- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-21
- Bylos Nr.
- 1A-16-898/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36635-2016-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernestas Rimšelis, Jurgita Kolyčienė, Stasys Punys
- Nuteistasis
- V. B.
- Advokatai
- Stanislovas Nalivaika
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Stasio Punio, Ernesto Rimšelio,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2016-08-26 vagystė) 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2016-10-29 vagystė) 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės už nusikaltimus subendrintos iš dalies jas sudedant, o už nusižengimą apėmimo būdu, V. B. paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažintas trečdaliu, V. B. paskirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2016 m. rugpjūčio 3 d. iki 2016 m. rugpjūčio 4 d. (viena diena). Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo V. B. sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.
Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje, paliktos nepakeistos iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį jas nuspręsta panaikinti.
UAB „Topo grupė“ ir UAB „Avitelos prekyba“ civiliniai ieškiniai patenkinti visiškai, UAB „Bitės salonų tinklas“ civilinis ieškinys patenkintas iš dalies, iš V. B. atitinkamai priteista 179,95 Eur, 629 Eur ir 774,40 Eur turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
V. B. nuteistas už tai, kad 2016 m. rugpjūčio 3 d., apie 15.40 val., būdamas prekybos centre „Big“, Ukmergės g. 369, Vilniuje, parduotuvėje „Euronics“, prekybos salėje nuo stendo atjungė kompiuterį ASUS X555LB-X0086H – 539,99 Eur vertės, kurį įsidėjo į maišelį, bei išėjo iš prekybos salės nepateikęs prekės apmokėjimui, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas parduotuvės darbuotojo, tokiu būdu pasikėsino pagrobti svetimą, UAB „Topo grupė“ priklausantį 539,99 Eur vertės turtą. Jo veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje. V. B. taip pat nuteistas už tai, kad 2016 rugpjūčio 26 d., apie 17.19 val., būdamas UAB „Avitelos prekyba“ priklausančioje parduotuvėje „Avitela“, Ukmergės g. 246A, Vilniuje, iš prekybos salės pagrobė kompiuterį ASUS UX360CA-C4007T – 629 Eur vertės ir praėjo pro kasas nepateikęs prekės apmokėjimui, tokiu būdu pagrobė svetimą UAB „Avitelos prekyba“ priklausantį 629 Eur vertės turtą. Jo veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje. V. B. taip pat nuteistas už tai, kad 2016 m. spalio 29 d., apie 18.59 val., būdamas prekybos centre „Akropolis“, Ozo g. 25, Vilniuje, UAB „Bitės salonų tinkle“, atjungęs apsaugos laidą, nuo ekspozicijos stendo pagrobė išmanųjį laikrodį „Apple Watch Sport“, serijos Nr. FH7PHXGBG99D – 774,40 Eur vertės ir praėjo pro kasas nepateikęs prekės apmokėjimui, tokiu būdu pagrobė svetimą UAB „Bitės salonų tinklas“ priklausantį 774,40 Eur vertės turtą. Jo veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje.V. B. taip pat nuteistas už tai, kad 2017 m. vasario 19 d., apie 21.26 val., būdamas prekybos centre „Akropolis“, Ozo g. 25, Vilniuje, parduotuvėje „Topo centras“, nuo lentynos pagrobė ausines „Bose Soundtrue Charcoal“, kodas EAN 017814697354 – 179,95 Eur vertės, užsikišo ausines už kelnių diržo ir praėjo pro kasas nepateikęs prekių apmokėjimui, tokiu būdu pagrobė svetimą UAB „Topo centras“ priklausantį 179,95 Eur vertės turtą. Jo veiksmai kvalifikuoti kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 178 straipsnio 4 dalyje.
Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
Apeliaciniu skundu V. B. prašo išteisinti jį dėl 2016 m. spalio 29 d. vagystės; peržiūrėti už 2016 m. rugpjūčio 3 d., 2016 m. rugpjūčio 16 d. vagystes paskirtas bausmes ir paskirti už jas tolygias ir proporcingas kitu - Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu jam paskirtas bausmes už analogiškus nusikaltimus; suteikti galimybę susipažinti su visa baudžiamosios bylos medžiaga ir duoti galimybę pasiruošti gynybai teisme.
Šalies argumentai
5.1. Skunde nurodo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pripažinęs laikrodžio vagystę iš UAB „Bitės salonų tinklas“ salono, kadangi tyrimo pareigūnų buvo manipuliuojamas BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymu. Jam buvo paaiškinta, kad jis vis tiek bus nuteistas, bet jei neprisipažins dėl visų keturių epizodų, bus iki teismo areštuotas, jam nebus taikomos minėto straipsnio nuostatos. Todėl jis pasirašė prisipažinimą ir tikėjosi, kad teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, pamatys, kad laikrodžio vagystės jis neįvykdė. Būtent dėl šio epizodo nėra atliktas parodymų patikrinimas vietoje, jis nuteistas remiantis tik jo prisipažinimu, paskirta pati griežčiausia bausmė. Įtariamojo/kaltinamojo prisipažinimas nėra kaltės įrodymas. Teismas turėjo vadovautis neginčijamais įrodymais, o ne prielaidomis ir prisipažinimais.
5.2. Dėl bausmės skyrimo pagrindų ir paskirtos bausmės dydžio skunde nurodoma, kad šiuo metu V. B. atlikinėja bausmę, paskirtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu (pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo mėnesį). Minėtu nuosprendžiu V. B. nuteistas už analogiškas nusikalstamas veikas, bet paskirta bausmė labai skiriasi – tiek bausmės dydis, tiek bausmės skyrimo pagrindai. Nusikalstamos veikos, už kurias nuteistas 2016 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu, yra identiškos, padarytos vėliau negu veikos, už kurias V. B. nuteistas 2017 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu.
5.3. Dėl susipažinimo su baudžiamąja byla skunde pažymima, kad V. B. ikiteisminio tyrimo metu norėjo susipažinti su visa medžiaga, taip pat ir su video medžiaga, tačiau tardytoja atsisakė supažindinti jį su video medžiaga, kadangi nėra techninių galimybių. Vilniaus miesto apylinkės teismas pasiūlė kreiptis į gynėją (atsakymas iš Vilniaus miesto apylinkės teismo pridedamas). Skunde nurodoma, kad V. B. šiuo metu nedirba, atlikinėja pataisos namuose bausmę, paskirtą kitu nuosprendžiu, todėl neturi galimybės susisiekti su savo gynėju, taip pat su artimaisiais, nes tiek skambinti, tiek siųsti laišką yra mokama paslauga.
Žemesnės instancijos teismas
Nuteistojo apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjamas dalyvaujant V. B. - jis, tuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmes paskirtą kitu nuosprendžiu, buvo pristatytas į abu posėdžius, vykusius iki ekspertizės paskyrimo (2 t., 74-76, 80, 81 b. l.). Po ekspertizės akto gavimo buvo organizuojami dar trys posėdžiai, tačiau V. B., tuo metu jau būdamas laisvėje, atvyko tik į pirmąjį, kuris nevyko dėl nuteistojo gynėjo ligos. Į vėliau vykusius posėdžius nuteistasis neatvyko, pranešdamas telefonu, kad sirgo, tačiau pažymų apie ligą nepateikė. Teismui susisiekus su nuteistąjį gydančia medicinos įstaiga apelianto teiginiai apie ligą nepasitvirtino, todėl teisėjų kolegija pripažino, kad nuteistasis po jam nepalankių specialisto tyrimo išvadų gavimo, vengė dalyvauti teismo posėdyje. Atsižvelgiant į tai, bylos nagrinėjimas, įvertinus ir BPK 322 straipsnio nuostatas, buvo tęsiamas dalyvaujant apelianto gynėjui. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas V. B. keliamus klausimus prašė spręsti teismo nuožiūra, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Skundžiamu nuosprendžiu V. B. buvo nuteistas už keturias nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teisme jis pripažino kaltę dėl visų keturių jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, pritarus kitiems proceso dalyviams bei bylos aplinkybėms esant aiškioms, teisme buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka, V. B. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažinta vienu trečdaliu. Apeliaciniame skunde bei apklausiamas apeliacinės instancijos teisme V. B. nurodė „Apple Watch Sport“ laikrodžio nevogęs, t.y. ginčijo kaltę dėl 2016 m. spalio 29 d. nusikalstamos veikos, teigė, jog vaizdo įraše užfiksuotas ne jis. Skunde taip pat pateikiami argumentai, kodėl anot V. B. už 2016 m. rugpjūčio 3 d., 2016 m. rugpjūčio 16 d. vagystes jam buvo paskirta per griežta bausmė. Atsižvelgiant į apeliaciniame skunde keliamus klausimus, baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik šioje apimtyje.
Dėl 2016 m. spalio 29 d. nusikalstamos veikos
Nuteistasis ginčydamas pirmosios instancijos nuosprendį dėl 2016 m. spalio 29 d. „Apple Watch Sport“ laikrodžio vagystės nurodo, jog teismas negalėjo remtis išskirtinai tik jo prisipažinimu, o turėjo būti ir kitų jo kaltę patvirtinančių neginčijamų įrodymų. Pagal teismų praktiką asmenų parodymai pripažįstami įrodymais tuo atveju, kai jie gauti nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos ir yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys Nr. 2K-372/2005, 2K-431/2006, 2K-592/2010, 2K-461/2011, 2K-545/2012). Pirmą kartą dėl laikrodžio vagystės V. B. buvo apklausiamas praėjus beveik 6 mėnesiams po šio įvykio, t.y. 2017-04-25 ikiteisminio tyrimo metu. Šios apklausos metu V. B. detalizavo atvykimo į prekybos centro „Akropolis“ esantį UAB „Bitės salonų tinklas“ saloną bei laikrodžio vagystės aplinkybes, paaiškindamas, jog užėjęs į saloną pamatė, kad signalizacijos laidas nuo laikrodžio yra atjungtas, laikrodį įsidėjo į striukės kišenę ir išėjo, signalizacija nesuveikė ir jo niekas nesulaikė (1 t., 109 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu V. B. buvo apklaustas dalyvaujant gynėjui, laikantis BPK 188 straipsnyje numatytų įtariamojo apklausos reikalavimų. Apklausos pirmosios instancijos teisme metu kaltę dėl visų pareikštų kaltinimų V. B. pripažino, tik patikslino apsaugos laido nekirpęs, tiesiog paėmęs laikrodį nuo stendo. Laikrodžio vagystės aplinkybės buvo užfiksuotos ir vaizdo įraše iš UAB „Bitės salonų tinklas“ salono. Šio įrašo apžiūros protokole nurodyta, jog vaizdo įraše be kita ko matoma, kaip į parduotuvę užėjęs vyras į rankas paėmė galimai „Apple Watch“ laikrodį, iš dešinės kišenės išsitraukė nenustatytą daiktą, kurio pagalba galimai nuėmė prekę, paėmė prekę dešine ranka ir įsidėjo į kišenę (1 t., 92, 93 b. l.). Kaip matyti, ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme V. B. dėl šios vagystės davė iš esmės analogiškus parodymus (išskyrus patikslinimą, jog V. B. laido nekirpo). Tokie jo parodymai iš esmės atitinka aplinkybes, kurios užfiksuotos vaizdo įraše iš UAB „Bitės salonų tinklas“ salono. Taigi kaip matyti teismas pagrįstai rėmėsi ne tik V. B. pirmosios instancijos teisme duotais parodymais bet ir vaizdo įraše užfiksuota informacija bei pripažino V. B. kaltu dėl laikrodžio „Apple Watch Sport“ vagystės. Apeliaciniame skunde V. B. teigia pripažinęs laikrodžio vagystę iš UAB „Bitės salonų tinklas“ salono dėl pareigūnų spaudimo. Siekiant patikrinti tokią nuteistojo versiją apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas ir apklausta tyrėja V. M., atlikusi V. B. apklausą ikiteisminio tyrimo metu. Tyrėja parodė, kad per apklausą V. B. vagystės aplinkybes pasakojo pats, ji jam jokių vagystės aplinkybių nenurodė, poveikio nedarė, pastabų dėl apklausos protokolo V. B. nenurodė. Kaip jau minėta aukščiau, įtariamojo apklausa ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta laikantis įstatyme tokioms apklausoms numatytų reikalavimų. Be to, kaltinamasis V. B. pats detalizavo aplinkybes, jog signalizacijos laidas prie laikrodžio buvo atjungtas, kas neabejotinai rodo, jog tokias aplinkybes gali žinoti tik tiesiogiai nusikalstamą veiką padaręs asmuo. Taigi pagrindo teigti, kad ikiteisminio tyrimo metu V. B. buvo daromas spaudimas, šiuo atveju nėra. Apeliacinės instancijos teisme peržiūrėjus vaizdo medžiagą iš UAB „Bitės salonų tinklas“ salono, iš kur buvo pavogtas „Apple Watch Sport“ laikrodis, V. B. nurodė, jog vaizdo įraše yra ne jis. Atsižvelgiant į tai, teismas skyrė byloje portreto ekspertizę (2 t., 82-84 b. l.). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. gruodžio 20 d. ekspertizės akte padaryta išvada, jog didelė tikimybė, kad asmuo, paimantis UAB „Bitės salonų tinkle“ nuo ekspozicijos stendo išmanųjį laikrodį „Apple Watch Sport“ yra V. B. (2 t., 92-95 b. l.), t. y. atlikus specialų tyrimą buvo dar kartą patvirtinti V. B. ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme duoti parodymai dėl laikrodžio „Apple Watch Sport“ vagystės ir paneigta apeliacinės instancijos teisme nuteistojo pateikta versija, neva laikrodį pavogė ne jis. Įvertinusi visas aukščiau aptartas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad V. B. dėl 2016 m. spalio 29 d. vagystės kaltu pripažintas pagrįstai, jo skundas šioje dalyje atmetamas.
Dėl V. B. paskirtos bausmės
Apeliaciniu skundu V. B. prašo peržiūrėti bausmes, paskirtas jam už 2016 m. rugpjūčio 3 d., 2016 m. rugpjūčio 16 d. nusikalstamas veikas, nurodo, kad 2016 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu jis buvo nuteistas už analogiškas nusikalstamas veikas, tačiau paskirtos bausmės labai skiriasi. Skundžiamu nuosprendžiu V. B. buvo nuteistas dėl trijų nesunkių nusikaltimų ir vieno baudžiamojo nusižengimo padarymo, bausmės dydžio, paskirto už BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, V. B. neginčija. Pirmosios instancijos teismas pateikė nuoseklius argumentus, kodėl V. B. už padarytus nusikaltimus turi būti skiriama būtent laisvės atėmimo bausmė (nuosprendžio penkto puslapio penkta pastraipa), V. B. paskirtos bausmės rūšis skunde ir nėra ginčijama. Apeliantas nesutinka su paskirtos bausmės dydžiu. Nustatydamas bausmės dydį pirmosios instancijos teismas įvertino V. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 str. 1 d. 2 p.), sunkinančių aplinkybių nebuvimą, aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, padarytos žalos dydį, V. B. asmenybę (ypač tai, kad jis yra recidyvistas, teistas 33 kartus), ir V. B. paskyrė bausmes, mažesnes nei inkriminuotų straipsnių sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui – už BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė, už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (2016 m. rugpjūčio 26 d. vagystė) skirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bendrinant už nusikaltimus paskirtas bausmes buvo pasirinktas palankesnis asmeniui bausmių bendrinimo būdas – bausmės iš dalies sudėtos. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu V. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme (už pasikėsinimą pagrobti 319 Eur vertės turtą), pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme (už 220 Eur vertės turto pagrobimą) (baudžiamoji byla Nr. 1-2832-1017/2016). 2016 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu V. B. nuteistas už nusikalstamas veikas, kurios iš tikrųjų padarytos panašiu laikotarpiu kaip ir nusikalstamos veikos nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje (atitinkamai 2016 m. rugpjūčio 1 d. ir 2016 m. rugpjūčio 8 d.). Tačiau pagrindo teigti, kad nusikalstamos veikos yra identiškos ir už jas turi būti skiriamos identiškos bausmės, šiuo atveju nėra. Kaip matyti, turto, kurį V. B. pasikėsino pagrobti ar pagrobė, vertė skiriasi, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje turto vertė yra didesnė. Antra, minėtoje baudžiamojoje byloje V. B. buvo laikinai sulaikytas 2016 m. rugpjūčio 1 d., tą pačią dieną paleistas. Skundžiamu nuosprendžiu V. B. nuteistas už nusikalstamas veikas, kurias darė iš karto po paleidimo iš laikino sulaikymo – dvi veikos padarytos 2016 m. rugpjūčio mėnesį. Net ir sulaikytas nusikalstamos veikos darymo metu, suprasdamas, kad dėl vagystės jam gresia atsakomybė, V. B. ir toliau darė nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas šioje baudžiamojoje byloje. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajam teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus - sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiems asmenims skirti tiksliai individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, V. B. padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, yra nulemtos susiformavusių neigiamų vertybinių nuostatų, ankstesnės bausmės nepakeitė jo polinkio nusikalsti, t. y. nebuvo pasiekti bausmių prevenciniai tikslai. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes bei V. B. apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas V. B. skiriamos laisvės atėmimo bausmės dydį už atskiras nusikalstamas veikas, šių įstatyminių nuostatų nepažeidė.
V. B. apeliaciniame skunde akcentavo, jog jis buvo suimtas ir jam nebuvo suteikta galimybė susipažinti su vaizdo medžiaga, susijusia su laikrodžio vagyste, ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme, nebuvo atlikti parodymų patikrinimo vietoje veiksmai. Atsakydamas į šiuos skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, jog tyrimą atliekantys pareigūnai neprivalo atlikti visų BPK reglamentuotų ikiteisminių tyrimo veiksmų, tuo pačiu ir parodymų patikrinimo vietoje, jų pakanka atlikti tiek kiek patvirtinamos arba paneigiamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Pažymėtina ir tai, kad V. B. ikiteisminio tyrimo metu tokių prašymų nereiškė, pabaigus ikiteisminį tyrimą nurodė, jog nepageidauja susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir jokių prašymų neturi, pirmosios instancijos teisme taip pat jokių prašymų nereiškė, tad šie jo argumentai laikytini nepagrįstais, jokios jo nei kaip įtariamojo nei kaip kaltinamojo teisės suvaržytos nebuvo. Taip pat pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teisme dalyvaujant V. B. buvo peržiūrėtas akcentuojamas vaizdo įrašas, atlikta portreto ekspertizė, kurios išvados aptartos aukščiau, tad V. B. buvo užtikrintos visos jo procesinės teisės į gynybą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo V. B. (V. B.) apeliacinį skundą atmesti.