Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. T. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo A. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir nuteistas areštu 50 parų.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirtą bausmę subendrinus su Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta arešto bausme, dalinio sudėjimo būdu, galutinė bausmė A. T. paskirta areštas 80 parų.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. P. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies ir iš nuteistojo A. T. priteista 7.000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Valstybinės ligonių kasos prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys patenkintas ir iš nuteistojo A. T. priteista 1.625,34 Lt Valstybinei ligoniui kasai už nukentėjusiajam D. P. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Iš nuteistojo A. T. priteista advokato atstovavimo nukentėjusiajam D. P. išlaidų – 528,78 Lt, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas – 5630, AB bankas „(duomenys neskelbtini)“, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis 2010 m. rugsėjo 27 d. apie 21 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsyje, tyčia dėl asmeninių paskatų suduodamas ne mažiau kaip vieną smūgį kumščiu D. P. į veidą, jam padarė veido sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis kairiojo paakio srityje, kraujo išsiliejimu po akies jungine bei kairiojo skruostikaulio skeveldriniu lūžimu, ir tuo nesunkiai sutrikdė D. P. sveikatą.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų – civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo (BPK 328 str. 4 p.).

BK 54 str. 1 d. numatyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Bausmė nuteistajam paskirta nepažeidžiant BK 54 str. reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. T. bausmę už skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika nenutrūko pasikėsinimo ar rengimosi stadijoje). Taip pat teismas atsižvelgė į kaltininko asmenybę – A. T. išsituokęs, nedirbantis, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, šiuo metu jau yra nuteistas antrą kartą.

Taip pat svarbią reikšmę skiriant bausmę turi kaltininko atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas. Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad A. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kolegija sutinka su apylinkės teismo padaryta tokia išvada, nes iš bylos medžiagos bei paties nuteistojo paaiškinimų matyti, jog jis savo neteisėtus veiksmus vertina kaip priimtiną būdą aiškintis santykius - „tai buvo tik vyriškas santykių aiškinimasis ir visi vyrai taip sprendžia konfliktus”. Ir nors nuteistasis pripažino sudavęs smūgį nukentėjusiajam, kad atsiradę sužalojimai buvo nuo suduoto smūgio, tačiau stengėsi savo neteisėtus veiksmus pateisinti, tokiu būdu neigdamas nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės tyčios elemento buvimą savo veiksmuose. Įvertinus šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad nėra sąlygų pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Taip pat nenustatyta ir kitų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pastebėtina, kad pats nuteistasis pripažino, kad įvykio metu jis vartojo alkoholį, tačiau tai nebuvo pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, turėjusia įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

BK 61 str. 2 d. numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) ją sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

BK 138 str. 1 d. sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Kadangi A. T. teisiamas pirmą kartą, nes iki šios nusikalstamos veikos padarymo jis nebuvo teistas, todėl pagrįstai apylinkės teismas nuteistajam parinko su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę (BK 55 str.). Ir nors areštas yra trumpalaikis laisvės atėmimas, tačiau ši bausmės rūšis savo griežtumu yra švelnesnė nei laisvės atėmimas. Taigi, kolegija daro išvadą, kad nuteistajam pagrįstai paskirta arešto bausmė.

BK 49 str. 3 d. numatyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo 15 iki 90 parų arešto. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui, bei į BK 61 str. 2 d., 49 str. 3 d. nuostatas, daroma išvada, kad nuteistajam paskirta arešto bausmė savo dydžiu yra labai artima arešto bausmės vidurkiui ( 15 + 90 / 2 = 52,5 ), nors nuosprendyje teismas nurodė, kad A. T. skirtina bausmė “kiek didesnę, nei numatytas LR BK 138 str. 1 d. sankcijos vidurkis”. Taigi, nuteistajam paskirta bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta.

Be to, byloje nėra duomenų, o ir prie apeliacinio skundo apeliantas nepateikė, dokumentų, patvirtinančių jo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, jog sunki jo materialinė padėtis - išlaiko savo nepilnametį sūnų ir du nepilnamečius savo sugyventinės vaikus, turi 2-os grupės invalidę motiną ir dvi senas močiutes, kurioms reikalinga pagalba, o jis vienintelis darbingas šeimos narys. Taigi, nesant tokių duomenų, nėra pagrindo švelninti apeliantui paskirtos bausmės.

Remiantis išdėstytu, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamas nuosprendis dalyje dėl A. T. parinktos ir paskirtos bausmės yra teisinga ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Dėl neturtinės žalos

Pastebėtina, kad baudžiamosiose bylose asmeniui padaryto sužalojimo mastas nustatomas remiantis teismo medicinos specialisto išvadomis. Šioje byloje specialisto išvadoje Nr. G 1612/010 (03) nustatyta, kad nukentėjusiajam D. P. buvo padaryti šie sužalojimai – veido sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis kairiojo paakio srityje, kraujo išsiliejimu po akies jungine bei kairiojo skruostikaulio skeveldriniu lūžimu ir šis D. P. padarytas sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (b.l. 12). Iš nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų matyti, kad jie yra lokalizuoti vienoje vietoje – ties kaire akimi ir skruostikauliu. Pats nuteistasis teisminio bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad jis vieną kartą smogė nukentėjusiajam į veidą, kad nukentėjusiajam atsiradę sužalojimai buvo jo suduoto smūgio pasekmė. Kadangi, nukentėjusiajam atsiradę padariniai yra priežastiniame ryšyje su nuteistojo neteisėtais veiksmais – smūgio sudavimu – nuteistasis turi pareigą atlyginti nukentėjusiajam pastarojo patirtus nuostolius.

Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. LR BPK 113 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio Kodekso nuostatas, o 2 dalis teisinį reglamentavimą patikslina nustatydama, kad, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Kaip nustatyta LR BPK 115 straipsnio 1 dalyje, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis D. P. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti 5.000 Lt neturtinės žalos (33 b.l.), o teisminio nagrinėjimo metu padidino civilinį ieškinį ir prašė priteisti 10.000 Lt neturtinės žalos (149-150 b.l.). Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiojo civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista 7.000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos turinį apibrėžia CK 6.250 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šios žalos dydžio nustatymo kriterijai nurodyti CK 6.250 str. 2 d. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. T. nesunkiai sutrikdė D. P. sveikatą, nukentėjusiajam buvo padaryti šie sužalojimai – veido sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis kairiojo paakio srityje, kraujo išsiliejimu po akies jungine bei kairiojo skruostikaulio skeveldriniu lūžimu (b.l. 12).

Kolegijai nekyla abejonių, kad dėl šios nusikalstamos A. T. veikos nukentėjusysis D. P. patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus (dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis buvo gydomas stacionare VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, atlikta operacija, fiksuotas jautrumo sutrikimas kairiojo paakinio nervo inervuojamoje zonoje (b.l. 12). Ši trauma nukentėjusiajam sukėlė ir liekamuosius reiškinius, kaip apylinkės teismas nuosprendyje nurodė, buvo matyti įvairūs veido trūkčiojimai, akių mirksėjimas ir pan.

Pagal susiformavusią teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosios bylos Nr. 2K-144/2008, 2K–229/2008 (1A – 857/2007), Nr. 2K-813/2007), kai darant nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., sulaužomas žandikaulis, neturtinės žalos dydis nustatomas apie 5000, 6000, 10000 Lt. Jei darant minėtą nusikalstamą veiką žala padaroma lūžtant kitiems kūno kaulams, neturtinė žala gali būti nustatoma dar mažesnė,- lūžus stipinkauliui – 500 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-282/2008), padarius kaktikaulio kairiojo ančio išorinės sienelės įspaustinį lūžį – 800 Lt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamoji byla Nr. 2K–170/2007). Pagal susiformavusią teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosios bylos Nr. 2K-585/2006, 2K-136/2008, Nr. 2K-106/2008), už nesunkų kūno sužalojimą, padarant BK 138 str. numatytą nusikalstamą veiką, kai tame tarpe sulaužomi kiti veido kaulai – nosies kaulai arba kaulas, paprastai nustatomas neturtinės žalos dydis sudaro apie 1000 – 4000 – 5000 Lt. Kolegija, taip pat pažymi, kad teismų praktikoje kartais nustatomas ir didesnis neturtinės žalos dydis nei 10000 Lt, tačiau tokiais atvejais, kai nusikaltimo pasekmės būna tokios, kaip potrauminis sindromas, sumažėjęs darbingumas, nustatyta invalidumo grupė.

Byloje nėra pateikta duomenų, kad nukentėjusysis dėl jam padarytų sužalojimų ir taikyto gydymo prarado darbą, jam išsivystė depresija ar kaip pasikeitė jo gyvenimo būdas.

Taip pat byloje yra ginčijamas faktas dėl neturtinės žalos dalies atlyginimo. Ikiteisminio tyrimo metu 2010-10-15 apklausoje nukentėjusysis nurodė, kad A. T. jo atsiprašė, padengė gydymo išlaidas, todėl jis civilinio ieškinio nereiškia ir ikiteisminį tyrimą prašo nutraukti (29 b.l.). Nuteistasis tvirtino nukentėjusiajam du kartus perdavęs pinigus, viso 1500 Lt. Liudytojas V. V. taip pat rodė, kad A. T. jam sakęs, jog D. P. pinigus mokėjęs du kartus. Duomenų, kad pinigai nukentėjusiajam tikrai buvo sumokėti, nėra pateikta, tačiau vertinant nuteistojo duotus parodymus dėl šio fakto, kolegija neturi pagrindo manyti, kad pinigų nukentėjusysis iš nuteistojo negavo.

Įvertinusi A. T. inkriminuotos nusikalstamos veikos sunkumą bei nusikalstamais veiksmais padarytos žalos pasekmes, padarytos turtinės žalos dydį, apelianto turtinę padėtį (bedarbis) bei atsižvelgdama į sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, o taip pat į susiklosčiusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismo priteista 7.000 Lt suma nukentėjusiajam neturtinei žalai atlyginti yra neadekvati padarytai veikai ir yra per didelė. Įvertinus faktines šios bylos aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju atlygintinos neturtinės žalos dydis, vadovaujantis įstatymu ir teismų praktikos patirtimi, nustatytinas 5.000 Lt.

Remiantis išdėstytu, skundžiamas nuosprendis dėl civilinio ieškinio priteisimo neturtinės žalos dydžio keičiamas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 1 d. nuosprendį pakeisti.

Priteistą iš A. T. 7.000 Lt D. P. naudai neturtinės žalos atlyginimo sumą sumažinti iki 5.000 (penkių tūkstančių) litų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.