- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-30
- Bylos Nr.
- e2A-1526-653/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01374-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Margarita Stambrauskaitė, Jelena Šiškina
- Atsakovas
- D. R.
- Ieškovas
- D. B.
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Stambrauskaitės, Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, veikianti Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui D. R. dėl bendrosios dalinės nuosavybės padalinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė pripažinti, jog ieškovei D. B. ir atsakovui D. R. bendrosios jungtinės veiklos sutarties pagrindu bendrąja daline nuosavybe priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šiame žemės sklype stovintis nekilnojamojo turto registre neregistruotas namas; priteisti ieškovei D. B. nuosavybės teise ½ dalį (natūra) žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/2 šiame žemės sklype stovinčio nekilnojamojo turto registre neregistruoto namo. Nenustačius pagrindų tenkinti ieškinio rezoliucinės dalies 1, 2 punkte nurodytų pagrindinių reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteisti 20 000 Eur piniginę kompensaciją už ieškovės atsakovui sumokėtas sumas, skirtas turto įsigijimui ir remontui; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. B. ir D. R. nuo 2015 metų iki 2022 metų gyveno bendrai nesusituokę ir vedė bendrą ūkį, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad nors žemės sklypas ir ant jo stovintis registre neįregistruotas namas įgyti atsakovo vardu 2018 m. lapkričio 12 d. sudarytos dovanojimo sutarties pagrindu, tačiau faktiškai už įgytą turtą lygiomis dalimis (po 5 000 Eur) mokėjo tiek ieškovė, tiek atsakovas. Ieškovė taip pat investavo savo uždirbtas lėšas į namo atnaujinimo darbus, ji investavo į namo atnaujinimą apie 20 000 Eur. Šalių biudžetas buvo bendras, žemės sklypas ir namas buvo pirkti naudojant abiejų šalių pinigines lėšas ir santaupas, statybos darbus padėjo atlikti ir artimieji giminaičiai.
Atsiliepimas
3. Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad žemės sklypą su neregistruotu Nekilnojamojo turto registre namu atsakovui padovanojo seneliai. Jokie pinigai nebuvo mokėti, turtas atsakovui dovanotas. Gyvenant (duomenys neskelbtini) per laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 3 d. ieškovė pervedė į atsakovo sąskaitą 7 619,00 Eur, nuo 2020 m. spalio 12 d. iki 2022 m. lapkričio 23 d. ieškovė pervedė atsakovui 5 251,68 Eur, o atsakovas per šį laikotarpį pervedė ieškovei 6 731,00 Eur. Tai buvo pragyvenimo išlaidos, kurios privalėjo būti dengiamos ir buvo dengiamos lygiomis dalimis. Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad ieškovė jam pinigus į sąskaitą pervedinėjo, kad antstoliai neiškaitytų iš atlyginimo jos motinos skolų. Jo šeimos nariai prisidėjo prie namo remonto. 450 Eur jis už namo boilerį grąžino ieškovei, nes ji iš savo sąskaitos apmokėjo už boilerį, tačiau boileris kainavo 350 Eur, jis ieškovei pervedė daugiau. Atsakovas ieškovei taip pat pervedinėjo pinigus, rašydamas „Dovana“.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2025 m. vasario 7 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies: pripažinti, kad ieškovė ir atsakovas D. R., nuo 2015 metų iki 2022 m. gruodžio mėnesio gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį; ieškovei iš atsakovo priteisti 7 500 Eur piniginę kompensaciją už jos piniginį indėlį į atsakovo D. R. sodo namo remontą bei 594,21 bylinėjimosi išlaidas; kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti.
5. Teismas nustatė, kad 2018 m. lapkričio 12 d. dovanojimo sutartimi P. R. ir L. L. R. padovanojo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 13 000 Eur vertės, su jame esančiais nesudėtingais statiniais – sodo pastatu ir šuliniu, (duomenys neskelbtini), D. R. Deklaracija apie statybos (sodo pastato ir šulinio (duomenys neskelbtini)) užbaigimą nustatyta, kad statyba užbaigta 2014 m. spalio 10 d., statytojas P. R..
6. 2016 m. sausio 1 d. – 2022 m. gruodžio 31 d. ieškovė atsakovui pervedė 2018 m. sausio 1 d. – 2020 m. sausio 1 d. 4 155 Eur, o atsakovas ieškovei – 20 Eur; 2020 m. sausio 1 d. – 2022 m. sausio 1 d. ieškovė atsakovui pervedė 3 444 Eur, 5 101,68 Eur, o atsakovas ieškovei – 6 518,00 Eur (paskirtis „Dovana“), 2022 m. sausio 1 d. – 2024 m. sausio 1 d. atsakovas ieškovei pervedė 513 Eur, o ieškovė atsakovui– 150 Eur, 2022 m. vasario 2 d. ieškovė atsakovui pervedė 40 Eur (paskirtis „Dovana“). Ieškovė atsakovui pervedė : 2016 m. birželio 17 d. 500 Eur, 2016 m. birželio 17 d. 700 Eur, 2017 m. liepos 18 d. 1 750 Eur, 2018 m. sausio 23 d. 300 Eur, 2018 m. balandžio 18 d. 510 Eur, 2018 m. lapkričio 20 d. 750 Eur, 2018 m. gruodžio 28 d. 1 000 Eur, 2019 m. balandžio 17 d. 150 Eur, 2019 m. liepos 12 d. 250 Eur, 2019 m. rugpjūčio 16 d. 315 Eur, 2019 m. rugsėjo 16 d. 300 Eur, 2019 m. lapkričio 15 d. 300 Eur, 2019 m. gruodžio 13 d. 300 Eur, 2020 m. sausio 15 d. 600 Eur, 2020 m. gegužės 15 d. 1 144 Eur, 2020 m. rugpjūčio 17 d. 1 200 Eur, 2020 m. gruodžio 3 d. 500 Eur, 2020 m. gruodžio 3 d. 28 Eur (paskirtis „dovana“), 2020 m. gruodžio 17 d. 200 Eur ( paskirtis „dovana“), 2021 m. sausio 21 d. 185 Eur (dovana), 2021 m. vasario 11 d. 400 Eur (dovana), 2021 m. kovo 10 d. 1 000 Eur (dovana), 2021 m. kovo 26 d. 238 Eur (dovana), 2021m. balandžio 6 d. 40 Eur, 2021 m. balandžio 6 d. 358 Eur (dovana), 2021 m. balandžio 17 d. 600 Eur (dovana), 2021 m. gegužės 17 d. 650 Eur (D), 2021 m. liepos 2 d. 222,68 Eur (D), 2021 m. liepos 8 d. 8 Eur (D), 2021 m. rugpjūčio 8 d. 50 Eur (D), 2021 m. rugpjūčio 10 d. 50 Eur (D), 2021 m. rugpjūčio 15 d. 1 000 Eur (D), 2021 m. rugpjūčio 26 d. 60 Eur (D), 2021 m. rugpjūčio 27 d. 20 Eur (D), 2021 m. rugsėjo 9 d. 50 Eur (D), 2022 m. vasario 2 d. 40 Eur (dovana), 2022 m. birželio 28 d. 110 Eur (paskirtis „grąžinu“).
7. Vertindamas liudytojų parodymus, teismas sprendė, jog tokie parodymai yra subjektyvūs, priklausomi nuo to, kas juos pakvietė liudyti, koks ieškovės, atsakovo ir liudytojų giminystės ar kitoks ryšys, kokie anksčiau ar šiuo metu tarp jų susiklostę santykiai.
8. Atsakovas nepaneigė, kad jis su ieškove pradėjo kartu gyventi 2015 metais ir gyveno iki 2022 m. gruodžio mėnesio. Ieškovė prašė nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad D. B. ir D. R. nuo 2015 metų iki 2022 metų gyveno bendrai nesusituokę ir vedė bendrą ūkį. Šį reikalavimą teismas tenkino kaip įrodytą bei konstatavo, kad nurodytu laikotarpiu šalis siejo faktiniai jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai.
9. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl žemės sklypo ir sodo namo pripažinimo bendrąja daline šalių nuosavybe ir priteisimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise ½ dalies šio žemės sklypo bei nekilnojamojo turto registre neįregistruoto sodo namo kaip neįrodytą.
10. Teismas, vertindamas ieškovės į bylą pateiktą susirašinėjimą su atsakovu, ieškovės, atsakovo sąskaitų išrašus, darė išvadą, kad ieškovė savo lėšomis prisidėjo prie atsakovo sodo pastato remonto, pagerinimo, pritaikymo gyventi įvairiu metų laiku. Ieškovė teismui pateikė 2020 m. vasario 8 d. Eglės sodų sąmatą 18 920 Eur. Nors sąmatoje nenurodyta, kad tai sąmata už būtent atsakovo sodo namo remontą, šalių susirašinėjime žinutėmis matyti, kad atsakovas tokią pačią sąmatą 2020 m. vasario 9 d. siunčia ieškovei, o ji su ja susipažįsta. Nėra įrodyta, kad už sąmatoje nurodytus darbus ir medžiagas apmokėta, tačiau pagal namo nuotraukas šalių susirašinėjimo programėlėje matosi, kad namo stogas buvo dengiamas naujai, tvarkomas kaminas, sutvarkytas balkonas (įrengtos grindys), t. y. atlikti ne tik darbai, bet ir turėjo būti naudojamos sąmatoje nurodytos medžiagos. Ieškovės ir atsakovo paaiškinimais, jų susirašinėjimu nustatyta, kad ieškovė atsakovui pervesdavo didesnes pinigų sumas – 500 Eur, 1 750 Eur, 750 Eur, 1 000 Eur, 1 600 Eur, 1 144 Eur, 1 200 Eur. Pinigų pervedimo paskirtyje ieškovė dažnai rašė, kad tai dovana, D, tačiau teismas vertino, kad tai nebuvo dovana. Atsakovo paaiškinimą, kad ieškovė jam pervesdavo savo atlyginimą tam, kad antstolis neišskaičiuotų jos motinos skolų, teismas vertino kritiškai.
11. Atsakovas nepaneigė, kad ginčo sodo name buvo atlikta daug darbų. Sodo namas buvo tinkamas gyventi. Teismas padarė išvadą, kad abi šalys prie atsakovo sodo namo remonto prisidėjo lygiomis dalimis, nes nei ieškovė, nei atsakovas nepateikė pakankamų įrodymų, kurie teiktų pagrindą teismui nukrypti nuo lygių dalių prezumpcijos. Abi šalys dirbo, uždirbtus pinigus investavo į sodo namo pagerinimą, pritaikymą gyventi jų šeimai, šalys nepateikė susistemintų duomenų apie patirtas išlaidas sodo pastatui pagerinti (medžiagų bei darbo). Teismas nenustatė patikimų duomenų, kieno lėšomis buvo apmokėti konkretūs darbai, pirktos medžiagos, kokia sodo namo pagerinimo iš esmės kaina.
12. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, kokias pinigų sumas ji skyrė atsakovo sodo namo remontui, kokie sodo namo remonto darbai buvo atliekami iš jos lėšų, o kokias pinigų sumas ji pervedė bendro gyvenimo su atsakovu išlaidoms (ūkio sąskaitų apmokėjimui, maistui, kelionėms), baldų, buitinės technikos pirkimui. Teismo vertinimu, ieškovei iš atsakovo, remiantis protingumo ir teisingumo principais, priteistina 7 500 Eur piniginė kompensacija už ieškovės piniginį indėlį į atsakovo sodo namo remontą.
13. Ieškovės bylinėjimosi išlaidos yra 560,00 Eur žyminis mokestis, 181,50 Eur išlaidos už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, 1 750 Eur išlaidos advokato padėjėjos pagalbai apmokėti. Atsakovo bylinėjimosi išlaidos yra 1 000 Eur advokato pagalbai apmokėti. Išlaidos neviršija Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių advokato padėjėjo ir advokato darbui apmokėti. Ieškinį patenkinus iš dalies – 45,66 proc., bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai: ieškovei iš atsakovo priteistina 1 137,61 Eur bylinėjimosi išlaidų (560+1 750+181,50=2 491,50 Eur; 2 491,50 x 0,4566=1 137,61 Eur), o atsakovui iš ieškovės – 543,40 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 000 x 0,5434=543,40 Eur). Užskaičius priešpriešinius reikalavimus, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 594,21 Eur bylinėjimosi išlaidos (1 137,61-543,40= 594,21 Eur).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2025 m. vasario 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: ieškinį atmesti bei priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas.
15. Apeliaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo motyvai:
Žemesnės instancijos teismas
15.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškimai dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymu nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka, o tai reiškia, kad ginčo teisenoje toks reikalavimas negali būti nagrinėjamas, todėl vadovaujantis CPK 296 str. 1 d. 11 p. šis reikalavimas privalėjo būti paliktas nenagrinėtu, tačiau, pažeidžiant CPK 265 str. 2 d., teismas nusprendė pakeisti ieškinio reikalavimą ir jį patenkinti - pripažinti, kad šalys nuo 2015 metų iki 2022 m. gruodžio mėnesio gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Apeliantas teigia, kad jis šios aplinkybės neginčijo, atvirkščiai, atsiliepime į ieškinį akcentavo, kad tai yra vienintelė teisingai nurodyta aplinkybė. Ši aplinkybė yra ir faktinis ieškinio pagrindas (CPK 135 str. 1 d. 2 p.), kurį ieškovas privalo įrodyti (CPK 135 str. 1 d. 3 p.). Šis reikalavimas pareikštas tik dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas - neturtinis reikalavimas dėl fakto pripažinimo patenkintas 100 proc.
15.2. Ieškovė neteisingai sumokėjo žyminį mokestį už reikalavimą dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe: šis reikalavimas yra turtinio pobūdžio ir skaičiuojamas nuo prašomos pripažinti bendrąja daline nuosavybe turto vertės.
15.3. Apeliantas neneigia, kad ieškovė į apelianto sąskaitą pravesdavo pinigus pragyvenimui. Apeliantas dengdavo bendras išlaidas, (duomenys neskelbtini) vien buto nuoma kas mėnesį kainavo po 275 Eurus. Ieškovė už komunalines paslaugas nemokėjo. Ieškovės nuomone tai, kad ji dengė dalį komunalinių išlaidų (elektros energijos, interneto, transporto ir kt.), yra išlaidos priskirtinos prie namo pagerinimo. Pirmosios instancijos teismas suskaičiavo, kad ieškovė per laikotarpį nuo 2016 m. birželio 17 d. iki 2022 m. birželio 28 d. pervedė 19 697,36 Eur. Teismas nevertino laikotarpio - tai yra šešerių metų laikotarpis, arba 72 mėnesiai. Kadangi ieškovė pravesdavo pinigus ne kiekvieną mėnesį, vidutiniškai į mėnesį gaudavosi po 273 eurus (19 697,36 : 72), t. y. tiek, kad (duomenys neskelbtini), kiekvienam kainavo buto nuoma. Ši suma apskaičiuota neminusavus sumų, kurias apeliantas pravedė ieškovei.
15.4. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, visos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti dalinamos į 4 dalis (4 reikalavimai), t. y. po 25 proc. Ieškovė prašė priteisti 20.000,00 eurų kompensaciją, teismas priteisė 7.500, tai yra patenkino 37,5 proc. šio reikalavimo. 37,5 proc. nuo patenkinto reikalavimo yra 9,38 % (25 % x 37,5 %). Ieškinio reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo privalėjo būti paliktas nenagrinėtu, tačiau teismas jį modifikavo ir patenkino, todėl patenkintų reikalavimų procentinė išraiška būtų 34,38 % (9,38 % + 25%).
Žemesnės instancijos teismas
15.5. Ieškinys nepagrįstas įrodymais, aplinkybės nurodomos abstrakčiai. Pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino vienapusiškai.
Atsiliepimas
16. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodė, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo susirašinėjimu matyti, kad pinigus ieškovė pervedinėjo namo remontui.
Šalies argumentai
17. Apeliacinio proceso metu apeliantas 2025-07-10 pateikė prašymą dėl naujų įrodymų prijungimo. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo nurodytos aplinkybės, kad dalis ieškovės pervestų pinigų į atsakovo sąskaitą buvo naudojami mokėti nuomos mokesčius pagal abiejų šalių pasirašytą nuomos sutartį. Nurodė, kad negalėjo gauti šių įrodymų anksčiau, (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos buvo uždarytos, tačiau po ilgo susirašinėjimo, atsakovui buvo suformuotas nuomos mokesčio sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2018 m. spalio mėnesio iki 2021 m. spalio mėnesio. Šį išrašą apeliantas gavo 2025-05-13.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
Žemesnės instancijos teismas
19. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
20. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
21. Apeliantas nepagrindė teiginio, kad negalėjo gauti šių įrodymų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nepateikė jokių įrodymų apie prašyme nurodytą vykusį susirašinėjimą, apie pastangas gauti šiuos įrodymus. Be to, apeliantas nurodė, kad naujus įrodymus gavo 2025-05-13, tuo tarpu juos pateikė apeliacinės instancijos teismui tik 2025-07-10, nors apeliacinis skundas buvo pateiktas 2025-05-09 ir nauji įrodymai galėjo būti teikiami iki ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimo. Toks apelianto procesinis elgesys papildomai rodo, kad nauji įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Pažymėtina ir tai, kad, kad, priešingai nei nurodė apeliantas, pirmosios instancijos teismas vertino jo nurodytą aplinkybę apie ieškovės pervestų pinigų panaudojimą nuomos mokesčio sumokėjimui. Dėl šių motyvų bei vadovaujantis CPK 314 str. apelianto prašymas priimti naujus įrodymus atmestinas.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl fakto ar ieškovė turi teisę į kompensaciją dėl to, kad ji prisidėjo prie atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo tuo metu, kaip šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Taip pat apeliantas nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu šioje byloje.
23. Tarp šalių nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad šalys gyveno kaip šeima kartu ir tvarkė bendrą ūkį laikotarpiu nuo 2015 metų iki 2022 m. gruodžio mėnesio, nėra ginčo dėl šalių mokėjimo pavedimais per banką pervestų lėšų dydžio. Dėl to šios aplinkybės bei aplinkybės, susijusios su ieškovės alternatyviais reikalavimais, kurie šioje byloje nebuvo patenkinti, laikomos nustatytomis ir iš naujo nekartojamos.
24. Apeliantas nepaneigė teismo išvadų, kad abi šalys, gyvendamos kaip šeima, uždirbtus pinigus investavo į sodo namo pagerinimą, pritaikymą gyventi jų šeimai. Pirmosios instancijos teismas ieškovės indelį į namo remontą, turto pagerinimą nustatė ne vien iš banko sąskaitos atliktų mokėjimų, bet įvertindamas byloje esačių įrodymų visumą: šalių susirašinėjimą, šalių paaiškinimus apie jų bendrą gyvenimą, byloje esančią darbų sąmatą, ginčo sodo namo nuotraukas, taip pat atsižvelgė į aplinkybes, kad ginčo laikotarpiu namas faktiškai buvo suremontuotas ir pritaikytas gyventi, tačiau nėra duomenų iš kokių kitų (jei ne šalių bendrų) lėšų šis namas buvo suremontuotas. Apeliantas nurodė nesutikimo argumentus tik dėl banko sąskaitų išrašų vertinimo, tačiau nenurodė argumentų dėl kitų įrodymų, kuriuos vertino teismas, įrodomosios reikšmės.
25. Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos CPK 185 straipsnyje. Šios teisės normos esmė yra ta, kad įrodymus vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu teismo posėdyje, vadovaudamasis įstatymu. Įstatymas iš anksto neapibrėžia įrodymų galios, nenustato vienų įrodymų viršenybės prieš kitus. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).
26. Šiuo atveju apeliantas nepagrindė, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymų visumą, pažeidė minėtas įrodymų vertinimo taisykles. Apeliacinio skundo argumentais, kuriais apeliantas nesutikdamas su teismo išvadomis dėl tam tikrų įrodymų vertinimo, kitaip juos vertina, siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas, tačiau, kaip minėta, nepagrindžia, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs įrodymų vertinimo taisykles.
27. Dėl išdėstytų motyvų daroma išvada, kad apeliantas nepaneigė teismo išvados, pagrįstos įrodymų vertinimu, jog ieškovė turi teisę į 7 500 Eur piniginę kompensaciją už jos piniginį indėlį į atsakovo sodo namo remontą.
28. Apeliantas pagrįstai teigia, kad ieškinyje nurodytas kaip reikalavimas - nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad D. B. ir D. R. nuo 2015 metų iki 2022 metų gyveno bendrai nesusituokę ir vedė bendrą ūkį – savo esme nėra materialinio pobūdžio savarankiškas reikalavimas (ieškinio dalykas), nes jo patenkinimas savaime nesukeltų ieškovei materialinių teisinių pasekmių. Tokios bylai reikšmingos aplinkybės yra ieškinio pagrindas, kuriuo grindžiama ieškovės teisė į prašomą priteisti kompensaciją. Taip pat šis reikalavimas nepriskirtinas byloms dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo (CPK 444 str., 445 str.). Kaip teisingai nurodė apeliantas, byloje visiškai nebuvo ginčo dėl šių aplinkybių – atsakovas jau atsiliejime į ieškinį nurodė, kad ieškovė teisingai teigia, jog nuo 2015 metų iki 2022 metų gyveno bendrai nesusituokę ir vedė bendrą ūkį. Taigi, pirmosios instancijos teismas šias konstatuotas faktines aplinkybes turėjo nurodyti tik motyvuojamoje (o ne rezoliucinėje) teismo sprendimo dalyje. Dėl išdėstyto pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis, kurioje nuspręsta pripažinti, kad ieškovė ir atsakovas D. R., nuo 2015 metų iki 2022 m. gruodžio mėnesio gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, tikslintina. Taip pat dėl nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, neturėjo pagrindo priteisti iš atsakovo 110 Eur žyminio mokesčio išlaidų bei vertinti šį reikalavimą kaip patenkintą ieškinio reikalavimų dalį taikant CPK 93 str.
29. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netenkino ieškinio reikalavimų dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir dėl to nepriteisė iš atsakovo su tuo susijusių bylinėjimosi išlaidų. Dėl to apelianto argumentai, kad ieškovė neteisingai (nepakankamai) sumokėjo žyminį mokestį už reikalavimą dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe – neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl apelianto teisių pažeidimo šioje byloje. Kita vertus, apeliantas nenurodė ir nepagrindė nuo kokios konkrečios ieškinio sumos ir kokio dydžio žyminį mokestį ieškovė turėjo sumokėti už minėtą reikalavimą.
30. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nurodė kitą jo manymu teisingą išlaidų paskirstymą, tačiau nenurodė kokie konkrečiai teismo paskaičiavimai yra neteisingi, kokio dydžio bylinėjimosi išlaidos tokiu atveju turėjo būti priteistos iš atsakovo pagal jo apskaičiuotą ieškinio patenkintų reikalavimų dalį. Apelianto argumentai yra nekonkretūs, netikslūs.
31. Kita vertus, kaip aukščiu buvo nustatyta, ieškinio reikalavimas pripažinti, kad D. B. ir D. R. nuo 2015 metų iki 2022 metų gyveno bendrai nesusituokę ir vedė bendrą ūkį neturėjo būti priskirtas šioje byloje patenkintam reikalavimui, todėl taikant CPK 93 str. turi būti patikslintas šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Byloje buvo pareikšti alternatyvūs teisių gynybos būdai, kuriais ieškovė siekė vieningo tikslo - apginti savo pažiestas daiktines arba piniginio pobūdžio turtines teises. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šioje byloje ieškovės patenkintų reikalavimų dalį sudaro 37,5 proc. (75000x100/20000), todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 893 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (450+181,50+1750 ) x 37,5 proc.), o iš ieškovės atsakovo naudai – 625 Eur (1000 x 65,5 proc.). Atlikus šių sumų įskaitymą, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 268 Eur suma (893 – 625). Įvertinus nežymią priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos korekciją sprendžiant procesinio pobūdžio klausimą, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas, o teismo sprendimo rezoliucinė dalis tikslintina.
32. Apibendrinant aukščiau išdėstytą darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė tiek procesines, tiek materialinės teisė normas, išsamiai ištyrė ir įvertino pateiktus į bylą įrodymus, nustatė esminius faktus ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
33. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
34. Pagal CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Priteistina atlyginimo suma negali būti didesnė už teisingumo ministro bei Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatytąją. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šalys prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
35. Ieškovės patirtos 700 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių už procesinių dokumentų paruošimą, todėl atsižvelgiant ir į bylos apimtį bei sudėtingumą, šių išlaidų mažinti pagrindo nėra (CPK 98 str.).
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. vasario 7 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Patikslinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį ir ją išdėstyti taip:
“ieškinį tenkinti iš dalies.
Ieškovei D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 7 500 Eur (septynių tūkstančių penkių šimtų eurų) piniginę kompensaciją už jos piniginį indėlį į atsakovo D. R. sodo namo remontą bei 268 Eur (du šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidas.
Kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš apelianto D. R. ieškovės D. B. naudai 700 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.