Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Neris“ ieškinį atsakovui R. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje dalyvaujantys byloje asmenys palaikė atitinkamai reikalavimus ir atsikirtimus į juos, pagrįsdami iš esmės savo procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais. Atsakovas patikslino, kad pastoviai mokėjo ir moka mokesčius už einamuosius mėnesius, o ne ankstesnes skolas, nes pastarąsias išieško antstoliai. Ieškovės atstovas nurodė, kad atsakovas neinformavo ieškovės, jog moka tik už einamuosius mokesčius, mokėjimo paskirtis nenurodyta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).

Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.).

Nagrinėjamo byloje iš esmės kilo ginčas dėl atsakovo sumokėtų mokesčių per ginčo laikotarpį įskaitymo. Atsakovas neginčija prievolės mokėti už komunalines paslaugas ir kitus mokesčius ieškovei, tačiau nesutinka su apmokėtų sąskaitų įmokų paskirstymu.

Pagal CK 6.584 straipsnio 1 dalies nuostatas Mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, liftą, bendro naudojimo patalpų ir teritorijos valymą ir kitas), kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių. Mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka iki šio kodekso 6.583 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino. Nagrinėjamu atveju nekilo ginčas, kad atsakovas nuomoja ginčo butą iš Vilniaus miesto savivaldybės.

Pagal įmokų paskirstymą reglamentuojančias CK 6.55 straipsnio 1 dalies nuostatas skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Tačiau skolininkas neturi teisės be kreditoriaus sutikimo skirti įmokas prievolei, kurios įvykdymo terminas dar nesuėjęs, vietoj įmokos pagal prievolę, kurios įvykdymo terminas suėjęs. Šio straipsnio 2 dalis nustato, jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimas užtikrintas. Jeigu visų skolų grąžinimas užtikrintas, laikoma, kad grąžinta labiausiai skolininko teises varžanti skola, o jeigu visos skolos vienodai varžo – seniausia skola. Jeigu nė vieno iš šių kriterijų taikyti negalima, įmoka paskirstoma proporcingai visoms skoloms.

Iš ieškovo prie 2020-09-08 rašto pridedamų sąskaitų už suteiktas paslaugas ginčo laikotarpiu (nuo 2018-08-01 iki 2020-03-31) matyti, kad faktiškai pusę sąskaitų (10 iš 20 vnt.) atsakovas apmokėjo tiksliai tą sumą, kurį buvo nurodyta praėjusio mėnesio sąskaitoje. Tai patvirtina duomenys sąskaitose už 2018 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius, už 2019 m. kovo mėn. – 2020 m. kovo mėn., nes apskaičiuotos mokėti ir sumokėtos sumos sutampa euro centų tikslumu. Atsakovo pateikti atsiskaitymo knygelės duomenys už vykdytinas prievoles 2019 m. rugsėjo – spalio mėn. ir atitinkamai atsiskaitymai per Perlo terminalą už šiuos mėnesius, nurodant grafą „Kitos paslaugos“, patvirtina, kad buvo sumokėta už ieškovės suteiktas praėjusio mėnesio paslaugas (mokesčius), - sumos sutampa.

Iš teismui pateikto šalių 2020 m. vasario mėn. el. susirašinėjimo matyti, kad atsakovas nurodė, jog apmoka „einamąją sąskaitą kas mėnesį...“. Tačiau ir po šio vartotojo pranešimo ieškovė argumentuoja, kad nebuvo tinkamai informuota apie įmokų paskirstymą.

Teismo nuomone, minėti įrodymai pakankamai pagrindžia atsakovo argumentus ir leidžia teismui konstatuoti, kad ieškovė, kaip savo srities verslo profesionalė, galėjo ir privalėjo suprasti, jog atsakovas iš esmės apmoka einamąsias sąskaitas, o tuo atveju, jei kilo abejonių, tinkamai bendradarbiauti su atsakovu, pateikiant vartotojui aiškią informaciją tiek apie suteiktas paslaugas, tiek apie skolos dydį (ieškovė sąskaitose nurodo skolą ir už ankstesnius laikotarpius, nors jos yra priteistos), tiek apie periodiškai mokamų sumų paskirstymą ne už einamąsias sąskaitas, o už senesnes skolas (CK 1.5, 6.38, 6.200 straipsniai).

Atlikus ieškovės pateiktų Mokesčių suvestinės paskaičiavimus matyti, kad per ginčo laikotarpį atsakovas turėjo prievolę sumokėti apie 380 Eur sumą (be palūkanų). Iš minėtose ieškovės sąskaitose įvardintų mokėjimų matyti, kad ginčo laikotarpiu atsakovas sumokėjo daugiau kaip 1400 Eur. Tai akivaizdžiai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas yra atsiskaitęs už ginčo laikotarpį suteiktas paslaugas (mokesčius) ir paskaičiuotas palūkanas (ieškovės paskaičiuota bendra palūkanų suma sudaro apie 50 Eur).

Tokiu atveju, byloje nustatytų aplinkybių ir esamų įrodymų visumos pagrindu darytina išvada, kad reikalavimai priteisti skolą ir materialines bei procesines palūkanas yra nepagrįsti (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 185 straipsnis).

Ieškinį atmetus, ieškovei nepriteistina jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).

Byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Neris“ ieškinį.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.