- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-20
- Bylos Nr.
- e2A-607-618/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00995-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj, Larisa Šimanskienė, Vilija Valantienė
- Trečiasis asmuo
- G. H., S. Š., R. E., E. E., I. Ž., L. N., R. V., R. Ž., L. B., A. M., R. G., I. G., T. Č.
- Ieškovas
- L. G.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Larisos Šimanskienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Vilijos Valantienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens G. H. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų L. G.–G., M. S., D. Ž., J. Ž., N. M., G. M. (G. M.), V. D., L. K. ir V. K. ieškinį atsakovei gyvenamųjų namų ir sklypų savininkų bendrijai „Dirvuoliai“ dėl 2022 m. vasario 8 d. gyvenamųjų namų ir sklypų savininkų bendrijos „Dirvuoliai“ visuotiniame narių susirinkime priimto sprendimo dalies panaikinimo, tretieji asmenys byloje S. Š., G. H., R. E., E. E., I. Ž., L. N., R. V. (R. V.), R. Ž., L. B., A. M. (A. M.), R. G., I. G., T. Č., A. M. (A. M.).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei, prašo pripažinti negaliojančiu (niekiniu) nuo priėmimo dienos gyvenamųjų namų ir sklypų savininkų bendrijos „Dirvuoliai“ (toliau ‒ ir Bendrija, GNSSB „Dirvuoliai“) 2022 m. vasario 8 d. visuotiniame narių susirinkime priimtą sprendimą, kuriuo nutarta „lėšas panaudoti iš kaupiamojo fondo Bendrijos banko sąskaitos“; priteisti ieškovams bylinėjimosi išlaidas priklausomai nuo jų susidarymo priežasčių. Nurodo, kad 2022 m. vasario 8 d. Bendrijos visuotiniame narių susirinkime priimtas sprendimas yra neteisėtas, buvo pažeista visuotinio narių susirinkimo šaukimo ir organizavimo tvarka, įtvirtinta Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme (toliau – Bendrijų įstatymas) ir Bendrijos įstatuose. Tokiu sprendimu yra pažeidžiamos Bendrijos narių teisės, sprendimas neatitinka Bendrijos įstatyme įtvirtintų nuostatų dėl Bendrijos kaupiamajame fonde sukauptų lėšų panaudojimo / paskirstymo teisėtumo. G. H., kuri sušaukė ir suorganizavo 2022 m. vasario 8 d. susirinkimą, tokios teisės, remiantis Bendrijų įstatymu ir Bendrijos įstatais, neturėjo. Ji nėra Bendrijos pirmininkė. Todėl G. H. sušauktas susirinkimas (balsavimas raštu) yra iš esmės neteisėtas (niekinis), todėl ir sekantys veiksmai – susirinkime priimtas sprendimas yra negaliojantis. Ieškovai atkreipia dėmesį į tai, kad būtent G. H. buvo atsakinga už 2019 m. kovo 27 d. tinkamą projektavimo darbų sutarties Nr. 2019-03-27 įgyvendinimą, tačiau dėl Bendrijos nariams nežinomų priežasčių ji negavo statybą leidžiančio dokumento ir be jo pradėjo vykdyti statybą Pajūrio regioninio parko buferinės apsaugos zonoje. Kadangi būtina pašalinti neteisėtą statybą, G. H. neteisėtai Bendrijos lėšomis siekia taisyti savo klaidas. Tokiais veiksmais G. H. tiesiog siekia išvengti asmeninės atsakomybės už netinkamai organizuotos statybos darbus ir neįgyvendintą 2019 m. kovo 27 d. projektą. Bandymas panaudoti Bendrijos kaupiamąsias lėšas teisiniams procesams inicijuoti ir juos apmokėti (išlaidos advokatams ir pan.) yra neteisėtas. Savininkai nėra nusprendę rinkti kaupiamųjų lėšų, kurios būtų naudojamos teisiniams procesams. Teisės aktai nesuteikia teisės naudoti kaupiamųjų lėšų teisiniams procesams, o tuo labiau procesams, kuriuos sukėlė vienas asmuo. Kaupiamojoje sąskaitoje esančių lėšų paskirtis – bendrojo naudojimo objektams atnaujinti skirtos lėšos, todėl 2022 m. vasario 8 d. susirinkime priimtas sprendimas „teisminiams procesams panaudoti kaupiamąsias lėšas“ negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, jis yra niekinis ir negalioja nuo jo priėmimo momento.
Atsiliepimas
Atsakovė GNSSB „Dirvuoliai“, atstovaujama pirmininko L. K. (kuris, kaip Bendrijos narys, šioje byloje yra ir ieškovas), pateikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškiniu sutinka. Nurodė, jog Bendrijai priklausančios kaupiamosios lėšos privalo būti naudojamos tik tiems tikslams ir paskirčiai, kurią numato ir leidžia galiojantys teisės aktai, t. y. statinių atnaujinimui pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Jau sukauptos kaupiamosios lėšos negali būti naudojamos teisinėms išlaidoms apmokėti, nes Bendrijos nariai nėra priėmę sprendimo privalomai kaupti lėšas teisinėms paslaugoms apmokėti. Todėl ieškinys, jame išdėstytais motyvais, yra pagrįstas. Paskirstant bylinėjimosi išlaidas prašo įvertinti, dėl kokių priežasčių prasidėjo šis teismo procesas ir kas jį nulėmė, t. y. teismo procesas prasidėjo todėl, kad byloje trečiaisiais asmenimis patraukti asmenys balsavo už neteisėtą sprendimą sukauptas kaupiamąsias lėšas panaudoti teisinėms išlaidoms apmokėti. Todėl bylinėjimosi išlaidas prašo priteisti iš trečiųjų asmenų.
Trečiasis asmuo G. H. pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodė, kad skundžiamas 2022 m. vasario 8 d. visuotiniame narių susirinkime priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl prašo ieškinį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinį tenkino; pripažino negaliojančiu nuo priėmimo dienos gyvenamųjų namų ir sklypų savininkų bendrijos „Dirvuoliai“ 2022 m. vasario 8 d. visuotiniame narių susirinkime priimtą sprendimą, kuriuo nutarta „Lėšas panaudojant, kaupiamojo fondo GNSSB „Dirvuoliai“ banko sąskaitos“; priteisė iš trečiojo asmens G. H. ieškovų L. G.–G., M. S., D. Ž., J. Ž., N. M., G. M. (G. M.), V. D., L. K. ir V. K. naudai bylinėjimosi išlaidas, t. y. kiekvienam ieškovui po 118 Eur; priteisė iš trečiojo asmens G. H. valstybei 85,41 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:
1.1. Teismas pažymėjo, kad nei Bendrijos įstatai, nei Bendrijų įstatymas nenumato tokio Bendrijos organo kaip laikinas atstovas. Visuotinį narių susirinkimą 2022 m. vasario 8 d. organizavo G. H., kuri tuo metu nebuvo nei Bendrijos pirmininkė, nei revizorė, ji buvo viena iš trijų valdybos narių. Remiantis Bendrijos įstatų 4.1.5 punktu ir Bendrijų įstatymo 16 straipsniu nenustatyta, kad vienas iš trijų valdybos narių galėtų veikti visos valdybos vardu ir vienasmeniškai priiminėti sprendimus valdybos vardu, todėl, teismas padarė išvadą, kad G. H. ir šiuo pagrindu (viena valdybos narė) neturėjo teisės organizuoti visuotinio narių susirinkimo. Nustatė, kad ginčo situacijoje Bendrijos valdyba nebuvo paskyrusi G. H. laikinai eiti Bendrijos pirmininko pareigas. 2022 m. vasario 8 d. Bendrijos visuotinį narių susirinkimą sušaukė atitinkamų įgalinimų neturintis asmuo.
1.2. Teismo vertinimu, neįtvirtina imperatyvaus draudimo Bendrijai rinkti ir kaupti lėšas ir kitiems tikslams (įskaitant teisiniams procesams), tačiau toks narių sprendimas turi būti priimtas teisėtame Bendrijos narių susirinkime. Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kad teisėtame Bendrijos narių susirinkime Bendrijos nariai būtų nusprendę rinkti pinigines lėšas, kurios būtų naudojamos teisiniams procesams.
1.3. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš trečiojo asmens G. H. ieškovų naudai, teismas vertino, kad 2022 m. vasario 8 d. visuotinį narių susirinkimą organizavo trečiasis asmuo G. H., kuri neturėjo tam įgaliojimų ir šios aplinkybės negalėjo nežinoti. Kadangi buvo priimtas sprendimas, kuris pripažintas negaliojančiu, teismas nusprendė, kad už ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas atsakingas tik trečiasis asmuo G. H..
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Trečiasis asmuo G. H. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. sprendimą ir civilinę bylą nutraukti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
1.4. Nurodė, kad ieškovų ginčijamas sprendimas nebuvo ir nėra įgyvendintas, nėra registruotas viešame registre, nesukėlė ir nesukelia ieškovams jokių teisinių padarinių. Ieškovų pozicija aiškiai atsispindi tiek ieškinyje, tiek ir teismo posėdžiuose ieškovų atstovo žodžiu išsakytuose argumentuose, jog 2022 m. vasario 8 d. bendrijos visuotiniame susirinkime priimtas sprendimas dėl bendrijos lėšų panaudojimo yra niekinis. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovams (ar bendrijai) iš bendrijos narių būtų reiškiami reikalavimai naudoti lėšas pagal 2022 m. vasario 8 d. bendrijos narių susirinkime priimtus sprendimus, o net jei tokie būtų, tai bendrijos valdymo organai net ir neturi jokios teisės vykdyti sprendimų, kurie yra niekiniai. Ieškovų teiginys, kad ieškinys yra pateiktas tam, kad ateityje nebūtų teisinio pagrindo kaupiamąsias lėšas naudoti teisinėms išlaidoms, yra nepagrįstas, nes tiek ieškovai, tiek ir atsakovai laikosi nuomonės, jog šis sandoris yra niekinis. Niekinis sandoris ir taip negalioja, nepaisant to, ar yra teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.78 straipsnio l dalis).
1.5. Pažymi, kad teismas nurodė, jog nutraukti bylą pagrindo nėra, nes ,,< ... juridinių asmenų organų sprendimai pripažinti negaliojančiais gali būti tik teismo sprendimu>“. Mano, jog prieštaravimų tarp CK 1.78 ir CK 2.84 straipsnių kasacinio teismo praktikos dėl teismo sprendimo materialinių teisinių padarinių nėra ir šiuo atveju priimtas sprendimas nesukėlė dalyvaujantiems byloje asmenims jokių teisinių padarinių (išskyrus bylinėjimosi išlaidų paskirstymą). Teismas turėjo bylą nutraukti, nes jokių realaus ieškovų teisių pažeidimo ginčijamas sprendimas nesukėlė.
1.6. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 93 straipsnį ir jo bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra visiškai nepagrįstas. Trečiasis asmuo G. H., inicijuodama 2022 m. vasario 8 d. susirinkimą veikė ne tik savo, bet ir kitų bendrijos narių iniciatyva, kurie dalyvavo susirinkime ir balsavo už ginčijamą sprendimą. G. H. nėra teisininkė, ji buvo įsitikinusi, kad veikia teisėtai ir bendrijos interesais, todėl pateikė atsiliepimą savo vardu, kuriame nurodė, kad, jos nuomone, ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Jei vėliau, pasinaudojus teisine pagalba, buvo prašoma teismo bylą nutraukti, tai savaime nereiškia G. H. nesąžiningumo. Patys ieškovai pasirinko tokį neva savo pažeistų teisių gynimo būdą, kad reikalavimus reiškė ne trečiajam asmeniui G. H., o bendrijai. Todėl iš trečiojo asmens (o ne iš atsakovo) priteisti bylinėjimosi išlaidas nebuvo jokio teisinio pagrindo. Juo labiau, kad net ir ieškovai neprašė visų išlaidų priteisti iš trečiojo asmens G. H..
Atsiliepimas
Ieškovai atsiliepimu į trečiojo asmens G. H. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. sprendimo prašo atmesti trečiojo asmens G. H. apeliacinį skundą kaip nepagrįstą; iš teismo sprendimo pašalinti 29 p. kaip nesusijusį su išnagrinėtu ginču; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
1.7. Nurodė, kad tretysis asmuo G. H. nuo pat dalyvavimo teismo procese pradžios laikėsi pozicijos, kad ieškovų ginčijamas sprendimas „lėšas panaudojant kaupiamojo fondo GNSSB Dirvuoliai banko sąskaitos“ buvo priimtas teisėtai visais aspektais tiek procedūriniu, tiek ir materialiuoju, teismui reiškė poziciją, kad jai nedalyvaujant byla gali būti nagrinėjama tik parengiamajame teismo posėdyje, tačiau nagrinėjant iš esmės G. H. pageidauja dalyvauti ir teikti paaiškinimus. Trečiasis asmuo G. H. nenurodė, kad ginčijamas sprendimas nesukėlė pasekmių ir kitų argumentų. 2022 m. rugsėjo 8 d. per atstovą, įvykdydama teismo įpareigojimą pateikti duomenis, kokiu pagrindu ji veikė kaip laikinai einanti pirmininko pareigas, pateikė eilę duomenų ir toliau laikydamasi pozicijos, kad veikė kaip laikinai einanti pirmininko pareigas, taigi trečiojo asmens G. H. pozicija bylos nagrinėjimo metu buvo nesutikimas su pareikštu ieškiniu.
1.8. Pažymi, kad pagal ieškovų pareikštą ieškinį buvo būtina priimti teismo sprendimą, nes priešingu atveju kilęs ginčas būtų likęs neišspręstas, o dėl ginčo esmės teismas priima būtent teismo sprendimą, o ne tarpinį procesinį dokumentą.
1.9. Teismas pagrįstai bylinėjimosi išlaidas priteisė iš trečiojo asmens G. H.. Trečiasis asmuo aiškiai žinojo dar prieš 2022 m. vasario 8 d. balsavimo inicijavimą vienos pačios G. H. iniciatyva, kad ji neturi laikinai einančio pirmininko statuso ir visa šioje byloje kilusi ginčo situacija buvo sąlygota išskirtinai G. H. veiksmų. Pažymi, kad ginčijamu sprendimu teisminiams ginčams panaudoti kaupiamojo fondo lėšas buvo nuspręsta dėl statybos inspekcijos bendrijai surašyto savavališkos statybos akto, prie kurio atsiradimo tiesiogiai ir betarpiškai prisidėjo būtent G. H., nes pati vienasmeniškai ėmėsi veiksmų atlikimo, kurie galutiniame rezultate buvo įvertinti kaip savavališka statyba. Galiausiai G. H. pripažindama savo atsakomybę bendrijai paskirtą baudą sumokėjo iš asmeninių lėšų, nors pavedime ir nurodė, kad daugumos bendrijos narių prašymu. Pažymi, kad baudos sumokėjimu savavališkos statybos padariniai nėra galutinai likviduoti, todėl G. H. ir buvo siekiama sukauptų tikslinių kaupiamųjų lėšų (sukauptų ne teismo procesams apmokėti ) panaudojimo teismo procesams.
1.10. Pažymi, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Ieškovai pažymi, kad bendrija nesvarstė klausimo rinkti tikslines įmokas teismo procesams, o buvo iškeltas klausimas panaudoti jau sukauptas kitos paskirties įmokas (kaupiamąsias įmokas) teismo procesams apmokėti. Tai yra svarbus klausimas dėl ko ieškovai kreipėsi į teismą. Bandymas panaudoti Bendrijos kaupiamąsias lėšas teisimams procesams (iš esmės Bendrijos prievolėms vykdyti) inicijuoti ir juos apmokėti (išlaidos advokatams ir pan.) yra neteisėtas. Bendrijos įstatų XII skyrius aiškiai numato tikslinių, kaupiamųjų ir kitų įnašų nustatymo ir mokėjimo tvarką. Įstatų 12.7. p. numatyta, kad kaupiamųjų įnašų dydžius, jų mokėjimo sąlygas ir tvarką nustato Bendrijos narių susirinkimas. Atkreipia dėmesį, kad savininkai nėra nusprendę rinkti kaupiamųjų lėšų, kurios būtų naudojamos teisiniams procesams.
1.11. Teismo sprendimo 29 punktas nėra susijęs su nagrinėtu ginču, nes buvo sprendžiama ne dėl teisės bendrijos nariams rinkti įmokas teismo procesams, o dėl teisės sukauptas tikslines kaupiamąsias įmokas (kurių panaudojimo paskirtis yra visiškai kita, negu teismo procesai) panaudoti teismo procesams. Todėl apeliacinės instancijos teismo atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo iš teismo sprendimo pašalinti 29 punktą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl ieškovų pažeistos teisės egzistavimo (CPK 5 straipsnis, CK 2.82 straipsnio 4 dalis) ir dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 93 straipsnis).
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne)teisėtumo
Apeliantė apeliaciniu skundu argumentuoja, kad pirmos instancijos teismas turėjo civilinę bylą nutraukti, nes jokių realaus ieškovų teisių pažeidimo ginčijamas sprendimas nesukėlė; ginčijamas sprendimas nėra įgyvendintas, tiek ieškovai, tiek atsakovai laikosi pozicijos, kad šis sandoris yra niekinis.
CPK 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Joje numatyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Tokia pati nuostata išdėstyta ir CK 2.82 straipsnio 4 dalyje: juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys.
Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2006, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009).
Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais dėl civilinės bylos nutraukimo. Nagrinėjamoje byloje šalys nesutampa, nes ieškovai yra fiziniai asmenys, atsakovė – juridinis asmuo. Aplinkybė, kad vienas iš ieškovų yra ir atsakovės pirmininkas, nesudaro pagrindo nutraukti civilinę bylą. Atsakovės pirmininko sutikimas su ieškiniu taip pat neįrodo proceso neteisėtumo. Pažymėtina, kad apeliantė nenurodė, kokiu pagrindu jos manymu procesas turėtų būti nutrauktas; apeliantė tik nurodo, kad procesas nagrinėjamoje byloje negalimas, turi būti nutraukiamas dėl susirinkimo metu priimto sprendimo, kuris yra niekinis.
Minėta, kad Juridinių asmenų organų sprendimų nuginčijimo pagrindus ir tvarką reglamentuoja CK 2.82 straipsnio 4 dalis. Joje įtvirtinta, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Taigi šioje teisės normoje, kurios pagrindu ir pareikštas ieškinys, įtvirtinti trys juridinių asmenų organų sprendimų peržiūrėjimo pagrindai: prieštaravimas imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams ir protingumo bei sąžiningumo principams. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad ši įstatymo nuostata įtvirtina savarankiškus juridinių asmenų organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais pagrindus ir tiesiogiai nesieja jų su sandorių negaliojimo pagrindais, o tai reiškia, kad tais atvejais, kai yra ginčijami juridinių asmenų organų sprendimai, nepriskirtini prie sandorių, taikytina CK 2.82 straipsnio 4 dalis ir joje įtvirtinti sprendimų pripažinimo negaliojančiais pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2009; 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2011).
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl GNSSB „Dirvuoliai“ 2022 m. vasario 8 d. visuotiniame narių susirinkime priimto sprendimo, kuriuo nutarta „lėšas panaudoti iš kaupiamojo fondo Bendrijos banko sąskaitos“, teisėtumo ir pagrįstumo. Ieškovai ir atsakovė prašė šią sprendimo dalį pripažinti negaliojančia (niekine) nuo priėmimo dienos, kadangi, anot jų, ginčijamas spendimas yra negaliojantis tiek dėl padarytų procedūrinių pažeidimų organizuojant 2022 m. vasario 8 d. visuotinį narių susirinkimą, tiek dėl to, kad toks sprendimas savo turiniu prieštarauja Bendrijos įstatams ir Bendrijų įstatymui. Šiuo atveju ieškovų ieškinio reikalavimai buvo grindžiami įstatyme numatytu ir leistinu pažeistų teisių gynimo būdu. Todėl priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, nėra jokio pagrindo teigti, jog ieškovų prašomas priimti teismo procesinis sprendimas nesukels jokių materialiųjų teisinių padarinių. Ieškovų ginčijamas sprendimas galėjo sukelti materialines teisines pasekmes bendrijai, nes sprendimo pagrindu buvo nutarta „lėšas panaudoti iš kaupiamojo fondo Bendrijos banko sąskaitos“ (tiksli ginčijamo sprendimo formuluotė „Lėšas panaudojant, kaupiamojo fondo GNSSB „Dirvuoliai“ banko sąskaitos“). Tokiu būdu ginčijamu sprendimu realiai galėjo būti sukelti padariniai tiek patiems ieškovams, kurie yra bendrijos narai, tiek ir pačiai bendrijai. Ginčijant juridinių asmenų valdymo organų sprendimus šiuo civilinių teisių gynybos būdu siekiama apsaugoti CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nurodytų subjektų interesus ir todėl, byloje nustačius ginčijamo sprendimo prieštaravimą teisės normoms ar principams, preziumuojamas tokių ieškinį pareiškusių subjektų interesų pažeidimas. Dėl išdėstyto atmestinas apeliacinio skundo argumentas dėl ieškovų teisinio suinteresuotumo nebuvimo.
Teisėjų kolegija nusprendžia, kad teismas šioje byloje tinkamai taikė CK 2.82 straipsnio 4 dalies normas, CPK 5 straipsnio normas, nes tenkino ieškinio reikalavimus nustatęs, kad egzistavo ieškovų pažeista teisė, kuri gali būti apginta prašomu teismo sprendimu. Ieškovai įrodė, kad ginčo sprendimu buvo pažeistos jų subjektinės teisės ar įstatymo saugomi interesai. Tai, kad apeliantės manymu sprendimas nebuvo įgyvendintas ir nesukėlė jokių pasekmių, nereiškia, kad palikus jį galioti jis nebus įgyvendintas ir nesukels pasekmių ateityje.
Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo nutarta iš apeliantės priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovams.
Galutinis bylos išsprendimo rezultatas yra tas pagrindas, pagal kurį paskirstomos visų instancijų teismuose susidariusios bylinėjimosi išlaidos. Kertinis principas, kuriuo paremtos šios taisyklės, yra tas, kad „pralaimėjęs moka“. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo.
CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 28 punktas ir kt.). Vertindamas šalies procesinį elgesį teismas turi atsižvelgti, ar buvo galimybė šį ginčą spręsti neteisminiu keliu ir šalis juo pasinaudojo, ar šalis pagrįstai pradėjo procesą, t. y. ar kreipimosi į teismą metu ji tinkamai pasinaudojo visa jos turima ir jai prieinama informacija, ar pasirūpino tinkamu atstovavimu ir pateikė visus reikalingus įrodymus ieškiniui pagrįsti, ar buvo aktyvi, bendradarbiaujanti ir dėjo pastangas greitai ir teisingai išnagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-1075/2020). Pagal CK 6.263 straipsnio nuostatas, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnio 1 dalis).
Įstatyme tiesiogiai nenurodyta apie trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teises ir pareigas dėl bylinėjimosi išlaidų, tačiau ir šie proceso dalyviai laikytini bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais, nes pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį jie turi tokias pačias procesines teises bei pareigas kaip ir šalys, išskyrus tam tikras įstatymo nustatytas išimtis, susijusias su disponavimu ginčo dalyku, tačiau nesusijusias su bylinėjimosi išlaidomis. Be to, trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, nepripažinimas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais neatitiktų trečiųjų asmenų instituto paskirties – sudaryti sąlygas nurodytiems asmenims savarankiškai ginti savo teises ir interesus, užtikrinti galimybę spręsti civilines bylas operatyviai ir ekonomiškai. Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimas į bylinėjimosi išlaidų paskirstymą toje byloje, kurioje bylinėjimosi išlaidos atsirado, sudaro sąlygas išspręsti šį klausimą koncentruotai, operatyviai ir ekonomiškai, nereiškiant tretiesiems asmenims regresinio ieškinio vien dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).
Teismų praktikoje akcentuojama, kad, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta.
Nagrinėjamoje atveju pritartina pirmosios instancijos teismo išsakytai pozicijai, kad apeliantei neteisėtai organizavus 2022 m. vasario 8 d. susirinkimą, kurio metu buvo priimtas ginčijamas sprendimas, apeliantė yra atsakingas asmuo už ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ieškovai, turėjo pagrindą inicijuoti civilinę bylą, pareikšdama ieškinį dėl 2022 m. vasario 8 d. gyvenamųjų namų ir sklypų savininkų bendrijos „Dirvuoliai“ visuotiniame narių susirinkime priimto sprendimo dalies panaikinimo. Taigi, ieškovų elgesys atitinka apdairaus ir rūpestingo asmens elgesį, nes, besikreipdami į teismą, jie nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Atsakovė su ieškiniu sutiko. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės elgesys taip pat atitinka apdairaus ir rūpestingo asmens elgesį. Sprendžiant dėl apeliantės procesinio elgesio nustatyta, kad apeliantė su ieškiniu nesutiko, įrodinėjo, kad ieškinys nepagrįstas, nes ginčijamas sprendimas priimtas teisėtai, vėliau proceso eigoje prašė civilinę bylą nutraukti. Būtent dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad būtina pasisakyti dėl ieškinio reikalavimo pagrįstumo, kad ateityje tarp Bendrijos narių nekiltų ginčai ar galima vadovautis priimti sprendimu. Šioje byloje akivaizdu, kad ieškovai pareiškė ieškinį esant jų pažeistoms teisėms / interesam, atsakovė ieškinį pripažino, kas leido pirmosios instancijos teismui nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės.
Minėta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi lygias su šalimis procesines teises ir pareigas, išskyrus teises ir pareigas, susijusias su disponavimu ginčo dalyku (CPK 47 straipsnio 2 dalis).
Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje pripažįstama, jog atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį.
Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas. Nagrinėjamu atveju ieškinio patenkinimui prieštaravo trečiasis asmuo G. H., atsakovė su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti. Taigi, ieškinį patenkinus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal bylos išsprendimo rezultatą „pralaimėjęs moka“, t. y. pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš trečiojo asmens.
Įvertinęs minėtą teisinį reglamentavimą bei atsižvelgdamas į tai, kas paminėta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, jog pagal šioje konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, dėl kurių ieškovai pareiškė ieškinį, trečiojo asmens G. H. poziciją byloje, kad ji atsiliepime į ieškinį ir pateikdama į bylą rašytinius įrodymus nurodė, jog skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, kad ji teisėtai laikinai ėjo Bendrijos pirmininko pareigas, todėl prašė ieškinį atmesti, o bylos eigoje pakeitė poziciją nurodydama, kad ginčijamas sprendimas yra niekinis ir savaime negaliojantis, todėl prašė bylą nutraukti, yra pagrindas pripažinti, kad dėl šioje konkrečioje byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų yra atsakingas trečiasis asmuo G. H., todėl jai tenka pareiga atlyginti šias išlaidas jas patyrusiems ieškovams.
Ieškovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo iš teismo sprendimo pašalinti 29 punktą. Pažymi, kad buvo sprendžiama ne dėl teisės bendrijos nariams rinkti įmokas teismo procesams, o dėl teisės sukauptas tikslines kaupiamąsias įmokas (kurių panaudojimo paskirtis yra visiškai kita, negu teismo procesai) panaudoti teismo procesams.
Nustatyta, kad ieškiniu ieškovai prašė pripažinti negaliojančiu (niekiniu) nuo priėmimo dienos Bendrijos 2022 m. vasario 08 d. visuotiniame narių susirinkime priimtą sprendimą, kuriuo nutarta lėšas panaudoti iš kaupiamojo fondo Bendrijos banko sąskaitos. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad civilinėje byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad teisėtame Bendrijos narių susirinkime Bendrijos nariai būtų nusprendę rinkti pinigines lėšas, kurios būtų naudojamos teisiniams procesams.
Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovų prašomas iš teismo sprendimo pašalinti 29 punktas nėra esminis, ar sukeliantis pasekmes ir turintis neabejotinos įtakos sprendžiant dėl Bendrijos 2022 m. vasario 8 d. visuotiniame narių susirinkime priimto sprendimo, kuriuo nutarta lėšas panaudoti iš kaupiamojo fondo Bendrijos banko sąskaitos, todėl neturi pagrindo jo šalinti iš teismo sprendimo. Vertintina, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo 29 punkte nurodydamas „rinkti įmokas“ turėjo omenyje „panaudoti įmokas“. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pašalinti ieškovų nurodomą sprendimo 29 punktą nemato pagrindo.
Dėl bylos procesinės baigties
Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, kurį iš esmės naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kiti apeliacinio skundo argumentai, nepaminėti nutartyje, nėra teisiškai reikšmingi teisingam šios bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
Netenkinus apeliacinio skundo apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Ieškovai pateikė duomenis, kad patyrė 605 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Ieškovų apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos priteisiamos iš apeliantės, kiekvienam ieškovui po 67,22 Eur (605 Eur / 9) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 3 dalys).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš trečiojo asmens G. H. po 67,22 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovams L. G.–G., M. S., D. Ž., J. Ž., N. M., G. M. (G. M.), V. D., L. K. ir V. K..