Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2023-01-25 · Civilinė byla Nr. e2S-105-618/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-01-25
Bylos Nr.
e2S-105-618/2023
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-07413-2022-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Larisa Šimanskienė
Ieškovas
M. G.
Atsakovas
L. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-105-618/2023Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07413-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3. 3.1.14.4. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 25 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. G. ieškinį atsakovei L. K. dėl skolos priteisimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas pateikė ieškinį pirmosios instancijos teismui, kuriuo prašė už solidarosios prievolės akcinei bendrovei (toliau – AB) „Swedbank“ įvykdymą priteisti iš atsakovės 919.89 Eur; už atsakovės asmeninės prievolės įvykdymą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Neringos valda“ priteisti iš atsakovės 13 794,30 Eur; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 2 d. nutartimi nustatė 7 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Nurodė, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis įvykdė visą prievolę bankui AB „Swedbank“; nepateikė įrodymų, kad atsakovė, įsipareigojusi iki 2022 m. kovo 31 d. sumokėti UAB „Neringos valda“ 13 3000 Eur, šio įsipareigojimo neįvykdė ir prievolė egzistuoja, nepateikė duomenų, kad jis už atsakovę įvykdė minėtą prievolę.

III. Atskirojo skundo argumentai

3. Ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 2 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

3.1. Įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus šiuo atveju neatitinka šio instituto paskirties, kadangi pateiktas ieškinys yra aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas.

3.2. Nurodo, jog iš ieškinio aišku, kad ieškovas neįvykdė visos solidarios prievolės bankui, nes įvykdė tik jos dalį. Reikalaujamo teismo įrodymo ieškovas pateikti negali, kadangi prievolė vykdoma ilgus metus kasmėnesinėmis įmokomis pagal grafiką.

3.3. Nurodo, kad atsakovės prievolė UAB „ Neringos valda“ įvykdyta ieškovo ir jis turi regreso reikalavimo teisę į atsakovę. Ieškovas negali pateikti to, ko nėra, kadangi prievolė įvykdyta ir nebeegzistuoja.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

5. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo

6. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes. Teismas nurodė, jog ieškovas nepateikė įrodymų apie visą įvykdytą prievolę bankui AB „Swedbank“ bei nepateikė įrodymų apie tai, kad egzistavo atsakovės prievolė UAB „Neringos valda“. Ieškovas su teismo nutartimi nustatytais ieškinio trūkumais nesutinka ir nurodo, kad prievolę AB „Swedbank“ jis vykdo iki šiol, ji nėra visa įvykdyta, o tai, kad egzistavo prievolė UAB „Neringos valda“ įrodo kartu su ieškiniu pateikti įrodymai, pažymi, kad pateikti duomenų apie egzistuojančia prievolę UAB „Neringos valda“ ieškovas negali, kadangi jam šią prievolę įvykdžius, tokios prievolės nebėra.

7. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinyje, be bendrųjų CPK 111 straipsnyje procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodoma: 1) ieškinio suma, jeigu ieškinys turi būti įkainotas; 2) aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); 3) įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietą; 4) ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas); 5) ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas; 6) informacija, ar byla bus vedama per advokatą. Jeigu byla bus vedama per advokatą, taip pat nurodomas advokato vardas, pavardė, darbo vietos adresas; 7) ieškovo nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, kai ieškovas pageidauja ją pateikti, ir dėl ketinimo bei galimybių ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu.

8. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog ieškinio trūkumų šalinimo institutas taikomas tada, kai dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo suformulavimo, iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui. Formaliai taikant trūkumų ištaisymo institutą ir atsisakant priimti procesinį dokumentą, gali būti apribota asmens teisė į teisminę gynybą, vilkinamas procesas.

9. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas išsamiai aprašė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), taip pat suformulavo aiškų ieškinio reikalavimą – priteisti iš atsakovės ieškovo už atsakovę įvykdytas prievoles (ieškinio dalykas). Reikšdamas reikalavimą dėl solidarios prievolės bankui vykdymo, ieškovas nurodo, kad atsakovei nevykdant solidarios prievolės bankui, 2022 m. ieškovas mokėjo bendrą paskolą. Nurodo, kad sumokėjo 1 837,77 Eur, todėl iš atsakovės prašo priteisti pusę šios sumos. Kartu su ieškiniu ieškovas pateikė 2009 m. gegužės 11 d. susitarimą dėl 2004 m. gruodžio 24 d. kredito sutarties (duomenys neskelbtini) pakeitimo, iš kurio matyti, kad kredito grąžinimo terminas 2043 m. vasario 15 d. Dėl asmeninės atsakovės skolos UAB „Neringos valda“ ieškovas nurodo, kad 13 794,30 Eur jis sumokėjo už atsakovę siekdamas greitesnio ir ekonomiškesnio kitos bylos išnagrinėjimo. Iš kartu su ieškinio pateikto mokėjimo nurodymo matyti, kad 2022 m. sausio 26 d. ieškovas sumokėjo UAB „Neringos valda“ 13 794,30 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas: „L. K. asmeninės skolos apmokėjimas pagal 2021 m. lapkričio 22 d. taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-151-1067/2022 (13 300 Eur skola, 209,3 5 proc. palūkanos, 285 Eur žyminis mokestis)“. Įvertinęs aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo vertinti, kad ieškovo ieškinys yra su trūkumais ir šiuo pagrindu nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti.

10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateikti duomenys leidžia nustatyti šalių bendrą solidarią prievolę, subjektą, kuris vykdė prievolę pagal nurodytus laikotarpius, apimtį, kuria buvo vykdoma nurodyta prievolė ir prievolės likutį bankui. Sutiktina su ieškovu, kad papildomi duomenys, esant poreikiui, gali būti teikiami ir tikslinami pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje. Kartu pažymėtina, kad įrodymų pakankamumo ir pagrįstumo klausimą teismas turi spręsti bylą išnagrinėjus iš esmės, o ne ieškinio priėmimo stadijoje. Ieškovo reikalavimas įvykdyti jam tenkančią prievolės dalį, kai yra suėjęs šios prievolės dalies įvykdymo terminas, nepažeidžia teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principų. Kartu su ieškiniu pateikti įrodymai, kuriuos vertindamas teismas gali spręsti, ar ieškovas pagal nustatytą įmokų mokėjimų grafiką, nors dar nėra suėjęs visas paskolos grąžinimo terminas ir visas kreditas dar nėra grąžintas, turi teisę prievolės apimtimi, kurią teigia įvykdęs, reikalauti iš atsakovės dalies sumokėtų įmokų, atskaičius jam tenkančių įmokų dalį, tokiomis pat sąlygomis, kokiomis atsakovė, kaip solidarioji bendraskolė, privalėjo šią prievolės dalį vykdyti bankui, o jos neįvykdžius, kaip būtų turėjęs teisę reikalauti ją (prievolės dalį) įvykdyti bankas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovės prievolė UAB „Neringos valda“ nėra įvykdyta ir tebeegzistuoja. Ieškovas regresiniu ieškiniu įrodinėja, kad prievolė už atsakovę trečiajam asmeniui UAB „Neringos valda“ įvykdė jis, taigi, sutiktina su ieškovu, kad pateikti duomenų apie tai, kad ši prievolė dar egzistuoja nėra galimybės, kadangi prievolė jau įvykdyta. Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė rašytinius įrodymus, kuriais įrodinėja šios prievolės egzistavimą bei mokėjimo nurodymą, kuriais įrodinėja atsakovės prievolės trečiajam asmeniui įvykdymą.

11. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktą ieškinyje nurodomi įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes. Be to, prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Tačiau pažymėtina, jog ieškovo pareiga prie ieškinio pridėti reikalavimą pagrindžiančius įrodymus nereiškia ieškovo pareigos jau kreipimosi į teismą metu įrodyti teisę į ieškinio patenkinimą ar pagrįstumą. Ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą. Vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio. Taip pat teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Šalis turi teisę teikti įrodymus, o ne pareigą (CPK 42 straipsnio 1 dalis), be to, klausimą dėl įrodymų (ne)pateikimo teismas gali išspręsti ir pasirengimo bylos nagrinėjimui teisme metu (CPK 226 straipsnis).

12. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų procesinė staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu iškvietus šalis jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę, visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016).

Dėl procesinės bylos baigties

13. Remdamasis tuo, kas anksčiau aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pripažindamas, kad pirmosios instancijos teismas įpareigodamas ieškovą teikti papildomus įrodymus, tokią nutartį priėmė skubotai, tinkamai neįvertinęs, ar ieškovo ieškinys yra su esminiais trūkumais, kurie kliudo teismui priimti ieškinį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų ir jų priedų priėmimą, trūkumų ištaisymo institutą, todėl skundžiama nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 2 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėja Larisa Šimanskienė