Telšių apylinkės teismo nutartis

Teisėjo padėjėjas SAULIUS JURKŠAAdministracinio nusižengimo bylaNr. A2.-108-1008/2017Teisminio proceso Nr. 4-12-3-00076-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.2; 21.5.2; 21.9.9(S)

2017 m. birželio 13 d.

rašytinio proceso tvarka nagrinėdama administracinio nusižengimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalį traukiamas E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas, administracine tvarka už vienarūšius nusižengimus nebaustas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Akmenės rajono savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas Audrius Klišauskas 2017 m. gegužės 30 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini)dėl to, kad E. V. tėvo valdžią panaudojo priešingai nepilnametės dukters O. V., gimusios (duomenys neskelbtini)., interesams, t. y. 2017 m. gegužės 18 d. nuo 10.30 val. iki 16.50 val. su draugais Naujosios Akmenės mieste vartojo alkoholius gėrimus – alų ir degtinę, t. y. nusišalino nuo nepilnametės dukters priežiūros, tuo pačiu neužtikrindamas nepilnametės dukters teisė į ramią ir saugią aplinką, tinkamą poilsį. E. V. alkoholio kiekio tikrintuvu nustatytas 2,93 promilių girtumas. Tokiu savo elgesiu E. V., pažeisdamas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 3 straipsnio, 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktų, 6 straipsnio 1 punkto, 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 11 straipsnio, 21 straipsnio 1 dalies nuostatas, neužtikrino nepilnametės dukters teisės į gyvenimo sąlygas, būtinas jos fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, neapsaugojo jos nuo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio, pažeidė vaiko teisę į tinkamą bendravimą su tėvu ir tuo pačiu neatliko savo, kaip tėvo, pareigos, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalyje. Atsakomybė už tai numatyta ANK 73 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą, laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai. Gauti prašymai nagrinėti bylą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir institucijos atstovui nedalyvaujant. Kadangi į teismo posėdį neatvyko nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, administracinio nusižengimo byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, kaip numatyta ANK 630 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Byla grąžintina institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.

Asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, bei teisė į nešališką teismą yra itin svarbios teisės, kurias teismai, o taip pat institucijos, atliekančios administracinių nusižengimų tyrimus ir surašančios administracinių nusižengimų protokolus, privalo užtikrinti administracinėn atsakomybėn traukiamiems asmenims. Šios teisės, be kita ko, užtikrinamos tinkamai surašant administracinio nusižengimo protokolą. Su nešališko teismo funkcijomis nėra suderinama tai, kad teismas savo iniciatyva formuluotų kaltinimus administracinėn atsakomybėn traukiamiems asmenims.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas protokole turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo administracinio nusižengimo padarymu, procesinės teisės gintis nuo pareikšto kaltinimo realumo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalies, 608 straipsnio 1 ir 3 dalių, 609 straipsnio 1 dalies nuostatas administracinio nusižengimo protokolas yra įrodinėjimo priemonė ir procesinis dokumentas, kuriame, baigus administracinio nusižengimo tyrimą, formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu. Būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio nusižengimo protokolas surašomas kai: 1) nustatytas administracinio nusižengimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas nusižengimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio nusižengimo sudėties elementus. Nesant visų šių sąlygų, pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio nusižengimo protokolą, pirmiausia privalo surinkti ir kitus įrodymus, kuriuos ištyręs teismas galėtų konstatuoti administracinio nusižengimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes. Administracinio nusižengimo protokole nurodytos pažeidimo aplinkybės turi būti pagrįstos ANK 569 straipsnio 1 dalyje išvardintomis įrodinėjimo priemonėmis.

Administracinio nusižengimo protokole E. V. veika kvalifikuota pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams, tačiau protokole nesuformuluoti esminiai ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo požymiai. Protokole nurodoma, kad E. V. pažeidė VTAPĮ 3 straipsnį, kuriame nustatyta, kad teisėti vaiko atstovai yra tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai ir kiti asmenys, kurie pagal įstatymą ar kitą teisės aktą privalo rūpintis vaiku, jį auklėti, globoti, jam atstovauti, ginti jo teises ir teisėtus interesus; 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktus, kuriuose atitinkamai nustatyta, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, vaikas turi teisę naudotis visomis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytomis vaiko teisėmis bei laisvėmis, vaiko teises pirmiausia privalo užtikrinti tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai; 6 straipsnio 1 punktą, pagal kurį tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti šeimoje, rūpintis juo; 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nors šis straipsnis į dalis neskirstomas ir turi tik punktus; 11 straipsnį, kuriame nustatyta, kad vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės ir vietos savivaldos institucijos; 21 straipsnio 1 dalį, įpareigojančią tėvus ar kitus teisėtus vaiko atstovus sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, auklėti savo vaikus humaniškai, dorais žmonėmis.

Administracinio nusižengimo protokole nurodoma, jog E. V. veiksmai, kuriais buvo padarytas ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas, pasireiškė tuo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo 2017 m. gegužės 18 d. nuo 10.30 val. iki 16.50 val. su draugais Naujosios Akmenės mieste vartojo alkoholius gėrimus – alų ir degtinę. Tačiau pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymą pilnamečiams asmenims – o E. V. yra pilnametis – nedraudžiama vartoti alkoholinius gėrimus, nedraudžiama tai daryti kartu su kitais pilnamečiais asmenimis, nedraudžiama, išskyrus tam neskirtas viešas vietas, alkoholį vartoti mieste, taip pat ir Naujojoje Akmenėje, nedraudžiama kartu vartoti alų ir degtinę. Todėl nei kuris nors vienas iš nurodytų veiksmų, nei visi šie veiksmai kartu savaime nereiškia tėvų valdžios nepanaudojimo arba panaudojimo priešingai vaiko interesams, ypač atsižvelgiant į tai, kad šie veiksmai nebuvo atlikti nepilnametės dukters O. V. akivaizdoje ir truko gana trumpai – kiek ilgiau nei šešias valandas.

Iš protokolo visiškai neaišku, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu E. V. nusišalino nuo nepilnametės dukters priežiūros, kuo pasireiškė tas nusišalinimas ir kaip jis paveikė dukrą, kokiais veiksmais ar neveikimu tėvas neužtikrino nepilnametės dukros teisės į ramią ir saugią aplinką. Protokole nenurodyta, kuo pasireiškė dukros aplinkos nesaugumas atitinkamu metu, kaip buvo sutrikdytas dukros tinkamas poilsis, koks tai buvo poilsis. Taip pat nenurodyta, kuo pasireiškė nepilnametės dukters teisės į gyvenimo sąlygas, būtinas jos fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, neužtikrinimas, kokios konkrečiai sąlygos nebuvo užtikrintos. Nenurodyta, nuo kokio vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio nebuvo apsaugota dukra, kaip buvo pažeista vaiko teisė į tinkamą bendravimą su tėvu ir kokiu būdu E. V. tuo pačiu neatliko savo, kaip tėvo, pareigos, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalyje. Veika, kaip būtinasis ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymis, administracinio nusižengimo protokole turi būti aprašoma ne formalizuotomis ir abstrakčiomis įstatymų formuluotėmis, o nurodant neleistinus veiksmus, kurie buvo padaryti konkrečioje gyvenimo situacijoje, arba privalomus veiksmus, kurie nebuvo padaryti konkrečioje gyvenimo situacijoje. Taip pat konkrečiai, o ne abstrakčiai turi būti nurodoma, kuo pasireiškė veikos pasekmės.

Dėl nurodytų priežasčių E. V. surašytas administracinio nusižengimo protokolas neatitinka ANK 609 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui atimama galimybė žinoti, kokiais būtent veiksmais jis padarė pažeidimą ar kokių būtent veiksmų neatlikimu pasireiškė jo, kaip tėvo, pareigų nevykdymas. Vien įstatyminių formuluočių išdėstymas protokole, nesuformuluojant faktinės nusižengimo esmės, neleidžia daryti išvados, kad asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo administracinio nusižengimo padarymu. Administracinio nusižengimo protokole neatskleista E. V. inkriminuoto nusižengimo esmė, todėl laikytina, kad proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio nusižengimo bylą, pats ištaisyti negali. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį administracinio nusižengimo protokolas taip pat laikomas įrodinėjimo priemone, o ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas grąžina bylą institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, kai yra esminių įrodymų trūkumų, kurių negalima nustatyti teisme, tačiau administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių.

Atkreiptinas dėmesys, kad administracinio nusižengimo protokolą surašė tas pats Akmenės rajono savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas Audrius Klišauskas, kuris 2017 m. gegužės 30 d. nutarimu pats sau leido pagal įstatymą atstovauti nukentėjusiajai O. V.. Tačiau ANK 584 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir nukentėjusysis yra nepilnamečiai arba dėl fizinių ar psichinių trūkumų negali patys pasinaudoti savo teisėmis administracinių nusižengimų bylose, jų interesams turi teisę atstovauti jų atstovai pagal įstatymą (tėvai, globėjai, rūpintojai). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.157 straipsnio ir 3.272 straipsnio 1 dalies nuostatas, vaiko įstatyminiais atstovais taip pat gali būti tik nepilnamečio vaiko tėvai, globėjai arba rūpintojai. ANK 585 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgaliotu atstovu tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą gali būti advokatas, advokato pavedimu – advokato padėjėjas, taip pat aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą turintis asmuo tais atvejais, kai jis atstovauja savo artimiesiems giminaičiams (tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), broliams, seserims, seneliams ir vaikaičiams) ar sutuoktiniui (sugyventiniui). Akivaizdu, kad tai netaikoma savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajam specialistui, todėl nukentėjusiosios atstovavimas nėra tinkamas, be to, nukentėjusioji neturėjo atstovo iki 2017 m. gegužės 30 d., t. y. per visą administracinio nusižengimo tyrimą iki pat administracinio nusižengimo protokolo surašymo.

Pagal ANK 614 straipsnio 1 dalies 4 punktą nusižengimo bylos priskirtinos teismų kompetencijai tik tuomet, kai administracinį nusižengimą tiriantis pareigūnas motyvuotu sprendimu tokį nepilnametį asmenį pripažįsta nukentėjusiuoju. Nesant tokio motyvuoto sprendimo, administracinio nusižengimo byla nagrinėtina ANK 615 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodytose institucijose ne teismo tvarka. Pripažįstant nukentėjusiuoju nepilnametį asmenį nepakanka formalaus įrašo administracinio nusižengimo protokole, nes toks įrašas nėra informatyvus ir nesudaro pagrindo asmenį pripažinti nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje, todėl nėra aišku, kokia žala buvo padaryta asmeniui, kurį nuspręsta pripažinti nukentėjusiuoju. Nustatyti žalą įpareigoja ANK 578 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nukentėjusiojo sąvoka (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-172-382/2017). Institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, kiekvienu atveju privalo įvertinti, kokia žala buvo padaryta asmeniui, kurį norima pripažinti nukentėjusiuoju, ir ar ji iš tiesų buvo padaryta, ir nustatyti atstovą, kuris atstovaus nepilnamečio nukentėjusiojo interesams administracinio nusižengimo byloje. Tik tinkamai nustačius ir pripažinus, jog ANK 73 straipsnyje numatytu nusižengimu nepilnamečiam vaikui buvo padaryta žala, gali būti sprendžiamas klausimas dėl bylos perdavimo nagrinėti teismui (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-173-651/2017). Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji O. V. ne tik nėra tinkamai atstovaujama, bet ir nukentėjusiąja 2017 m. gegužės 30 d. nutarimu pripažinta nurodant nekonkrečius, visiškai su nagrinėjama situacija nesusietus motyvus, kurie nėra grindžiami faktine tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

grąžinti bylą Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, pašalinant nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus trūkumus.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Akmenės rajono apylinkės teismą.