Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „A“ atstovui advokatui Tadui Dumbliauskui, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „S“ atstovui advokatui Modestui Voguliui, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, K. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „A“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „S“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, K. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, kad atsisako reikalavimo dalies dėl 300 Eur sumos, kurią atsakovė sumokėjo ir mažina bendrą reikalavimą, prašydamas priteisti iš atsakovės 4191,65 Eur nuostolių atlyginimą. Ieškovė patyrė nuostolius dėl to, kad (duomenys neskelbtini) trečiasis asmuo K. P. vairuodamas ieškovės transporto priemonę Opel Movano valstybinės reikšmės automobilių kelyje Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į ta pačia kryptimi, toje pačioje eismo juostoje važiavusią puspriekabę Schmitz. Ieškovės transporto priemonėje buvo sumontuotas GPS imtuvas/siųstuvas iš kurio duomenų matyti, kad ieškovės transporto priemonė iki eismo įvykio važiavo 110 km/h greičiu, tačiau eismo įvykio vietoje galiojo maksimalaus greičio apribojimas iki 70 km/h. Eismo įvykis kilo dėl neatidaus ir nerūpestingo K. P. vairavimo, jis buvo pripažintas eismo įvykio kaltininku. Puspriekabei padaryta žala buvo atlyginta pagal ieškovės Privalomojo transporto priemonių draudimo sutartį. Pagal atliktą turto vertinimo ataskaitą ieškovės transporto priemonei padaryta 4491,65 Eur žala. Ieškovė reikalavimus atsakovei kildina iš transporto priemonės nuomos sutarties, pagal kurią atsakovė prisiėmė visapusišką atsakomybę už transporto priemonei padarytą žalą. Atsakovės kaip verslininkės atsakomybė atsiranda be kaltės, išskyrus atvejus, jeigu žala atsirado dėl nenugalimos jėgos aplinkybių. Išnuomota transporto priemonė nebuvo apdrausta savanoriškuoju draudimu „Kasko“, tačiau toks faktas nekeičia to, kad atsakovė atsakinga už žalos padarymą. Transporto priemonės nuomos sutartyje įpareigojimo apdrausti transporto priemonę savanoriškuoju draudimu „Kasko“ nėra, Nuomos sutarties 6.1.7. punkte nurodoma tik informacija, kad „Kasko“ draudimo sutarties atveju nuomininkas įsipareigoja atlyginti besąlyginę išskaitą (frančizę) 300 Eur. Ši sutarties nuostata neriboja atsakovės atsakomybės. Tokia sutarties nuostata atsirado dėl ieškovės naudojamos bendros Nuomos sutarties formos visoms transporto priemonėms. Ieškovė verčiasi krovininių ir keleivinių mikroautobusų nuoma, turi apie 10 transporto priemonių, naujos transporto priemonės be išimties draudžiamos „Kasko“ draudimu, o atsakovei išnuomota transporto priemonė nebuvo nauja, ji niekada nebuvo apdrausta „Kasko“ draudimu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad atsisako 300 Eur ieškinio reikalavimo dalies. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Ieškovės atsisakymas nuo dalies ieškinio reikalavimų neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normos ar viešajam interesui, ieškovei, vedančiai bylą per advokatą ieškinio atsisakymo pasekmės yra žinomos, todėl atsisakymas nuo 300 Eur dalies ieškinio reikalavimo priimamas ir civilinės bylos dalis dėl atsisakyto reikalavimo nutraukiama (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis). Ieškovei atsisakius nuo 300 Eur dalies ieškinio reikalavimo, grąžinama 75 procentai už šį reikalavimą mokėtino žyminio mokesčio, t. y. 4,50 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 87 straipsnio 2 dalis).

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta transporto priemonės nuomos sutartis (toliau ir – Nuomos sutartis), pagal kurią ieškovė už nuomos mokestį perdavė atsakovei laikinai valdyti ir naudotis transporto priemone „Opel Movano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pagal sutarties šalių (duomenys neskelbtini) sudarytą transporto priemonės perdavimo priėmimo aktą, transporto priemonė atsakovei buvo perduota valdyti ir naudotis nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) valstybinės reikšmės automobilių kelyje Nr. (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu transporto priemonė „Opel Movano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sugadinta. Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK (duomenys neskelbtini) administraciniu sprendimu transporto priemonei uždrausta dalyvauti viešajame eisme, panaikintas privalomosios techninės apžiūros dokumento galiojimas. Pagal Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. KK22020 transporto priemonės rinkos vertė (prieš apgadinimą) buvo 7090 Eur (be PVM), atkuriamoji vertė (remonto kaštai47650 Eur) (be PVM). Apgadintos transporto priemonės likutinė vertė pagal EVG aukciono duomenis 2598,35 Eur (be PVM). Apskaičiuotas nuostolis yra transporto priemonės rinkos vertės prieš apgadinimą ir likutinės vertės pagal EVG aukciono duomenis skirtumas 4491,65 Eur (be PVM).

Dėl civilinės atsakomybės

Ieškovė prašė taikyti atsakovei civilinę atsakomybę ir priteisti padarytus nuostolius (žalą), o atsakovė rėmėsi tuo, kad nuomojama transporto priemonė turėjo būti apdrausta savanoriškuoju draudimu „Kasko“ ir dėl to atsakovės atsakomybė atlyginti nuostolius yra ribota nuomos sutartyje numatyta išskaitos suma – 300 Eur. Tik tokio dydžio nuostolius atsakovė numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę.

Pagal civilinės atsakomybės sampratą civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinės atsakomybės rūšis – sutartinė atsakomybė – atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą ar pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. V. įmonė v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-412/2008; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. firma „Beskus“ v. UAB „G4S Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-564/2012). Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Sutartyje nesant išlygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-684/2015).

Atsakovė neginčijo išnuomotai transporto priemonei eismo įvykio metu padarytos žalos ir nuostolių dydžio, todėl teismas vadovaudamasis byloje pateikta kilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. KK22020, sprendžia, kad išnuomotai transporto priemonei „Opel Movano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo padaryta žala – 4491,65 Eur (be PVM), iš kurios atsakovė atlygino 300 Eur, todėl ieškovė dėl išnuomotos transporto priemonės sugadinimo patyrė 4191,65 Eur nuostolį.

Šalių sudarytos Nuomos sutarties 3.2. punkte numatyta, kad nuomininkė (atsakovė) privalo Transporto priemonę gražinti tokios pačios techninės ir kosmetinės būklės, kokios ji buvo perduota. Nuomos sutarties 3.4. punktu atsakovė įsipareigojo Transporto priemonę naudoti atidžiai ir rūpestingai pagal tiesioginę jos paskirtį, laikantis transporto priemonės gamintojo nustatytų reikalavimų, instrukcijų bei rekomendacijų, teisės aktais nustatytų kelių eismo taisyklių bei kitų taikomų teisės aktų reikalavimų. Nuomos Sutarties 4.1.3., 6.1.1. punktais atsakovė įsipareigojo nuomos laikotarpiu pabloginus transporto priemonės būklę, ieškovei atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius visais atvejais atlyginti ieškovei bet kokią žalą (nuostolius), kilusią dėl netinkamo šios Sutarties vykdymo.

Pagal Nuomos sutarties 3.3. punktą atsakovė prisiėmė atsakomybę už kitų valdytojų padarytą žalą (nuostolius). Trečiasis asmuo K. P. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis vairavo ieškovės išnuomotą atsakovei transporto priemonę, eismo įvykio, kurio metu buvo sugadinta transporto priemonė, kaltininku pripažintas trečiasis asmuo, nesilaikęs saugaus atstumo nuo priekyje važiavusios transporto priemonės, jis savo kaltės neginčijo.

Nuomos sutarties 3.3. punktu atsakovei prisiėmus atsakomybę už kitų valdytojų padarytą žalą (nuostolius) bei pagal Nuomos sutarties 3.2., 3.4., 4.1.3. punktus atsakovei įsipareigojus išnuomotą transporto priemonę grąžinti ieškovei tokios pačios techninės būklės, kokios ji buvo perduota, transporto priemonę naudoti atidžiai ir rūpestingai, laikantis kelių eismo taisyklių bei kitų taikomų teisės aktų reikalavimų, atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, tačiau atsakovei negrąžinus ieškovei transporto priemonės tokios pačios techninės būklės, kokios ji buvo perduota, transporto priemonę naudojant nesilaikant kelių eismo taisyklių reikalavimų (laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę), neatlyginus dėl transporto priemonės pabloginimo atsiradusių nuostolių spręstina, kad yra pagrindas nustatyti atsakovės neteisėtus veiksmus. Pirmiau nustatyti ieškovei padaryti nuostoliai, susiję su atsakovės neteisėtais veiksmais, todėl taikytina atsakovei civilinė atsakomybė, juolab, kad atsakovė atsakomybę šalinančios – nenugalimos jėgos aplinkybių neįrodinėjo.

Dėl CK 6.258 straipsnio 4 dalis taikymo

Atsakovė nesutikdama su ieškinio reikalavimu rėmėsi Nuomos sutarties 6.1.7. punktu, kuriame numatyta, jog automobilis yra draustas savanoriškuoju „Kasko“ draudimu, todėl atsakovės atsakomybė, draudiminio įvykio atveju, ribojama besąlyginės išskaitos suma – 300 Eur, kurią ji sumokėjo ieškovei. Atsakovė nurodė, kad pagal CK 6.258 straipsnio 4 dalį, neįvykdžiusi prievolės įmonė (verslininkas) atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę.

Iš šalių sudarytos Nuomos sutarties 2.5 punkto matyti, kad nuomininkas (atsakovė) kartu su nuomos mokesčiu įsipareigojo sumokėti nuomotojui (ieškovei) perdavimo-priėmimo akte nurodyto dydžio depozitą, kuris nuomininkui grąžinamas grąžinant transporto priemonę, jeigu nėra šioje sutartyje numatytų pagrindų negrąžinti depozito. (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės priėmimo-perdavimo akto 4 punkte numatyta, kad nuomininkė sumoka Nuomotojui 300 Eur depozitą. Duomenų, kad kartu su nuomos mokesčiu buvo sumokėtas 300 Eur depozitas, nėra. Atsakovė pateikė mokėjimo nurodymą patvirtinantį, kad depozito suma pervesta ieškovei tiktai 2022 m. gruodžio 29 d.

Nuomos sutarties 2.6 punkte buvo numatyta, kad tuo atveju, jeigu grąžinant Transporto priemonę, nuomotojas pastebi nuomos laikotarpiu transporto priemonei padarytus defektus, tuomet išlaidas, atsiradusius šalinant minėtus transporto priemonės defektus, nuomotojas padengia iš depozito. Tuo atveju, jeigu defektams pašalinti depozito sumos neužtenka, nuomininkas turi pareigą atlyginti nuomotojo išlaidų bei kitų nuostolių sumos ir depozito skirtumą. Taip pat numatyta, kad depozito grąžinimas nuomininkui neatleidžia nuomininko nuo atsakomybės padengti vėliau pastebėtų nuomos laikotarpiu atsiradusių defektų šalinimo išlaidas.

Teismui įvertinus Nuomos sutarties 2.6 punkte išdėstytą šalių susitarimą, pagal kurį atsakovė įsipareigojo atlyginti ieškovei nuomos laikotarpiu transporto priemonei padarytų defektų šalinimo išlaidų bei kitų nuostolių sumos ir depozito skirtumą, spręstina, kad nėra pagrindo nustatyti, kad atsakovė netinkamo Nuomos sutarties vykdymo atveju atsakys tik už nuostolius, kurie yra apriboti Nuomos sutarties 2.5 punkte ir Transporto priemonės priėmimo-perdavimo akto 4 punkte numatyta depozito – 300 Eur suma.

Dėl CK 6.259 straipsnio nuostatų taikymo

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad žala arba nuostoliai gali atsirasti ne vien dėl skolininko veiksmų ar neveikimo, bet ir dėl kreditoriaus kaltės ar esant abiejų šių asmenų kaltei. CK 6.248 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Ši norma yra bendroji civilinės atsakomybės norma, kuri detalizuojama specialiąja sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančia CK 6.259 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią skolininko atsakomybė gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės, kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie netinkamu prievolės įvykdymu padarytų nuostolių padidėjimo, taip pat kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti. Tai reiškia, kad, kreditoriui pažeidus sąžiningo ir apdairaus elgesio reikalavimus, skolininko prievolė atlyginti žalą turi būti sumažinama tokiu nuostolių dydžiu, už kurį atsakingas kreditorius, nes skolininkas neprivalo prisiimti atsakomybės už kreditoriaus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-248/2018).

Nuomos sutarties 6.1.7. punkte nurodyta, kad „automobilis yra draustas „Kasko“ draudimu“.

Ieškovės atstovas nurodė, kad ši Nuomos sutarties nuostata atsirado dėl ieškovės naudojamos bendros sutarties formos visoms išnuomojamoms transporto priemonėms. Ieškovė verčiasi krovininių ir keleivinių mikroautobusų nuoma, turi apie 10 transporto priemonių, naujos transporto priemonės be išimties draudžiamos „Kasko“ draudimu, o atsakovei išnuomota transporto priemonė nebuvo nauja ir ji niekada nebuvo apdrausta „Kasko“ draudimu.

Iš šių ieškovės atstovo paaiškinimų, spręstina, kad Nuomos sutartis buvo parengta ieškovės ir naudojama visų jos turimų transporto priemonių nuomai. Ieškovės elgesys jos naudojamos Nuomos sutarties 6.1.7. punkte nurodant, kad „automobilis yra draustas „Kasko“ draudimu“, tačiau automobilio faktiškai neapdraudus Kasko“ draudimu, teismo vertintinas, kaip neapdairiu ir nerūpestingu. Tuo atveju, jeigu ieškovės išnuomojamas automobilis jos pačios nebuvo draudžiamas „Kasko“ draudimu, ieškovė elgdamasi atidžiai ir rūpestingai turėjo pašalinti iš Nuomos sutarties informaciją apie išnuomojamojo automobilio apdraudimą „Kasko“ draudimu, kadangi automobilis nebuvo apdraustas šiuo draudimu. Tai, kad Nuomos sutartyje nurodyta informacija apie automobilio apdraudimą „Kasko“ draudimu turi svarbią reikšmę, patvirtina, trečiojo asmens K. P. paaiškinimai, kad susipažinęs su Nuomos sutartimi ir informacija apie automobilio apdraudimą „Kasko“ draudimu, nesant „Kasko“ draudimo nebūtų vairavęs transporto priemonės (2023 m. kovo 14 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 50 min. 00 sek.).

Ieškovės neapdairus, nerūpestingas elgesys nurodant Nuomos sutarties 6.1.7. punkte, kad automobilis yra draustas „Kasko“ draudimu, yra susijęs su tuo, kad ieškovei atsirado nuostoliai dėl transporto priemonės sugadinimo eismo įvykio metu, nes kaip nurodė trečiasis asmuo, jis nesant „Kasko“ draudimo nebūtų vairavęs transporto priemonės, todėl eismo įvykis nebūtų kilęs, žala nebūtų atsiradusi. Tu pačiu pažymėtina, kad ir atsakovė elgdamasi atidžiau ir rūpestingiau, prieš pradėdama naudoti išsinuomotą transporto priemonę galėjo pareikalauti iš ieškovės pateikti savanoriškojo transporto priemonės draudimo „Kasko“ liudijimą, prašyti ieškovės nurodyti draudimo bendrovę apdraudusią transporto priemonę „Kasko“ draudimu ar pačiai atsakovei tiesiogiai kreiptis į tokią draudimą bendrovę dėl informacijos apie „Kasko“ draudimo galiojimą gavimo, o ne tik pasikliauti Nuomos sutarties 6.17. punkte nurodyta informacija, kad „automobilis yra draustas „Kasko“ draudimu“. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta spręstina, kad tiek ieškovės, tiek ir atsakovės veiksmai vienodai nulėmė neigiamų padarinių atsiradimą, o tai sudaro pagrindą atsakovės atsakomybės sumažinimui (CK 6.259 straipsnio 1, 3 dalys). Vadovaujantis tuo, kas nurodyta bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų reikalavimais iš atsakovės priteisiama ½ dalis ieškovės patirtų nuostolių – 2095,83 Eur (4191,65 Eur/2) (CK 1.5 straipsnis, 6.259 straipsnio 1, 3 dalys).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, kai abi šalys yra privatūs juridiniai asmenys, privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovės priteisiamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.123 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro: mokėtinas 95,00 Eur žyminis mokestis už palaikomą 4191,65 Eur sumos reikalavimą ir 4356,00 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas, iš viso 4451,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis). Atsakovės bylinėjimosi išlaidas sudaro: 968,00 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas. Patenkinus 50 proc. ieškinio reikalavimų, iš atsakovės priteistina ieškovei 2225,50 Eur (4451,00 Eur/2) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atmetus 50 proc. ieškinio reikalavimų, iš ieškovės priteistina atsakovei 484,00 Eur (968,00 Eur/2) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2020-01-22, Nr. 970)).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270 straipsniais,

nusprendžia:

priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „A“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškinio, pareikšto atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „S“, juridinio asmens kodas(duomenys neskelbtini), dėl nuostolių atlyginimo, reikalavimo dėl 300 Eur atsisakymą ir civilinės bylos Nr. e2-2419-1144/2023 dalį dėl atsisakyto reikalavimo nutraukti.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „S“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei „A“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2095,83 Eur (dviejų tūkstančių devyniasdešimt penkių eurų 83 ct) nuostolių atlyginimą, 6 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2095,83 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugsėjo 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2225,50 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „A“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „S“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 484,00 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei „A“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 4,50 Eur (keturis eurus 50 ct) žyminio mokesčio, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.