- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-21
- Bylos Nr.
- e2-1089-798/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Atsakovas
- H. S., mažajai bendrijai „Daiktų sandėris“
- Ieškovas
- O. B.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo H. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 26 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo O. B. ieškinį atsakovams H. S. ir mažajai bendrijai „Daiktų sandėris“ dėl atliktų mokėjimų pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Ieškovas O. B. ieškinyje prašo: 1) pripažinti negaliojančiais ieškovo iš „Swedbank“ akcinės bendrovės (toliau – ir AB) sąskaitos (duomenys neskelbtini) atliktus du mokėjimo pavedimus atsakovui H. S., taikyti restituciją – priteisti iš atsakovo 47 000 Eur; 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas; 2) pripažinti negaliojančiais ieškovo iš „Swedbank“, AB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atliktus du mokėjimo pavedimus atsakovei mažajai bendrijai (toliau – ir MB) „Daiktų sandėris“, taikyti restituciją – priteisti ieškovui iš atsakovės 23 000 Eur bei 155 000 Eur skolą; 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Taip pat ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartimi netenkintas ieškovo O. B. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
3. Kauno apygardos teisme 2021m. liepos 21 d. gautas ieškovo O. B. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumai (225 000 Eur) areštuoti atsakovų H. S. bei MB „Daiktų sandėris“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, o tokio turto nesant, pinigines lėšas, esančias atsakovų banko ir kitų kredito įstaigų sąskaitose arba trečiųjų asmenų banko ir kitų kredito įstaigų sąskaitose.
Šalies argumentai
4. Prašyme nurodė, kad atsakovas nesąžiningas, nes 2021 m. birželio 2 d. pardavė nuosavybės teise valdytą žemės sklypą su statiniais. H. S. yra MB „Daiktų sandėris“ vadovas, todėl analogiškais nesąžiningais veiksmais gali slėpti, perleisti, apsunkinti ir MB „Daiktų sandėris“ turtą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos abiem atsakovam. Ieškinio suma (225 000 Eur) yra didelė, o įrodymų, leidžiančių paneigti didelės ieškinio sumos prezumpciją, nėra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apygardos teismas 2021 m. liepos 26 d. nutartimi ieškovo O. B. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies – areštavo 47 000 Eur vertės atsakovui H. S. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, o jo nesant ar esant nepakankamai – atsakovo pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, ne daugiau kaip už 47 000 Eur; leido iš areštuotų piniginių lėšų atsakovui atsiskaityti su ieškovu.
6. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovas aiškiai suformulavo ieškinio dalyką ir pagrindą ir pateikė rašytinius įrodymus, kurias grindžia išdėstytas faktines aplinkybes, konstatavo, jog ieškovas ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindė.
7. Teismas nuspendė, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui H. S., kuris sužinojęs apie iškeltą civilinę bylą ir jam pareikštus reikalavimus, sumažino savo turto masę. Tokie atsakovo veiksmai sudaro sąlygas, apsunkinančias būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
8. Teismas pažymėjo, kad MB „Daiktų sandėris“ ir H. S. yra subsidiarūs atsakovai, jiems pareikšti atskiri turtiniai reikalavimai. Atsakovo kaip fizinio asmens sudaryti sandoriai negali būti tapatinami su bendrijos kaip juridinio asmens veikimu. Mažoji bendrija yra ribotos atsakomybės privatusis juridinis asmuo (Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jos nariai savo turtu neatsako už neįvykdytas bendrijos prievoles ir atvirkščiai. Į bylą nėra pateikta įrodymų, kad MB „Daiktų sandėris“ nuosavybės teise valdomą turtą ketina perleisti tretiesiems asmenims ir / ar jį apsunkinti; nėra duomenų apie atsakovės turto masės, jo vertės pokyčius iki nagrinėjamos bylos pradėjimo arba ją pradėjus. Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi atmetė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei MB „Daiktų sandėris“. Jokių naujų duomenų ar įtikinamų argumentų, kurių nebuvo vertinęs teismas 2020 m. gruodžio 22 d. nutartyje, ieškovas nepateikė. Todėl teismas padarė išvadą, jog šioje proceso stadijoje nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei MB „Daiktų sandėris“.
9. Teismas išaiškino, kad per 14 dienų nepateikus nutarties antstoliui vykdyti arba antstoliui per 14 d. neatlikus pirminio areštuoto turto duomenų patikslinimo, laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atskirajame skunde atsakovas H. S. prašo Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Teismui netenkinus prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo – įpareigoti ieškovą į teismo depozitinę sąskaitą sumokėti 10 000 Eur užstatą, garantuojantį atsakovo nuostolių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių užtikrinimą. Nurodo šiuos atskirojo skundo argumentus:
10.1. Vien tik nekilnojamojo turto pardavimo faktas neįrodo pakankamo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šiuo atveju atsakovo turto pardavimas buvo sąžiningas ir nesumažino jo turto masės, t. y. atsakovas pardavė žemės sklypą ne siekdamas išvengti galimos prievolės ieškovui įvykdymo, o turėdamas tikslą įsigyti naują, vertingesnį nekilnojamąjį turtą – jau pastatytą gyvenamąjį būstą ir žemės sklypą. Atsakovas paaiškina, jog 2019 m. įsigijo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), tačiau 2020 m. prasidėjusi COVID-19 pandemija, paskelbtas karantinas sukliudė rangovų paiešką, todėl atsakovas ieškojo galimybės įsigyti jau pastatytą būstą (namą), dėl to 2021 m. birželio 2 d. pardavė žemės sklypą. Pirkėjas H. S. ir pardavėjai UAB „XIRO“ bei fizinis asmuo yra sudarę 2021 m. gegužės 31 d. preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu pardavėjai įsipareigojo parduoti atsakovui jiems nuosavybės teise priklausantį dviejų butų gyvenamąjį namą 86,92 kv. m. ploto, butą Nr. 2, kurio baigtumas 81 proc. ir jam priklausančią žemės sklypo dalį; šalys įsipareigojo per 8 mėn. sudaryti pagrindinę notariškai patvirtintą pirkimo–pardavimo sutartį; per šį laikotarpį pardavėjai įsipareigojo visiškai pastatyti gyvenamąjį namą. 2021 m. balandžio 10 d. atsakovas sumokėjo pardavėjai UAB „XIRO“ 2 000 Eur rezervacijos mokestį, o 2021 m. birželio 2 d., iš lėšų, gautų už parduotą žemės sklypą, sumokėjo 18 000 Eur pradinį įnašą.
10.2. Skundžiamoje nutartyje klaidingai nurodyta, jog atsakovas perleido žemės sklypą su statiniais. 2019 m. balandžio 16 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu atsakovas buvo įsigijęs tik žemės sklypą be pastato. Dėl pastato, kuris įtrauktas Nekilnojamojo turto registro išrašą, yra išduotas tik leidimas vykdyti statybos darbus, kurie iki 2021 m. birželio 2 d. nepradėti. Taigi, pastatas kaip realiai egzistuojantis nekilnojamasis turtas atsakovui nepriklauso ir tokio įrašo nėra.
10.3. Atsakovas nesiekė žemės sklypo perleisti neatlygintinai ar jį paslėpti. Turtas parduotas už didesnę nei rinkos vertė kainą, siekiant sąžiningų tikslų – įsigyti didesnės vertės gyvenamąjį būstą, taip užtikrinant pilnavertį atsakovo šeimos gyvenimą. Be to, perleidimo faktas išviešintas teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovas 2021 m. birželio 2 d. pardavė žemės sklypą už 20 000 Eur, t. y. už didesnę vertę, nei žemės sklypo vidutinė ir indeksuota vertės. Atsakovo siekiamo įsigyti nekilnojamojo turto vertė yra 124 000 Eur. Dėl sudaryto turto įsigijimo sandorio atsakovas turi 20 000 Eur reikalavimą nekilnojamojo turto pardavėjui ir kartu teisę įsigyti 124 000 Eur vertės nekilnojamąjį turtą. Jei pardavėjai neįvykdytų preliminariosios sutarties, atsakovas įgytų 30 000 Eur reikalavimo teisę (Preliminariosios sutarties 6.2 papunktis). Taigi, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovo turto masė ne sumažėjo, o faktiškai padidėjo.
10.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino kitų aplinkybių, įrodančių, kad teismo sprendimo įvykdymui ateityje nėra grėsmės. Atsakovas yra jaunas, darbingas, verslus, gauna nuolatines pajamas. Atsakovas yra MB „Daiktų sandėris“ narys ir vadovas. Ši bendrija veiklą vykdo. Kitoje darbovietėje atsakovo gaunamas darbo užmokestis „į rankas“ nuo 2021 m. liepos mėn. sudaro 2 000,42 Eur, taigi, yra dvigubai didesnis nei vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje. Atsakovo gaunamos pajamos yra neabejotinai pakankamos 47 000 Eur reikalavimui įvykdyti.
10.5. Jeigu teismas nuspręstų skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, atsakovas prašo įpareigoti ieškovą sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą 10 000 Eur užstatą, garantuojantį bent minimalių atsakovo nuostolių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užtikrinimą. Šis prašymas grindžiamas tuo, kad atsakovas pagal preliminariąją sutartį iki 2022 m. sausio 31 d. turi sumokėti pardavėjams 104 000 Eur. Šią sumą atsakovas planuoja skolintis iš banko, tačiau tikėtina, jog: i) dėl teismo taikyto arešto kredito įstaigos atsisakys suteikti atsakovui paskolą arba ii) jeigu būtų suteikta paskola, paskolos lėšoms automatiškai įsigaliotų skundžiama nutartimi pritaikyti apribojimai. Jei taip įvyktų, pagal preliminariosios sutarties 6.1 papunktį atsakovas prarastų 10 000 Eur (pusę už nekilnojamąjį turtą sumokėto avanso). Be to atsakovas patirtų būsto nuomos išlaidų ir prarastų galimybę įsigyti pagal 2021 m. preliminarią sutartį nuosavą gyvenamąjį būstą; patirtų nuostolių ir dėl didėjančių nekilnojamojo turto kainų.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas O. B. prašo skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistą, išreikalauti iš atsakovo įrodymus. Taip pat prašo pranešti prokurorui apie atsakovo veiksmus, turinčius nusikalstamos veikos požymių, nes atsakovas siekia išvengti mokesčių sumokėjimo už parduotą žemės sklypą. Nurodo šiuos nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:
11.1. Ieškovas yra pasirašęs tik preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, todėl nėra aišku, ar tikrai įsigis gyvenamąjį būstą. Be to, naują būstą ketina įsigyti už paskolos lėšas, todėl įgytą turtą privalės įkeisti bankui, o tai reiškia, kad ieškinio patenkinimo atveju ieškovo reikalavimas negalės būti nukreiptas į įkeistą nekilnojamąjį turtą. Taip pat iš viešai skelbiamų duomenų matyti, kad įmonėje, kuri yra įsipareigojusi parduoti atsakovui būstą, dirba tik 2 darbuotojai, o jos apyvartinės lėšos 2019 m. buvo iki 5 000 Eur, o 2020 m. sudarė 100 000–200 000 Eur. Taigi, įmonė nėra patikima, yra reali grėsmė, jog apeliantas naujo būsto iš tokio pardavėjo gali neįgyti.
11.2. Atsakovas žemės sklypą pardavė už 20 000 Eur, t. y. 1 290 Eur už 1 arą. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti įrodymai pagrindžia, jog atsakovo parduoto iš esmės analogiško žemės sklypo vertė yra didesnė t. y. nuo 3 000 iki 6 000 Eur už 1 arą. Be to, atsakovo parduotas žemės sklypas ribojasi su vandens telkiniu, todėl jo kaina yra didesnė nei 20 000 Eur. Taigi atsakovas specialiai į sutartį įrašė mažesnę, neatitinkančią rinkos kainos, žemės sklypo pardavimo kainą, siekdamas išvengti mokesčių mokėjimo, yra nesąžiningas bei sumažino savo turto vertę.
11.3. Atsakovas savo turimą sklypą pardavinėjo už 87 000 Eur, tai patvirtina neoficialus komercinis pasiūlymas. Nėra ekonominės logikos nei racionalaus paaiškinimo, kodėl apeliantas skelbime už žemės sklypą prašė 87 000 Eur, o pardavė už 20 000 Eur t. y. beveik 80 proc. pigiau. Vienintelis paaiškinimas – siekis išvengti mokesčių, nes turimo žemės sklypo nebuvo išlaikęs 10 metų. Todėl ne tik žemės sklypo pardavimas, nenurodant realios jo pardavimo kainos, bet ir siekis išvengti mokestinių prievolių vertintini kaip nesąžiningi.
11.4. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jo turto masė padidėjo. Preliminarios sutarties pasirašymas negali būti laikomas turto padidėjimu. Taip pat atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis yra MB „Daiktų sandėris“ narys ir vadovas, kad bendrija veiklą vykdo ir gauna pajamas.
11.5. Jeigu atsakovas vykdytų galimai ieškovui palankaus sprendimo dalį (47 000 Eur) vien iš savo gaunamo atlyginimo, akivaizdu, kad tam reikėtų 24 mėn. laiko su sąlyga, kad visas atsakovo darbo užmokestis bus skiriamas teismo sprendimui vykdyti. Tokio sprendimo įvykdymas užtruktų labai ilgai, taigi, pasunkėtų. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad turi kito turto arba kitų pajamų, iš kurių galėtų sprendimą įvykdyti.
11.6. Iš atsakovo pateiktos žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties 6.5 papunkčio matyti, kad pardavėjas perduoda pirkėjui visus turimus su parduodamu daiktu susijusius dokumentus, taip pat išduotą statybą leidžiantį dokumentą. Ieškovo žiniomis, atsakovas už projekto paruošimą ir visus darbus, kuriuos reikia atlikti dėl statybos leidimo gavimo, sumokėjo apie 5 000 Eur. Ieškovo nuomone, atsakovas negalėjo parduoti žemės sklypo mažesne nei jo įsigijimo kaina. Kad pagrįsti ieškovo prielaidas, reikalinga išreikalauti iš atsakovo: žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį (kad pamatyti už kiek įsigijo turtą) ir dokumentus apie sumokėjimą architektams už projekto paruošimą (kiek buvo sumokėta už dokumentų ruošimą, jog gauti statybos leidimą). Todėl apie nurodytus veiksmus teismas turėtų pranešti prokuratūrai.
11.7. Atsakovas neįrodė nei vienos nuostolių atlyginimo užtikrinimui taikyti būtinosios sąlygos. Preliminariosios sutarties pasirašymas ir hipotetinis spėjimas dėl banko paskolos negavimo negali būti pagrindas taikyti nuostolių užtikrinimą. Taip pat atsakovas neįrodė, jog nuostolių išieškojimas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas, t. y., kad ieškovas finansiškai nepajėgus padengti atsiradusių nuostolių arba vengtų jų atlyginimo. Dėl to apelianto prašymas dėl nuostolių užtikrinimo turėtų būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva (ex officio) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
Dėl naujų įrodymų
13. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu (atskiruoju) skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Pagal CPK 314 straipsnyje suformuluotą bendrąją taisyklę, teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus arba kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.
14. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė šiuos rašytinius įrodymus: 2021 m. birželio 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties kopiją; 2021 m. gegužės 31 d. preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties kopiją; 2021 m. balandžio 10 d. ir 2021 m. birželio 2 d. pavedimų kopijas; 2021 m. rugpjūčio 2 d. pažymą apie H. S. darbo užmokestį; 2021 m. rugpjūčio 2 d. aktyvaus skelbimo apie O. B. turto pardavimą kopiją ir 2020 m. gruodžio 15 d. VĮ „REGITRA“ pažymos kopiją. Ieškovas prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pridėjo: viešai skelbimus duomenis interneto tinklalapyje www. rekvizitai.lt duomenis apie UAB „XIRO“ bei internetinio tinklapyje www.aruodas.lt (skelbimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie parduodamą namų valdos paskirties sklypą (duomenys neskelbtini), už 48 000 Eur (3 000 Eur / 1 kv. m.) bei neoficialų komercinį pasiūlymą dėl atsakovo parduoto žemės sklypo su statybos leidimu įsigijimo už 89 000 Eur kainą. Taip pat Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. spalio 15 d. gavo atsakovo prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo. Prašyme nurodyta, kad ieškovo pateiktas www.aruodas.lt skelbimas Nr. 392790 į nekilnojamojo turto pardavimų portalą buvo įkeltas dar 2020 m. lapkričio 14 d. ir už jame nurodytą kainą sklypas iki šiol nenupirktas. Iš tinklalapyje www.rekvizitai.lt skalbiamų duomenų matyti, jog UAB „XIRO“ 2019 m. turėjo 946 487 Eur vertės turto ir veikė pelningai, o 2020 m. turėjo 1 085 588 Eur vertės turto ir veikė irgi pelningai.
15. Atsakovas atskirajame skunde ir ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą nenurodė argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismui nepateikė duomenų apie UAB „XIRO“ finansinę padėtį bei paskelbtą skelbimą dėl parduodamo sklypo (duomenys neskelbtini) ir (arba) kodėl jų pateikimo būtinybė kilo vėliau. Pažymėtina tai, kad pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, VĮ „REGITRA“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos bei viešai skelbiamus duomenis).
16. Taigi apeliacinės instancijos teismas nepriima šalių pateiktų duomenų iš interneto tinklalapių www. rekvizitai.lt (apie UAB „XIRO“ finansinę padėtį), www.aruodas.lt (apie parduodamą namų valdos paskirties sklypą (duomenys neskelbtini) ir VĮ „REGITRA“ pažymos kopijos, atitinkamai duomenų apie O. B. turto (transporto priemonės) pardavimą. Taip pat atsisakoma priimti ieškovo pateiktą neoficialų komercinį pasiūlymą, nes pagal jame nurodytus duomenis nėra galimybės nustatyti kada ir koks asmuo jį surašė bei pateikė ieškovui. Atsakovas prašyme dėl naujų įrodymų priėmimo paaiškina, kad nesiūlė ieškovui pirkti žemės sklypo (neoficialaus komercinio pasiūlymo neteikė).
17. Lietuvos apeliacinis teismas priimta atsakovo kartu su atskiruoju skundu pateiktus šiuos rašytinius įrodymus: 2021 m. birželio 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties kopiją; 2021 m. gegužės 31 d. preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties kopiją; 2021 m. balandžio 10 d. ir 2021 m. birželio 2 d. pavedimų kopijas; 2021 m. rugpjūčio 2 d. pažymą apie H. S. darbo užmokestį. Nurodyti įrodymai pripažįstami reikšmingais atsakovo sąžiningumui / nesąžiningumui vertinti.
Dėl įrodymų neišreikalavimo ir nepranešimo prokurorui apie atsakovo veiksmus
18. CPK 199 straipsnis reglamentuoja rašytinių įrodymų išreikalavimą. Asmenys, neturėdami galimybės pateikti reikalaujamą rašytinį įrodymą arba negalėdami jo pateikti per teismo nustatytą terminą, privalo pranešti apie tai teismui ir kartu nurodyti to priežastis (CPK 199 straipsnio 5 dalis).
19. Pagal CPK 300 straipsnio 1 dalį, jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Šiais atvejais teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, išnagrinėja civilinę bylą iš esmės arba ją sustabdo (CPK 300 straipsnio 1 dalis).
20. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovo prašymus: 1) išreikalauti iš atsakovo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį (kad pamatyti už kiek įsigijo turtą) ir dokumentus apie sumokėjimą architektams už projekto paruošimą (kiek buvo sumokėta už dokumentų ruošimą, jog gauti statybos leidimą); 2) pranešti prokurorui dėl atsakovo galimo siekio išvengti mokesčių mokėjimo už parduotą žemės sklypą. Ieškovas nėra pareiškęs reikalavimo atsakovui dėl jo parduoto žemės sklypo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir į nagrinėjamą bylą nėra įtrauktas žemės sklypą įsigijęs trečiasis asmuo. Todėl klausimai, už kiek raliai atsakovas įsigijo / pardavė žemės sklypą ir, ar atsakovas / žemės sklypą įsigijęs asmuo sumokėjo valstybei atitinkamus mokesčius išeina už nagrinėjamos bylos, juolab klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ribų. Pažymėtina, kad spendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatinėtina, ar atsakovas negali (pvz.: dėl blogos ir sistemingai blogėjančios finansinės padėties, neturėjimo jokio turto, dėl sveikatos problemų ir pan.) ar nenori (siekia išvengti, pvz.: slepia, parduoda, dovanoja, įkeičia, kitaip suvaržo arba apsunkina savo turtą) galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2019 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-92-196/2019; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-24-464/2019).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
21. Iš VĮ Registrų centro 2021 m. liepos 26 d. pranešimo Nr. TA2-21-072226 nustatyta, kad turto arešto aktas pagal Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-854-390/2021 įregistruotas 2021 m. liepos 26 d. Lietuvos informacinėje teismų sistemoje (LITEKO) patikrinus turto arešto registro duomenis, nustatyta, kad skundžiama nutartis buvo įteikta antstolei A. A. vykdyti. Taigi laikinosios apsaugos priemonės nėra nustojusios galioti.
22. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; 2) nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Šios sąlygos yra kumuliacinės. Jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
23. Pagal prima facie (preliminaraus ieškinio pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013 ir kt.). Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014).
24. Nagrinėjamu atveju ieškinio dalykas ir reikalavimai suformuluoti aiškiai, ieškinyje išdėstytos faktinės aplinkybės, kurias pagrįsti pateikti įrodymai. Ieškovas pasirinko leistiną savo civilinių teisių gynybos būdą. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad yra pirmoji privaloma laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.
25. Vien nustatyta aplinkybė, kad ieškinys prima facie yra pagrįstas, nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad galutinis teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikęs asmuo privalo: 1) įvardinti, ką jis laiko grėsmę jo turtiniams interesams (sprendimo įvykdymui) sukeliančiais atsakovo veiksmais (galimas turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma, pasiruošimas tokiems veiksmais, anksčiau sudaryti sandoriai, liudijantys jo turto masės mažėjimą, ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2018 m vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018); 2) pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų savo turto masei sumažinti, jam nuslėpti ar pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-386-464/2020).
26. Nagrinėjamu atveju ieškovas grėsmę jo turtiniams interesams (galimai palankaus sprendimo įvykdymui) sukeliančiais atsakovo veiksmais nurodė H. S. nesąžiningumą – po bylos iškėlimo atsakovas asmeninės nuosavybės teisėmis turėtą nekilnojamąjį turtą perleido kitam fiziniam asmeniui) ir pateikė įrodymus – VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto išrašus. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs aplinkybę, kad atsakovas, sužinojęs apie iškeltą civilinę bylą ir jam pareikštus reikalavimus, sumažino savo turto masę, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas įrodinėja, kad parduodamas žemės sklypą buvo sąžiningas, nes perleido tik žemės sklypą ir už didesnę kainą (20 000 Eur) nei žemės sklypo vidutinė (15 200 Eur) ir indeksuota (17 954 Eur) vertės bei yra finansiškai pajėgus įvykdyti galimai ieškovui palankų teismo sprendimą.
27. Iš ieškovo kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikto VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad 2019 m. balandžio 16 d. pirkimo– pardavimo sutarties Nr. 19KU-1202 pagrindu H. S. nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) priklausė: i) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ii) pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio statusas: formuojamas, o būklė: išduotas leidimas vykdyti naujos statybos darbus (Išrašo 10.1 papunktis). Iš kito VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro nuasmeninto išrašo nustatyta, kad 2021 m. birželio 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. IR-3948 pagrindu nurodytą nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą) atsakovas perleido kitam (fiziniam) asmeniui.
28. Iš atsakovo kartu su atskiruoju skundu pateiktos 2021 m. birželio 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. RI-3948, nustatyta, kad pirkėjas (atsakovas) pardavė, o pirkėjas nupirko žemės sklypą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2.1 papunktis) už 20 000 Eur kainą (3.1 papunktis). Šios pirkimo–pardavimo sutarties X skyriuje nurodyta, kad šia sutartimi Nekilnojamojo turto registre registruojamos tokios daiktinės teisės – 1/1 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat Pirkimo–pardavimo sutarties 6.5 papunkčio pagrindu pardavėjas (atsakovas) perdavė pirkėjui visus turimus žemės sklypo dokumentus, taip pat išduotą statybą leidžiantį dokumentą.
29. Taigi atsakovas neatlygintinai perdavė kitam fiziniam asmeniui leidimą vykdyti perleistame žemės sklype naujos statybos darbus. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro nuasmenintame išraše nėra padaryto įrašo (žymos) dėl išduoto statybą leidžiančio dokumento nuosavybės teisių perleidimo kitam fiziniam asmeniui (žemės sklypo savininkui). Todėl vertintina, kad atsakovas žemės sklypą su išduotu statybą leidžiančiu dokumentu perleido už 20 000 Eur vertę.
30. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo teiginius, kad žemės sklypą pardavė už didesnę, nei jo vidutinė (15 200 Eur) ir indeksuota (17 954 Eur) vertės, kainą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nekilnojamasis turtas parduodamas ne pagal valstybės institucijos formaliai nustatytas vertes, o pagal nekilnojamojo turto rinkoje vyraujančias kainas. 2021 m. Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje kainos yra didelės. Atsakovas nepateikė įrodymų kokia buvo jo parduoto 0,1550 ha žemės sklypo rinkos vertė 2021 m. birželio 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu. Taip pat atsakovas nepateikė įrodymų kokį ir kokios vertės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei lėšas (grynais pinigais ir (arba) banko sąskaitose) turi nuosavybės teisėmis (koks turtas liko (turi) po žemės sklypo pardavimo).
31. Konstatuojama, kad atsakovas neįrodė, kad savo turto masės nesumažino (CPK 178 straipsnis). Be to, pasak atsakovo, jis įvykdė preliminariąją sutartį ir iš lėšų, gautų už parduotą žemės sklypą, t. y. sumokėjo pardavėjams 18 000 Eur pradinį įnašą. Vadinasi, ieškovas neturi ne tik žemės sklypo, bet ir už jį gautos 18 000 Eur sumos. Akcentuotina ir tai, kad atsakovas naują nekilnojamąjį turtą planuoja įsigyti už banko paskolą. Dėl to jo finansiniai įsipareigojimai padidės gauta iš banko kredito suma ir, kaip teisingai nurodo ieškovas, bankas pareikalaus nekilnojamojo turto įkeitimo bei tokiu būdu taps privilegijuotu kreditorium. Todėl ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas – skolos išieškojimo nukreipimas į atsakovo naujai įsigytą nekilnojamąjį turtą, pasidarys iš viso neįmanomas.
32. Atsakovas nurodo, kad yra veiklą vykdančios MB „Daiktų sandėris“ narys ir vadovas. Patikrinus viešai skelbimus apie nurodytą bendriją duomenis, nustatyta, jog MB „Daiktų sandėris“ 2021 m. balandžio 2 d. buvo 1 darbuotojas (apdraustasis). MB „Daiktų sandėris“ įtraukta į VMI sąrašą, kuriai taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19. Atsakovas nepaaiškino, kokią veiklą vykdo MB „Daiktų sandėris“, kokio dydžio darbo užmokestį jis kaip MB „Daiktų sandėris“ vienintelis darbuotojas gauna. Taip pat atsakovas nepateikė įrodymų (MB „Daiktų sandėris“ finansinės atskaitomybės dokumentų), iš kurių būtų galima nustatyti šios bendrijos veiklos rezultatus (pelną / nuostolius) (CPK 178 straipsnis).
33. Atsakovo pateikti duomenys patvirtina, kad UAB „VIP švara“ darbuotojo H. S. gaunamas darbo užmokestis atskaičius mokesčius nuo 2021 m. liepos mėn. sudaro 2 000,42 Eur. Tačiau ieškovo pareikštas reikalavimas H. S. kaip subsidiariam atsakovui yra 47 000 Eur, todėl akivaizdu, kad nurodyta darbo užmokesčio suma nėra pakankama įvykdyti galimai palankų ieškovui sprendimą.
34. Apibendrinus tai, kas buvo nurodyta, darytina išvada, kad atsakovas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados dėl egzistuojančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Todėl atsakovo atskirasis skundas atmetamas, Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 26 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo
35. CPK 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Ši norma yra nukreipta į ieškovo bei atsakovo interesų ir procesinių jų tarpusavio poveikio priemonių pusiausvyros, šalių lygiateisiškumo principo, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo siekiamiems tikslams, užtikrinimą.
36. Atsakovo prašymas įpareigoti ieškovą sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą 10 000 Eur užstatą, garantuojantį bent minimalių atsakovo nuostolių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užtikrinimą, netenkinamas. Nagrinėjamu atveju atsakovas prisiėmė riziką, susijusią su visais nuostoliais dėl galimo 2021 m. gegužės 31 d. preliminariosios pirkimo–pardavimo neįvykdymo. Pirma, sudarydamas preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį (2021 m. gegužės 31 d.) H. S. žinojo aplinkybes apie Kauno apygardos teisme iškeltą civilinę bylą Nr. e2-854-390/2021 pagal ieškovo O. B. ieškinį atsakovams H. S. ir MB „Daiktų sandėris“ dėl atliktų mokėjimų pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo (teismo procesiniai dokumentai atsakovams įteikti 2021 m. sausio 7 d.). Antra, Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartyje, kuria netenkintas ieškovo O. B. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui H. S., yra nurodyta aktuali Lietuvos apeliacinio teismo praktika dėl nenorėjimo įvykdyti teismo sprendimą (nesąžiningumo). Ši teismo nutartis atsakovui H. S. buvo išsiųsta 2020 m. gruodžio 30 d. Trečia, nuo 2021 m. sausio 21 d. (atsiliepimo į ieškinį pateikimo) atsakovą byloje Nr. e2-854-390/2021 atstovauja advokatas, todėl preziumuojama, jog H. S. iki preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo (2021 m. gegužės 31 d.) bei žemės sklypo pardavimo (2021 m. birželio 2 d.) buvo žinomos pasekmės, susijusios su savo turtinės padėties keitimu – žemės sklypo perleidimu ir naujų įsipareigojimų pagal preliminarųjį sandorį prisiėmimu. Todėl atsakovo argumentai, kad jis neįvykdęs sutartinių įsipareigojimų naujo nekilnojamojo turto pardavėjams prarastų 10 000 Eur (pusę už nekilnojamąjį turtą sumokėto avanso), taip pat patirtų būsto nuomos išlaidų, nuostolių ir dėl didėjančių nekilnojamojo turto kainų ir prarastų galimybę įsigyti pagal preliminariąją sutartį nuosavą gyvenamąjį būstą, atmetami kaip nepagrįsti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
37. Kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą, priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018; 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019).
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistą.