- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-23
- Bylos Nr.
- e2-3396-766/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Šabanskienė
- Ieškovas
- I. M.
- Atsakovas
- A. J.
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui L. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui A. J., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo bei bendravimo tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė I. M. kreipėsi ieškiniu į teismą, prašydama 1) pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-352-156/2016, patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punktą, nustatant, kad A. J. nepilnamečio sūnaus S. J. išlaikymui moka po 345 Eur kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, o dukros M. J. išlaikymui moka po 308 Eur kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, vaikų išlaikymui skiriamas pinigines lėšas sumokant į I. M. atsikaitomąją sąskaitą iki kiekvieno einamojo mėnesio 15 dienos už einamąjį mėnesį; 2) nustatyti tokią A. J. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: A. J. su nepilnamečiais vaikais S. J. ir M. J. bendrauja ne mažiau kaip dvi savaites vaikų vasaros atostogų metu, tikslų atostogų laiką bei trukmę su vaikų mama I. M. suderindamas ne mažiau kaip prieš vieną mėnesį iki numatomų atostogų su vaikais pradžios. Vaikus A. J. paima iš jų gyvenamosios vietos pirmą atostogų su tėčiu dieną, o paskutinę atostogų su tėčiu dieną ne vėliau kaip 17 val. parveža juos į vaikų gyvenamąją vietą; A. J. bendrauja su nepilnamečiais vaikais S. J. ir M. J. pusę oficialiai skelbiamų moksleivių rudens bei pavasario atostogų laiko, tikslų atostogų laiką bei trukmę su vaikų mama I. M. suderindamas ne mažiau kaip prieš vieną mėnesį iki numatomų atostogų su vaikais pradžios. Vaikus A. J. paima iš jų gyvenamosios vietos pirmą atostogų su tėčiu dieną, o paskutinę atostogų dieną su tėčiu dieną ne vėliau kaip 17 val. parveža juos į vaikų gyvenamąją vietą; A. J. su nepilnamečiais vaikais S. J. ir M. J. bendrauja pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos lyginiais metais Šv. Kūčių ir Kalėdų metu nuo gruodžio 24 d. 18 val. iki gruodžio 26 d. 20 val., nelyginiais metais – nuo gruodžio 26 d. 18 val. iki gruodžio 27 d. 20 val. ir gruodžio 31 d. 10 val. iki lyginių metų sausio 1 d. 20 val., o bendravimui pasibaigus, parveždamas juos į jų gyvenamąją vietą; priteisti ieškovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje ieškovė nurodo, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-352-156/2016 buvo nutraukta jos ir atsakovo A. J. santuoka bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 3 dalyje nurodyta, kad nuo (duomenys neskelbtini) A. J. vaikų S. J. ir M. J. išlaikymui iki jų pilnametystės moka po 80 Eur kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis. Tuo metu, kai buvo priimtas minėtas sprendimas, jų vaikai dar buvo maži, dukra M. J. dar buvo (duomenys neskelbtini), o dabar ji lanko mokyklą, mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, atsirado papildomos išlaidos lavinimo priemonėms mokykloje, būreliams, ekskursijoms, o sūnus S. J. šiuo metu yra paauglys. Vaikams augant didėja išlaidos maistui aprangai (ji tampa įvairesnė), taip pat plečiasi jų socialinių interesų sfera, todėl atsiranda papildomos išlaidos laisvalaikiui: informacinės technologijos, draugų gimtadieniai, įvairios išvykos, muziejai, atostogos ir pan. Be to, vaikai turi specialiųjų poreikių – sūnus turi regėjimo sutrikimų, jam reikalingi akinukai, reguliariai lankosi pas gydytojus dėl regos konsultacijų, bei turi probleminius dantukus – yra sudarytas jų gydymo planas, reguliariai vyksta į kliniką (duomenys neskelbtini), dėl ko patiriamos išlaidos kelionėms bei pačiam dantų gydymui. Dukra turi itin jautrią, probleminę galvos odą, dėl ko ieškovė nuolat turi išlaidas brangiai kainuojantiems šampūnams bei kitiems odos jautrumą gydantiems preparatams. Pasikeitė ir šalies pragyvenimo lygis, išaugo prekių bei paslaugų kainos. Taip pat atsakovo turtinė padėtis žymiai pagerėjo – jis dirba (duomenys neskelbtini) puikiai apmokamą darbą (duomenys neskelbtini), anyta minėjo, kad jos sūnaus pajamos siekia 4000 Eur. Ieškovė neseniai pradėjo dirbti pagal individualią veiklą (duomenys neskelbtini), tačiau dėl paskelbto šalyje karantino jos veikla dar nespėjo įsibėgėti. Iš valstybės ji gauna išmokas po 111 Eur kiekvienam vaikui. Taip pat nurodo, kad minėtu teismo sprendimu nebuvo nustatyta atsakovo ir vaikų bendravimo tvarka, o atsakovui gyvenant užsienyje jis su vaikais bendrauti objektyviai neturi galimybių. Atsakovas grįžta iš užsienio atostogų į Lietuvą, todėl galimybę bendrauti su vaikais galėtų išnaudoti bent jau savo viešnagių Lietuvoje metu, kadangi vaikai tėčio pasiilgsta ir su juo bendrauti labai nori.
3. Ieškovė I. M. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė ji tenkinti pilnai, bei parodė, kad (duomenys neskelbtini) m. buvo nutraukta jos santuoka su atsakovu, su kuriuo turi du nepilnamečius vaikus. Vaikai gyvena su ja, o iš atsakovo priteistas vaikams išlaikymas po 80 Eur. Vaikų poreikiai su amžiumi išaugo, todėl priteistos sumos nebeužtenka užtikrinti vaikų poreikius. Sūnui atsirado regos sutrikimai, problemos su dantimis, dukra turi jautresnę odą, reikalingos specialios priemonės. Jos pajamos buvo paaugusios, tačiau pradėjo vykdyti savarankišką veiklą ir mano, kad pajamos padidės. Šiai dienai jos pajamos yra 700 Eur neatskaičius mokesčių. Atsakovas dirbo (duomenys neskelbtini) įmonėje, jo pajamos pagerėjo, žino, kad jis uždirba 4000 Eur, kuriuos vesdavo į anytos sąskaitą. Tai žino iš anytos, taip pat jai atsakovas niekada nesiskundė, kad blogai uždirba, mėgo gražiai apsirengti, pramogauti, sveikatos sutrikimų neturi. Išlaikymo vaikams atsakovas dažnai nemokėjo, prie jokių papildomų išlaidų neprisideda. Vaikams išleidžia - 802 Eur sūnui, 728 Eur dukrai. Dukra lanko (duomenys neskelbtini), todėl ji 150 Eur sumoka už mokslą. Dėl atostogų ir kelionių, mokyklinių priemonių, pramogų sumos apskaičiavimo, tai metų suma išdalinta mėnesiui. Išlaidas kurui priskaičiavo, kadangi ji vaikus visur veža. Jos tėvai prisideda prie vaikų išlaidų. Taip pat prašo nustatyti konkrečią bendravimo atsakovo su vaikais tvarką, kadangi atsakovas su vaikais pabendrauja tik kelias dienas per metus. Mano, kad vaikai turi teisę, o atsakovas pareigą bendrauti daugiau, vaikai sutiktų pasilikti pas tėtį atostogoms. Atsakovas su vaikais bendrauja geranoriškai, su vaikais susitikdavo pas savo tėvus arba atsiveždavo juos į (duomenys neskelbtini). Atsakovas į Lietuvą grįžta kartą ar du per metus. Taip pat prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl bylą nuspręsta nagrinėti atsakovui nedalyvaujant.
5. Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas pateiktą išvadą palaikė, nurodė, kad 80 Eur priteista vienam vaikui išlaikymo suma yra maža. Mano, kad vaikų poreikių tenkinimas neturėtų būti minimalus, vaikai turi sveikatos problemų, todėl išlaikymui prašoma suma turėtų būti priteista. Dėl bendravimo tvarkos, tai nėra žinoma apie pareigos įvykdymo galimybes, kadangi atsakovas vieną kartą ar du grįžta į Lietuvą, be to nebuvo ginčų dėl bendravimo, bendrauti leido, todėl teisinio pagrindo griežtai apibrėžti tvarką nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
6. Teismas nustatė, kad ieškovė I. M. ir atsakovas A. J. yra nepilnamečių vaikų S. J., gimusio (duomenys neskelbtini), ir M. J., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. (duomenys neskelbtini) sprendimu Radviliškio rajono apylinkės teismas patvirtino ieškovės ir atsakovo sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys sutarė, kad atsakovas A. J. nepilnamečiams vaikams S. J. ir M. J. teiks išlaikymą po 80 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki vaikų pilnametystės, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo ieškovė tampa vaikų S. J. ir M. J. turto uzufruktore. Iš pateiktų į bylą duomenų matyti, kad nepilnamečiai S. J. lanko (duomenys neskelbtini), M. J. lanko (duomenys neskelbtini). Ieškovė taip pat pateikė byloje duomenis apie išlaidas, skirtas S. J. dantų tvarkymui. Ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto – butą, esantį (duomenys neskelbtini), dirba pagal individualios veiklos pažymą, jos vidutinės mėnesinės pajamos - 599 Eur, gauna išmokas po 111 Eur kiekvienam vaikui. Atsakovas išvykęs dirbti į užsienį, registruotino turto jo vardu nėra, ieškovė duomenų apie jo turtinę padėtį nepateikė, taip pat byloje nėra duomenų, kad kuri nors šalis turėtų kitų išlaikytinių.
7. Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
8. Pagal CK 3.201 straipsnį, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Taigi, Lietuvos Aukščiausias Teismas yra ne kartą nurodęs, kad pagrindas reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 straipsnis). Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai), tačiau kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai. Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai, taip pat skiriamas ypatingas dėmesys sveikatos priežiūrai.
9. Šiuo atveju teismas įvertina nustatytą aplinkybę, kad šalių vaikai paaugo, dukra buvo (duomenys neskelbtini), o šiuo metu mokykloje lanko (duomenys neskelbtini) klasė, sūnus dabar yra paauglys, bei suprantama, kad vaikų poreikiai padidėjo. Be to, atsižvelgtina ir į visuotinai žinomas aplinkybes apie pasikeitusią ekonominę situaciją, kainų kilimą, dėl ko vaikų poreikiams tenkinti patiriamos didesnės išlaidos nei 2016 metais. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad šalių vaikų poreikiai padidėjo. Pažymėtina, kad ieškovė su vaikais gyvena jai priklausiančiame būste, užtikrina vaikams gyvenamąjį plotą, būtent ieškovei tenka kasdieninė pareiga rūpintis, auklėti ir prižiūrėti vaikus, todėl jos piniginis indėlis į vaikų išlaikymą galėtų būti netgi mažesnis, laikant, jog ji prie vaikų išlaikymo prisideda kitokia forma. Atsakovas duomenų apie jo turtinę padėtį, darbą, kitus išlaikytinius nepateikė, taip pat nėra duomenų, kad atsakovas nemokėtų išlaikymo vaikams, VĮ Registrų centro duomenimis atsakovas registruotino turto neturi. Taip pat byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas būtų nepajėgus uždirbti lėšas, reikalingas vaikų išlaikymui (apie galimus atsakovo sveikatos sutrikimus ar kitas aplinkybes, dėl kurių jis negalėtų dirbti ar jo darbingumas būtų ribotas). Atsižvelgiant į ieškovės pajamų ir išlaidų santykį, į tai, kad nepateikta įrodymų apie atsakovo uždirbamas pajamas, į tai, kad atsakovas registruotino turto neturi, į vaikų amžių, darytina išvada, jog nuo (duomenys neskelbtini), kuomet Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimu buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 3 punktu atsakovas įsipareigojo mokėti nepilnamečiams vaikams S. J. ir M. J. išlaikymą, jų poreikiai ženkliai išaugo ir atsakovo teiktino 80 Eur per mėnesį išlaikymo kiekvienam vaikui nepakanka net minimaliems vaikų poreikiams patenkinti. Todėl siekiant išsaugoti protingą vaikų interesų, jų poreikių tenkinimo ir tėvų galimybių pusiausvyrą, nepažeidžiant proporcingumo principo, ieškovės prašymas padidinti nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydį tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo A. J. S. J., gim. (duomenys neskelbtini), bei M. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteistina po 220 Eur kiekvienam vaikui kasmėnesinių periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo teismui dienos – (duomenys neskelbtini) iki vaikų pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.198 straipsnis), pakeičiant Radviliškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą, kuriuo buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalyje dėl nepilnamečių vaikų S. J. ir M. J. išlaikymo (CK 3.201 straipsnio 2 dalis), priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis), bei pervedant į I. M. atsiskaitomąją sąskaitą iki kiekvieno einamojo mėnesio 15 dienos už einamąjį mėnesį.
10. (duomenys neskelbtini) Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimo 2 punkte numatyta, kad ieškovei suteikiama uzufrukto teisė valdyti nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtas pinigines lėšas, todėl pakartotinai ši teisė nenustatytina.
11. CK 3.155 straipsnis nustato, jog tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.156 straipsnio 1 dalis teigia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, o šio straipsnio 2 dalyje pažymima, jog tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų.
12. Skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisę bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant reglamentuoja CK 3.170 straipsnis, kurio 1 – 3 dalyse nurodoma, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena, o taip pat, jog kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.
13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 34 punktas; 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 38 punktas). Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o privalo siekti geriausių vaiko interesų užtikrinimo.
14. CPK XIX skyriuje „Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“ įtvirtinta aktyvaus teismo vaidmens šeimos bylose taisyklė, pagal kurią teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas gali viršyti pareikštus reikalavimus, patenkinti daugiau reikalavimų, nei buvo pareikšta, spręsti dėl nepareikštų reikalavimų, savo iniciatyva rinkti įrodymus, būtinus bylai išspręsti, ir kt.
15. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena Lietuvoje, o atsakovas – (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, ginčo dėl bendravimo su vaikais nėra buvę, atsakovas su vaikais bendrauja noriai. Vertinant ieškovės prašomą nustatyti atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, teismas pažymi, kad nustatant bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas būtų įpareigotas atvykti pas vaikus į Lietuvą kelis kartus, neprieštarauja vaikų interesams, tačiau šiuo atveju nežinoma atsakovo pozicija ir realios galimybės ją įvykdyti.
16. Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, ieškovės poziciją, įvertinus tai, kad vaikai su tėvu bendrauti nori, teismas sprendžia, jog nustatytina tokia bendravimo tvarka, pagal kurią atsakovas su savo vaikais bendrauja per socialinius tinklus, ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis. Tačiau, teismo vertinimu, vien tik virtualus bendravimas gali būti nepakankamas palaikyti atsakovo ir jo vaikų ryšį. Net ir esant teismo nustatytai bendravimo tvarkai, tėvai savo bendru sutarimu gali nukrypti nuo nustatytos tvarkos, vadovaudamiesi vaiko teisių apsaugos principais.
17. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tuo atveju, kai ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.
18. Ieškovė, kreipdamasi į teismą ieškiniu dėl išlaikymo, buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tenkinus ieškinį iš dalies (? 62 proc.), bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai – 73,66 Eur (žyminis mokestis dėl išlaikymo (118,80 Eur ((220x12)x2)) x3 proc. x 75 proc.) x 62 proc.)) (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovė byloje patyrė 400 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 75 Eur dėl sumokėto žyminio mokesčio, viso 475 Eur. Ieškovės reikalavimus patenkinus 62 proc. iš atsakovo ieškovei priteistinos 294,50 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).
19. Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ 2020-01-22 pakeitimo įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, jos nepriteisiamos, manant, jog vykdymo išlaidos gali būti ženkliai didesnės už išieškotiną pašto išlaidų sumą.
20. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-352-156/2016, patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punktą dėl nepilnamečių vaikų S. J. ir M. J. išlaikymo, ir priteisti iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 220,00 Eur (du šimtus dvidešimt eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, bei pervedant į I. M. atsiskaitomąją sąskaitą iki kiekvieno einamojo mėnesio 15 dienos už einamąjį mėnesį.
Nustatyti atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais S. J. ir M. J., pagal kurią atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja per socialinius tinklus ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 73,66 Eur (septyniasdešimt trijų eurų 66 ct) žyminį mokestį, šią sumą sumokant į vieną iš Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priklausančių sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Citadele“ banke, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančias Luminor Bank AB, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos bankas, banko kodas (duomenys neskelbtini). Įmokos kodas - (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 294,50 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt keturių eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams.