- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-15
- Bylos Nr.
- e2-1319-464/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01337-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė (pirm.)
- Atsakovas
- „Kietaviškių statyba“, A. R.
- Ieškovas
- R. D., V. D.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Kietaviškių statyba“ ir A. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 14 d. nutarties, kuria nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti civilinėje byloje Nr. e2-320-656/2020 pagal ieškovų R. D. ir V. D. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Kietaviškių statyba“ ir A. R. dėl pagal statybos rangos sutartį sumokėtų pinigų grąžinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai R. D. ir V. D. 2019 m. rugsėjo 12 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydami priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Kietaviškių statyba ir A. R. 126 476 Eur skolą bei 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 12 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovams solidariai iš atsakovų 34 538,88 Eur bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. rugsėjo 17 d. momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, o likusią ieškinio dalį atmetė, taip pat priteisė atsakovams iš ieškovų lygiomis dalimis 1 440,02 Eur bylinėjimosi išlaidas.
3. Tiek ieškovai, tiek atsakovai, nesutikdami su priimtu sprendimu, pateikė apeliacinius skundus. Ieškovų 2020 m. liepos 13 d. pateiktas apeliacinis skundas (DOK-25237) yra priimtas 2020 m. liepos 14 d. teisėjos rezoliucija. Atsakovai, 2020 m. liepos 14 d. pateikdami apeliacinį skundą (DOK-25451), kartu pateikė ir prašymą dėl termino apeliaciniam skundui pateikti jiems atnaujinimo bei žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo atidėjimo (DOK-25464).
4. Atsakovai prašymą atidėti jiems 743 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo grindė aplinkybėmis, susijusiomis su paskelbtu karantinu ir sustojusia atsakovės UAB „Kietaviškių statyba“ veikla, šios atsakovės negaunamomis jokiomis piniginėmis įplaukomis iš savo esamų ar buvusių klientų, negaunamais naujais užsakymais, taip pat su antrojo atsakovo santaupų neturėjimu.
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus apygardos teismo teisėja 2020 m. liepos 14 d. rezoliucija atnaujino atsakovams terminą apeliaciniam skundui paduoti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 14 d. nutartimi nustatė atsakovams UAB „Kietaviškių statyba“ ir A. R. septynių dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos apeliacinio skundo trūkumui pašalinti – sumokėti 743 Eur žyminį mokestį.
7. Teismas pažymėjo, kad prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 84 straipsnis).
8. Remdamasis teismų praktika, teismas nurodė, kad pripažįstama, jog turtinę asmens padėtį atskleidžia nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai; teismas, nustatydamas sunkią asmens turtinę padėtį, turi įvertinti ne tik pateiktus įrodymus, bet ir atsižvelgti į atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo instituto tikslą, asmens teisinį statusą, jo veiksmus ar neveikimą, į ieškiniu ginamą teisinį interesą bei į priežastis, dėl kurių asmens turtinė padėtis yra sunki.
9. Nustatęs, kad nagrinėjamu atveju atsakovai nepateikė visiškai jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jų turtinė padėtis yra sunki, nepateikė duomenų apie gaunamas pajamas, turimą turtą, turtines teises, santaupas, taigi neįrodė, kad jų turtinė padėtis yra sunki, teismas pripažino, kad teisinio pagrindo atsakovams atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo nėra ir jų prašymo nepatenkino. Teismas įpareigojo atsakovus pašalinti šį apeliacinio skundo trūkumą – už apeliacinį skundą sumokėti 743 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir šio straipsnio 4 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atsakovai UAB „Kietaviškių statyba“ ir A. R. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartį ir priimti naują nutartį – atidėti atsakovams žyminio mokesčio sumokėjimą iki galutinio teismo sprendimo priėmimo dienos. Taip pat prašo pridėti prie bylos atsakovų teikiamus įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Kadangi CPK 84 straipsnyje nustatyta, kad prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas, atsakovai teikia UAB „Kietaviškių statyba“ PVM deklaracijas už 2020 m. kovo – gegužės mėnesius, iš kurių yra matyti, kad UAB „Kietaviškių statyba“ už šį laikotarpį jokių pajamų neturėjo (1 priedas). Taip pat teikia ir išrašą iš UAB „Kietaviškių statyba“ banko sąskaitos, iš kurio matyti, jog bendrovės banko sąskaitoje nėra jokiu laisvų pinigų (2 priedas). Taip pat teikia ir išrašą iš atsakovo A. R. banko sąskaitos, patvirtinantį, kad atsakovo A. R. banko sąskaitoje yra rezervuota (areštuota) 13 932,61 Eur suma, o paskutiniai nurašymai, kurie yra atlikti iš šios sąskaitos, yra antstolių nurašymai (3 priedas).
Atsiliepimas
10.2. Atsakovų teigimu, šie jų teikiami nauji įrodymai sudaro pagrindą atleisti juos nuo už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio iki galutinio teismo sprendimo priėmimo dienos, kadangi akivaizdžiai atsakovai šiuo metu sumokėti visą žyminio mokesčio sumą neturi objektyvios galimybės, o apeliacinio skundo pateikimas yra vienintelė atsakovų galimybė pasinaudoti jų turima subjektine teise į teisingą teismą.
11. Ieškovai V. D. ir R. D. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovų 150 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su šio atsiliepimo parengimu. Nurodo šiuos argumentus:
11.1. Nors atsakovai pateikė UAB „Kietaviškių statyba“ PVM deklaracijas už 2020 m. kovo – gegužės mėnesius ir išrašus iš UAB „Kietaviškių statyba“ bei A. R. banko sąskaitų, tariamai pagrindžiančius, kad pastarieji neturi laisvų lėšų, tačiau atsakovai sąmoningai klaidina teismą, nuslėpdami reikšmingas aplinkybes, jog A. R. nuo 2020 m. balandžio 14 d. yra vienintelis UAB „Audraleksa“ akcininkas ir nuo 2020 m. balandžio 14 d. iki 2020 m. gegužės 18 d. buvo vienasmenis minėtos įmonės vadovas (1 priedas).
11.2. Atsižvelgiant į UAB „Kietaviškių statyba“ (A. R. yra ir šios bendrovės vadovas / akcininkas) ir UAB „Audraleksa“ analogišką veiklos pobūdį (statybos darbai), galima pagrįstai tvirtinti, kad vienintelis tokios naujos bendrovės įsteigimo tikslas yra klientų ir pajamų iš UAB „Kietaviškių statyba“ perkėlimas naujai bendrovei, tuo pačiu iškeliant pačiai UAB „Kietaviškių statyba“ bankroto bylą, taip siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
11.3. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas A. R. sąmoningai nepateikė duomenų apie UAB „Audraleksa“ generuojamas pajamas / turimą turtą, galima daryti pagrįstą prielaidą, kad būtent iš šios bendrovės veiklos lėšų yra finansuojamas tiek pats A. R., tiek jos atstovavimas teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl prie atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį pridėtų dokumentų
12. Apeliantai kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – UAB „Kietaviškių statyba“ pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už 2020 m. kovo, balandžio ir gegužės mėnesius, UAB „Kietaviškių statyba“ banko sąskaitos, esančios Luminor Bank AS, išrašą už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d., A. R. ,,Swedbank“, AB banke esančios sąskaitos išrašą, kuriais grindžia atskirojo skundo argumentus dėl savo turtinės padėties ir neišgalėjimo sumokėti žyminį mokestį, paduodant apeliacinį skundą.
13. Ieškovai kartu su savo atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą su istorija apie UAB „Audraleksa“, kuriuo grindžia savo atsikirtimus į skundą, kad apeliantas A. R. yra dar vienos bendrovės akcininkas, todėl, ieškovų manymu, apeliantai turi galimybę sumokėti žyminį mokestį už teikiamą apeliacinį skundą.
14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo ir turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju šalys nei vienos iš šių sąlygų išimties iš CPK 314 straipsnyje nustatyto draudimo taikymui nenurodė, tačiau tiek apeliantai, tiek ieškovai iš esmės vien minėtais įrodymais grindžia savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.
15. Todėl apeliacinės instancijos teismas, siekdamas tinkamai išspręsti keliamą procesinį klausimą bei įvertinti šalių argumentų pagrįstumą, abiejų šalių teikiamus naujus įrodymus priima, o dėl jų reikšmės pasisakys vertindamas skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl pagrindo atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą
16. Teismų praktikoje jau daug kartų buvo pasisakyta, kad viena iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas už teismo atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 straipsnis). Žyminio mokesčio sumokėjimo teisiniu reguliavimu siekiama kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus procesinio rezultato byloje, pateikti piniginį užtikrinimą ir taip apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių, skundų); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2010; 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1165-241/2015; 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-35-464/2016; 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-422-196/2016; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017; 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-71-516/2020; 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-464/2020).
17. CPK 84 straipsnyje nustatyta, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą už šalies atliekamus procesinius veiksmus. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.
18. Žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, todėl šio instituto taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo sukaupti reikiamą mokėjimui atlikti pinigų sumą. Teismų praktikoje pasisakoma, kad jeigu asmens turtinė padėtis žyminio mokesčio mokėjimo metu yra komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė padėtis gali pagerėti, žyminio mokesčio mokėjimas jam gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017; 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1445-236/2018; 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1319-464/2019).
19. Vadinasi, sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įrodytos dvi sąlygos: 1) turtinė prašančio šios žyminio mokesčio mokėjimo lengvatos asmens padėtis procesinio veiksmo, už kurį reikalaujama sumokėti žyminį mokestį, atlikimo momentu tikrai yra sudėtinga; 2) finansiniai sunkumai, su kuriais asmuo susidūrė, yra laikini. Atsižvelgiant į tai, prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nagrinėjančiam teismui turi būti pateikti ne tik įrodymai, galintys suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymai, kad sprendimo priėmimo dieną jis turės galimybę sumokėti žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1320-790/2019; 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1319-464/2019).
20. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantai 2020 m. liepos 14 d. pirmosios instancijos teismui pateikė du dokumentus – apeliacinį skundą (DOK-25451) ir prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui pateikti ir atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą (DOK-25464). Apeliantų prašymas atidėti jiems 743 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą buvo grindžiamas tuo, kad dėl Lietuvos Respublikoje paskelbto COVID-19 viruso plitimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu buvo paskelbtas karantinas, kurio metu apeliantės UAB „Kietaviškių statyba“ veikla nors ir nebuvo uždrausta, tačiau buvo apribota, prasidėjo teisminiai procesai, atsirado lėšų stygius, apeliantė pajamų negauna, o apeliantas A. R. santaupų neturi. Jokių įrodymų tokiems savo teiginiams pagrįsti, kuriuos, spręsdamas dėl tokio prašymo pagrįstumo, galėtų įvertinti pirmosios instancijos teismas, apeliantai prie savo prašymo nepridėjo. Todėl vien ši aplinkybė teikia pagrindą pripažinti, kad skundžiama teismo nutartis yra ir teisėta, ir pagrįsta, juolab kad apeliantai atskirajame skunde neįvardijo jokių argumentų, dėl kurių, jų manymu, pirmosios instancijos teismas šį klausimą išsprendė neteisingai.
21. Šiuo aspektu pažymėtina tai, kad apeliacija nėra identiškas bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme institutas, ši teisminė instancija nėra skirta pakartotiniam kurio nors klausimo išnagrinėjimui (išsprendimui). Apeliaciniame procese, atsižvelgiant į apelianto nesutikimo su procesiniu teismo sprendimu argumentus, tik patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas nepadarė teisės taikymo ir aiškinimo klaidų. Kaip minėta, apeliantai jokių teismo klaidų nenurodo, vien siekdami pakartotinio to paties klausimo išsprendimo pagal tuos įrodymus, kurių jie pirmosios instancijos teismui neteikė, ir kitokio procesinio rezultato.
22. Kitokio skundžiamos nutarties teisėtumo bei pagrįstumo vertinimo nesuponuoja ir aplinkybė, kad apeliantai apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus, jų įsitikinimu, pagrindžiančius sunkią jų abiejų finansinę padėtį. Pirma, atskirajame skunde nenurodoma, kas juos sukliudė pateikti pirmosios instancijos teismui kartu su prašymu atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, nors apeliantams, atstovaujamiems profesionalaus teisininko (advokato), apie tokią CPK 84 straipsnyje numatytą pareigą buvo / turėjo būti žinoma. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis), reiškiančius, kad byloje dalyvaujantys asmenys turi būti aktyvūs teikdami teismui atitinkamus prašymus, turi pagrįsti šiuos prašymus laiku surinktais įrodymais, o ne teikti juos tada, kai tokio prašymo išnagrinėjimo rezultatas netenkina jį pateikusio asmens.
23. Antra, tikrąją juridinio asmens turtinę padėtį apibūdina finansinės atskaitomybės dokumentai, sudaryti aktualiu nagrinėjamam klausimui išspręsti laikotarpiu, taip pat kiti galimi duomenys: informacija iš bankų, turtą registruojančių registrų. Realią turtinę padėtį leistų įvertinti ir tokie duomenys, kaip gaunamos iš ūkinės komercinės veiklos pajamos bei tokios veiklos sąnaudos (išlaidos), apibendrinti kasos duomenys, patvirtinantys piniginius srautus, mokesčių mokėtojo deklaracijos (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-347-178/2018; 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1044-516/2020). Apie fizinio asmens turtinę padėtį galima spręsti iš jo turimo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, lėšų, esančių kredito įstaigų sąskaitose, kitimo, taip pat darbo užmokesčių, dividendų ir kitokio pobūdžio pajamų, gautų per pastaruosius kelerius metus. Taip pat turtinę asmens padėtį atskleidžia Nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ Regitra pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-247-302/2016).
24. Tačiau nepaisant prašančiam žyminio mokesčio sumokėjimo lengvatos (šiuo konkrečiu atveju jo atidėjimo) asmeniui nustatytos sunkios savo turtinės padėties ir jos pagerėjimo ateityje įrodinėjimo pareigos, apeliantai pirmosios instancijos teismui pateiktą prašymą grindė vien deklaratyviais teiginiais apie šalyje siaučiančią COVID-19 pandemiją ir taikomus ribojimus, o apeliacinės instancijos teismui pateikė vien selektyviai parinktus fragmentiškus duomenis (apeliantės trijų mėnesių laikotarpio PVM mokesčio deklaracijas ir vieno banko sąskaitos išrašą, apelianto vieno banko sąskaitos likučio išrašą), bet ne įrodymų, apibūdinančių tikrąją jų turtinę padėtį, visumą. Pažymėtina, kad vien iš ieškovų pateikto Juridinių asmenų registro išrašo matyti, jog apeliantas A. R. nuo 2020 m. balandžio 14 d. yra naujai įregistruotos UAB „Audraleksa“ akcininkas, iki 2020 m. gegužės 18 d. buvo ir šios bendrovės direktoriumi, o tai reiškia, kad šiuo laikotarpiu turėjo piniginių lėšų ir įstatiniam bendrovės kapitalui suformuoti, ir gaudavo su darbo santykiais susijusių pajamų.
25. Trečia, pateikti įrodymai aiškiai nepakankami padaryti tokią išvadą, kad du asmenys, vienas iš kurių yra juridinis, neišgali sumokėti bet kokiam juridiniam asmeniui objektyviai negalinčio būti pernelyg didele finansine našta, t. y. 743 Eur žyminio mokesčio.
26. Apibendrindamas argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas ir pagrįstai netenkino apeliantų prašymo atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo.
27. Kadangi atskirojo skundo nagrinėjimo dieną jau yra pasibaigęs skundžiama nutartimi nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti, apeliantams nustatomas naujas terminas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 14 d. nutarties reikalavimams įvykdyti, išaiškindamas, kad 743 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo dokumentai turi būti pateikti pirmosios instancijos teismui (CPK 115 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. Ieškovai V. D. ir R. D. atsiliepime į apeliantų atskirąjį skundą prašo jiems priteisti 150 Eur bylinėjimosi išlaidas už šio atsiliepimo parengimą ir pateikia šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus.
29. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti išspręstas tik išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 88, 93, 98 straipsniai, 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas), priklausomai nuo visos bylos baigties, o ne nuo atskiro procesinio veiksmo toje byloje rezultato (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-552-943/2017; 2017 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1611-516/2017; 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1119-186/2018).
30. Nagrinėjamu atveju ieškovai išlaidų apeliaciniame procese patyrė dėl 2020 m. liepos 14 d. priimtos tarpinės nutarties, susijusios su apeliantų pateiktu prašymu atidėti jiems žyminį mokestį už UAB „Kietaviškių statyba“ ir A. R. paduodamą apeliacinį skundą, kurio skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas netenkino. Šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi jiems nustatomas naujas terminas ištaisyti apeliacinio skundo trūkumus, taigi procesas dėl byloje nagrinėto šalių ginčo dar nepasibaigęs. Be to, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, ieškovai šioje byloje taip pat yra pateikę apeliacinį skundą, šis, kaip minėta pirmiau, yra priimtas (civilinės bylos Nr. e2A-1204-XX/2020), todėl iki nebus aišku, kurios šalies naudai priimtas galutinis teismo sprendimas, bylinėjimosi išlaidos negali būti skirstomos.
31. Ieškovams išaiškintina, kad prašymą dėl išlaidų priteisimo jie gali pateikti apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 12 d. sprendimo nagrinėsiančiam Lietuvos apeliaciniam teismui į civilinę bylą Nr. e2A-1204-XX/2020, arba vėliau su atsiliepimu į UAB „Kietaviškių statyba“ ir A. R. apeliacinį skundą, jei šis bus priimtas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Kietaviškių statyba“ ir A. R. terminą iki 2020 m. spalio 30 d. (įskaitytinai) Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartyje nurodytam apeliacinio skundo trūkumui pašalinti – sumokėti už paduodamą apeliacinį skundą 743 Eur (septynių šimtų keturiasdešimt trijų eurų) žyminį mokestį valstybei.