Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2023-03-30 · Civilinė byla Nr. e2-236-1180/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2023-03-30Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-07-20Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-03-30
Bylos Nr.
e2-236-1180/2023
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-00995-2022-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laura Kačinskienė
Ieškovas
L. G.
Trečiasis asmuo
G. H., S. Š., R. E., E. E., I. Ž., L. N., R. V., R. Ž., L. B., A. M., R. G., I. G., T. Č.
Advokatai
Artūras Jaskelevičius, Audrius Saulėnas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-236-1180/2023Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00995-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.2.8; 2.2.2.7; 3.1.7.6; 3.2.3.8 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 30 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Laura Kačinskienė,sekretoriaujant Jurgai Šideikienei, Karolinai Butkienei, Kristinai Sungailaitei,

dalyvaujant ieškovų L. G.–G., M. S., D. Ž., J. Ž., N. M., G. M. (G. M.), V. D., L. K. ir V. K. atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui,

trečiajam asmeniui G. H. ir jos atstovui advokatui Audriui Saulėnui,trečiajam asmeniui S. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (mišriu būdu, naudojant vaizdo konferencijų platformą ZOOM ir sudarius galimybę byloje dalyvaujantiems asmenims dalyvauti teismo posėdyje atvykus į teismą) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. G.–G., M. S., D. Ž., J. Ž., N. M., G. M. (G. M.), V. D., L. K. ir V. K. ieškinį atsakovei gyvenamųjų namų ir sklypų savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) dėl 2022-02-08 gyvenamųjų namų ir sklypų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) visuotiniame narių susirinkime priimto sprendimo dalies panaikinimo, tretieji asmenys byloje S. Š., G. H., R. E., E. E., I. Ž., L. N., R. V. (R. V.), R. Ž., L. B., A. M. (A. M.), R. G., I. G., T. Č., A. M. (A. M.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei, prašo pripažinti negaliojančiu (niekiniu) nuo priėmimo dienos gyvenamųjų namų ir sklypų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) (toliau ? ir Bendrija, GNSSB (duomenys neskelbtini)) 2022-02-08 visuotiniame narių susirinkime priimtą sprendimą, kuriuo nutarta „lėšas panaudoti iš kaupiamojo fondo Bendrijos banko sąskaitos“; priteisti ieškovams bylinėjimosi išlaidas priklausomai nuo jų susidarymo priežasčių. Nurodo, kad 2022-02-08 Bendrijos visuotiniame narių susirinkime priimtas sprendimas yra neteisėtas, buvo pažeista visuotinio narių susirinkimo šaukimo ir organizavimo tvarka, įtvirtinta Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme (toliau – Bendrijų įstatymas) ir Bendrijos įstatuose. Tokiu sprendimu yra pažeidžiamos Bendrijos narių teisės, sprendimas neatitinka Bendrijos įstatyme įtvirtintų nuostatų dėl Bendrijos kaupiamajame fonde sukauptų lėšų panaudojimo / paskirstymo teisėtumo. G. H., kuri sušaukė ir suorganizavo 2022-02-08 susirinkimą, tokios teisės, remiantis Bendrijų įstatymu ir Bendrijos įstatais, neturėjo. Ji nėra Bendrijos pirmininkė. Todėl G. H. sušauktas susirinkimas (balsavimas raštu) yra iš esmės neteisėtas (niekinis), todėl ir sekantys veiksmai - susirinkime priimtas sprendimas yra negaliojantis. Ieškovai atkreipia dėmesį į tai, kad būtent G. H. buvo atsakinga už 2019-03-27 tinkamą projektavimo darbų sutarties Nr. 2019-03-27 įgyvendinimą, tačiau dėl Bendrijos nariams nežinomų priežasčių ji negavo statybą leidžiančio dokumento ir be jo pradėjo vykdyti statybą (duomenys neskelbtini) zonoje. O kadangi būtina pašalinti neteisėtą statybą, G. H. neteisėtai Bendrijos lėšomis siekia taisyti savo klaidas. Tokiais veiksmais G. H. tiesiog siekia išvengti asmeninės atsakomybės už netinkamai organizuotos statybos darbus ir neįgyvendintą 2019-03-27 projektą. Bandymas panaudoti Bendrijos kaupiamąsias lėšas teisiniams procesams inicijuoti ir juos apmokėti (išlaidos advokatams ir pan.) yra neteisėtas. Savininkai nėra nusprendę rinkti kaupiamųjų lėšų, kurios būtų naudojamos teisiniams procesams. Teisės aktai nesuteikia teisės naudoti kaupiamųjų lėšų teisiniams procesams, o tuo labiau procesams, kuriuos sukėlė vienas asmuo. Kaupiamojoje sąskaitoje esančių lėšų paskirtis – bendrojo naudojimo objektams atnaujinti skirtos lėšos, todėl 2022-02-08 susirinkime priimtas sprendimas „teisminiams procesams panaudoti kaupiamąsias lėšas“ negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, jis yra niekinis ir negalioja nuo jo priėmimo momento.

Atsiliepimas

Atsakovė GNSSB (duomenys neskelbtini), atstovaujama pirmininko L. K. (kuris, kaip Bendrijos narys, šioje byloje yra ir ieškovas), pateikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškiniu sutinka. Nurodo, jog Bendrijai priklausančios kaupiamosios lėšos privalo būti naudojamos tik tiems tikslams ir paskirčiai, kurią numato ir leidžia galiojantys teisės aktai, t. y. statinių atnaujinimui pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Jau sukauptos kaupiamosios lėšos negali būti naudojamos teisinėms išlaidoms apmokėti, nes Bendrijos nariai nėra priėmę sprendimo privalomai kaupti lėšas teisinėms paslaugoms apmokėti. Todėl ieškinys, jame išdėstytais motyvais, yra pagrįstas. Paskirstant bylinėjimosi išlaidas prašo įvertinti, dėl kokių priežasčių prasidėjo šis teismo procesas ir kas jį nulėmė, t. y. teismo procesas prasidėjo todėl, kad byloje trečiaisiais asmenimis patraukti asmenys balsavo už neteisėtą sprendimą sukauptas kaupiamąsias lėšas panaudoti teisinėms išlaidoms apmokėti. Todėl bylinėjimosi išlaidas prašo priteisti iš trečiųjų asmenų.

Trečiasis asmuo G. H. pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodo, kad skundžiamas 2022-02-08 visuotiniame narių susirinkime priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl prašo ieškinį atmesti.

Daugiau atsiliepimų į ieškinį byloje negauta. Pažymėtina, jog 2022-07-04 nutartimi atsakovė buvo paskirta įgaliotu asmeniu su byla susijusiems procesiniams dokumentams, kurie skirti tretiesiems asmenims (išskyrus G. H.), gauti. Šia nutartimi atsakovė buvo įpareigota pranešti tretiesiems asmenims apie gautus procesinius dokumentus ir sudaryti jiems galimybę susipažinti su gautais procesiniais dokumentais.

Šalies argumentai

Teismo posėdžių metu ieškovų atstovas advokatas Artūras Jaskelevičius ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti iš esmės ieškinyje išdėstytais argumentais. Prašė bylinėjimosi išlaidas ieškovams priteisti iš trečiųjų asmenų, kurie balsavo už ginčijamą sprendimą.

Teismo posėdžių metu trečiasis asmuo G. H. ir jos atstovas advokatas Audrius Saulėnas su ieškiniu nesutiko, prašė bylą nutraukti, kadangi niekinis sandoris negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Trečiasis asmuo G. H. papildomai paaiškino, jog Bendrija egzistuoja tris su puse metų. Ji yra Bendrijos įkūrimo iniciatorė ir buvo pirmininke iki 2020-04-21. Bendrijos nariai turėjo problemų su privažiavimu, duobėtu keliu. Buvo nuspręsta pasidaryti projektą, tad kreipėsi į A. M. Visi kartu Bendrijos nariai nutarė finansuoti šitą projektą ((duomenys neskelbtini) gatvės projektą). A. M. parengė projektą. Po projekto parengimo L. G. ir kiti Bendrijos nariai paprašė atsiųsti projekto kopiją, kad galėtų susipažinti. Jie skaitė ir tada niekam nekilo klausimų, kad tame projekte kažkas yra negerai. Reikėjo taip pat (duomenys neskelbtini) g. kelio apšvietimą įrengti. Ir tada susikirto kitų narių požiūris, kad galbūt pirmiausia reikėtų išspręsti (duomenys neskelbtini) gatvės kelio problemą, nes nebuvo gautas leidimas. Buvo nustatyta, kad kelias suprojektuotas per privačią valdą. Taip pat nurodė, jog visuotiniame narių susirinkime pirmininku išrinko L. K. Ėjo metai, L. K. pirmininkavo, galbūt ginčo nebūtų buvę, jeigu L. K. prieš pareikšdamas norą atsistatydinti iš pareigų būtų sušaukęs visuotinį susirinkimą, patvirtinęs naują pirmininką, būtų numatęs biudžetą ir punktą, kad reikalinga rinkliava kelio problemai spręsti. L. K. parašė „Facebook“ paskyroje, kad išeina iš pareigų, kad bus greitu laiku paskelbtas balsavimas raštu apie naujo pirmininko rinkimą ir tyla. Ji, kaip valdybos narė, suprasdama, kad taip neturi būti, pasiūlė L. G. būti pirmininku, suformavo balsavimo raštu biuletenius ir dauguma pasisakė už L. G. kaip pirmininką. Kai L. G. išrinko, jis įsidarbino ir vėl tyla. L. G. niekada ir nebuvo įregistruotas kaip pirmininkas. Buvo pradėti kelio projekto įgyvendinimo darbai, tačiau prasidėjo ginčai, darbai buvo nutraukti, nes reikėjo statybos leidimą gauti. Pagal Bendrijos įstatus, kai Bendrijos pirmininkas negali eiti pareigų, Bendrijos nariai gali išrinkti laikinai einantį pareigas pirmininką. 2021-12-04 buvo šaukiamas visuotinis narių susirinkimas, kad galėtų kažkas vadovauti Bendrijai ir spręstų jiems aktualius klausimus. Dauguma Bendrijos narių išrinko ją, kaip valdybos narę, eiti laikinai pirmininkės pareigas. Visuotinis susirinkimas įpareigojo ją atstovauti laikinai, kol išrinks pirmininką. Iš dalies Bendrijos narių viskas buvo daroma, kad tik L. K. pavardė neišnyktų ir Registrų centro. Buvo stabdoma, paralyžiuojama Bendrijos veikla sąmoningai, chaosas buvo, nes buvo nustatytas statybos leidimo trūkumas. Ji rašė ne kartą L. K., kad jis sušauktų visuotinį susirinkimą. Jis pats sakė, kad nėra pirmininkas, tačiau kartais juo būdavo, o kartais ne. Ginčo protokolas yra niekinis, jis niekur neregistruotas, juo niekas negali vadovautis. Be to, jokios lėšos pagal ginčijamą sprendimą nebuvo panaudotos. Tai buvo tik bandymas, tačiau jokia žala nebuvo padaryta. Protokolas buvo surašytas be numerio ir niekas juo nesivadovavo, nes nėra kam vadovautis.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo S. Š. su ieškiniu nesutiko, palaikė trečiojo asmens G. H. poziciją, jog ginčijamas sprendimas yra niekinis, negaliojantis ir niekam jokių teisių ar pareigų nesukuriantis, nes jis neįregistruotas.

Teismo posėdžių metu liudytojas L. G. nurodė, kad ieškovė L. G. – G. yra jo sutuoktinė. 2019 m. buvo užsakytas kelio projektas, tuo metu pirmininke buvo G. H. Kai jau projektas buvo paruoštas, derinimo eigoje sprendiniai truputį pasikeitė, gavosi taip, kad reikėjo patraukti gatvę truputėlį į kitą pusę, ir dalis projektuojamo kelio atsidūrė privačių savininkų sklype. Statybos leidimo jie negavo, o sutikimą statyti privačiame sklype savininkai kategoriškai atsisakė duoti. Tada sustojo visos statybos. Statybos įstatyme parašyta, kad statytojo pareiga gauti statybos leidimą, tad tai buvo G. H. pareiga tą statybos leidimą gauti. Nors statybos leidimo neturėjo, buvo aktyviai teigiama, kad viskas gerai, kad viską gali statyti, tačiau jis darbus sustabdė, nes, kaip vėliau ir pasitvirtino, statyba buvo nelegali ir buvo surašytas savavališkos statybos protokolas. Kai Statybos inspekcija išrašė baudą, Bendrijos nariai, kurie nedalyvavo tame procese, kategoriškai atsisakė tą baudą mokėti, galų gale baudą sumokėjo G. H. Buvo iškeltas klausimas paduoti į teismą projektuotoją, kad jis neva neatliko savo pareigos, negavo statybos leidimo. Ir tas išlaidas teisiniams procesams buvo nutarta apmokėti iš kaupiamojo fondo lėšų. Tačiau kaupiamojo fondo lėšos skirtos bendro naudojimo nuosavybės priežiūrai, remontui, renovacijai, rekonstrukcijai ir t.t. (duomenys neskelbtini) gatvė nėra bendro naudojimo turtas, tai yra svetimas, o be Bendrijos turtas. Į teismą su ieškiniu kreipėsi, nes anksčiau ne kartą buvo sakoma, kad taip negalima daryti, negalima iš ten pinigų imti. Tačiau G. H. užsispyrė. Nuginčyti tokį sprendimą galima tik teisiniu būdu. Jeigu Bendrija išrinktų pirmininku svetimą asmenį, iš šalies, bet kas galėtų naujajam pirmininkui sakyti, kad jie anksčiau taip nubalsavo ir eis kovoti su projektuotoju už visų pinigus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, jog nors atsakovė sutiko su ieškiniu ir prašė jį tenkinti, tačiau įvertinus tai, jog atsakovę šioje byloje atstovauja ir jos poziciją formuoja pirmininkas L. K., kuris, kaip Bendrijos narys, yra ir vienas iš ieškovų šioje byloje, teismas nutarė bylą išnagrinėti iš esmės, kad nebūtų pažeistos visų bylos baigtimi suinteresuotų asmenų teisės ir interesai, lygiateisiškumo ir rungimosi principai.

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl GNSSB (duomenys neskelbtini) 2022-02-08 visuotiniame narių susirinkime priimto sprendimo, kuriuo nutarta „lėšas panaudoti iš kaupiamojo fondo Bendrijos banko sąskaitos“, teisėtumo ir pagrįstumo. Ieškovai ir atsakovė prašo šią sprendimo dalį pripažinti negaliojančia (niekine) nuo priėmimo dienos, kadangi, anot jų, ginčijamas spendimas yra negaliojantis tiek dėl padarytų procedūrinių pažeidimų organizuojant 2022-02-08 visuotinį narių susirinkimą, tiek dėl to, kad toks sprendimas savo turiniu prieštarauja Bendrijos įstatams ir Bendrijų įstatymui.

Trečiojo asmens G. H. pozicija šioje byloje nebuvo nuosekli, atsiliepime į ieškinį ir pateikdama į bylą rašytinius įrodymus ji nurodė, jog skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, ji teisėtai laikinai ėjo Bendrijos pirmininko pareigas, todėl prašo ieškinį atmesti, o bylos eigoje pateikė poziciją, kad ginčijamas sprendimas yra niekinis ir savaime negaliojantis, todėl prašo bylą nutraukti.

Juridinių asmenų organų sprendimų nuginčijimo pagrindus ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ­– CK) 2.82 straipsnio 4 dalis. Joje įtvirtinta, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys. Tokiems ieškiniams nustatytas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Jis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai nenustato kitokio ieškinio senaties termino ir kitokios sprendimo nuginčijimo tvarkos.

Teismas pažymi, jog ginčijamas sprendimas priimtas 2022-02-08, ieškinys teisme gautas 2022-05-30, tačiau nė vienas byloje dalyvaujantis asmuo ieškinio senaties institutu pirmosios instancijos teisme nesirėmė, aplinkybių dėl to, kada ieškovai sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą, neįrodinėjo, todėl teismas plačiau šiuo aspektu nepasisako, vertina, jog tarp byloje dalyvaujančių asmenų nėra ginčo dėl to, kad ieškinys pateiktas teismui nepraleidus ieškinio senaties termino.

Trečiasis asmuo G. H. ir jos atstovas prašė nutraukti bylą, kadangi, anot jų, skundžiamas sprendimas yra niekinis, o, remiantis CK 1.78 straipsnio 1 dalimi, niekinis sandoris negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu.

Tačiau pažymėtina, jog CK 1.78 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sandoris, kurį pripažinti negaliojančiu būtinas teismo sprendimas, yra nuginčijamas sandoris. Kaip aptarta anksčiau, juridinių asmenų organų sprendimų nuginčijimo pagrindus ir tvarką reglamentuoja CK 2.82 straipsnio 4 dalis. Joje įtvirtinta, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Taigi, juridinių asmenų organų sprendimai pripažinti negaliojančiais gali būti tik teismo sprendimu, todėl šiuo atveju pagrindo nutraukti bylą nėra. Be to, pažymėtina, jog tik proceso eigoje buvo išsakyta trečiųjų asmenų pozicija, kad ginčijamas sprendimas yra niekinis ir savaime negaliojantis, kad neva tai tik kelių Bendrijos narių nuomonė, o ne oficialus Bendrijos narių susirinkimo sprendimas. Visų pirma teisminio proceso pradžioje buvo įrodinėjama, kad ieškinys nepagrįstas, nes ginčijamas sprendimas priimtas teisėtai ir pagrįstai. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, dėl ginčijamo sprendimo (ne)teisėtumo turi būti pasisakoma procesiniu teismo sprendimu, nes, priešingu atveju, ateityje tarp Bendrijos narių neabejotinai gali kilti ginčai, galima tokiu sprendimu vadovautis ar ne.

Ginčo byloje nėra, jog 2022-02-08 visuotinį narių susirinkimą organizavo G. H. Ji nurodo, jog tuo metu ji laikinai ėjo Bendrijos pirmininko pareigas. Vykdydama teismo įpareigojimą pateikti teismui rašytinius įrodymus, kokiu pagrindu ji ginčo atveju veikė kaip laikinai einanti Bendrijos pirmininkės pareigas, organizavo ir vykdė 2022-02-08 visuotinį narių susirinkimą, G. H. teismui pateikė 2021-12-03 visuotinio susirinkimo, įvykusio 2021-12-02, protokolą, kuriuo, be kita ko, nutarta Bendrijos laikinu atstovu išrinkti valdybos narę G. H.

Tačiau teismas pažymi, jog nei Bendrijos įstatai, nei Bendrijų įstatymas nenumato tokio Bendrijos organo kaip laikinas atstovas.

Pagal Bendrijos įstatų 6.1 punktą visuotinį narių susirinkimą turi teisę sušaukti Bendrijos pirmininkas, taip pat visuotinis susirinkimas turi būti sušauktas, kai to reikalauja revizorius arba daugiau kaip ketvirtadalis Bendrijos narių. Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalis numato, kad visuotinius susirinkimus šaukia bendrijos pirmininkas arba bendrijos valdyba bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Visuotinis susirinkimas turi būti sušauktas ir tais atvejais, kai to reikalauja revizijos komisija (revizorius) arba daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių.

Ginčo atveju 2022-02-08 visuotinį narių susirinkimą organizavo G. H., kuri tuo metu nebuvo nei Bendrijos pirmininkė, nei revizorė, ji buvo viena iš trijų valdybos narių. Remiantis Bendrijos įstatų 4.1.5 punktu ir Bendrijų įstatymo 16 straipsniu nenustatyta, kad vienas iš trijų valdybos narių galėtų veikti visos valdybos vardu ir vienasmeniškai priiminėti sprendimus valdybos vardu, todėl, teismas daro išvadą, kad G. H. ir šiuo pagrindu (viena valdybos narė) neturėjo teisės organizuoti visuotinio narių susirinkimo.

Teismas pažymi, jog galima situacija, kai Bendrijos pirmininkas negali eiti savo pareigų, tačiau tokiu atveju, vadovaujantis Bendrijos įstatų 7.11 punktu, laikinai jo pareigas gali eiti vienas iš valdybos narių. Šiuo atveju aktuali Bendrijų įstatymo 16 straipsnio 9 dalis, kurioje nustatyta, jog kai bendrijos pirmininkas negali eiti pareigų arba bendrijos pirmininko kadencija yra pasibaigusi, bendrijos valdyba skiria vieną iš savo narių laikinai, iki naujo bendrijos pirmininko išrinkimo, eiti bendrijos pirmininko pareigas. Pažymėtina, jog VĮ Registrų centras tai, be kita ko, G. H. jau buvo išaiškinęs, kai buvo bandoma įregistruoti 2021-09-27 susirinkimo protokolą. Nagrinėjamoje ginčo situacijoje Bendrijos valdyba nebuvo paskyrusi G. H. laikinai eiti Bendrijos pirmininko pareigas.

Bendrijos įstatų 6.7 punkte nustatyta, jog visuotinio susirinkimo sprendimai dėl Bendrijos valdymo organo rinkimo ar atšaukimo yra teisėti, jeigu už juos balsavo daugiau kaip du trečdaliai visų susirinkime dalyvaujančių Bendrijos narių.

Pagal viešajame registre išviešintus duomenis, Bendrijos pirmininkas nuo 2020-05-12 yra L. K. Nėra pateikta į bylą jokių duomenų, kad G. H., laikantis anksčiau aptarto teisinio reglamentavimo, būtų teisėtai išrinkta / paskirta laikinai eiti Bendrijos pirmininko pareigas, todėl teismas daro išvadą, kad ji neturėjo teisės organizuoti 2022-02-08 visuotinio Bendrijos narių susirinkimo.

Nustačius, jog pažeidžiant Bendrijų įstatymo ir Bendrijos įstatų nuostatas susirinkimą sušaukė atitinkamų įgalinimų neturintis asmuo, 2022-02-08 Bendrijos visuotinis narių susirinkimas negali būti laikomas teisėtai įvykusiu, kaip ir negali būti teisėtais laikomi tokiame susirinkime priimti sprendimai. Todėl vien šiuo pagrindu (dėl procedūrinio pažeidimo) – neteisėtai suorganizuoto 2022-02-08 Bendrijos visuotinio narių susirinkimo – jame priimtas sprendimas, kurį ginčija ieškovai, neišeinant už ieškinio ribų, pripažintinas negaliojančiu (CK 2.82 straipsnio 4 dalis).

Ieškovai prašo pripažinti negaliojančiu nuo priėmimo dienos Bendrijos 2022-02-08 visuotiniame narių susirinkime priimtą sprendimą, kuriuo nutarta „lėšas panaudoti iš kaupiamojo fondo Bendrijos banko sąskaitos“ (tiksli ginčijamo sprendimo formuluotė „Lėšas panaudojant, kaupiamojo fondo GNSSB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos“), dar ir dėl to, kad toks sprendimas pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus, nes savininkai niekada nebuvo nusprendę rinkti kaupiamųjų lėšų, kurios būtų naudojamos teisiniams procesams. Anot ieškovų, kaupiamosios lėšos privalo būti naudojamos bendrojo naudojimo objektams prižiūrėti ir administruoti.

Bendrijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, jog bendrijai draudžiama bendrijos lėšas naudoti sprendžiant teisminius ginčus tarp bendrijos valdymo organo ir bendrijos narių dėl bendrijos valdymo klausimų ir kitiems tikslams, negu nustatyta bendrijos įstatuose.

Bendrijų įstatymo 25 straipsnio 1 dalis nustato, jog bendrijos lėšas sudaro: 1) tikslinės butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų įmokos, skirtos bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros išlaidoms apmokėti; 2) valstybės ar savivaldybės paramos lėšos; 3) pajamos, gautos disponuojant bendrijos turtu, kitos negrąžintinai gautos lėšos. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog bendrija, kaip ir kitų teisinių formų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privalo turėti atskirą kaupiamųjų lėšų sąskaitą. Visos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų lėšos, esančios kaupiamųjų lėšų sąskaitoje, įskaitant lėšas, surinktas ir (arba) naudojamas pastato (pastatų) ar jo (jų) bendrojo naudojimo objektams atnaujinti, į apskaitą įtraukiamos ir tvarkomos kiekvienam daugiabučiam namui ir kiekvienam butų ir kitų patalpų (pastato) savininkui atskirai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymu, bendrija, administruodama kaupiamųjų lėšų sąskaitoje esančias lėšas, veikia kaip patikėtinis, o indėlininkais laikomi patikėtojai – kiekvienas buto ar kitų patalpų (pastato) savininkas, kurio lėšų dalis nustatoma pagal bendrijos apskaitos duomenis. Kaupiamųjų lėšų sąskaitoje esančios kiekvieno indėlininko – buto ar kitos patalpos (pastato) savininko lėšos, viršijančios įstatymuose nustatytą valstybės privalomai draudžiamą sumą, turi būti apdraustos įstatymų nustatyta tvarka. Į kaupiamųjų lėšų sąskaitą draudžiama nukreipti išieškojimą pagal bendrijos ar bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų prievoles.

Bendrijos įstatų 11.3.1 punktas nustato, kad Bendrijos lėšas sudaro Bendrijos narių įmokos, skirtos Bendrijos veiklai. Bendrijos įstatų 11.4.4 punktas numato, kad Bendrijos narių susirinkimas gali nustatyti ir kitas Bendrijos turto ir lėšų naudojimo sąlygas bei tvarką.

Bendrijos įstatų 12.7 punkte numatyta, kad kaupiamųjų įnašų dydžius, jų mokėjimo sąlygas ir tvarką nustato Bendrijos narių susirinkimas. Tam atidaroma kaupiamoji sąskaitą banke. Pagal Bendrijos įstatų 12.1 – 12.7 punktus matyti, jog kaupiamieji įnašai turi savo tikslinę paskirtį, renkami bendrojo naudojimo objektų priežiūrai, administravimui, remontui ir pan., tad ir naudojami turi būti pagal tikslinę paskirtį.

Aptartas teisinis reglamentavimas, teismo vertinimu, neįtvirtina imperatyvaus draudimo Bendrijai rinkti ir kaupti lėšas ir kitiems tikslams (įskaitant teisiniams procesams), tačiau toks narių sprendimas turi būti priimtas teisėtame Bendrijos narių susirinkime. Nagrinėjamu atveju į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kad teisėtame Bendrijos narių susirinkime Bendrijos nariai būtų nusprendę rinkti pinigines lėšas, kurios būtų naudojamos teisiniams procesams. Atsižvelgiant į tai ginčijamo sprendimo dalis, kuria nutarta „Lėšas panaudojant, kaupiamojo fondo GNSSB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos“, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl pripažintina negaliojančia (CK 2.82 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Nustatyta, kad ieškovai už ieškinį sumokėjo 94,00 Eur žyminį mokestį bei patyrė 968,00 Eur teisinių paslaugų išlaidas, iš viso 1062,00 Eur.

Trečiasis asmuo G. H. byloje patyrė 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Šioje byloje susidarė situacija, kad priešingus interesus byloje turėjo ne ieškovai su atsakove, o ieškovai su trečiaisiais asmenimis, kurie balsavo už ginčijamą sprendimą. Todėl ieškovai ir atsakovė prašo priteisti ieškovams jų turėtas bylinėjimosi išlaidas ir visų trečiųjų asmenų, kurie balsavo už ginčijamą sprendimą. Tačiau, teismo vertinimu, toks sprendimas nebūtų teisingas tų asmenų atžvilgiu, kurie nors ir balsavo už ginčijamą sprendimą, tačiau ne jie neteisėtai organizavo 2022-02-08 visuotinį narių susirinkimą. Kadangi 2022-02-08 visuotinį narių susirinkimą organizavo trečiasis asmuo G. H., neturėdama tam įgaliojimų, ir ji šitos aplinkybės negalėjo nežinoti, atitinkamai šių veiksmų pasekmė buvo tai, kad buvo priimtas sprendimas, kuris pripažintinas negaliojančiu, todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš trečiojo asmens G. H. (CPK 93 straipsnio 1 dalis), kiekvienam ieškovui po 118,00 Eur (1062,00 Eur / 9).

Kadangi trečiasis asmuo G. H. laikoma šalimi, kuri bylą pralaimėjo, jai jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Šioje byloje susidarė 85,41 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios valstybės naudai priteistinos iš trečiojo asmens G. H. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančiu nuo priėmimo dienos gyvenamųjų namų ir sklypų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) 2022-02-08 visuotiniame narių susirinkime priimtą sprendimą, kuriuo nutarta „Lėšas panaudojant, kaupiamojo fondo GNSSB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos“.

Priteisti iš trečiojo asmens G. H. ieškovų L. G.–G., M. S., D. Ž., J. Ž., N. M., G. M. (G. M.), V. D., L. K. ir V. K. naudai bylinėjimosi išlaidas, t. y. kiekvienam ieškovui po 118,00 Eur.

Priteisti iš trečiojo asmens G. H. valstybei 85,41 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, privaloma sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjus šias išlaidas, privaloma mokėjimo kopiją pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Laura Kačinskienė