- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-12-12
- Bylos Nr.
- 1-420-564/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00324-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audronė Šiupšinskaitė
- Kaltinamasis
- G. J.
- Civilinis ieškovas
- Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos
- Advokatai
- Vytautas Jazbutis
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), netekėjusi, nedirbanti, neteista, kaltinamas padariusi nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 187 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamoji G. J. sunaikino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, o būtent: 2019-01-01, apie 22. 20 val., (duomenys neskelbtini), tyčia padegė A. J. priklausantį sandėliuką, taip visuotinai pavojingu būdu sunaikino turto, kurio atstatomoji vertė pagal VĮ „Registrų centro“ duomenis 2550 Eur, bei greta esantį, Kazlų Rūdos savivaldybei priklausantį sandėliuką, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio atstatomoji vertė pagal VĮ „Registro centro“ duomenis 2573 Eur, dėl šių jos nusikalstamų veiksmų kilusio gaisro metu buvo apgadinti tame pačiame pastate esantys dar du sandėliukai, kurie taip pat yra Kazlų Rūdos savivaldybės nuosavybė, tai yra sandėliukas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio atkuriamoji vertė pagal VĮ „Registro centro“ duomenis 2556,00 Eur, ir sandėliukas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio atkuriamoji vertė pagal VĮ „Registro centro“ duomenis 2564,00 Eur, taip padarydama A. J. 2550 Eur turtinę žalą bei Kazlų Rūdos savivaldybei 7693,00 Eur turtinę žalą.
Kaltinamoji G. J. sunaikino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, o būtent: 2019-01-13, apie 22. 00 val., (duomenys neskelbtini), tyčia padegė Kazlų Rūdos savivaldybei priklausantį butą Nr. 5, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), taip visuotinai pavojingu būdu sunaikino svetimą turtą, kurio atstatomoji vertė pagal VĮ „Registrų centro“ duomenis 1850,00 Eur, dėl šių G. J. nusikalstamų veiksmų kilusio gaisro metu buvo apgadinti dar trys tame pačiame name, (duomenys neskelbtini), esantys butai, kurie yra Kazlų Rūdos savivaldybės nuosavybė, tai yra butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio atkuriamoji vertė pagal VĮ „Registro centro“ duomenis 2226,00 Eur, bei butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio atkuriamoji vertė pagal VĮ „Registro centro“ duomenis 1429,00 Eur, taip pat butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio atkuriamoji vertė pagal VĮ „Registro centro“ duomenis 3841,00 Eur, taip visuotinai pavojingu būdu sunaikino svetimo turto, kurio atstatomoji vertė pagal VĮ „Registrų centro“ duomenis iš viso 9346,00 Eur, taip padarydama Kazlų Rūdos savivaldybei 9346,00 Eur turtinę žalą.
Kaltinamosios, liudytojų parodymai, civilinio ieškovo atstovų paaiškinimai
Kaltinamoji G. J. kalta neprisipažino. Paaiškino, kad 2019 m. sausio 1d., sausio 13d. gyveno (duomenys neskelbtini), socialiniame būste. Tame pačiame name, tik kitame bute gyveno R. R. ir K. G., kiti butai buvo tušti.
Sausio 1 d. buvo namuose. Pas ją buvo atvykęs G. N., taip pat L. R.. Vartojo truputį alkoholio, kažkiek su L. R. pasiginčijo. Vakare kaimynas R. R. atėjęs pas ją pasakė, kad dega sandėliukai. Ji matė, kad buvo atvažiavę gaisrinės, tačiau į lauką nebuvo išėjusi pažiūrėti, nes išsigando. Kaip degė sandėliukai, kaip užsidegė, ji nematė, nes jos buto langai buvo į kitą pusę. Tuo metu pas ją dar buvo G. N.. Tik kitos dienos ryte išėjusi į lauką pamatė, kad buvo apdegę 4 sandėliukų stogai. Kokius parodymus davusi ikiteisminio tyrimo metu nelabai atsimena, nes buvo strese.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 276 str. 4 d., perskaityti kaltinamosios G. J. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas, 103-104 bylos lapas). Apklausiama 2019-01-03 tyrėjui parodžiusi, kad 2019-01-01 pas ją buvo L. R., taip pat dar vienas asmuo, kurio įvardinti nenorėjo. Su L. R. pykosi, norėjo, kad jis išeitų iš namų, tačiau jis neišėjo. Kadangi buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio, tiksliai aplinkybių neatsimena, tačiau ji padegė jai priklausantį sandėliuką. Kaip ir su kuo padegė- neatsimena. Tik žino, kad 2019-01-02 paskambino į policiją ir prisipažino, bet ką tiksliai sakė, neatsimena. Dėl to, kad padegė sandėliuką, labai gailisi, taip pasielgė dėl pykčių su L. R..
Perskaičius šiuos parodymus paaiškino, kad prisipažinti privertė G. N., kuris prieš ją net smurtą vartojo reikalaudamas prisipažinti. Jis pats labai stipriai rūkantis. Gal jis, ieškodamas tualeto, kuris buvo kitoje sandėliuko pusėje, nuorūką įmetė į sandėliuką. Kodėl kaltina, kad padegė ji – negali paaiškinti. Po R. R. parodymų paaiškino, kad neatsimena, ar sakiusi, kad sudegins L. R.. Ji pastoviai prašydavo L. R. negerti, tai supykusi galėjo ir pasakyti tokius žodžius, bet padegti net minčių nebuvo.
2019-01-13 apie 22.30 val. buvo viena namuose. Pajautė dūmų kvapą, kambaryje buvo labai daug dūmų. Atsidariusi kambario langą, kuris yra į kiemo (geležinkelio) pusę, išlipo, langą paliko atidarytą. Paskui ją pasitiko pareigūnai. Suprato, kad dega jos butas, kaimynai iš savo buto daiktus nešėsi. Po gaisro buvo nuėjusi pažiūrėti į savo butą ir matė, kad stipriai išdegę koridoriuke virš durų staktos, kur buvo laidai. Ką ji tą vakarą kalbėjo, neatsimena. Buvo blaivi, tik dienos metu su kaimynais buvo gėrusi alaus. Dienos metu buvo kūrenusi krosnį, kuri yra virtuvėje. Dėl ko užsidegė jos butas- nežino. Galvoja, kad galėjo užsidegti nuo elektros. Koridoriuje buvo elektros gedimas prieš tris savaites, tačiau bute elektra buvo. Prašymo dėl elektros gedimo pašalinimo nebuvo rašiusi. Ji buto tikrai nepadegė, pati tikrai nerūko. Su kaimynu R. R. labai pykstasi nuo pat pirmos dienos. Gaisro metu buvo trumpam užėjusi į R. R. butą, sakė, kad ji nepadegė, ant rankų buvo suodžiai nuo juodų dūmų, buvo aprūkusi.
Skiriant suėmimą teismo posėdžio metu parodžiusi, „gal ir padegiau savo butą, negaliu to neigti. Kadangi aš viena buvau, tai galėjau ir aš padegti. Aš miegojau viena, nieko nebuvo, galėjo jis ir ateiti naktį“.
Liudytojas L. R. parodė, kad 2019-01-01 buvo pas R. R.. Ryte dar buvo užėjęs pas G. J., bet ji pasakė, kad atvažiuoja kavalierius, todėl išėjo. Kai atvažiavo pas G. J. tas žmogus, jis nebuvo užėjęs. Nakvojo pas R. R.. Šis jį prikėlė ir pasakė, kad dega sandėliukas. Matė, kad pilnai dega R. R. sandėliukas, kuriame jis laikė baldus. Sandėliukas priklausė kažkokiam užsieniečiui. Jis buvo nerakinamas, galėjo bet kas įeiti, langai taip pat buvo išdaužyti. Liepsna buvo sandėliuko viduje. Elektros sandėliukuose tikrai nebuvo. Tualetai už tvartuko iš galo, o paskui yra sandėliukai. Šio gaisro metu nei G. J., nei jos draugo nematė. Apie G. J. buto gaisrą nieko nežino. G. J. gero charakterio, netiki, kad ji padegė, kažkas atėjęs galėjo padegti. G. J. vartoja alkoholinius gėrimus. Kad ji nervuota, tai matosi savaime. Su R. R. ji nelabai sutaria.
Liudytojas R. R. parodė, kad 2019-01-01 namuose jis, K. G., L. R. baliavojo. Sugrįžo su sugyventiniu G. J., abu atėjo pas juos į butą. Išgėrė butelį alkoholio ir jie išėjo namo. L. R. norėjo eiti kartu su jais, tačiau G. J. liepė jam eiti miegoti į sandėliuką. L. R. liko nakvoti pas jį bute. Išėjęs į lauką pasišaukti katino pamatė, kad dega sandėliukas, kuris priklausė užsieniečiui. Iškvietė gaisrininkus. Tarp šio ir G. J. priklausančio sandėliuko yra jam priklausantis sandėliukas, malkinė, tačiau degė tik tas vienas sandėliukas. Elektros sandėliukuose nebuvo. Vienas to sandėliuko langas buvo išdaužtas. Sandėliuke buvo įvairių daiktų, tiesiog sąvartynas. Išėjusi į lauką G. J. pasakė, kad ji norėjo L. R. sudeginti, nes jis provokuoja ją, daugiau nieko nekalbėjo. G. J. priklausančiame sandėliuke buvo lova, ten L. R. buvo gražiai viską įrengęs. Ji ne kartą grasinusi, kad užmuš, buvęs ne vienas gaisras, namie buvo rankšluostį padegusi. Būdama neblaivi yra savotiška.
2019-01-13 su K. G. buvo namuose. Apie 22 val. K. G. pasakė, kad bute jaučiasi smalkių kvapas, nors jis pats nieko nejautė. Pas juos į butą atbėgo G. J., atsisėdo ant fotelio ir tik pasakė, kad ji nepadegė. K. G. dar pasakė, ko ji nepadegė. G. J. rankos (delnai) ir veidas buvo juodi, kaip ranka perbraukta per žandą, juodumas, kaip suprato, nuo gaisro. Degalų kvapo nuo jos nesijautė. Dar sakė, kad buvo apsvilę jos plaukai, tačiau jis pats to nematė. Išėjęs į lauką pamatė, kad dega G. J. butas atvira liepsna, labiausiai degė nuo verandos. Jos buto langai buvo uždaryti. Kai atvažiavo gaisrinė, policija, G. J. buvo lauke. Prieš tai G. J. matė dienos metu, ji buvo blaivi. Ar prieš gaisrą G. J. buvo viena namuose, nežino. Pas G. J. bute elektra buvo, tačiau šviesa nedegė koridoriuke, o buvo tik lauke. Krosnis buvo virtuvėje. G. J. būdama neblaivi yra grasinusi, kad padegs namus, kaip ji sakė „kazermę“, ji rūkė.
Liudytoja K. G. parodė, kad 2019-01-01 pas juos namuose kartu su G. J., jos draugu G., L. R. šventė Naujus metus. G. J. su G. išėjo į namus, o L. R. liko pas juos nakvoti. Vėlai vakare išėjęs į lauką R. R. pamatė, kad dega jo malkinė. Ten elektros nebuvo. Malkinėje buvo sudėti nereikalingi daiktai, degių skysčių nebuvo. Durys į malkinę būdavo atrakintos. Ji iškvietė gaisrininkus ir abu su R. R. nuėjo pas G. J.. G. tuo metu miegojo, o G. J. vaikščiojo. G. J. prisipažino, kad ji padegė-pasakė, kad norėjo L. sudeginti, nes jis ūkiniame pastate gyvendavo, kai ji jį išvydavo. Jos sugyventinis buvo L. R.. Gaisro metu L. R. miegojo bute pas juos. Kai G. J. ir L. R. susipykdavo, tai jis eidavo į malkinę, ten turėjo sofukę, kad išsimiegotų. Jis ten ir žiemą miegodavo. G. J. pati prisipažino padegusi, save keikė „ką aš padariau“, smulkiau ji nieko nepasakojo. Visi buvo išgėrę, bet nepasakytų, kad labai girti.
2019-01-13 dienos metu G. J. buvo užėjusi pas juos, buvo lyg tai blaivi. Po to apie 22 val. žiūrint televizorių pajuto smalkių kvapą. Atėjo G. J., atsisėdo ant fotelio ir sako „aš nieko nepadegiau“. Jos plaukai buvo apsvilę pakaušyje, ant veido likę suodžiai, kaip brūkštelta. Kaip atrodė rankos- nematė. Nesupratusi G. J. pasakymo paklausė, ko G. J. nepadegė, ir prasidariusi langą pamatė, kad dega G. J. butas, visame viduje matėsi tik liepsnos. Ar jos buto langas buvo uždarytas, tiksliai negali pasakyti. Pradėjo rinktis daiktus ir daugiau su G. J. nekalbėjo, ją išsivežė policija. Po namo gaisro su G. J. nekalbėjo ir nesimatė. Ar kas nors tuo metu buvo pas G. J.-nežino. G. J. buvo užsiminusi, kad nepatinka ten gyventi, tai padegs, kad sudegins ir policiją, bet kai ji būna išgėrusi, tai į tokius pasakymus nekreipė dėmesio.
Liudytojas G. N. parodė, kad 2019 m. sausio mėnesį po Naujųjų metų, baliavojo pas G. J. kaimynus, po to parėjo pas G. J. ir užmigo. Juos prikėlė kaimynas. Pabudo nuo beldimosi. Jis atrakino duris. Kaimynas pasakė, kad dega ūkinis pastatas ir jis išbėgo. Tuo metu G. J. gulėjo šalia jo ir jis net nematė, ar G. J. atsikėlė. Jis galvojo su G. J. gyventi, o ši turėjo sugyventinį L. R., tai ji sakė, kad vis tiek jį iškraustys, bet kad nori padegti- nekalbėjo. Sakė, kad jis tvartuke gyveno. Apie padegimą nebuvo kalbos. Kadangi ji buvo sakiusi, kad L. R. vis tiek iškraustys, todėl jos po gaisro klausė, ar tai ne jos darbas, sakė, kad tai ne svetimas padegė, bet ji sakė, kad ne. Iš G. J. išvažiavo sekančią dieną po gaisro, daugiau su ja nebendravo. Jis pats rūkantis. Būnant pas G. J. rūkė virtuvėje, į tą sandėliuką neidavo. Jokio spaudimo G. J., kad ji prisipažintų padegusi sandėliuką, jokio fizinio smurto nevartojo, tik jai pasakė, kad čia jos darbas gali būti, nes ji norinti išvyti L. R.. Nesakė jai, kad prisipažintų. Jokio smurto tikrai nebuvo. Po G. J. parodymų, kad jis po gaisro kumščiu trenkė į ranką ir sakė, kad ji čia padegė ir kad pasakytų, jog ji padegė, liudytojas G. N. paaiškino, kad gal ir bakstelėjo, bet netrenkė.
Liudytojas V. K. parodė, kad 2019-01-13 apie 22 val. gavo pranešimą, kad Č. kaime dega namas. Kai atvyko į vietą, namas jau degė atvira liepsna. Jis gesino iš virtuvės pusės. Labiausiai buvo išdegę virtuvė ir koridoriukas. Kambario net lubos nebuvo taip išdegę. Lauko durys buvo atdaros ir ugnis plito greitai. Po užgesinimo atėjo į vidurį ir su švirkštu kolega išmušė kambario langą. Iki tol langas negalėjo būti atdaras. Bute buvo lyg tai trys langai ir nei vienas langas tikrai nebuvo atdaras. Atvykus tik iš pradžių matė lauke kaltinamąją, ji vaikščiojo prie geležinkelio bėgių pusės. Pastebėjo, kad ji buvo stipriai neblaivi, tačiau ką ji kalbėjo, nežino, jis tik gesino gaisrą.
Liudytojas J. L., dirbantis Kazlų Rūdos PK parodė, kad dėl gaisro atvyko į Č. k, kur gyveno L. R. ir G. J.. Šis namas buvo žinomas, nes dažnai tekę važiuoti dėl smurto artimoje aplinkoje, dėl konfliktų tarp G. J. ir L. R.. Kai atvyko, namas degė atvira liepsna, degė ta pusė, kur gyveno G. J.. Namo langai, atrodo, buvo uždaryti. G. J. buvo neblaivi, svirduliavo, jai buvo nustatytas virš dviejų promilių girtumas. Ką pasakojo G. J.- tiksliai neatsimena. Jis iš pradžių bendravo su G. J. kaimynais. Šie sakė, kad galimai G. J. padegė. Kolega sulaikė G. J.. Kai jis priėjo, G. J. gal dėl girtumo gulėjo ant žemės, buvo be bato. Jos veidas, rankos buvo nešvarūs, galėjo būti suodžiai. Nešvarumai buvo juodos spalvos Jie buvo ant žandų, po akimi, ant pirštų, o daugiau neįsidėmėjo.
Vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., perskaityti liudytojo J. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas, 144-146 bylos lapas). Apklausiamas 2019-01-15 parodęs, kad atvykus į gaisro vietą, G. J. buvo kieme, dėl girtumo kritinėjo ant sniego. Matėsi, jog veidas purvinas. Paklausus, kodėl ji padegė savo butą, ji atsakė, kad nepadegė, bet butas užsidegė ne savaime. Dėl girtumo ji nesugebėjo rišliai kalbėti ir nėjo suprasti, ką ji norėjo pasakyti. Ji sakė, kad dėl kilusio gaisro ne ji viena kalta, kaltas ir buvęs sugyventinis L. R., kad gaisras kilo dėl keršto, tačiau nesugebėjo paaiškinti, ką ji tuo norėjo pasakyti. Paklausus, kur ji buvo kai kilo gaisras, pasakė, kad namuose miegojo ir tik pajutusi dūmų kvapą pabudo, per langą išlipo į lauką. Tačiau kai jie atvyko, visi langai buvo uždaryti, buvo atidarytos tik lauko durys. Perskaičius šiuos parodymus patvirtino, kad jie teisingi, kad tiksliai durys buvo atidarytos, nes per duris liepsna jau veržėsi.
Kiek jis žino, buvęs ne vienas ten gaisras-degė kluonas, paskui skalbiniai, paskui laidai. Tyrimo veiksmuose nedalyvavęs.
Perskaitytas liudytojo J. L. tarnybinis pranešimas (1 tomas, 35 bylos lapas ). 2019-01-02 tarnybiniame pranešime nurodęs, jog apie 10.08 val. iš budėjo gavo pranešimą, jog pranešėja šiąnakt Č. k. padegė malkinę, dabar nori prisiimti atsakomybę, lauks policijos Nuvykus nurodytu adresu G. J. paaiškino, kad išsikvietė policiją, nes naktį padegė jai priklausantį ūkinį pastatą. Ji buvo pristatyta į Kazlų Rūdos PK. G. J. nustatytas 2,25 prom. girtumas. Paklausus, kodėl padegė ūkinį pastatą, atsakė, jog norėjo atkeršyti savo sugyventiniui L. R., nes jis prieš ją naudojo psichologinį smurtą, „prievartavo jos smegenis“, tačiau kuo tai pasireiškė, nurodyti negalėjo. Paklausus, kaip padegė, nurodė, jog nuėjo prie ūkinio pastato, numetė uždegtą degtuką ant grindų (medinės lentos) ir taip ūkinis pastatas užsidegė. Daugiau smulkmenų nenurodė.
Perskaičius šį tarnybinį pranešimą paaiškino, kad surašė tai, ką nurodė G. J..
Liudytojas D. Š. parodė, kad tris kartus teko gesinti gaisrą (duomenys neskelbtini). Pirmą kartą buvo pranešimas, kad dega laidai, bet atvykus nustatė, kad degė rankšluostis- jis taip galvojo, kad toje vietoje degė rankšluostis, nes toje vietoje, kuri buvo tik aprūkusi, dažniausiai būna vinukė ir pakabintas rankšluostėlis. Tą dieną iš pažiūros atrodė, kad G. J. neblaivi. Ji sakė, kad valstybė bloga, sakė vis tiek padegs.
Antrą kartą buvo gautas pranešimas, kad dega ūkinis pastatas. Kai jie atvyko, pastatas (perdengimas ir stogas) degė atvira liepsna. Daugiausia buvo išdegusi viena ūkinio pastato patalpa. Ji buvo iš esmės tuščia, joje nieko įtartino dėl gaisro kilimo priežasties nepastebėjo. Elektra buvo atjungta. Kaimynai, kurie buvo neblaivūs, sakė, kad padegė G. J..
Trečią kartą buvo gautas pranešimas, jog dega namas. Atvykus namas degė atvira liepsna, degė ta vieta, kur gyvena G. J.. Labiausiai degė ta vieta, kur pirmą kartą degė rankšluostis. Šį kartą G. J. jau buvo policijos automobilyje. Kai jie atvyko, namo durys buvo atidarytos, nes jau buvo atvykusi Kazlų Rūdos komanda. Buvo išdužęs lango stiklas, sukritęs perdengimas. Įvykio vietoje kažkokių kanistrų ar žiebtuvėlių nerado.
G. J. po pirmo karto sakė, kad vis tiek ji čia padegs, kad valstybė turi suteikti geresnes gyvenimo sąlygas negu dabar suteikia, kad ji turi mieste gyventi. Gaisrai buvo kas pusę mėnesio.
Liudytojas V. I. parodė, kad dalyvavo atliekant tyrimą dėl gaisro (duomenys neskelbtini), daugiabučiame name. Gaisro židinio zona pagal išdegusias konstrukcijas buvo verandos viduje, daugiau dešiniau, žemiau prie grindų. Toje vietoje kūrenimo įrangos, elektros prietaisų, elektros laidų nebuvo. Konstrukcijos buvo išdegę apačioje. Su buto savininke jis pats nekalbėjo.
Liudytojas A. G. parodė, kad atliekant tyrimą dėl gaisro Č. k., gyvenamajame name, atliko vietos apžiūrą. Tai buvo daugiabutis namas, stogas šiferio. Yra priestatas prie gyvenamo namo ir įėjus į priestatą yra prieangis, už prieangio- virtuvė. Pagal išdegusias konstrukcijas nustatė, jog gaisro židinio zona buvo prieangis, nes buvo daugiausia išdegęs. Išdegę daugiausia dešinėje prieangio pusėje. Krosnis buvo kitoje patalpoje už prieangio- virtuvėje. Elektros instaliacija buvo prieangyje kairėje pusėje viršuje ir tikrai ne ta vieta buvo išdegusi. Daugiau išdegusi dešinė pusė. Jeigu gaisras būtų nuo elektros, tai būtų išdegę viršuje. Nebuvo techninių priežasčių, dėl ko galėjo užsidegti, todėl nustatė, kad buvo įneštas pašalinis ugnies šaltinis. Buto savininkė tuo metu buvo policijoje. Kaimynai sakė, kad sugyventinis buvo, kad gerdavo. Žino, kad 2018 metų gruodžio mėnesį degė rankšluostis pakabintas ant sienos, virtuvės kairėje pusėje-savininkė informavo, kad netyčia praeidama degtuku padegė, šį įvykį tyrė E. J.. Ūkinio pastato gaisrą taip pat tyrė E. J.. Jam žinomas faktas, kad buvo ūkinio pastato padegimas. Inspektoriai sakė, kad kalbėjo su kaimynais ir jiems G. J. sakė, kad padegs, nes galvojo, kad sugyventinis miega sandėliuke. Po ūkinio pastato gaisro taip pat ir jis buvo įvykio vietoje. Techninių priežasčių gaisrui kilti tikrai nebuvo, labiausia tikėtina, kad įneštas pašalinis ugnies šaltinis.
Liudytoja E. J. parodė, kad atliko tyrimą dėl 2018-12-17 įvykusio gaisro G. J. bute. Buvo apdegusi virtuvės išorinė durų stakta, tačiau koks plotas apdegęs- neužfiksavo. Ji pati atvyko jau po gaisro. Buvo galvojama, kad degė toje vietoje elektros laidai, tačiau tai nepasitvirtino. G. J. paaiškino, kad laikė degtuką rankose ir degtuku neatsargiai uždegė rankšluostį, kuris kabojo toje vietoje buvusioje kabykloje. Įvykio vietoje nei rankšluosčio, nei kabyklos nerado. G. J. parašė, kad su gaisro priežastimi sutinka. Tiriant ūkinio pastato gaisrą nustatė, kad tai buvo tyčinis padegimas. Degimas buvo iš patalpos vidaus. Pastate nei elektros, nei krosnies, nei laužo, dėl ko galėjo kilti gaisras, nebuvo. Su G. J. nebendravo, nes ji buvo išvežta policijos. Kaimynas R. R. sakė, kad G. J. eidama pasakė, kad ji padegė, nes manė, kad viduje yra L. R..
Civilinio ieškovo atstovė R. V. prašė ieškinius tenkinti. Paaiškino, jog pagal byloje esančius duomenis 2019-01-01 įvykusio gaisro metu buvo apgadinti 3 sandėliukai, priklausantys Kazlų Rūdos savivaldybei nuosavybės teise, taip pat 2019-01-13 įvykusio gaisro metu buvo apgadinti 4 butai, priklausantys Kazlų Rūdos savivaldybei nuosavybės teise. Šiai dienai situacija tokia, kad tiek ūkinės paskirties pastatai, tiek gyvenamosios paskirties pastatas yra netinkamas naudotis, žmonės ten gyventi negali, reikalingas kapitalinis remontas. Žalos dydis nustatytas pagal VĮ Registrų centras duomenis apie atkuriamąją pastatų vertę, tačiau ir tokia suma atremontavimui nėra pakankama. Gyvenamasis namas buvo tikrai prižiūrimas. 2018 metų spalio mėnesį G. J. buvo rašiusi prašymą, kad kaminas netvarkingas ir jis buvo suremontuotas.
Pasibaigus R. V. kaip civilinio ieškovo atstovės įgaliojimams šioje byloje, ji buvo apklausta papildomai liudytoja R. V. parodė, kad 2019 metų vasario mėnesį dirbo Kazlų Rūdos savivaldybės administracijoje ir reikėjo parengti ieškinį dėl gaisro metu savivaldybei padarytos žalos atlyginimo. Rengiant ieškinį buvo remtasi oficialiais VĮ „Registrų centras“ duomenimis. Buvo sprendžiamas klausimas dėl žalos dydžio su tuometine savivaldybės administracijos vadovybe, buvo iškilęs klausimas dėl nepriklausomų turto vertintojų kvietimo padarytos žalos dydžiui įvertinti, tačiau vadovybės pozicija buvo tokia, kad nepriklausomo turto vertintojo kvietimas dėl būsimų papildomų išlaidų nepriimtinas, todėl nustatant žalos dydį buvo pasiremta oficialiais ankstesniais VĮ „Registrų centras“ duomenimis, po gaisro naujo vertinimo nebuvo. Buvo nuspręsta, kad pastatai, įvertinus visas aplinkybes ir jų būklę po gaisro, yra naudojimui netinkami. Jeigu būtų samdytas nepriklausomas turto vertintojas, tai ieškinio suma būtų didesnė. Statiniai turi būti atstatyti. VĮ „Registrų centras“ pažymose nurodyta atkuriamoji vertė šiai dienai būtų didesnė. Gyvenamasis namas buvo prižiūrimas, sudėti plastikiniai langai, pagal gyventojų poreikius ir pageidavimus visą laiką buvo atliekami smulkūs remonto darbai. Pati buvo nuvykusi į įvykio vietą prieš rengiant ieškinį ir prieš teismo posėdį. Ūkinis pastatas faktiškai yra sunaikintas-pastatai stovi, o nėra stogo, sienos sulietos, pradėję trupėti, jos neatitinka savo būklės, kokia turėtų būti. Pastatas turi būti iš esmės rekonstruojamas ir atkuriamas. Name reikia keisti stogo dangą ir reikia keisti viso namo perdangą, kadangi tai yra pagrindinė viena bendra namo konstrukcijos dalis.
Civilinio ieškovo atstovas R. L. parodė, kad civilinio ieškovo Kazlų Rūdos savivaldybės pozicija yra tokia, kad jai priklausantis turtas dėl gaisro ir pasekmių-sudegimo, suliejimo yra netinkamas naudojimui ir sunaikintas. Kaip ir kiek apgadinti butai galėtų atsakyti Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos ūkio skyriaus darbuotoja G. J. bei R. V., kurie vertino situaciją iš karto po įvykių, ar buvo rašomi apžiūrų aktai, išvados- nežino. Dokumentų, kurie liudija, kokiu mastu sugadintas turtas, negali pateikti, gal jie ir nebuvo surašyti, tačiau iš nuotraukų akivaizdu, kad žala buvo padaryta. Iš nuotraukų galima matyti, kad ne visas stogas yra sudegęs, bet remontuojant būtina keisti ne tik tą dalį, bet viso namo karkasą.
Liudytoja G. J., dirbanti Kazlų Rūdos savivaldybės administracijoje Ūkio skyriaus vyriausiąja specialiste, parodė, kad 2018-01-02 buvo nuvykę apžiūrėti sudegusio ūkinio pastato. Apie gaisrą informavo šio namo gyventojas R. R.. Trys sandėliukai priklauso Kazlų Rūdos savivaldybei. Padegtas buvo ne savivaldybei nuosavybės teise priklausantis sandėliukas. Buvo sudegęs ūkinio pastato stogas-virš dviejų sandėliukų visiškai, o virš kitų dviejų- dalinai, nuardyta dalis stogo dangos. Sandėliuko sienos mūrinės, jos buvo aprūkę. Juos reikia atremontuoti, keisti viso pastato stogą. Yra nuspręsta siūlyti savivaldybės komisijai pripažinti visą ūkinį pastatą netinkamu naudoti, o dėl tolimesnio panaudojimo dar nėra priimto galutinio sprendimo. Paskaičiavimų dėl remonto darbų vertės nebuvo atlikta. Atvykęs į vietą UAB „Kazlų Rūdos komunalininkas“ specialistas dėl apžiūros ir įvertinimo, ar būtų galima pastatus atstatyti, nurodė, jog jo teigimu atstatymas negalimas, reikėtų griauti ir statyti pastatus iš naujo. Sandėliukai po gaisro veikiami oro sąlygų ir dėl to netinkami naudoti. Ūkinis pastatas yra mūrinis, dėl to jo vertė didesnė, negu medinio sudegusio namo. Pateikta atstatomoji vertė pagal registrų centro duomenis yra nereali, per maža, nes tiek lėšų neužtektų dabartiniam pastatų atkūrimui. Po gaisro pastatų vertinimas nebuvo atliktas. Sausio 14 dieną policijos tyrėja informavo, kad buvo padegtas butas. Nuvykę į vietą nustatė, kad namas yra pažeistas gaisro. Name yra 5 butai, Kazlų Rūdos savivaldybei priklauso 4 butai. 5-tas butas, kuriame gyveno G. J., visiškai sudegęs-visiškai sudegusi perdanga, stogas, sienos, langai, tai yra visiškai netinkamas gyventi būstas. Virš 4-to buto išdegusi dalis stogo, langai susikilę nuo kaitros, sulietos sienos. Prieš tai šis butas buvo išnuomotas daugiavaikei šeimai, bet kai buvo gaisras ji faktiškai ten negyveno. Virš 3-io buto yra išdegusi dalis stogo ir jis sienomis ribojasi su 5 butu, tai jo buvusi vidinė siena šiuo metu tapo lauko siena ir yra taip pat sulietas butas. Namas yra medinis, suliejus vandeniu, paveikta mediena. 3-ias butas buvo negyvenamas. 1-as butas buvo išnuomotas R. R. ir bute buvo sulietos sienos ir yra pažeistos bendrai namo konstrukcijos. Reikėtų keisti visą namo perdangą, visą stogą. Vandentiekio, nuotekų įrenginių nebuvo įrengta iki gaisro, elektra atjungta po gaisro. Specialistas informavo, kad namas yra neremontuotinas, jį reikėtų atstatyti. Atstatymo darbų vertės skaičiavimų nebuvo atlikta. Dėl butų tolimesnio panaudojimo yra svarstyta turto nurašymo komisijoje ir komisija yra nutarusi teikti savivaldybės tarybai siūlymą visus butus bei sandėliukus, kurie priklauso savivaldybei, pripažinti netinkamais naudoti. Yra mažiau pažeistų butų, bet kadangi pažeistos visos bendros namo konstrukcijos, tai yra pavojinga tame name gyventi. Pažeistos stogo konstrukcijos ir yra tikimybė, kad tas stogas gali sugriūti visiškai. Šiuo metu G. J. užėmusi 4-tą butą savavališkai. Turto vertinimo ir atstatymo darbų sąmatų nedarė, kadangi specialistų samdymas būtų papildomos išlaidos savivaldybei.
Rašytiniai įrodymai dėl 2019-01-01 tyčinio svetimo turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu
2019-01-02 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas ir jame esantys malkinė bei sandėliukai. Apžiūros metu nustatyta, kad pastatą dengiančio stogo dešinė pusė visiškai sudegusi. Patalpos viduje, ant grindinio, sukritę plytos, stogo ir perdangos likučiai, kairėje pusėje matosi aprūkusi siena, kampe ant grindinio yra apdegę drožlių plokštės likučiai. Priešais pastatą, ant kiemo, sumestos apdegę medinės stogo ir perdangos konstrukcijos, baldų likučiai, kiti daiktai. Įėjimo į patalpą ertmėje durų nėra, langų ertmėse stiklo taip pat nėra (t.1, b.l. 20-30).
2019-01-02 akte dėl kilusio gaisro nurodyta, jog gaisro kilimo priežastis - labiausiai tikėtina tyčinė žmonių veika (padegimas). Gaisro kilimo zona yra rytinėje pastato dalyje esančioje patalpoje, degimas vyko iš vidaus. Pastate elektros, šildymo įrenginių nėra, ugnies darbai atlikinėjami nebuvo, laužaviečių aplink įvykio vietą nerasta. Akte yra R. R. rašytas paaiškinimas, kuriame nurodęs, jog 2019-01-01 apie 21 val. kieme susitiko G. J., kuri pasakė, kad sudegins Laimių ir už pusvalandžio pamatė, kad dega ūkinis pastatas.(1 t. b.l. 32).
2019-01-01 Marijampolės AVPK Kazlų Rūdos PK vyriausiosios patrulės A. M. tarnybiniame pranešime bei tikrinimo alkotesteriu duomenyse nurodyta, kad 2019-01-01 įvykio vietoje 23.30 val. G. J. nustatytas 2,50 prom. girtumas, 23.40 val. R. R. 2,14 prom. girtumas, taip pat 2019-01-02 11.19 val. G. J. nustatytas 2,25 prom. girtumas (1 t., b. l. 34, 36-39).
Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos ir Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad negyvenamosios patalpos – 3 sandėliukai, esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kazlų Rūdos savivaldybei, vienos iš šių patalpų nuomininkas- R. R. Vienas sandėliukas priklauso A. J. (1t., b. l. 42-48, 80).
Rašytiniai įrodymai dėl 2019-01-13 tyčinio svetimo turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu
2019-01-14 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini), esantis butas. Apžiūros metu nustatyta, kad į namą yra du įėjimai. Namo dalis nuo įvažiavimo nepadegusi. Antras įėjimas yra nuo geležinkelio bėgių. Prie namo pastatytas medinis prieangis, kurio medinės konstrukcijos, stogas sudegę, konstrukcijos įgriuvusios. Prieangio metalinės durys apžiūros metu atidarytos, ant durų išorinių paviršių apgadinimų nesimato. Pro duris patenkama į prieangį. Jo medinės sienos ir lubos sudegusios, matosi stogo konstrukcijos. Iš prieangio patenkama į patalpą. Priešais įėjimą į patalpą yra pakura. Patalpos sienos apdegusios, plastikinis langas uždarytas, nėra stiklo paketo. Toliau patenkama į kambarį, kurio sienos ir baldai aprūkę. Kambario kairėje pusėje esantis plastikinis langas atidarytas, ant palangės padėtas metalinis indas. Kambario dešinėje pusėje esantis langas uždarytas, stiklo paketas išdaužtas, lango rankena atidarytoje padėtyje. Iš prieangio, galimai gaisro židinio vietos, paimti nuodėguliai (1 t. b.l. 110-126).
Marijampolės AVPK Kazlų Rūdos PK vyriausiojo patrulio tarnybiniame pranešime bei alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnale nurodyta, kad 2019-01-13 22.58 val. įvykio vietoje G. J. alkoholio matavimo prietaisu nustatytas 2,60 prom. girtumas (1t., b. l. 128-129, 2 t. b. l. 37-40).
Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad gyvenamoji patalpa – butai, esantys (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso Kazlų Rūdos savivaldybei, o butas 18-2- A. J. ( 2 t., b. l. 1-10).
2019-01-14 akte dėl kilusio gaisro nurodyta, jog gaisras kilo gyvenamojo namo priestato prieangyje. Elektros prietaisų ar šildymo įrenginių prieangyje nėra, labiausiai tikėtina, kad gaisras kilo dėl tyčinės žmogaus veiklos. (2 t. b. l. 17).
2019-01-14 Tarnybiniame pranešime dėl neatidėliotino informacijos apie kilusį gaisrą patikrinimo nurodyta, kad pagal išdegusias pastato konstrukcijas labiausiai tikėtina, jog gaisras kilo gyvenamojo namo priestato prieangyje. Prieangyje elektros paskirstymo dėžučių, elektros įrenginių ar šildymo įrenginių nėra. Labiausiai tikėtina, kad gaisras kilo dėl tyčinės žmogaus veiklos (2 t., b.l. 16).
Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2019-01-25 specialisto išvadoje Nr.11-138 (19) nurodyta, kad ant tirti pateiktų dviejų šluosčių su įtariamosios G. J. dešinės ir kairės rankų plaštakų nuoplovomis, paimtomis 2019-01-13 įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), degiųjų skysčių pėdsakų nėra( 2t., b. l. 35-36
Marijampolės AVPK pateiktuose duomenyse apie buvusius telekomunikacinius įvykius bei jų pagrindu surašytame tarnybiniame pranešime nurodyta, jog tikrinant G. J. parodymus, kad ji neprisimena, ar ji padegė butą ir kad galėjo ateiti buvęs sugyventinis L. R. ir jį padegti, byloje buvo gauta L. R. naudoto telefono numerio išeinančių ir įeinančių skambučių išklotinės ir pagal jungimąsi prie telekomunikacijų bokštų nustatyta, kad šis telefonas nuo 2019-01-13 14.37 iki 23.14 val. buvo Kazlų Rūdoje, taip pat patvirtina L. R. parodymus, kad apie gaisrą telefonu jam pranešė K. G. apie 23 val. (2 t., b. l. 29-30).
Rašytiniai įrodymai dėl civilinio ieškinio
Civilinio ieškovo pateiktame paaiškinime ir prieduose nurodyta, kad civilinis ieškinys yra pateiktas dėl dviejų pastatų dalių priklausančių Kazlų Rūdos savivaldybei, esančių (duomenys neskelbtini) sunaikinimo. Pirmasis pastatas yra 5 butų gyvenamas pastatas esantis Čečetų k. 18, unikalus nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Namas). Antrasis pastatas yra 5 patalpų pagalbinės paskirties pastatas esantis (duomenys neskelbtini) (atskiras adreso numeris nesuteiktas), unikalus nr. (duomenys neskelbtini) (toliau -Sandėlys).Namą sudaro šie butai:1) butas adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis Kazlų Rūdos savivaldybei (toliau - BĮ); 2)butas adresu (duomenys neskelbtini) unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės nepriklauso Kazlų Rūdos savivaldybei (toliau - B2); 3)butas adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis Kazlų Rūdos savivaldybei (toliau - B3); 4) butas adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis Kazlų Rūdos savivaldybei (toliau - B4); 5)butas adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis Kazlų Rūdos savivaldybei (toliau - B5);
Sandėlį sudaro šios patalpos:1) bendro naudojimo patalpos, unikalus nr. (duomenys neskelbtini) (kaip ir Sandėlio unikalus nr.), nuosavybės teise Kazlų Rūdos savivaldybei priklauso 3/4 (trys ketvirtosios) dalys (toliau - SI); 2) sandėliukas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis Kazlų Rūdos savivaldybei (toliau - S2); 3) sandėliukas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis Kazlų Rūdos savivaldybei (toliau - S3);4) sandėliukas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis Kazlų Rūdos savivaldybei (toliau - S4); 5) sandėliukas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės nepriklauso Kazlų Rūdos savivaldybei (toliau - S5);
Prie šio paaiškinimo pridedamos nuotraukos bei palydovinės nuotraukos (trumpinys - N), kurios buvo padarytos 2019-11-13 civilinio ieškovo darbuotojo. Siekiant aiškumo, pridedamos ir koreguotos nuotraukos su Namo ir Sandėlio išplanavimais.
Palydovinėse nuotraukose (N1 palydovinė, N2 palydovinė, N3 palydovinė koreguota) matoma, kad butas B5, kuriame buvo Namo gaisro židinys, yra gretimas su butais B2, B3 ir B4. Gaisro ir jo gesinimo padariniai yra atvaizduojami nuotraukose:
• N4 namo fasadas iš kiemo pusės (matoma nuplėšta stogo danga virš buto B3 ir B4);
• N5 namo fasadas iš kiemo pusės koreguota (t.y. koreguota N4 nuotrauka);
• N6 namo fasadas iš geležinkelio pusės (matoma gaisro apgadinta buto B4 lauko siena prie buto B5, matomas sudegęs butas B5);
• N7 namo fasadas iš geležinkelio pusės koreguota (N6);
• N8 namo fasadas iš geležinkelio pusės (matomas gaisro sugadintas stogas virš buto B4, t.y. nuplėšta stogo danga, matomas sudegusio buto B5 kampas);
• N9 namo fasadas iš geležinkelio pusės koreguota (N8);
• N10 buto B5 įėjimas (matomas sudegęs butas B5 ir dalis buto B4);
• N11 buto B5 įėjimas (matomas sudegęs butas B5 ir dalis buto B4);
• N12 namo fasadas iš geležinkelio pusės (iš kairės nuotraukos pusės matomas sudegęs butas B5, iš dešinės - butas B2 su sugadintu stogu virš jo);
• N13 namo fasadas iš geležinkelio pusės (iš kairės nuotraukos pusės matomas sudegęs butas B5, iš dešinės - butas B2 su sugadintu stogu virš jo);
• N14 namo fasadas iš geležinkelio pusės koreguota (N13);
• N15 stogo karkasas (matoma sudegusi dalis stogo karkaso virš buto B5 ir buto B2, matomi tarpai taip karkaso dalių, pats karkasas stipriai paveiktas gaisro);
• N16 stogo karkasas (matoma sudegusi dalis stogo karkaso virš buto B5, matomi tarpai taip karkaso dalių, pats karkasas stipriai paveiktas gaisro);
• N17 buto B3 vidus (matoma aiškiai vandens paveiktos lubos, sienos nuo lubų pusės);
• N18 buto B3 vidus (matoma aiškiai vandens paveiktos lubos, sienos nuo lubų pusės);
• N19 sandėlio fasadas iš geležinkelio pusės koreguota (matoma, kad virš SI, S2, S3, S4, S5 nėra didesnės dalies stogo dangos ir nėra dalies stogo karkaso virš S4, S5. Dalis stogo, virš SI, S2, po gaisro yra uždengta tamsios spalvos audiniu);
• N20 sandėlio fasadas iš galinės pusės (matoma, kad virš SI, S2, S3, S4, S5 nėra didesnės dalies stogo dangos ir nėra dalies stogo karkaso virš S4, S5. Dalis stogo, virš SI, S2, po gaisro yra uždengta tamsios spalvos audiniu);
• N21 sandėlio fasadas iš galinės pusės koreguota (N20).
Motyvuojamoji dalis
Motyvai dėl kaltės, veikos kvalifikavimo
Kaltinamosios parodymai nenuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu buvo pripažinusi padegusi ūkinį pastatą, sprendžiant teisme dėl suėmimo skyrimo, nurodžiusi, kad gal ir ji galėjo padegti butą. Pažymėtina, kad teisiamojo posėdžio metu parodymų nenuoseklumą dėl ūkinio pastato padegimo aiškino tuo, kad jai psichologinį ir fizinį spaudimą prisipažinti darė A. N., tačiau ši aplinkybė nepasitvirtino. Šis liudytojas taip pat patvirtino, kad kaltinamoji G. J. aiškino, jog L. R. vis tiek iškraustys, kad jis gyveno ūkiniame pastate. Taip pat nurodo, jog buvo apklausiama neblaivi, tačiau ji buvo sulaikyta 2019-01-02, neblaivumas- 2,25 prom., buvo nustatytas 2019-01-02 11.19 val., o įtariamąja ji buvo apklausta tik 2019-01-03, nuo 10.56 val., taigi praėjus parai po neblaivumo nustatymo, todėl nėra pagrindo spręsti, kad tokius parodymus ji davė būdama neblaivi ir dėl to jie neteisingi.
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamosios parodymų vertinimui svarbūs ir ją charakterizuojantys duomenys. Jos polinkį meluoti patvirtina ir duomenys apie baudimą administracine tvarka, t. y. ji net 3 kartus per vienerius metus (2018 m.) bausta administracine tvarka už melagingus policijos iškvietimus. Teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akte vertinant jos psichologinę būklę nurodyta, jog asmenybės struktūroje vyrauja gynybiškumas, atkaklus ir neatsakingas savo pozicijos laikymasis, emocijų nebrandumas, silpnoka jų kontrolė, frustracinėse situacijose vyrauja ekstrapunityvinės krypties reakcijos, stiprėja hipersteninės charakteristikos, tikėtini spontaniški pasisakymai, poelgių impulsyvumas, savavališkumas. Tokie kaltinamąją apibūdinantys duomenys leidžia spręsti, kad ji ir šiuo konkrečiu atveju,- tiek norėdama iškraustyti ūkiniame pastate gyvenantį L. R., tiek tikėdamasi gauti geresnį socialinį būstą, būdama neblaivi, pasielgė spontaniškai, neatsakingai, tyčia padegdama tiek ūkinį pastatą, tiek būstą.
Įvertintinas ir kaltinamosios elgesys po gaisro bute kilimo., t. y. ji, kaip pati aiškina, išbėgusi iš degančio buto ir atėjusi pas tame name gyvenančius K. G. ir R. R., iš karto išsakė gynybinę poziciją, kad ji nepadegė, net nenurodydama, kad dega gyvenamosios patalpos, nesikreipdama dėl skubaus pagalbos kvietimo.
Esant tokiems prieštaringiems kaltinamosios parodymams, kaltinamąją charakterizuojantiems duomenims, atsižvelgiant į vieningą teismų poziciją dėl kaltinamo asmens parodymų vertinimo (siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės ar sušvelninti savo teisinę padėtį, jis gali nuslėpti tikrąsias analizuojamo įvykio aplinkybes, juo labiau, kad sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos), betarpiškai tikėti G. J. parodymais teisme ir jų pagrindu konstatuoti jos nekaltumą dėl abiejų nusikalstamų veikų, nėra jokio objektyvaus pagrindo.
Teismas sprendžia, kad byloje surinktų netiesioginių įrodymų visuma dėl abiejų nusikaltimų kaltinamosios G. J. kaltė įrodyta visiškai, jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 187 str. 2 d.
Civilinis ieškovas Kazlų Rūdos savivaldybės administracija prašo priteisti iš atsakovės G. J. 17039,00 EUR turtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos nagrinėjimo teisme metu iki teismo nuosprendžio visiško įvykdymo dalyje dėl žalos atlyginimo.
Ieškinyje nurodo, kad dėl G. J. nusikalstamų veiksmų Kazlų Rūdos savivaldybei viso padaryta 17039,00 EUR turtinė žala, kuri iki šiol neatlyginta. Atsakovė G. J. visuotinai pavojingu būdu sunaikino Kazlų Rūdos savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą, tai yra 2019-01-01 apie 22 val. (duomenys neskelbtini), tyčia padegė Kazlų Rūdos savivaldybei priklausantį sandėliuką, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio atkuriamoji vertė pagal VĮ „Registro centro“ duomenis 2573,00 Eur. Dėl to paties įvykio, G. J. nusikalstamų veiksmų pasėkoje, kilusio gaisro metu buvo apgadinti tame pačiame pastate, esantys dar du sandėliukai, kurie taip pat yra Kazlų Rūdos savivaldybės nuosavybė, tai yra sandėliukas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio atkuriamoji vertė Pagal VĮ „Registro centro“ duomenis 2556,00 Eur. ir sandėliukas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio atkuriamoji vertė pagal VĮ „Registro centro“ duomenis 2564,00 Eur. Dėl šių G. J. nusikalstamų veiksmų Kazlų Rūdos savivaldybei padaryta 7693,00 Eur. turtinė žala.
Taip pat G. J. 2019-01-13, apie 22. 00 val., (duomenys neskelbtini)., tyčia padegė Kazlų Rūdos savivaldybei priklausantį butą Nr. 5, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio atstatomoji vertė pagal VĮ „Registrų centro“ duomenis 1850,00 Eur. Dėl to paties įvykio, G. J. nusikalstamų veiksmų pasėkoje, kilusio gaisro metu buvo apgadinti dar trys tame pačiame name, (duomenys neskelbtini), esantys butai, kurie yra Kazlų Rūdos savivaldybės nuosavybė. Tai yra butas, esantis (duomenys neskelbtini) unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio atkuriamoji vertė pagal VĮ „Registro centro“ duomenis 2226,00 Eur. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio atkuriamoji vertė pagal VĮ „Registro centro“ duomenis 1429,00 Eur. Butas, (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio atkuriamoji vertė pagal VĮ „Registro centro“ duomenis 3841,00 Eur. Gaisro metu buvo sulietos minėtų būtų sienos, įlūžo namo perdanga, sugadintas stogas ir namas tapo negyvenamas. Dėl šių G. J. nusikalstamų veiksmų Kazlų Rūdos savivaldybei padaryta 9346,00 Eur turtinė žala.
Ieškinys tenkintinas.
Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Nuostolių instituto deliktinės atsakomybės atveju paskirtis - grąžinti turtą į tokią padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jeigu nebūtų buvę padaryta teisės pažeidimo. Kai žala padaroma turto sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atstatymo išlaidų, ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti.
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nurodytų turto vertinimo metodų, jo pagrindas – skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo (sugadinimo) metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo (sugadinimo) metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. G. R. , bylos Nr. 3K-3-215/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje dėl žalos atlyginimo taip pat išaiškinęs, kad žala turi apimti išlaidas, kurios leistų naudoti turtą pagal jo paskirtį atitinkant techninius reikalavimus, kaip jis buvo naudojama iki įvykio ir tokiu atveju naujų medžiagų naudojimas siekiant atkurti sunaikintą turtą atitiks visiško nuostolių atlyginimo principą, nes nukentėjęs asmuo bus grąžintas į tą pačią padėtį, kurioje buvo iki įvykio(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2019.
Civilinio ieškovo atstovų paaiškinimais, pateiktais rašytiniais duomenimis, įvykio vietos apžiūrų protokolų duomenimis nustatyta, kad dėl kilusių gaisrų buvo sunaikintas civilinio ieškovo turtas. Turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės bei jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Pateiktais rašytiniais įrodymais (nuotraukomis, Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos komisijos sprendimais), liudytojos G. J., R. V. parodymais nustatyta, kad dėl kilusių gaisrų ir jo gesinimo padarinių sudegę bendros tiek ūkinio pastato, tiek gyvenamojo namo pagrindinės konstrukcijos- stogas, perdengimas, sienos, pastatai tapo avarinės būklės ir netinkami naudoti pagal paskirtį, atskirų konstrukcijos elementų atstatymas nėra galimas. Šiuo atveju, nors specialisto išvados nėra pateikta, tačiau tokią sprendimą dėl turto sunaikinimo galima daryti remiantis ir kitais, jau aukščiau nurodytais, byloje esančiais įrodymais. Tai, kad G. J. ir šiuo metu savališkai gyvena viename iš po gaisro likusių butų, aplinkybės dėl turto sunaikinimo nešalina, kadangi, kaip nustatyta pateiktais civilinio ieškovo duomenimis, iš šis butas turi bendras pagrindines konstrukcijas, kurios sunaikintos, gyvenimas tokiame būste yra nesaugus. Po kilusio gaisro name atjungtos visos komunikacijos, jis neeksploatuojamas, gyventojai išsikeldino, o padėtį sunkina nepašalinti gaisro padariniai. Taigi, šiuo atveju, tyčiniais veiksmais G. J. padegus ūkinį pastatą ir butą, dėl kilusio gaisro buvo sunaikintas Kazlų Rūdos savivaldybei priklausantis ir civiliniame ieškinyje nurodytas turtas, kuris beje buvo ir buvo socialinis būstas. Tyčia padegdama vieną iš bendrų pastato patalpų, nesiimdama priemonių gaisrui užgesinti, nekviesdama pagalbos, kaltinamoji privalėjo suvokti, kad dėl kilusio gaisro . bei jo gesinimo bus negrįžtamas poveikis ne tik konkrečiai patalpai, bet ir visam pastatui. Akivaizdu, kad civilinis ieškovas netekęs turto patyrė turtinę žalą ir šiuo atveju nuostoliai apskaičiuotini pagal atstatomąją turto vertę. Turto vertinimo ataskaitos civilinis ieškovas nepateikęs. Šiuo atveju ieškinio dydžiui pagrįsti civilinis ieškovas pasirinko jam papildomų turtinių sąnaudų nereikalaujantį būdą- atkuriamąją vertę pagal VĮ „Registrų centras“ išrašuose nurodytus duomenis. Šiame išraše nurodoma atkuriamoji vertė apskaičiuojama iš statybinės vertės atėmus pastato ar patalpos fizinio nusidėvėjimo procentą. Iš pateiktų išrašų matyti, kad nurodytų statinių vertės duomenys nustatyti jau labai seniai-2008-09-18. Per šį laikotarpį būstas ir ūkiniai pastatai buvo prižiūrimi, netgi pagerinti – sudėti plastikiniai langai. Akivaizdu, kad per laikotarpį nuo vertinimo iki žalos atsiradimo, tiek statybinių medžiagų, tiek darbų kainos išaugo smarkiai ir šiuo metu statinių atkuriamoji vertė, siekiant atkurti buvusį iki gaisro fizinės būklės ir eksploatacinių bei naudingumo savybių būstą bei ūkinį pastatą, būtų žymiai didesnė. Kadangi ieškovas pasirinko tokį padarytos žalos nustatymo būdą, nenorėdamas dar pildomų išlaidų atsisako žalos įvertinimo pagal dabartines darbų kainas, sutinka su tokiu padarytos žalos dydžiu, teismas sprendžia, šiuo atveju padarytos žalos dydis skaičiuotinas pagal ieškovo nurodytus VĮ „Registrų centras“ duomenis. Toks žalos skaičiavimas netgi sumažina kaltinamosios civilinės atsakomybės apimtį.
Esant šioms aplinkybėms , teismas sprendžia, kad civilinis ieškinys įrodytas ir pagrįstas, todėl tenkintinas ir iš kaltinamosios G. J. priteistina 17039,00 EUR nusikaltimais padarytos turtinės žalos atlyginimas.
Plenarinė sesija, įgyvendindama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo funkciją formuoti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis), išaiškinusi, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas.(LAT 2019-06-06, 2K-P-75-788/2019). Esant šiam teisiniam reglamentavimui ieškinys ir dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą tenkintinas, tačiau nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo nuosprendžio visiško įvykdymo dalyje dėl žalos atlyginimo.
Kaltinamosios G. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikaltimus padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimų padarymui.
Kaltinamoji G. J. neteista, nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje, pastovių pajamų negauna. Bausta administracine tvarka už melagingus pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje, pagalbos tarnybų kvietimą, kai pagalba nebuvo reikalinga. Visais atvejais pažeidimus padariusi neblaivi. Teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad G. J. nei nusikalstamų veikų, kurių padarymu įtariama, metu, nei šiuo metu psichinė liga ar laikinas psichinės veiklos sutrikimas nekonstatuojamas, ji visiškai suprato ir supranta savo veiksmų esmę ir gali juos valdyti.( 2t., b. l. 172-175). Kaltinamoji kalta neprisipažįsta, nesigaili, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Naują tapačią nusikalstamą veiką padarė jau po to, kai dėl ankstesnės veikos buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kai jai buvo paskirta kardomoji priemonė. Įvertinus padarytų veikų pavojingumą, pobūdį, pasekmes, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę sunkinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajai skirtina su jos izoliavimu nuo visuomenės susijusi bausmė, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ji neteista, griežčiausia bausmė laisvės atėmimas neskirtina, o skirtinas areštas, artimas sankcijų vidurkiui. Bausmės bendrintinos BK 63 str. 1 d., 4 d. pagrindu taikant dalinį bausmių sudėjimą, pridedant pusę švelnesnės bausmės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301-305 str., 307 str.,
nusprendžia:
G. J. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje (2019-01-01 tyčinis svetimo turto sunaikinimas visuotinai pavojingu būdu) ir paskirti 30 (trisdešimt) parų arešto.
Pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje ( 2019-01-13 tyčinis svetimo turto sunaikinimas visuotinai pavojingu būdu) ir paskirti 40 (keturiasdešimt ) parų arešto.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies pagrindu prie griežtesnės bausmės pridėti dalį švelnesnės bausmės ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 55 (penkiasdešimt penkias) paras arešto, ją atliekant Panevėžio pataisos namuose.
Išaiškinti, jog nuteistoji per 7 dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo darbo dienomis, įstaigos (Panevėžio pataisos namų) darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės.
Nuteistoji, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalinti nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje ji turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio pardėjimo vykdyti bausmę dienos.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsnių pagrindu į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2019-01-02 iki 2019-01-03, nuo 2019-01-13 iki 2019-01-24.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.
Civilinio ieškovo Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamosios G. J. civiliniam ieškovui Kazlų Rūdos savivaldybės administracijai 17039 eur (septyniolika tūkstančių trisdešimt devynis eurus ) nusikaltimais padarytos turtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti-apdegusios drožlių plokštės pavyzdžius, nuodėgulius, nuoplovas nuo G. J. rankų, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.