Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Editos Lapinskienės ir Lino Pauliukėno,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. G. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo:

L. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirtas laisvės apribojimas vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmės laikas sumažintas 1/3 ir nustatytas laisvės apribojimas aštuoniems mėnesiams, uždraudžiant per visą bausmės laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

E. G. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmės laikas sumažintas 1/3 ir nustatytas laisvės atėmimas vieneriems metams dviem mėnesiams.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. L. V. ir E. G. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, pagrobė automobilį, o būtent 2020 m. balandžio 17 d., apie 02.31 val. (duomenys neskelbtini), iš automobilių stovėjimo aikštelės pagrobė svetimą, A. D. priklausantį turtą – 1 200 Eur vertės automobilį „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip padarydami nukentėjusiajam A. D. 1 200 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinio skundo netenkinti.

4. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarinėti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo argumentą.

5. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai 2020 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu E. G. ir L. V. pripažino kaltais pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir jiems paskyrė bausmes. Nuteistasis E. G. apeliaciniu skundu skundžia tik pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl bausmės paskyrimo. Atsižvelgusi į apeliacinio skundo ribas, teisėjų kolegija pasisako tik dėl E. G. paskirtos bausmės teisingumo ir pagrįstumo.

6. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018).

7. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

8. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.

9. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistasis E. G. buvo nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą asmeniui gali būti skiriama bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam E. G. paskyrė laisvės atėmimą vieneriems metams devyniems mėnesiams.

10. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo E. G. parinkta bausme ir jos dydžiu. Konstatuojant šią išvadą, visų pirma pažymėtina, kad šis teistumas E. G. nėra pirmasis. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, skirdamas apeliantui bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

11. Teismas konstatavo, kad E. G. padarė apysunkį nusikaltimą. Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai), atsakomybę lengvinančia aplinkybe – tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). E. G. charakterizuojamas nepatenkinamai, padarytos žalos neatlygino, nusikaltimą padarė nepraėjus nė pusmečiui po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, kur atliko bausmę už anksčiau padarytą nusikaltimą, anksčiau teistas (už svetimo turto sunaikinimą ir sugadinimą; už vagystę; už melagingo skundo, pareiškimo, pranešimo, parodymų, išvados ir vertinimo davimą), baustas administracine tvarka (ne vieną kartą už svetimo turto pagrobimą). Be to, Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai 2021 m. sausio 26 d. priėmė nuosprendį, kuriuo E. G. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (šiuo metu neįsiteisėjęs dar). Įvertinęs šių aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantas nusikalstamas veikas nuosavybei daro nuolat, iš ankstesnių teistumų ir jam paskirtų bausmių išvadų nedaro, švelnesnėmis jam skirtomis bausmėmis bausmės tikslai nebuvo pasiekti, todėl jam turi būti paskirta griežčiausia BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Jos terminas – vieneri metai devyni mėnesiai – yra artimas bausmių vidurkiui. Nustačius trumpesnį terminą nebūtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu, taikytas BK 64¹ straipsnis ir paskirta bausmė sumažinta 1/3.

12. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, jog skundžiamu nuosprendžiu E. G. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu mažesnė už šio straipsnio sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį, yra proporcinga, adekvati nuteistojo asmenybei, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, neprieštarauja bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams bei yra reikalingos bausmės paskirčiai įgyvendinti. Todėl nuteistojo E. G. apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. G. apeliacinio skundo netenkinti ir Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį palikti nepakeistą.