Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-02-01 · Civilinė byla Nr. A2-1-916/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-01
Bylos Nr.
A2-1-916/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Vasarienė, Donatas Šernas, Algirdas Gailiūnas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilniaus sigmos partneris“
Kategorijos
  • 124.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla nr. A2-1-916/2013
2-55-3-01845-2011-7
Procesinio sprendimo kategorija 124.2.8. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 1 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Donato Šerno ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo (ieškovo) uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilniaus sigmos partneris“ prašymą atnaujinti procesą Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-1446/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilniaus sigmos partneris“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus sigmos partneris“ ieškinį atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Baldų rojus“ dėl vienašališko sutarčių nutraukimo pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjas (ieškovas) UAB ,,Vilniaus sigmos partneris“ kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,Vilniaus sigmos partneris“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,Vilniaus sigmos partneris“ ieškinį atsakovui BUAB ,,Baldų rojus“ dėl vienašališko sutarčių nutraukimo pripažinimo negaliojančiu. Pareiškėjas CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu prašo atnaujinti procesą šioje civilinėje byloje ir panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 30 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – pareiškėjo (ieškovo) apeliacinį skundą tenkinti. Prašymą pareiškėjas grindžia tokiais argumentais:

Nagrinėjant pareiškėjo apeliacinį skundą buvo pažeistos CPK 133 straipsnio 3 dalies nuostatos, nes specialiame interneto tinklalapyje nebuvo paskelbta teismo posėdžio data, laikas, vieta ir teismo sudėtis. Nežinodamas šių duomenų pareiškėjas neturėjo galimybės pasinaudoti CPK 42 ir 68 straipsnių jam suteiktomis teisėmis teikti papildomus įrodymus, pareikšti nušalinimus ir prašymus.Pareiškėjo apeliacinį skundą išnagrinėjo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Rimvydo Norkaus ir Gintaro Pečiulio. Minėti teisėjai nagrinėjo pareiškėjo atskiruosius ir apeliacinius skundus bylose dėl ginčo su BUAB „Baldų rojus“ ir juos atmesdavo.Aplinkybės, kad apie teismo posėdį ir teismo sudėtį nebuvo tinkamai paskelbta ir kad tie patys teisėjai nutarė atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą, kurioje dalyvauja tos pačios šalys, kelia pagrįstas abejones dėl teisėjų kolegijos nešališkumo.

Atsiliepimas

Atsiliepime į pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą atsakovas BUAB „Baldų rojus“ prašo atmesti šį prašymą. Nurodo, kad visa informacija apie nagrinėjamą pareiškėjo apeliacinį skundą bei teismo posėdį buvo tinkamai paskelbta CPK 133 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka. Jokių įrodymų, pagrindžiančių šiuos savo teiginius, pareiškėjas nepateikė. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad teisėjai, priimdami 2012 m. spalio 30 d. nutartį, galimai buvo šališki. CPK nuostatos nedraudžia tiems patiems teisėjams nagrinėti skirtingus tarp tų pačių šalių kilusius teisminius ginčus, kurie skiriasi savo dalykais, pagrindais, faktinėmis aplinkybėmis ir kt. Teisėjai, išnagrinėję pareiškėjo apeliacinį skundą, nedalyvavo pirmosios instancijos teisme priimant 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimą, jie taip pat nedalyvavo kaip liudytojai, ekspertai, prokurorai, valstybės ar savivaldybės institucijų atstovai (CPK 65 str. 1 d. 6 p.).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.

Proceso atnaujinimo, kaip civilinio proceso teisės instituto, esmė ir tikslai ne kartą buvo aiškinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-20/2004; 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2005; 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-363/2008; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2009; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad proceso atnaujinimo instituto taikymas pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių byloje priimti teismų sprendimai gali būti neteisėti. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant išaiškinti, ar jis leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, o nagrinėjant prašymą dėl bylos proceso atnaujinimo esminė reikšmė teikiama ne formaliajam procesinio sprendimo, dėl kurio peržiūrėjimo siekiama atnaujinti bylos procesą, teisėtumui, bet galutiniam teisiniam rezultatui.

Pagal civilinių bylų nagrinėjimo teismuose principus nagrinėjimo dalyką nustato ginčo šalys. Šis principas galioja nagrinėjant bylas instancine tvarka – pirmosios instancijos teisme ginčo šalys nustato ieškinio dalyką, apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame teisme bylos nagrinėjimo dalykas yra apibrėžiamas atitinkamai apeliacinio ir kasacinio skundo nustatytomis ribomis. Tai paaiškinama rungimosi, dispozityvumo ir šalių lygiateisiškumo civiliniame procese principais (CPK 5 str., 12 str., 13 str., 17 str.). Priklausomai nuo pasirinkto nagrinėjimo dalyko, šalys nurodo teisinius faktus ir pateikia juos patvirtinančius įrodymus. Analogiškai, laikantis minėtų bylų nagrinėjimo teismuose principų, taikomas ir bylos proceso atnaujinimo institutas, t. y. bylos proceso atnaujinimo siekianti šalis turi nurodyti konkretų faktinį proceso atnaujinimo pagrindą, motyvus, pateikti proceso atnaujinimo pagrindo buvimą patvirtinančius įrodymus bei pagrįsti prašymo padavimo terminų skaičiavimą (CPK 369 str.). Šalies nurodytas bylos proceso atnaujinimo faktinis pagrindas nulemia prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo ribas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašyme bylos proceso atnaujinimo pagrindu nurodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir teigia, kad bylą apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniame teisme išnagrinėjo ir 2012 m. spalio 30 d. nutartį priėmė neteisėtos sudėties teismas. CPK 370 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka nagrinėdama prašymą atnaujinti procesą teisėjų kolegija patikrina: 1) ar prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir 2) ar prašymas pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais.

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas nepraleistas, – byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, apeliacinės instancijos teismo nutartis priimta 2012 m. spalio 30 d., pareiškėjo prašymas atnaujinti bylos procesą teismui pateiktas 2012 m. lapkričio 26 d., t. y. jis pateiktas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino. Nustačius šią aplinkybę teisėjų kolegija patikrina, ar prašyme nurodytas bylos proceso atnaujinimo pagrindas – CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punktas – yra pagrįstas. Tikrinant pareiškėjo nurodomo bylos atnaujinimo pagrindo pagrįstumą, t. y. ar nebuvo pažeistos asmens teisę į nešališką teismą užtikrinančios teisės normos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ir priimant 2012 m. spalio 30 d. nutartį, viešasis interesas reikalauja pareiškėjo argumentų pagrįstumą šiuo aspektu vertinti vadovaujantis ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau tekste – Konvencija), kuri yra Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis, nuostatomis. Pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai yra sprendžiamas tam tikro asmens civilinio pobūdžio teisių ir pareigų ar jam pareikšto kokio nors baudžiamojo kaltinimo klausimas, toks asmuo turi teisę, kad bylą per kiek įmanoma trumpiausią laiką viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas. Europos žmogaus teisių teismas vertindamas, ar yra padarytas Konvencijos nurodytos nuostatos pažeidimas, pabrėžia du teismo nešališkumo aspektus. Pasisakant dėl Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo 2000 m. spalio 10 d. sprendime priimtame byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98) nurodoma, kad „Teismas primena, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teismo bešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai bešališkas, t. y. nė vienas teismo narys neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Asmeninis bešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti bešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę“ (sprendimo 30 punktas). Toliau teismas pažymi, kad „vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl jų [teisėjų] bešališkumo“ (sprendimo 32 punktas). Į šias Teismo pateiktas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies aiškinimo nuostatas teisėjų kolegija atsižvelgia nagrinėdama pareiškėjo prašymą dėl bylos proceso atnaujinimo.

Pagal pateiktus pareiškėjo argumentus teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti pareiškėjo nurodomos Civilinių bylų skyriaus teisėjų Danutės Gasiūnienės, Rimvydo Norkaus ir Gintaro Pečiulio šališkumo buvimą nagrinėjant pareiškėjo bylą apeliacinės instancijos teisme nei subjektyviuoju, nei objektyviuoju aspektais – nėra jokių realių faktų ir įrodymų, kurie vis dėlto keltų abejonių dėl teisėjų šališkumo. Konkretūs teisėjo nušalinimo (nusišalinimo) pagrindai civiliniame procese nustatyti CPK 65 ir 66 straipsniuose. Pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo nesiremia nė vienu iš CPK 65 straipsnyje nurodytų konkrečių teisėjo nušalinimo (nusišalinimo) pagrindų, o vadovaujasi CPK 68 straipsniu, kuriame tik abstrakčiai deklaruojama teisėjo pareiga nusišalinti ir suteikiama teisė byloje dalyvaujančiam asmeniui pareikšti nušalinimą teisėjui ir kitais atvejais, jeigu yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Tokiomis aplinkybėmis pareiškėjas nurodo faktus, kad apie jo apeliacinio skundo nagrinėjimą ir teismo posėdžio datą, laiką, vietą bei teisėjų kolegijos sudėtį nebuvo CPK 133 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka paskelbta specialiame interneto tinklalapyje bei kad tie patys teisėjai nagrinėjo kitus pareiškėjo apeliacinius bei atskiruosius skundus teismine tvarka vykstančiuose ginčuose su atsakovu ir juos atmesdavo. Dėl šių faktų pareiškėjui kyla abejonių dėl teisėjų nešališkumo nagrinėjant jo apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad minėtas pareiškėjo modeliuojamas tariamas teisėjų šališkumas išnagrinėtoje byloje, tiksliau – abejonė dėl galimo šališkumo, yra grindžiamas tik prielaidomis, todėl negali paneigti preziumuojamo teisėjų asmeninio nešališkumo principo ir neteikia pagrindo išvadai, kad teisėjai subjektyviąja ar objektyviąja prasme galėjo būti šališki. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad apie pareiškėjo apeliacinio skundo nagrinėjimą ir 2012 m. spalio 30 d. teismo posėdžio datą, laiką, vietą bei teismo sudėtį specialiame interneto tinklalapyje CPK 133 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka buvo paskelbta 2012 m. spalio 4 d. Be to, šią informaciją pareiškėjui, jam veikiant aktyviai ir dominantis jo paduoto apeliacinio skundo eiga, turėjo teisę suteikti teismo raštinė. Pareiškėjas nenurodo jokių aplinkybių, kad jam tokią informaciją buvo atsisakyta suteikti. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog vien ta aplinkybė, kad tie patys teisėjai kitose nagrinėjamose bylose priėmė pareiškėjui nepalankius procesinius sprendimus, nesudaro pagrindo abejoti teisėjų nešališkumu.

Pripažinus, kad nenustatytas bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme neteisėta teismo sudėtimi faktas, t. y. kad prašymas atnaujinti bylos procesą nepagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytu pagrindu, bylos procesas neatnaujintinas ir byla, laikantis CPK 370 straipsnio 4 dalies nuostatų, pakartotinai nenagrinėtina.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 370 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti atnaujinti procesą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilniaus sigmos partneris“ prašymą civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus sigmos partneris“ ieškinį atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Baldų rojus“ dėl vienašališko sutarčių nutraukimo pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjai Algirdas GailiūnasDonatas ŠernasDalia Vasarienė