Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-07-11 · Civilinė byla Nr. 2A-471-252/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-03-20Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-07-11Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-11
Bylos Nr.
2A-471-252/2014
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-07446-2013-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolė Danguolė Smetonienė, Margarita Dzelzienė, Zina Mickevičiūtė
Ieškovas
V. J.
Atsakovas
D. J.
Trečiasis asmuo
AB DNB bankui

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A - 471 - 252 - 2014 Rima Šimbelytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07446-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.2.2; 121.14; 121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 11 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Margaritos Dzelzienės, Zinos Mickevičiūtės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-285-400-2014 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei D. J., trečiajam asmeniui AB DNB bankui dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas V. J. prašė priteisti iš atsakovės D. J. 61 000 Lt nuostolių, atsiradusių jai be pagrindo sutaupius turtą, atlyginimą. Nurodė, kad 2008-09-03 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu bendru abiejų sutuoktiniu sutikimu buvo nuraukta jo ir atsakovės santuoka ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurios pagrindu jam asmeninės nuosavybės teise buvo priteistas santuokoje įgytas nekilnojamas turtas – žemės sklypas ir namų valda adresu (duomenys neskelbtini). Teismo sprendimui įsiteisėjus, atsakovė privalėjo nedelsiant išsikelti iš nurodytos namų valdos, nes į ją neturėjo jokių daiktinių teisių. Tačiau atsakovė, nepaisydama 2008-09-03 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimo, ir toliau joje gyveno. Nors teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių 6.3 p. ieškovą įpareigojo sumokėti kompensaciją atsakovės naudai už jos turto dalį, tačiau jis to padaryti neturi jokių galimybių. Dėl to atsakovei buvo išduotas vykdomasis raštas, kurį jį pateikė antstoliui. Tačiau ta aplinkybė, kad jis negali sumokėti atsakovės naudai pritiestos kompensacijos, atsakovei nesuteikia teisės gyventi jam asmeninės nuosavybės teise priklausančioje namų valdoje. Kadangi atsakovė buvo užėmusi namų valdą, jis negalėjo jos išnuomoti ir gauti nuomos mokesčio pajamų. Tuo tarpu atsakovė nesąžiningai praturtėjo, sutaupė lėšų būsto nuomai. Ieškovo nuomone, nuomodamas namų valdą, jis būtų gavęs po 1 000 Lt nuomos mokesčio pajamų kiekvieną mėnesį, skaičiuojant nuo 2008-10-04 iki 2013-11-03, kas sudaro 61 000 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo įrenginius, esančio (duomenys neskelbtini). 2008-09-03 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu nutraukiant šalių santuoką teismas patvirtino šalių sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurios pagrindu ieškovas nuo 2008-10-04 iki 2013-11-03 buvo nekilnojamojo turto – žemės sklypo, gyvenamojo namo, kiemo aikštelės, kiemo įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini), savininkas. Atsakovei iš ieškovo buto priteista 240 000 Lt kompensacija už jai tenkančią mažesnę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalį, šią pinigų sumą pervedant į D. J. atsiskaitomąją sąskaitą – 10 000 Lt po keturių dienų nuo sprendimo nutraukti santuoką priėmimo ir paskelbimo, o likusią suma per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos. D. J. per 3 mėnesius nuo 240 000 Lt kompensacijos gavimo dienos įsipareigojo įsikelti su visu jai priklausančiu turtu iš V. J. asmeninei nuosavybei liekančio nekilnojamojo turto, numatyto teismo sprendimo 6. 1 p. Ieškovas atsakovei minėtos kompensacijos neišmokėjo, atsakovės prašymu buvo išduotas vykdomasis raštas ir 2013-11-04 minėtas turtas realizuotas iš varžytinių. Teismas, remdamasis 2008-09-03 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu, konstatavo, kad atsakovė ieškovui priklausančioje namų valdoje gyveno šalių sudarytos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pagrindu. Ieškovas, neišgalėdamas ieškovei sumokėti minėtos sutarties pagrindu priteistos kompensacijos, elgėsi neapdariai ir nerūpestingai, nes nesikreipė į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, todėl nėra išnykęs pagrindas, pagal kurį atsakovė gyveno ir naudojosi ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė nei vienos sąlygos, būtinos negautoms pajamoms pagrįsti (nepagrindė savo negautų pajamų realumo): nepateikė jokių įrodymų, jog nuo 2008 m. iki 2013 m. raštu įspėjo atsakovę, kad ji išsikeltų iš jam priklausančios namų valdos, nepateikė jokių įrodymų (skelbimų), kad jis nuomoja patalpas, nesikreipė į nekilnojamojo turto agentūras, kad šios išnuomotų jam priklausančią namų valdą, ir kt.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas V. J. prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad atsakovė gyvenamojo namo su priklausiniais sutartu terminu neatlaisvino, todėl jis negalėjo jo išnuomoti ir gauti nuomos pajamų. Tuo tarpu atsakovė tokiu būdu nesąžiningai praturtėjo – sutaupė lėšų, kurias būtų turėjusi išleisti įsigydama ar nuomodamasi kitą analogišką gyvenamąjį būstą. Suma, kurią nesąžiningai be pagrindo sutaupė atsakovė, yra lygi sumai nuostolių, kuriuos ieškovas patyrė dėl tokių jos veiksmų. Sąžiningai aiškinant santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 6.3 p. ir 7 p. darytina išvada, kad atsakovės pareiga išsikelti iš ieškovui priteisto gyvenamojo namo ne vėliau kaip iki 2009-03-03 negali būti siejama su faktiniu kompensacijos sumokėjimu. Priešingu atveju, vienai sutarties šalių be pagrindo būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas kitos sutarties šalies sąskaita. Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos ieškovui ir taip buvo labai sunkios, o atsakovei – labai lengvos. Nors nekilnojamasis turtas buvo priteistas ieškovo asmeninei nuosavybei, jis sutiko sumokėti atsakovei kompensaciją, lygią 1/2 tuo metu buvusios šio turto vertės. Be to, atsakovei pagal santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 6.2 p. dar atiteko ir lengvasis automobilis, kurio vertė tuo metu sudarė 30 000 Lt. Sutikus kreditoriui DNB bankui, santuokos metu įgytos skolos (kreditas tam pačiam namui statyti), tuo metu sudariusios 133 610,17 Lt, liko tik vienam ieškovui. Atsakovė išvengė bet kokių prievolių kredito institucijai vykdymo. Prašo paskirti turto vertinimo ekspertizę, kas patvirtintų turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą tretysis asmuo AB DNB bankas apeliacinio skundo klausimą prašo spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Pagal CPK 320 str. 1 d., bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama ieškovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Teisėjų kolegija iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis jų neatkartoja ir pritaria skundžiamame teismo sprendime nurodytiems motyvams. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.). Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias kilusio ginčo išsprendimui, surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino, laikydamasis CPK 176-185 str. numatytų taisyklių, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir, atmesdamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str.), kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioje byloje netaikė nepagrįstą praturtėjimą ar turto gavimą reglamentuojančių teises normų. Pažymėtina, jog nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tokia situacija, kai asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti (CK 6.237 str. 1 d.). Be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.242 str.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad konstatuoti, jog asmuo nepagrįstai praturtėjo, galima tik nustačius šias sąlygas: 1) nėra įstatymo arba sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2011; kt.). Nagrinėjamos bylos atveju yra įsiteisėjęs 2008-09-03 teismo sprendimas, kuriuo patvirtinta šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Iš šios sutarties 7 p. aiškiai matyti, jog šalys susitarė, kad D. J. per 3 mėnesius nuo šios sutarties 6.3 p. numatytos 240 000 Lt kompensacijos gavimo dienos įsipareigoja išsikelti su visu jai priklausančiu turtu iš V. J. asmeninei nuosavybei liekančio nekilnojamojo turto, nurodyto šios sutarties 6.1 p. Tokiu būdu, priešingai apelianto argumentui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė ieškovui priklausančioje namų valdoje gyveno šalių sudarytos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pagrindu. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju nėra išnykęs pagrindas, pagal kurį atsakovė gyveno ir naudojosi ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu. Būtent tokia situacija – ieškovės neišsikėlimas iš atsakovui priklausančio gyvenamojo namo susiklostė esant konkrečiai šalių sutartai sąlygai, t. y. 2008-09-03 sprendimu buvo užtikrinta D. J. teisė naudotis gyvenamuoju namu iki tam tikros santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje numatytos sąlygos įvykdymo momento – iki 240 000 Lt kompensacijos išmokėjimo dienos. Pažymėtina, jog ir atsakovė atsiliepime į ieškinį pabrėžė, kad dėl ieškovo teismo sprendimo nevykdymo ir kompensacijos neišmokėjimo ji patyrė didelius nuostolius, negalėjo įsigyti sau ir vaikams tinkamo būsto, buvo priversta išlaikyti ir prižiūrėti ieškovui atitekusį gyvenamąjį namą, kuriame gyveno su vaikais. Būtent piniginės kompensacijos išmokėjimas D. J. reiškė galimybę įsigyti kitą būstą. Tokiu būdu, visiškai neturi teisėto pagrindo apelianto išvedžiojimai, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 7 p. numatyta sąlygą yra nesąžininga. Vertinant šios bylos kontekste, akivaizdu, jog nėra jokio pagrindo taikyti nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančių teisės normų.

Teismas atmeta apelianto prašymą skirti turto vertinimo ekspertizę, nes jos atlikimas byloje teisinės reikšmės neturėtų. Šiuo atveju nėra ginčo dėl sumos dydžio, kurią būtų gavęs ieškovas, kaip namo savininkas, jeigu jis būtų nuomojęs namą rinkos kainomis. Kaip minėta, 2008-09-03 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu patvirtintoje šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje šalys išreiškė valią, jog tik po 240 000 Lt kompensacijos gavimo dienos D. J. išsikels iš V. J. priklausančio gyvenamojo namo.

Remdamasi aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir proceso teisės normos taikytos tinkamai, byla išspręsta teisingai, dėl to nėra įstatyminio pagrindo apeliacinio skundo motyvais skundžiamą teismo procesinį sprendimą naikinti ar keisti (CPK 263, 329-330 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Margarita DzelzienėZina MickevičiūtėNijolė Danguolė Smetonienė