Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2014-03-20 · Civilinė byla Nr. 2-285-400/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-03-20Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-07-11Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-03-20
Bylos Nr.
2-285-400/2014
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-07446-2013-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Šimbelytė
Ieškovas
V. J.
Atsakovas
D. J.
Trečiasis asmuo
AB DnB banko
Civilinė byla Nr. 2-285-400/2014Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07446-2013-0
Procesinio dokumento kategorija: 2.2.2; 116.1(S)PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014m. kovo 20d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Rima Šimbelytė,sekretoriaujant Viktorijai Stalioraitienei,

dalyvaujant ieškovui V. J., ieškovo atstovui adv. Irmantui Tumui, atsakovei D. J. ir trečiojo asmens AB DnB banko atstovui nedalyvaujant

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą dėl nuostolių atlyginimo pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei D. J., tretysis asmuo AB DnB bankas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas V. J. (toliau tekste- ieškovas) kreipėsi į teismą ieškinio reikalavimais dėl nuostolių, atsiradusių nepagrįstai sutaupius turtą, atlyginimo ir prašė iš atsakovės D. J. pritiesti 61 000 Lt nuostolių, Nurodė, 2008-09-03 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu bendru abiejų sutuoktiniu sutikimu buvo nuraukta jo ir atsakovės D. J. santuoka ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurios pagrindu 3.1p. jam asmenininės nuosavybės teise buvo priteistas santuokoje įgytas nekilnojamas turtas- žemės sklypas ir namų valda adresu (duomenys neskelbtini). Teismo sprendimas įsiteisėjo 2008-10-03. Jo nuomone, minėtam teismo sprendimui įsiteisėjus, atsakovė D. J. privalėjo nedelsiant išsikelti iš nurodytos namų valdos, nes į ją neturėjo jokių daiktinių teisių. Tačiau atsakovė, nepaisydama 2008-09-03 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimo, ir toliau gyveno. Nors namų valda yra jo nuosavybė, tačiau faktiškai kitur gyventi išsikėlė būtent jis. Nors teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių 6.3 p. jį įpareigojo sumokėti kompensaciją atsakovės naudai už jos turto dalį, tačiau jis to padaryti neturi jokių galimybių. Dėl to atsakovei buvo išduotas vykdomasis raštas, kurį jį pateikė antstoliui. Tačiau ta aplinkybė, kad jis negali sumokėti atsakovės naudai pritiestos kompensacijos, jo nuomone, atsakovei nesuteikia teisės gyventi jam asmeninės nuosavybės teise priklausančioje namų valdoje. Kadangi atsakovė buvo užėmusi namų valdą, jis negalėjo jos išnuomoti ir gauti nuomos mokesčio pajamų. Tuo tarpu atsakovė nesąžiningai praturtėjo, sutaupė lėšų būsto nuomai, Suma, kuria nesąžiningai be pagrindo sutaupė atsakovė yra lygi, jo nuomone, sumai nuostolių, kuriuos jis patyrė dėl tokių atsakovės veiksmų. Jo nuomonę, nuomodamas namų valdą, jis būtų gavęs po 1000 Lt nuomos mokesčio pajamų kiekvieną mėnesį, skaičiuojant nuo 2008-10-04 iki 2013-11-03, kas sudaro 61 000 litų.

Atsiliepimas

Atsakovė D. J. su ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad ji namų valda su nepilnamečiais vaikais K. J. ir V. J. naudojosi ir pilnai ją išlaikė 2008-09-03 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimo pagrindu, kur santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 6.3p. numatyta, kad V. J. D. J. sumoka 240 000 Lt kompensacijos už jai tenkančią mažesnę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalį. Sutarties 7p. numatyta, kad D. J. per 3 mėnesius nuo 6.3p. numatytos 240 000 Lt kompensacijos gavimo dienos įsipareigoja išsikelti su visu jai priklausančiu turtu iš ieškovui V. J. asmeninės nuosavybės teise priklausančios namų valdos, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas neįvykdė teismo sprendimo ir iki 2013m. gruodžio mėnesio nebuvo išmokėjęs teismo sprendimu priteistos kompensacijos, o pardavus namų valdą iš varžytinių su ja buvo atsiskaityta tik iš dalies. Jos nuomonę, už sąlygos, kuri lėmė jos ir vaikų išsikėlimą iš namų valdos, įvykdymą buvo atsakingas ieškovas, tai jis ir turi prisiimti visas su teismo sprendimo nevykdymu jam kilusias neigiamas pasekmes. Atkreipė teismo dėmesį, kad dėl to, kad ieškovas nevykdė teismo sprendimo ji patyrė didelius nuostolius, negalėjo įsigyti sau ir vaikams tinkamo būsto, buvo priversta išlaikyti ir prižiūrėti ieškovui atitekusį gyvenamąjį namą, kuriame gyveno kartu su vaikais. Jos nuomone, šioje byloje nėra teisinio pagrindo taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą, nes ji ieškovo turtu naudojosi su ieškovu sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurią patvirtino 2008-09-03 Panevėžio miesto apylinkės teismas. Prašė ieškovo ieškinį atmesti.

Tretysis asmuo AB DnB bankas siūlė teismui ieškovo ieškinį spęsti savo nuožiūra, atsižvelgiant kreditoriaus AB DnB banko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas (CK 6.469 str., CK 6.250 str., 6.580- 5.581 str., str., CK 6.608 str.).

Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą- žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo aikštelę unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo įrenginius, esančio (duomenys neskelbtini). savininkas (Nekilnojamojo turto kadastro ir registro Nr. (duomenys neskelbtini). 2008-09-03 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu nutraukiant šalių santuoką, teismas patvirtino šalių sudarytą santuokos nutraukimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas nuo 2008-10-04 iki 2013-11-03 buvo nekilnojamojo turto- žemės sklypo unikalus Nr. -(duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo aikštelės unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo įrenginių, esančio (duomenys neskelbtini). savininkas (Nekilnojamojo turto kadastro ir registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovei D. J. iš ieškovo buto priteista 240 000 Lt kompensacija už jai tenkančią mažesnę bendrosios jungtinės sutuoktinės nuosavybės dalį šią pinigų sumą pervedant į D. J. atsiskaitomąją sąskaitą 10 000 Lt po keturių dienų nuo sprendimo nutraukti santuoką priėmimo ir paskelbimo, o likusią suma per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos terminą. D. J. per 3 mėnesius nuo 240 000 Lt kompensacijos gavimo dienos įsipareigojo įsikelti su visu jai priklausančiu turtu iš V. J. asmeninėn nuosavybėn liekančio nekilnojamojo turto, numatyto teismo sprendimo 6.1p. Šalys nurodė, kad ieškovas atsakovei minėtos kompensacijos neišmokėjo, atsakovės prašymu buvo išduotas vykdomasis raštas ir 2013-11-04 minėtas turtas realizuotas iš varžytinių.

Dėl nepagrįsto praturtėjimo.

Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tada, kai asmuo, be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti (CK 6.237 straipsnio 1 dalis). Taigi pagal šią įstatymo nuostatą yra svarbus praturtėjimo ar turto gavimo būdas – turtas pas kitą asmenį neturi atsirasti įstatymo ar sutarties pagrindu. Jeigu kitas asmuo praturtėja ar turtą gauna pagal įstatymą ar sutartį, toks asmuo negali būti laikomas nepagrįstai praturtėjusiu ar gavusiu turtą be pagrindo. Teismas remdamasis 2008-09-03 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu konstatuoja, kad atsakovė ieškovui priklausančioje namų valdoje gyveno šalių sudarytos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pagrindu. Ieškovas neišgalėdamas ieškovei sumokėti minėtos sutarties pagrindu priteistos kompensacijos, elgėsi neapdariai ir nerūpestingai, nes nesikreipė į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, todėl nėra išnykęs pagrindas, pagal kurį atsakovė gyveno ir naudojosi ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu. Esant tokioms aplinkybėms teismas nesutinka su ieškovu argumentu, kad ieškovo reikalaujama pinigų suma atsakovė praturtėjo be pagrindo ir neturi pagrindo taikyti nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias teisės normas (CK 6.237 straipsnio 1 dalyje).

Kiti byloje nurodyti argumentais ir esantys įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 185 str.).

Dėl negautų pajamų pagrįstumo

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Tai reiškia, kad įstatyme nustatyta visiško nuostolių atlyginimo paskirtis – atsakingam už padarytą žalą asmeniui (skolininkui prievolėje) atlyginus tiesioginius ir (ar) netiesioginius nuostolius, grąžinti šalis į iki teisės pažeidimo (prievolės neįvykdymo) buvusią padėtį, adekvačiai kompensuojant nukentėjusiam asmeniui (kreditoriui) jo patirtą nuostolių dydį. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (LAT byla Nr. 3K-3-1177/2003; byla Nr. 3K-3-199/2007; kt.). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (LAT byla Nr. 3K-P-382/2006; byla Nr. 3K-3-585/2006; byla Nr. 3K-3-62/2008).

Teismas išanalizavęs bylos medžiagą konstatuoja, kad ieškovas neįrodė nei vienos iš trijų pirmiau nurodytų sąlygų, būtinų negautoms pajamoms pagrįsti: nepateikė jokių įrodymų, kad nuo 2008m. iki 2013m. raštu įspėjo atsakovę, kad ji išsikeltų iš jam priklausančios namų valdos, nepateikė jokių įrodymų (skelbimų, kad jis nuomoja patalpas), nesikreipė į nekilnojamojo turto agentūras, kad šios išnuomotų jam priklausančią namų valdą, ir kt. įrodymų patvirtinančių ieškovo nurodytas aplinkybes, kad jis 2008-2013 metais ketino išnuomoti jam priklausantį turtą, adresu (duomenys neskelbtini). Esant tokioms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad ieškovas nepagrindė savo negautų pajamų realumo. Ieškovas jokiais įrodymais nepagrindė ir atsakovės kaltės dėl 61 000 Lt nuostolių atlyginimo, vien ieškovo nurodytas atsakovės ir nepilnamečių vaikų gyvenimo faktas jam priklausančioje namų valdoje nesuponuoja atsakovės priežastinio ryšio su neteisėtais kalto asmens veiksmais.

Kiti byloje nurodyti argumentais ir esantys įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 185 str.).

Bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš šalių proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos CPK 79, 80, 88, 92, 93 str.). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apmokėtinos iš valstybės biudžeto lėšų ( 1 t., b.l. 1; CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263 str. – 265 str., 268 str., 293 str. 4 p. teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Teisėja Rima Šimbelytė