prašė taikyti ir pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones abiejų atsakovų atžvilgiu, tačiau ieškovas nenurodė jokių motyvų ir pirmosios instancijos teismas taip pat nekonstatavo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės atsakovės R. M. atžvilgiu.
28. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kurią yra pagrindas panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti kaip nepagrįstą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo Ž. Č. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.